daržas

Ryškiais įvairių spalvų žiedais balkonuose ar terasose pleškančios gėlės – vienas pigiausių ir maloniausių būdų pasirūpinti namų grožiu. Jos ne tik suteikia atgaivą akims, bet tampa ir maloniu hobiu, į kurį visai nesunku įtraukti ir vaikus. Pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiemet tendencija akivaizdi – namuose pirkėjai nori kuo daugiau augalų. O tarp dažniausių pasirinkimų puošiant balkonus – ir pelargonijos, petunijos bei nemezijos.

Tereikės vieno ingrediento iš virtuvės, ir daigai augs kur kas greičiau. Be to, jie bus vešlūs, sveiki ir stiprūs. Šios trąšos puikiai tinka paprikų, pomidorų, agurkų bei kitų augalų daigams. Tai pagerins jaunų augalų augimą ir vystymąsi, lapai bus sodriai žalios spalvos. Šios trąšos taip pat padės vystytis šaknų sistemai. Šios natūralios trąšos padidins augalų imunitetą ir atsparumą ligoms. Trąšos aprūpins augalus azotu, fosforu, kaliu ir kitais mikroelementais.

Neseniai moteris savo augalų lapuose pastebėjo milžiniškas skyles. Ji pasinaudojo paprastu triuku, kuris patvirtino, kad kaltininkai – šliužai. Turbūt nėra nieko blogiau, nei ryte rasti daržo augalus skylėtais lapais. Kenkėjų sode neišvengsime, tačiau yra būdų, padedančių sumažinti jų daromą žalą. Amarus galite atbaidyti skystu muilu arba pesticidais, o graužikus – apipurškiant augalus pipirų bei aliejaus mišiniu. Paprastas triukas padės atsikratyti ir šliužų, rašo express.co.uk.

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus. Šis mėnuo – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Pražydus alyvoms, sėjami moliūgai, aguročiai, cukinijos, agurkai.

Braškės – vienas iš pirmųjų skanėstų, kuriuo mėgautis galime jau vasaros pradžioje. Ne paslaptis, kad jose gausu organizmui naudingų vitaminų, jas itin mėgsta vaikai. Tad ką daryti, jei nuosavame žemės lopinėlyje ar balkone ketinate užsiveisti braškyną? Nauda sveikatai ir rūšių įvairovė Šios uogos prinoksta pirmoje šilčiausiojo metų laiko pusėje, kai dar nėra daug šviežių vaisių ir daržovių.

Rytoj, balandžio 25 dieną – ypatinga diena. Šią dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Rytoj – ypatinga diena Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas.

Dažnas daržininkas pomidorų pasisėja pats. Šiuo metu daigai jau išpikiuoti, laukia dar šiltesnių, pastovesnių orų ir keliaus į šiltnamius ar lauko daržą. Kaip juos pasodinti, kad derlius būtų kuo gausesnis? Žinome, kad net ir sodinant šiltnamyje geriausia būtų sėjomaina, tačiau dažniausiai dėl mažo ploto to negalime daryti. Tad išeitis – gerinti dirvą. Ją reikėtų lengvai perkasti ir papildyti kompostu.

Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Visgi, planuojant jomis dekoruoti balkonus, reikėtų vadovautis ne tik gėlių išvaizda, bet ir įvertinti bene svarbiausią aspektą – ar jos augs saulėje, ar didžiąją dienos dalį leis pavėsyje. Tam pravers keletas naudingų patarimų.

Tvirtai prigijusias hortenzijas lengva prižiūrėti, tačiau neretai pasitaiko, kad jauni augalai pradeda vysti. Pasak sodininkystės entuziastų, yra būdų, kaip tai ištaisyti. Hortenzijos yra gražūs sodo augalai dideliais subtiliais žiedais, todėl itin liūdna, jei jie pradeda vysti. Augalas vysta dėl daugelio priežasčių, tačiau retai kada dėl ligos – dažniausiai taip būna dėl netinkamų auginimo sąlygų.

Ponios Hinch gerbėja pasidalino paprasta priemone, kuri padeda atbaidyti šliužus nuo augalų ėdimo. Tai padės greitai ir lengvai atbaidyti ne tik šliužus, bet ir sraiges. Užuot naudoję druską ar varinę vielutę, išbandykite naudoti epsomo druską, dar vadinamą magnio druska, rašo express.co.uk. Jean Quinn socialinių tinklų grupėje „Ponios Hinch sodininkystės patarimai“ paskelbė: „Norėdami sumažinti šliužų populiaciją, pabandykite nuo takų nuvalyti šliužų paliktas žymes su actu.

Šių metų tikslas – kvapnus ir sultingas pomidorų derlius? Nieko nelaukite – būtent kovas laikomas geriausiu metu pradėti pomidorų daiginimo darbus ir taip sutaupyti. Patiems pasisėjus sėklų, atšilus orams nereikės pirkti pomidorų daigų. Kad pomidorų sėja jau pačiame įkarštyje, rodo ir pardavimų skaičiai, pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tradiciškai būtent pomidorų sėklos tampa vienomis paklausiausių prasidėjus pavasarinei sėjai.

Pirmieji bundančios gamtos ženklai nuo sofų jau pakėlė daržininkus. Norintieji ankstyvųjų daržovių ir žalumynų laisvina vietas ant palangių daigams. O žinovai pataria – jau pats metas sėti ridikėlius, salotas ir kitus pavasarinius žalėsius. Smulkieji daržovių augintojai džiaugiasi – jų gretos esą kasmet didėja, ypač mėgėjų. Ir vis dažniau išpuoselėtas vejas prie namų ar sodybose papildo lysvės daržovėms bei kitoms gėrybėms.

Artėjant pavasariui kiekvienas sodininkas galvoja kaip pranokti patį save ir pasisodinti ką nors neįprasto, bet kartu ir naudingo sveikatai. Artišokai puikiai tiks jūsų sodui, jei ieškote kažko egzotiško. Tai šiltų kraštų daržovė, todėl jums papasakosiu kaip ją reikia sodinti ir auginti pas mus Lietuvoje, kur vasaros neprognozuojamos. Taip pat artišokus reikia mokėti ir pasigaminti bei, netgi, žinoti, kaip suvalgyti! Taigi, dėmesio, brangieji sodininkai, ponas artišokas ir jo subtilybės.

Vos atšilus orams vis daugiau sodininkų grįžta į savo daržus ir planuojasi pavasario darbus. Tačiau kartais daržų lysvėse galima aptikti nekviestų „svečių“. Su tokiais „svečiais“ susidūrė viena iš internaučių, o išsamiau apie juos papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis. Moteris nustebo daržų lysvėse aptikusi daug „turto“. Moteris nuotraukomis iš savo daržo pasidalijo „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“. „Sveiki. Pilnos lysvės turto.

Gyventojai skuba pirkti sėklas ir ruoštis ateinančiam daržininkystės sezonui. Vieni planuoja auginti daržoves ant palangės ar balkone, o turintys sodus – šiltnamiuose bei daržuose. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, parduotuvėse pirmaisiais metų mėnesiais išauga anksti sėjamų daržovių bei žolelių sėklų paklausa, o populiariausios iš jų – česnakų, agurkų bei žirnių.

Kovo 8-oji neatsiejama nuo malonių dovanėlių, saldėsių ir Moters dienos bei pavasario simbolių – tulpių. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, nors kovo 8-ą populiaru pirkti ir rožes ar narcizus, būtent tulpės išlieka dažniausiu pasirinkimu. Tądien, lyginant su eiline diena, šių gėlių pardavimai šokteli net 30 kartų. „Pastebime, kad dar Moters dienos išvakarėse stipriai išauga tiek tulpių, tiek įvairiausių kitų gėlių paklausa.

Prasidėjo kovas ir tikrasis pavasaris jau visai čia pat. Tai reiškia, kad sodininkai jau sukruto ir pradėjo pirmuosius darbus sode, vienas jų – rožių genėjimas. Jei turite rožių ir norite jas genėti, kovo mėnuo yra tinkamiausias metas. Žiemos pabaigoje rožių augimas tik atsinaujina, rašo express.co.uk. Tuo tarpu reikėtų vengti sodinti rožes tose vietose, kur jau anksčiau augo rožės, nes nauji augalai gali susirgti ligomis, kurios puolė prieš tai čia augusį augalą.

Žiemos metu retai vėdiname patalpas, tad išgryninti ir drėkinti orą padeda kambariniai augalai. Jie ne tik puošia mūsų namus žaluma bei žiedais, bet ir sugeria ore esančias kenksmingas medžiagas. Biologė Teresė Jokšienė teigia, kad gėlių vazonėliai gali stovėti netgi miegamajame, nes dieną jie drėkina ir jonizuoja orą, o naktį, tamsiuoju paros metu, sunaudoja labai mažai deguonies. Žalia augalų spalva pailsina akis, o maloniai kvepiantys lapai ar žiedai teigiamai veikia savijautą.

Vijoklinės rožės yra nuostabus bet kurio sodo papuošalas. Tačiau, kad jos žydėtų, ekspertas ragino jas genėti atėjus pavasariui – štai kaip tai padaryti. Daugelis dievina rožes dėl jų nuostabių žiedų, tačiau, jei jų tinkamai negenėsite, vargu ar jos džiugins – susipynusios šakos nesukraus žiedų gausos. Verta priminti, kad nereikia bijoti genėti rožių, jos yra tvirtos ir puikiai augs, jei genėsite jas ryžtingai, rašo express.co.uk.

Įpusėjus žiemai gyventojai skuba pirkti sėklas ir ruoštis ateinančiam daržininkystės sezonui. Vieni planuoja auginti daržoves ant palangės ar balkone, o turintys sodus – šiltnamiuose bei daržuose. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, parduotuvėse pirmaisiais metų mėnesiais išauga anksti sėjamų daržovių bei žolelių sėklų paklausa, o populiariausios iš jų – česnakų, agurkų bei žirnių.

Ilgą laiką nežydi orchidėjos? Yra paprastas būdas, kaip galima lengvai išspręsti šią problemą – padarykite tai savo orchidėjos ir jos sukraus įspūdingus žiedus. Orchidėjos yra populiarios dėl daugelio priežasčių, tačiau, visų pirma, dėl savo išskirtinių, ryškių ir gražių žiedų. Tačiau šie augalai reikalauja kiek daugiau priežiūros, ypač jei norite, kad žydėtų. Šiam kambariniam augalui tereikia tinkamų priežiūros sąlygų ir jis gali vėl greitai sužydėti ir džiuginti ne vienerius metus.

Daržovės sudaro sveikos mitybos piramidės pagrindą. Šių žolinių augalų įvairios sultingos dalys vartojamos maistui šviežios, virtos, keptos, troškintos, raugintos, sūdytos, marinuotos. Dėl panaudojimo universalumo ir maistinės vertės didžiuliai jų kiekiai auginami ir vartojami visame pasaulyje.

Svogūnas yra daržovė, kurią aktyviai naudoja ir virėjai, ir sodininkai. Svogūnų lukštų trąšos tapo labai populiarios dėl puikių rezultatų. Sodininkystės parduotuvėje nereikia palikti didelių pinigų sumų, o šios trąšos yra tikrai labai veiksmingos. Naminės trąšos, pagamintos iš svogūnų lukštų, yra ekonomiškas ir efektyvus būdas pagerinti kambarinių augalų žydėjimą. Be to, šis produktas taip pat veikia kaip apsauga nuo įvairių kenkėjų.

Pomidorai ‒ visiems puikiai pažįstama daržovė, auginama tiek lauke, tiek šiltnamiuose, tiek balkonuose. Visame pasaulyje kasmet užauginama ir suvalgoma tūkstančiai tonų pomidorų. Juos itin mėgsta ir lietuviai. Pomidorų auginimas yra nemažai priežiūros reikalaujantis procesas, tačiau gaunamas derlius ir vaisių skonis tikrai atperka įdėtas pastangas.

Katės dažniausiai dergia soduose, nes taip jos žymi savo teritoriją. Laimei, yra daugybė būdų, kaip jas atgrasyti nuo šio įpročio. Kai viena moteris pasiskundė, kad katė sode daro siaubingą netvarką, sodininkai ėmė dalintis patarimais, kaip tai sustabdyti. Socialinio tinklo „Facebook“ vartotoja Clare Huddleston Riley kreipėsi į „Mrs Hinch Gardening Tips“ grupę prašydama patarimo. „Ką galėtumėte patarti?, – rašė ji. – Turiu katę, kuri nuolat dergia sode, kapsto ir daro baisią netvarką.

Žiurkių niekas nenori matyti savo soduose ir, laimei, yra daug saugių bei veiksmingų būdų, kaip neleisti joms ten patekti. Žiurkės ne tik kelia išgąstį ar pasibjaurėjimą, jos taip pat gali tapti dideliu sodininkų rūpesčiu. Šie graužikai ne tik ėda pasėlius, bet ir garsėja tuo, kad kaupia maistą po žeme ir suka lizdus, o tai reiškia, kad, jei jūsų sodas tapo žiurkių namais, jos gali iškasti ir augalus, ir sunaikinti jų šaknų sistemą.

Gruodis – mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti. Tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą. Ne tik apžiūrėti, ar medelių nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai, bet ir pataisyti aprišalų bei suminti sniego ar nukasti takelių. Jei norite pavasarį anksčiau pradėti darbus šiltnamyje, gruodį patariama juose išlyginti žemę ir pridengti spygliuočių šakomis ar kraikinėmis durpėmis. Taip žemė mažiau įšals.

Lietuvių pamiltos gėlės pelargonijos nežiemoja lauke, tad svarbu užtikrinti joms tinkamas sąlygas, kad kitais metais vėl galėtumėte jas sodinti ir džiaugtis žiedai. Ekspertė papasakojo, kaip išsaugoti pelargonijas per žiemą – įsiminkite jos patarimus.  Pelargonijos yra nuostabūs augalai, žydintys iki pat šalnų ir nereikalaujantys per daug priežiūros. Tačiau rudenį jas reikėtų iškasti, jei norite sulaukti žiedų kitąmet.

Nors lapkritį sodo darbai nesibaigia, bene svarbiausias jų – tinkamai sutvarkyti nukritusius medžių lapus. Specialistai primena: nukritusių lapų negalima palikti ant vejos ar pilti aplink vaismedžius, pirmiausia, dėl augalams gresiančių ligų. Nukritę lapai neturėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose ar šalia jų, jų negalima palikti krūvose, deginti, tik tinkamai kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles.

Šalnos gali pakenkti augalams ir net juos pražudyti, todėl svarbu apsaugoti juos nuo šalčių. Sodininkystės ekspertas Joshas Novellas pasidalino geriausiais patarimais, kaip paruošti sodo augalus šalnoms. Šalnos gali pridaryti nemažai bėdų sodininkams – ne tik pražudyti augalus, bet ir sugadinti veją ir sulėtinti kai kurių krūmų augimą.

Jei jūsų augalų lapuose atsirado skylės, o sode pastebite gleivių paliktus pėdsakus, tikėtina, kad sode apsigyveno šliužai. Tačiau yra paprasta gudrybė, kaip juos išprašyti lauk – išbandykite. Šliužai nėra išrankūs ir mėgsta ėsti daugumą augalų, tačiau patys mėgstamiausi yra jauni ir žoliniai daugiamečiai augalai. Dažniausiai nuo šliužų nukenčia melsvės, jurginai, tulpės ir pentiniai. Šliužai aktyviausi būna naktį, šiuo paros metu dažniausiai ir pradeda ėsti augalus.

Vėzdūnės yra vieni populiariausių kambarinių augalų dėl savo gražių, blizgančių žalių lapų ir ryškių baltų žiedų. Tačiau ne visada vėzdūnės pražysta ar žydi ilgai, todėl išbandykite šią gudrybę – rezultatas nustebins. Vėzdūnės išsiskiria savo baltais arba kreminės spalvos žiedais. Jei ši gėlė sveika ir pakankamai subrendusi, ji dažniausiai išleidžia vieną arba du žiedus. Vis dėlto, kai kurios vėzdūnės žiedus gali sukrauti lėčiau nei kitos.

Baklažanai – Lietuvoje dar ne itin atrasta daržovė. Keista, kadangi ši daržovė gausi sveikatai naudingųjų medžiagų, be to, puikiai dera lietuviškuose šiltnamiuose. Tad galbūt laikas pakeisti savo požiūrį į baklažanus?  Baklažanai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja vandens ir druskų bei lipidų apykaitą, veikia kaip lengvas diuretikas - padeda iš organizmo pašalinti šlapimo rūgštį, kadangi jų sudėtyje yra idealus kalio ir natrio druskų santykis.

Spalio 26 dieną atsibudusi ryte, Ilona Balbukovienė savo sode pamatė neįtikėtiną dalyką – jos ilgai puoselėta veja, sodų bendrijoje pamaryje, buvo visiškai sugadinta, iš jos nieko nebeliko. Vaizdinių įrodymų nėra, tačiau moteris tikina – tai šernų bandos darbas. „Atsibudau ryte ir negalėjau patikėti – mano taip ilgai auginta ir puoselėta veja visa išrausta. Buvau įdėjusi tiek daug darbo. Dabar ji atrodo atrodo siaubingai, reikės iš naujo vėl viską atsodinti.

Jei šiemet braškių derlius buvo gausus, tikėtina, kad to paties tikitės ir kitais metais. Sužinokite, kaip paruošti braškes žiemojimui, kad jų derlius būtų tikrai didelis. Jei tinkamai patręšite braškes prieš žiemą, kitais metais tikrai sulauksite didelio braškių derliaus. Be to, tai padės joms lengviau ištverti žiemą. Kai oro temperatūra nukrenta, braškėms reikia kalio,  kuris padeda braškėms žiemoti ir sustiprina ląstelių membranų sieneles.

Vejos priežiūros ekspertas atskleidė, kada sodininkai turėtų nustoti pjauti žolę ilgėjant naktims ir lėtėjant žolės augimui. Timothy Greene iš iCANLAWN.com sakė: „Dažnai klaidingai manoma, kad žiemą žolė nustoja augti. Jos augimas tik gerokai sulėtėja, todėl jos nereikia pjauti. Žolė pradeda augti tik esant 10 laipsnių ir aukštesnei temperatūrai, todėl jei jūsų vietovėje dienos ir nakties temperatūra nukrenta žemiau šios ribos, metas padėti žoliapjovę į šalį.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai, nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šiemet kaip niekada gausiai užderėję šermukšniai. Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Dėl grožio hortenzijas mėgsta visi sodininkai, o jų žiedų spalvą galima pakeisti labai paprastai. Hortenzijas visi myli dėl jų gražių žiedų, kurių spalvą pakeisti galima labai paprastu būdu. Hortenzijos papuoš bet kokį sodą – jas ne tik lengva prižiūrėti, bet kai kurių rūšių augalų žiedų spalvą galima pakeisti į tokią, kokios pageidaujate. Hortenzijos keičia spalvą priklausomai nuo dirvožemio rūgštingumo, t.y. pH lygio, todėl svarbiausia žinoti, kokio tipo dirvožemyje jos auga.

Hortenzijos – nuostabaus grožio augalai, papuošiantys kiekvieną sodą, tačiau jei norite kitąmet sulaukti įspūdingų žiedų, dabar reikėtų nepamiršti atlikti vieno darbo. Daugeliui hortenzijų augintojų kyla klausimas, kada genėti šiuos augalus. Kai kurias jų galima genėti jau dabar. Pirmiausia reikia nustatyti, kokios rūšies hortenzijas auginate. Kai kurios jų žydi ant antramečių ūglių, tai reiškia, kad kitąmet pražysiančių žiedų pumpurai jau būna suformuoti ant stiebų rudenį ar žiemą.

Pelargonijos yra nuostabūs augalai, žydintys iki pat šalnų ir nereikalaujantys per daug priežiūros. Tačiau rudenį jas reikėtų iškasti, jei norite sulaukti žiedų kitąmet.  Iškasę pelargonijas įdėkite jas į kartoninę dėžę ar popierinį maišelį ir laikykite per žiemą, o kitą pavasarį jos vėl pradės augti ir leisti stiebus.  Pirmiausia, pelargonijas reikia iškasti prieš šalnas ir nuo šaknų nupurtyti žemę, tačiau jų nereikia nuplauti ir nebūtina pašalinti kiekvieno dirvožemio gabalėlio.

Norint sėkmingai užbaigti sezoną ir pasidžiaugti derliumi, reikia spėti laiku nuimti daržoves bei paruošti dirvą kitiems metams. Rugsėjį orai darosi vis labiau rudeniški, o ir visos daržovės jau subrendę. Tačiau kiekviena jų turi savo nuėmimo laiką – jei rugpjūčio pabaigoje ėmėme pomidorus, agurkus, rovėme svogūnus bei ankstyvuosius kopūstus, atvėsus orams reikėtų rauti burokėlius, morkas, salierus, geltekles, pastarnokus.

Ruduo – metas, kai reikia pasirūpinti vaismedžiais, norint ateinančiais metais sulaukti gausesnio derliaus. Po rudeninio sanitarinio medžių genėjimo nereikia atidėti ir vaismedžių kamienų balinimo darbų. Patį darbą atlikti, kai lauke nelyja (nesninga) ir oro temperatūra didesnė nei +5 °C. Nespėjus atlikti šių darbų rudenį, galima balinti ir sausį, bet reikia sulaukti teigiamos temperatūros. Verta atminti, kad pavasarį, kovą ar net dar vėliau, balinimo darbai yra beprasmiai.

Hortenzijos džiugina įvairiausių formų ir spalvų žiedais, kurie sodus papuošia vasarą ir rudenį. Deja, jos gražios ne visus metus, todėl rudenį turite jas paruošti ateinantiems metams, jei norite, kad jos nudžiugintų įspūdingais žiedais. Tačiau ekspertė įspėja vengti vienos hortenzijų priežiūros klaidos, kitaip kitąmet žiedų galite ir nesulaukti.

Vieni augintojai pomidorų ir paprikų sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tų pačių veislių sėklas, treti sėklomis ar daigais keičiasi su draugais ir kaimynais. Vertėtų išbandyti hibridinių veislių sėklas, nes jos išvedamos tarsi sudėjus į krūvą pačias geriausias veislių savybes. Kryžminimas Hibridai kuriami vienoje augalų kartoje koncentruojant visas įmanomas geriausias tos rūšies augalų savybes – derlingumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir kt.

Česnakas (lot. Allium sativum) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis svogūnų (lot. Allioideae) pošeimiui. Populiariausias česnakų skirstymas yra pagal sodinimo laiką – žieminiai ir vasariniai česnakai. Žieminiai česnakai yra derlingesni nei vasariniai, jų skiltelės ir galvos didesnės, sunoksta anksčiau – nuo 2 savaičių iki mėnesio, tačiau įprastomis sąlygomis laikosi trumpiau, iki sausio–vasario mėnesių.

Šliužai ir sraigės ėda beveik visus augalus, kurie pasitaiko jų kelyje. Norėdami atsikratyti šių įkyrių sodo kenkėjų, žmonės griebiasi naminių sprendimų, o šie duoda greitus rezultatus. Sraigės ir šliužai yra kiekvieno sodininko gyvenimo rykštė! Šie maži įsibrovėliai gali nuniokoti jūsų augalus, gėles ir daržoves, palikdami apgraužtus lapus ir gleivėtus pėdsakus.

Artėjant žiemai spalio mėnesį dar būtina atlikti keletą sodo ir daržo darbų. Pasak sodininkystės eksperto Monty Dono, vienas iš jų yra lapų kompostavimas. „Nukritę lapai yra puiki medžiaga lapų kompostui, kuriam, kitaip nei įprastam kompostui, nereikia jokio sukimo, maišymo ir žinių, tai – sodo auksas, – neseniai savo tinklaraštyje rašė Monty Donas.

Atėjus rudeniui, gėlynai ir žydinčios vejos nužydi ir nebetenka savo dekoratyvumo, tačiau tuomet prasideda kitas etapas – čia augančių augalų sėklomis maitinasi paukščiai, buveines žiemai įsirengia naudingi vabzdžiai, nektarą iš pavienių paskutinių rudens žiedų renka bitės. Gėlininkai sako, kad reikia neskubėti nupjauti nužydėjusių gėlynų, nes mums nematomas gyvenimas ten vyksta ir šaltuoju metų laiku.

Spalis – rudens darbų pabaigos ir intensyvaus pasiruošimo žiemai mėnuo. Atvėsus orams imkite lapinių kopūstų, burokėlių, porų, morkų, salierų, petražolių, gelteklių ir pastarnokų derlių. Nuėmę vėlyvųjų daržovių derlių, surinkite augalines atliekas, jas sukraukite į komposto krūvas, o dirvožemį perkaskite. Jei pasisėjote garstyčių ar kitų sideratinių augalų žaliajai trąšai – spalio antra pusė puikiai tinka jiems perkasti. Vis dar tinkamas laikas žieminiams česnakams sodinti.