darbo vietos

2018 metais šalyje buvo 18,5 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 7,7 proc. arba 1,5 tūkst. mažiau nei 2017-aisiais. Per metus laisvų darbo vietų labiausiai sumažėjo prekyboje (1 tūkst.), statyboje (0,7 tūkst.), o padaugėjo transporte (0,4 tūkst.) ir pramonėje (0,2 tūkst.), pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo finansų ir draudimo įmonėse – 3,3 proc., viešajame valdyme ir gynyboje, socialiniame draudime – 3,1 proc.

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Vilniaus Viltis“ – šventinės nuotaikos. Darbo tarpininkę Daivą Žiuramskaitę aplankė jos dirbantys globotiniai Kęstutis Rudzinskas ir Gintaras Nakas. Kalėdas vyrai pasitinka laimingi, nes dirba ir jaučiasi visaverčiais visuomenės nariais. Vis dėlto darbo rinka daugumai neįgaliųjų vis dar nepalanki. Gavęs pastovų darbą pasijuto tvirčiau „Šiandien savo darbu esu patenkintas“, – savo istoriją pasakoja K. Rudzinskas.

Islandijos kelionių organizatorė „Arctic Adventures“ pirmąjį užsienio padalinį ketina atidaryti Lietuvoje. Įmonė per trejus metus Vilniuje ruošiasi įdarbinti apie 75 darbuotojus, pranešė agentūra „Investuok Lietuvoje“. Pasak agentūros, Vilnius pasirinktas dėl patyrusių, anglų kalbą mokančių darbuotojų. „Domėjomės, kaip Vilniuje sekasi tarptautinėms įmonėms, ir pastebėjome, kad čia dirbantys žmonės yra profesionalūs ir išsilavinę (...) Reikjavike mūsų įmonė yra patraukli darbo vieta.

JAV gamintojas „INTUS Windows“ paskelbė apie savo planus atidaryti gamybos centrą ir įdarbinti iki 600 darbuotojų Šiauliuose. 50 000 m2 ploto gamyklos statybos, kurios kelerius ateinančius metus bus vykdomos etapais, bus pradėtos 2018 m. pabaigoje. Naujoji INTUS gamykla Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) gamins gaminius eksportui į JAV.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų atlikta Lietuvos savivaldybių administracijų analizė parodė, kad, kelerius metus iš eilės mažėjęs, pernai savivaldos aparatas ėmė augti. Lietuvos savivaldybių administracijose 2017-aisiais metais įsteigta 150 naujų darbo vietų. Tai 1,14 proc. daugiau negu 2016 m. „Pokytis palyginus su 2016-aisiais nėra žymus – tik kiek daugiau nei 1 procentas.

Lietuvos narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) padarys šalį patrauklesnę investicijoms, o kartu turėtų skatinti darbo vietų kūrimąsi, teigia Seimo pirmininkas. „Tai svarbu investuotojams, paprastiems žmonėms yra svarbu darbo vietos, o darbo vietų kūrimas priklauso ir nuo buvimo EBPO – tai toks rezultatyvus gali būti atsakymas, dėl ko tai reikalinga: kad investuotojai drąsiau matytų mūsų šalį“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Viktoras Pranckietis.

Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė „Air Baltic“ planuoja šiais metais sukurti daugiau kaip pusketvirto šimto naujų darbo vietų, darbuotojų skaičių padidinti bemaž ketvirtadaliu. „Air Baltic“ atstovai pranešė BNS, jog daugiausiai naujų darbo vietų iš daugiau kaip 350-ies planuojamų ketinama sukurti keleivių aptarnavimo, informacijos technologijų ir finansinės apskaitos, lėktuvų aptarnavimo, skrydžių komandų padaliniuose.

„Barclays“ atėjimas į Lietuvą buvo reikšmingas žingsnis ir signalas investuotojams. Tačiau dabar, pranešus apie maždaug trečdalio darbuotojų atleidimą, kyla paprastas klausimas – kodėl? Analitikų nuomonės išsiskiria, tačiau tikinama, kad jei nerasime atsakymo, tokiu keliu gali pasukti ir kitos įmonės. „Barclays“ išplatintame pranešime konkrečių priežasčių, kodėl mažinami veiklos mastai Lietuvoje, nenurodyta. Kalbama tiesiog apie struktūrinius pokyčius optimizuojant veiklą.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių šalyje Vilkyškių pieninė ketina plėstis šalia jau veikiančio jos sūrių gamybos ir išrūgų perdirbimo komplekso Tauragėje. Rajono meras sako, jog investicijos į naują pieno perdirbimo gamyklą sieks iki 40 mln. eurų, bus sukurta 50 naujų darbo vietų. Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis BNS pranešė, kad Vilkyškių pieninė, pateikusi prašymą rajono tarybai išsinuomoti sklypą, nurodė, jog planuoja 30–40 mln. eurų investicijas.

2017 metais Lietuva pakilo į 4 vietą Europos Sąjungoje pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų suplanuotas kurti darbo vietas, tenkančias milijonui gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuvą aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Rumunija. Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ analitikų parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai Lietuvoje milijonui gyventojų teko 3066 darbo vietos, suplanuotos TUI projektų.

Tarptautinė kabelių gamybos pionierė NKT pasirinko Kauną pirmajam grupės paslaugų centrui. Bendrovė planuoja per artimiausius trejus metus įdarbinti 30 finansų specialistų. „Optimizuodami veiklą nusprendėme įsteigti finansinių paslaugų centrą. Po nuodugnios analizės ir konsultacijų su „Investuok Lietuvoje“ pasirinkome Kauną.

2016 metais iš Lietuvos išvažiavo per 50 tūkst. žmonių. 2017 m. tempai nemažėjo. Didieji šalies miestai dar laikosi, tačiau nuo masinės emigracijos ypač kenčia šalies regionai, kur sparčiai mažėja darbingo amžiaus žmonių. Visiems aiški pagrindinė to priežastis – rajonuose per mažai padoriai apmokamų darbo vietų. Tai akivaizdžiai rodo regionų plėtros politikos neveiksnumą. Paradoksalu, tačiau verslo bendruomenė – darbo vietų kūrėjai sistemingai atribojami nuo regionų plėtros sprendimų priėmimo.

Didžiojoje Britanijoje veikiantys tarptautiniai bankai dėl „Brexit“ iš Londono į kitus savo padalinius perkels mažiau nei 4,6 tūkst. darbo vietų, arba 6 proc. Londono darbuotojų, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“, remdamasis savo tyrimo rezultatais. Įvairių konsultacijų įmonių analitikai anksčiau prognozavo, kad, šaliai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), Londono Sitis neteks dešimčių tūkstančių darbo vietų.

Po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) 2019 metais Londono finansų sektorius gali netekti maždaug 75 tūkst. darbo vietų, įspėja Anglijos bankas. Tokie darbo vietų praradimai, Didžiosios Britanijos centrinio banko nuomone, yra „objektyvus scenarijus“, ypač tuo atveju, jeigu Didžioji Britanija iš ES pasitrauks be prekybos susitarimo. Centrinio banko prognozė yra panaši į konsultacijų įmonės „Oliver Wyman“ įverčius, praneša BBC.

Apie ketinimus investuoti į naują gamyklą Kaune paskelbusi Vokietijos automobilių dalių pramonės milžinės „Continental“ atstovai domėjosi kauniečių tolerancija užsieniečiams bei vaikų darželių situacija regione, sako buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, dalyvavęs derybose su Vokietijos investuotojais.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“ ketina parduoti dalį verslo Vokietijos medienos plaušo plokščių gamybos įmonei „Homanit Holding“. „Grigeo“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė ketvirtadienį pasirašiusi ketinimų protokolą su Vokietijos įmone dėl 100 proc. antrinės įmonės „Grigeo Baltwood“ akcijų pardavimo. Nurodoma, kad sandoriui įvykus, „Homanit Holding“ per pusantrų metų Lietuvoje ketina investuoti 65 mln.

Mažmeninės prekybos situacija atrodo vis niūriau jos darbuotojams – ypač tiems, kurie yra ant apatinių sistemos laiptelių, rašoma „Business Insider“. Šioje srityje JAV dirba daugiausiai žmonių – 4,6 mln. amerikiečių pilnu ar daliniu etatu dirba „mažmenoje“. Tačiau paskutinė statistika rodo, kad prekybos sektoriuje nuo pernai spalio iki šių metų gegužės buvo darbuotojų sumažėjo 89 tūkst.

Suomijos kapitalo gelžbetonio jungčių ir statybinių kompozitinių konstrukcijų gamintoja „Peikko Lietuva“ į naują sijų gamyklą Kaune investavo daugiau kaip 9 mln. eurų. Petrašiūnuose pastatytos 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybinės patalpos, tikimasi, kad po plėtros įmonės kompozitinių sijų gamyba išaugs 30 proc., pranešė „Peikko Lietuva“. Įmonėje bus sukurta daugiau nei 50 naujų darbo vietų, nauja gamykla bus oficialiai atidaryta ketvirtadienį.

Austrijos logistikos automatizavimo sistemų vystymo bendrovės „TGW Logistics Group“ Šiaurės Europos padalinys „TGW Limited“ inžinerinių paslaugų centrą kurs Kaune. Pagrindinė centro veikla bus bendrovės projektų techninis realizavimas Šiaurės Europos šalyse. Per artimiausius kelis metus bendrovė tikisi įdarbinti iki 100 patyrusių informacinių technologijų ir sistemų automatizavimo inžinierių. „Jau kurį laiką svarstėme galimybę kurti nuotolinį inžinerinių paslaugų centrą.

Lietuvai priėmus naują, liberalesnį Darbo kodeksą bei sukūrus efektyvią žmonių užimtumo sistemą, per artimiausius penkerius metus turėtų būti sukurta apie 85 tūkst. naujų darbo vietų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Tačiau „Nordea“ banko analitikas mano, jog tokia prognozė per daug optimistiška - Lietuva beveik nebeturi vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių.

Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc. Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.

Pasaulinė medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja „Hollister“ steigs gamybos kompleksą Kauno regione. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė į naują gamyklą per ketverius metus planuoja investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti apie 300 darbo vietų. Naujoji gamykla padės patenkinti augančią bendrovės produkcijos paklausą Europoje.

Europoje pirmaujanti aviakompanija „Ryanair“ paskelbė apie savo Kauno orlaivių remonto ir techninės priežiūros (MRO) bazės Kaune (Lietuva) plėtrą, taip sukuriant 50 naujų darbo vietų savo padalinyje „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (KAMS). „Ryanair“ operacijų vadovas Mick Hickey šią savaitę Kaune susitiko su naujuoju Lietuvos susisiekimo ministru Roku Masiuliu ir aptarė „Ryanair“ plėtros planus.

Gyventojams vieni aktualiausių klausimų – atlyginimai ir kainos. Nors iš dalies jų dydžiams įtaką daro ir valstybės sprendimai, ekonomistai konferencijoje pabrėžia, kad esant tarptautinei prekybai, šalys priklauso viena nuo kitos. Vilniuje vykstančioje aukšto lygio tarptautinėje ekonomikos konferencijoje kalbėta apie pasaulinių vertės kūrimo grandinių skatinamus didelius pokyčius.

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir verslą. Šis žanras ypatingas tuo, kad tekste naudojami ekonominiai terminai ir išsireiškimai, tačiau perteikiamas turinys kiek primena revoliucingąją Vladimiro Majakovskio poeziją.

Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė apie uždaromus padalinius regionuose ir darbuotojų perkėlimą į Vilnių. Ši valstybinė institucija ketina atsisakyti penkių padalinių apskričių centruose, o funkcijas perkelti į Vilnių, nors ir taip regionuose dirba apie 590 tarnautojų, o tik sostinėje net 620. Neseniai darbuotojų regionuose mažino Valstybės kontrolė, teismai, prokuratūra, policija ir kitos valstybinės institucijos.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2016“ ataskaita. „Investuok Lietuvoje“ pranešė, kad pernai reitinge Lietuva buvo 18 vietoje. Pagal šią ataskaitą Estija užimą 12 vietą, Latvija – 17 vietą, o Lenkija į dvidešimtuką nepatenka. Reitinge pirmauja Makedonija ir Serbija. Pagal imlumą žinioms ir kuriamą pridėtinę vertę Lietuva taip pat užima 10 vietą.

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas spartėjo, vis daugiau namų ūkių gali džiaugtis augančiais atlyginimais ir didėjančiu darbo vietų skaičiumi. Visgi atlyginimų augimą skatina ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas ir neigiamos demografinės tendencijos. Artėjant prie „butelio kaklelio“ darbo rinkoje, tolesnis tvarus ekonomikos ir gyvenimo lygio augimas bus sunkiau pasiekiamas, o rezultatams daug įtakos turės ekonominės politikos sprendimai.

Viena didžiausių Lietuvos verslo aplinkos problemų - nelankstus Darbo kodeksas, parodė naujausia Baltijos šalyse veikiančių Vokietijos įmonių apklausa. Vokiečiai mano, jog Lietuvai būtina pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių žvilgsniai labiausiai krypsta į JAV, kur bus paskelbti naujausi padėtį darbo rinkoje atspindintys rodikliai. Svarbių naujienų investuotojai taip pat sulauks iš Vokietijos ir Kinijos. Darbo vietų skaičius JAV auga greičiau Ketvirtadienį JAV bus paskelbtas kovo mėn. Čikagos pirkimų vadybininkų asociacijos verslo aktyvumo indeksas. Prognozuojama, kad jis augo iki 50,8. Galima palyginti: vasario mėn. indeksas siekė 47,6. Penktadienį laukiama kovo mėn.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį pritarė idėjai, kad neužimtų pareigybių institucijose turėtų būti ne daugiau kaip 10 procentų. „Principinis siūlymas yra toks, kad laisvų pareigybių būtų ne daugiau kaip 10 procentų. Šiuo metu yra žymiai didesni skaičiai. Iš tiesų turėsime sumažinti neužimtas pareigybes iki to 10 proc. laisvų pareigybių - maždaug šiandien tai turėtų sudaryti apie 996 pareigybes“, - BNS sakė vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas.

Darbo biržos pasiūlyto darbo atsisakę asmenys neberizikuoja prarasti bedarbio pašalpos ir kitų socialinių garantijų. Kaip rašo „Lietuvos žinios", balandžio 24 dieną socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės pasirašytas įsakymas dėl Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo pakeitimo nebeleidžia Darbo biržai atimti bedarbio statuso iš asmenų, kurie atsisako jiems siūlomos darbo vietos.

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslo idėjų konkursas „Verslauk“ per dešimtmetį padėjo sukurti per 70 įvairių verslų ir beveik 200 naujų darbo vietų, o kai kuriuos jaunuolius paskatino sugrįžti po studijų į Lietuvą. Plečiasi ir konkurso geografija, prasidėjęs Vilniuje, pastaruosius kelerius metus projektas vyksta Kaune ir Klaipėdoje. lėkštė.lt, dalinuosi.lt, čiop čiop ar etaksi.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vis daugiau įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu. Pasak analitikų, šiemet Lietuvoje užimtų darbo vietų padaugėjo 3,5 procento, o laisvų darbo vietų skaičius išaugo beveik dešimtadaliu. Pramonininkai siūlo keisti Darbo kodeksą, supaprastinti įdarbinimo procedūras, taip pat suteikti daugiau galimybių dirbti užsieniečiams. Čiužinius ir lovas Juodelių kaime greta Širvintų gaminanti įmonė visą savo produkciją eksportuoja.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis ramina teatro darbuotojus, nuogąstaujančius dėl darbo vietų įteisinus terminuotas darbo sutartis. Seime trečiadienį pristatydamas ministerijos parengtą nacionalinių ir valstybinių teatrų reformą ministras tikino, kad naujovės nereiškia teatrų komercializavimo. Reforma numato nacionalinių ir valstybinių teatrų pertvarkymą į viešąsias įstaigas, o su aktoriais būtų sudaromos terminuotos darbo sutartys iki penkerių metų.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Netoli Vilniaus esantis rajonas pagal investicijas tarp Lietuvos rajonų – vienas paskutiniųjų. Vietos valdžia sako, kad pritraukti naujų investicijų ir sukurti darbo vietų sekasi sunkiai, tad tikimasi didesnės vyriausybės paramos. Įsigiję neveikiančią įmonę Šalčininkų rajone naujieji savininkai investavo per 8 milijonus litų. Atnaujintos patalpos, nupirkta moderni įranga, ir pernai pradėtos gaminti vaisių bei daržovių sultys.

Įsibėgėjantis šalies oro uostų sujungimo procesas skatina diskutuoti ir apie skrydžių į Lietuvą situaciją bei potencialą. Vieningai sutariama, kad spartesnis atvykstamojo turizmo augimas nėra įmanomas be naujų skrydžių krypčių atsiradimo. Visgi, oro linijų bendrovės dažnai neskuba prisiimti rizikos ar, per sezoną nesulaukusios norimų srautų, skrydžius atšaukia. Būtent dėl šios priežasties daugelis valstybių kuria maršrutų rėmimo fondus.

Energetikos ir statybų sektorius šoktelėjo į viršų, o rinkos lyderiai aktyviai užkariauja kaimyninių šalių rinkas. Liko vienintelė problema – nepakankamas specialistų skaičius. Reikia dvigubai daugiau specialistų Sparčiausiai tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje auga informacinių technologijų sektorius. Tačiau, pasak Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno, labai juntamas ir energetikos bei statybos sektoriaus augimas ir gerų specialistų paklausa.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnybą, LRT.lt Atsigaunant šalies ekonomikai į plėtrą vis drąsiau investuojantys mažesnių rajonų verslininkai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Įmonių savininkai neslepia – kartais specialistus tenka vilioti ir iš kitų rajonų. Įmonė Plungės rajone, gaminanti medinius namus, įsikūrė prieš 11 metų. Namai gaminami daugiausiai Skandinavijos rinkai. Pernai į naujus įrenginius įmonė investavo apie 2 mln.

Net pusę darbo vietų tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip JAV įžvelgiamoje ateityje užims robotai ir kompiuterizuotos automatinės sistemos, atskleidė Oksfordo universiteto (D. Britanija) mokslininkų atliktas tyrimas, praneša „RedOrbit“. Pasak tyrimo autorių, įspūdingi robototechnikos ir dirbtinio intelekto raidos pasiekimai iš esmės prisidės sprendžiant demografines problemas Vakarų šalyse, kuriose didėja vyresniojo amžiaus žmonių skaičius.

Penkerių metų sukaktį Lietuvoje šiemet švęsiantis „Barclays“ technologijų centras (BTCL) vien per 2013 m. sukūrė 486 naujas darbo vietas. Iš viso per pirmuosius 4 veiklos metus BTCL Lietuvoje įdarbino 1265 žmones. Kovo mėn. pradėjo veikti ir naujas BTCL padalinys – žmogiškųjų išteklių centras, kuriame šiuo metu jau dirba 62 darbuotojai.

Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė kartu su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi lankosi Alytuje, kur pirmiausia aplankė Alytaus teritorinę darbo biržą bei Jaunimo darbo centrą. Lankydamasi darbo biržoje, kur daug dėmesio skirta ilgalaikių jaunų bedarbių motyvacijos ir integracijos į darbo rinką klausimams, ministrė Algimanta Pabedinskienė akcentavo jog jaunimo užimtumą regionuose skatinti padės nauja „Jaunimo garantijų“ iniciatyva.

Giedrė Sankauskaitė Jeigu garo mašinos išradimas žmones privertė vis mažiau naudoti raumenis, tai jau prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi visuotinė kompiuterizacija skatina žmones vis mažiau naudoti smegenis, t.y. samprotauti. Apie kompiuterizacijos poveikį žmonėms ir darbo rinkai Vadovų konferencijoje EBIT 2014 penktadienį kalbėjo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jurgita Juškevičienė Pernai Šiaulių apskrityje pasinaudojant valstybės parama sukurtos 43 naujos darbo vietos. Dalį lėšų joms sukurti investavo patys darbdaviai. Tačiau bedarbių skaičius šiemet didėjo – Šiaulių teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje sausio pradžioje įregistruota daugiau negu 21 tūkstantis bedarbių – tūkstančiu daugiau negu prieš mėnesį.

Antradienį Alytaus miesto savivaldybėje apsilankę verslininkai iš Izraelio domėjosi investicijų galimybėmis savivaldybės valdomame miesto pramonės parke. Svečius iš Izraelio priėmė Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Susitikimo metu svečiams pristatytas Alytaus pramonės parkas, investavimo jame galimybės bei įvairios lengvatos, kurias savivaldybė galėtų taikyti parke vystomam vesrslui.

Pardavimų specialistai Lietuvoje per metus prie atlyginimo papildomai gali prisidurti penkiaženklę sumą. Anot personalo ekspertų, patyrusio pardavimų profesionalo dirbančio sostinėje alga svyruoja nuo 3 iki 7 tūkst. litų į rankas. Be to, priklausomai nuo nustatytos priedų už pardavimus sistemos, jis gali papildomai gauti nuo 20 iki 100 proc. atlyginimo.