darbo vietos

Šalies ugdymo įstaigose paskelbta 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Labiausiai šiuo metu ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, taip pat pradinio ir ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių moksleivių pedagogų, skelbia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, kiek mažiau – 23 Klaipėdos mokykloms.

Vilniaus rajone iškils nauja gamykla, sukursianti apie 340 naujų darbo vietų. Šį projektą įgyvendins bendrovės „KG Constructions“ ir UAB „KG Energija“, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). „Tai jau šešioliktas stambus investicinis projektas. Skaičiuojame, kad visos iki šios dienos pasirašytos sutartys padės mūsų šalyje sukurti daugiau kaip 4,1 tūkst. naujų gerai mokamų darbo vietų ir pritraukti daugiau kaip 1,4 mlrd.

Melissa Weaver pademonstravo puikius įgūdžius darbo pokalbyje ir atitiko visus reikalavimus, kurių siekė įmonė, tačiau negavo norimo darbo. Apstulbusi ji paprašė atsiliepimo, tačiau atsakymas ją pribloškė. Jai buvo pasakyta, kad ji neįdėjo pakankamai „pastangų“ į savo išvaizdą – nenaudojo makiažo.

Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad 2023 m. ūkio sektoriuose darbo paklausa buvo gana stabili. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai pažymi, kad 2024 m. tikėtina mažesnė darbuotojų samda. Didžiausius nedarbo rodiklius šių metų pradžioje fiksavusios savivaldybės tikina pastebinčios, kad nedarbą lemia ne tik darbo vietų stoka, anot jų, didelę reikšmę turi ir žmonių įpročiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir „Vengast Investment Limited“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. „Dar trys įmonės investuos daugiau kaip 189,6 mln. eurų į naujus projektus, kurie prisidės stiprinant mūsų šalies regionus. Šiuo metu iš viso esame pasirašę sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti 3951 darbo vietą ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd.

 Didžiausias Vokietijos skolintojas „Deutsche Bank“ ketvirtadienį paskelbė apie planus atsisakyti 3 500 darbo vietų, 2023 m. sumažėjus jo grynajam pelnui. Grupė nurodė gavusi akcininkams priskirtino 4,2 mlrd. eurų grynojo pelno, kuris yra 16 proc. mažesnis, lyginant su ankstesniais metais, kai pelną padidino vienkartinė mokesčių lengvata.

20 didžiausių pasaulio bankų 2023-aisiais iš viso panaikino beveik 62 tūkst. darbo vietų – daugiausiai nuo tarptautinės 2007-2008 metų finansų krizės laikų, rašo „Financial Times“, remdamasi bankų ataskaitomis bei paties leidinio skaičiavimais.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,6 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2022 metais – šis rodiklis Lietuvoje augo 0,1 punkto, per ketvirtį nepakito.

Šiemet trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, bet 1,9 tūkst., arba 7,2 proc., daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų nežymiai padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pramonės bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 0,1 tūkst.

Prekybos sektoriui susiduriant su darbuotojų trūkumo iššūkiais, prekybos tinklas „Iki“ jau kurį laiką naudojasi stabiliu naujokų pritraukimo šaltiniu – pačios komandos rekomendacijomis. Už kiekvieną rekomenduotą draugą, kuris sėkmingai prisijungia prie „Iki“ komandos, bendrovė atsidėkoja finansiškai – skiria 400 eurų į rankas. Kai kurie darbuotojai savo pažintis išnaudoja itin aktyviai ir pasiūlo net kelis naujus kolegas, tad pasiima po premiją už kiekvieną jų.

Politikai susirūpino, ką daryti su imigrantais, kurių dabar Lietuvoje daugiausia per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Verslui siekiant įsivežti kuo daugiau darbuotojų iš užsienio, nes lietuvių paprasčiausiai trūksta, Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuva neskiria pakankamai dėmesio nacionaliniam saugumui. Darbdaviai atkerta, kad politikai tik gąsdina visuomenę, nors darbuotojų stygius jau kritinis ir imigrantų reikia kuo daugiau.

Lietuvoje dirba tik kone trečdalis žmonių su negalia, o neįgaliuosius stumianti dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija džiaugiasi, kad ilgalaikių bedarbių su negalia mažėja. Darbdaviai neįgaliųjų sako laukiantys išskėstomis rankomis, nes darbuotojų jau ir taip trūksta tūkstančiais. Cerebriniu paralyžiumi serganti ir prie vežimėlio prikaustyta Olga Griškalauskaitė nesnaudžia ir kas rytą rieda dirbti vienoje gamybinėje įmonėje – dėlioja segtuvus. „Pasiimu šablonus, pasiimu mechanizmus.

Laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 26,5 tūkst. – 0,4 tūkst. arba 1,4 proc. mažiau nei prieš metus, bet 3,8 tūkst. arba 16,7 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Per ketvirtį labiausiai – 1,4 tūkst. – laisvų darbo vietų padaugėjo transporto ir saugojimo įmonėse. Pramonės įmonėse jų buvo 0,6 tūkst. daugiau, statybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – po 0,5 tūkst. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

„Lidl Lietuva“ pradėjo darbuotojų atranką naujajam logistikos centrui Vilniuje, netoli Lentvario. Bendrovė į savo komandą jau kviečia prisijungti sandėlio grupių vadovus, planuojama, kad kitąmet veiklą pradėsiančiame logistikos centre dirbs apie 200 darbuotojų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Praėjusių metų rugsėjį pradėtas naujojo „Lidl Lietuva“ logistikos centro Lentvaryje statybas planuojama užbaigti kitų metų viduryje. Investicijos į projektą siekia daugiau nei 100 mln. eurų.

Darbo paklausa prieš vasaros sezoną – kovą, palyginti su vasariu – išaugo 44,1 proc., tačiau ieškomų sezoninių darbuotojų skaičiaus augimas yra mažesnis nei pernai ar užpernai, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, –  pranešime sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Anot jos, per mėnesį vien žemės ūkio srityje darbo pasiūlymų padaugėjo tris kartus, o statybose – 35 procentais.

Lietuvoje laisvų darbo vietų paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,7 proc. visų pozicijų, arba 1,1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,8 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

JAV vasarį buvo sukurta daugiau darbo vietų, nei tikėtasi, nors ir mažiau nei ankstesnį mėnesį, parodė penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, reiškiantys, kad pinigų politikos formuotojai turės toliau stengtis atvėsinti didžiausią pasaulio ekonomiką. Skaičiai taip pat parodė tam tikrą nedarbo lygio kilimą, leidžiantį pinigų politikos formuotojams lengviau atsikvėpti po sausį didėjusio darbuotojų skaičiaus. Visgi ekonomika išlieka labiau įkaitusi, nei tikėtasi.

Metų pradžia – laikas, kai daugiausia žmonių ryžtasi keisti darbą. Visgi sprendimas palikti darbovietę turėtų būti gerai apgalvotas, kad vėliau netektų gailėtis. Prieš pradedant dairytis naujos darbo vietos, vertėtų įvertinti profesinio tobulėjimo, didesnio finansinio atlygio ir kitas dabartinės darbovietės galimybes. Į ką atkreipti dėmesį? „Dažniausios darbo keitimo priežastys – per mažas atlyginimas, nepakankamos profesinio tobulėjimo galimybės, nesutarimai su vadovais ar kolegomis.

JAV atlikta ekonomistų apklausa parodė, kad vis daugiau įmonių neatmeta darbo vietų mažinimo galimybės 2023-aisiais bei kas pirmą kartą po COVID-19 pandemijos įmonės išleis mažiau lėšų plėtrai. Tai yra ženklas, kad šalies centrinio banko pastangos didinti palūkanų normas turi poveikį ir lėtina ekonomiką. Apklausa taip pat parodė, kad įmonių savininkai vis dar nerimauja, jog Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimai gali per daug atvėsinti ekonomiką ir net sukelti nuosmukį šiais metais.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,9 proc. visų pozicijų, arba 1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,9 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Ventiliacijos ir kondicionavimo įrangos gamintoja bendrovė „Systemair“ planuoja plėstis Ukmergėje.  Nugriovusi kelis sandėlius įmonė planuoja pastatyti apie 14 tūkst. kvadratinių metrų naują gamyklą su administracinėmis patalpomis, keliolika kartų didinti gamybą ir priimti dukart daugiau darbuotojų. Projektiniuose dokumentuose įmonė nurodo, kad naujos gamyklos pajėgumai išaugs beveik 18 kartų – pavyzdžiui, vietoj 1,3 tūkst. ventiliacinių kamerų jų turėtų būti pagaminama beveik 23 tūkst.

Trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 26,2 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 0,6 tūkst., arba 2,2 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,5 tūkst. arba 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų per ketvirtį sumažėjo statybos veiklos įmonėse – jų buvo 0,5 tūkst. mažiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos – 0,3 tūkst., prekybos įmonėse – 0,2 tūkst. mažiau, pranešė Statistikos departamentas.

Mineralinių produktų gamintoja bendrovė „Epsoma“ Kėdainiuose, buvusioje „Kėdainių odos“ teritorijoje, ketina pastatyti magnio druskos gamyklą. Per kelerius metus į ją planuojama investuoti per 40 mln. eurų ir pradžioje įdarbinti mažiausiai 150 žmonių, pranešė bendrovė. „Gamykloje ketiname gaminti magnio druską, kuri naudojama žemės ūkyje, medicinoje ir kitose pramonės šakose.

Kanadoje spalį buvo sukurta 108 tūkst. naujų darbo vietų – dešimtkart daugiau nei prognozavo ekonomistai, tačiau nedarbo lygis išliko 5,2 proc., nes daugiau žmonių ieškojo darbo, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos agentūra.  Užimtumas išaugo keliose pramonės šakose, pirmiausia – gamybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityse.  Tuo pat metu sumažėjo dirbančiųjų didmeninės, mažmeninės prekybos ir gamtinių išteklių gavybos sektoriuose.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,6 punkto, o per mėnesį – 0,2 punkto ir birželį siekė 5,8 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepasikeitė. Latvijoje nedarbas siekė 6,4 proc. – 1,4 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,7 proc.

Birželį darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 32,7 tūkst. laisvų darbo vietų, įregistruotų Užimtumo tarnyboje. Iš jų 21,6 tūkst. darbdaviai įregistravo birželį – 16,9 proc. mažiau nei gegužę, skelbia tarnyba.  Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (16,6 proc.), prekybos (16,2 proc.), administracinės ir aptarnavimo (14,5 proc.), statybos (12,5 proc.), transporto ir saugojimo (9,5 proc.) įmonės.

Po sunkiasvorių vairuotojų parduotuvių pardavėjai yra antra populiariausia specialybė Lietuvoje. Vis dėlto vis dažniau gyvą bendravimą su žmonėmis parduotuvėse keičia mechaninis atsiskaitymas savitarnos kasose. Jos diegiamos dėl to, kad pirkėjams yra patogesnės, kad yra pigesnės nei darbuotojai ar kad prekybininkai neranda pakankamai darbo jėgos? Savitarnos kasos Lietuvoje atsirado 2008 m., kai jas įrengė prekybos tinklas „Iki“. Šiuo metu šias kasas turi visi didieji parduotuvių tinklai.

Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios jau prarado 30 proc. darbo vietų, o karui užsitęsus šie praradimai taps dar didesni, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos.

Rusijos parlamentaras, Dūmos finansų rinkos komiteto vadovas Anatolijus Aksakovas įsitikinęs, kad Vakarų paskelbtos sankcijos Rusijai reikš „ekonomikos reformas ir europiečių antplūdį“. Jis taip pat viltingai žiūri į rusakalbius Europos šalių gyventojus, kurie turėtų pirmiausiai veržtis į Rusiją. Valdančiųjų atstovo manymu, į sankcijų gniaužiamą Rusiją netrukus pradės plūsti ne šiaip Europos šalių gyventojai, o patys aktyviausi ir talentingiausi.

Vis didėjant laisvų darbų vietų skaičiui, o lietuviams išvykstant dirbti į kitas šalis darbdaviai ima kviestis darbuotojus iš užsienio. Kai kurios įmonės darbuotojams siūlo lanksčius grafikus, kompensacijas, priedus ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Ekspertai kalba, kad įdarbinti užsieniečius skatina ne tik išaugęs laisvų darbo vietų skaičius, bet ir reikalinga kvalifikacija.

Verslo atstovai sako vis sunkiau surandantys tinkamų darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius šalyje pastaruoju metu nuolat auga. Įmonės žada didinti algas, tačiau pasigirsta svarstymų, kad dėl šios priežasties Lietuva gali likti nekonkurencinga tarp kitų regiono šalių. Ekspertai kalba, kad dėl mažo darbuotojų skaičiaus karjeros laipteliais sunku kopti ir labiau kvalifikuotiems darbuotojams.

Europos Sąjungos planai iki 2035-ųjų faktiškai uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais kelia grėsmę pusei milijono darbo vietų, tvirtina Europos automobilių tiekėjai. Toks pareiškimas papildė perspėjimų sąrašą apie pasekmes dėl pernelyg skuboto perėjimo prie nulinės CO2 emisijos technologijų. Remiantis Europos automobilių tiekėjų asociacijos „Clepa“ atlikta beveik šimto įmonių apklausa, daugiau kaip du trečdaliai iš šių 501 tūkst.

Lietuvos transporto ir logistikos bendrovė „Girteka“ praneša samdysianti daugiau nei 100 verslo procesų, analizės ir IT specialistų. Į plėtrą ir skaitmenizavimą bendrovė iki 2026 metų ketina investuoti apie 50 mln. eurų. „Ypatingą dėmesį bendrovė telks duomenų analitikų, dirbsiančių su finansinių duomenų analize, paieškai. Šiuo metu „Girteka“ ieško per 30 tokių specialistų“, – rašoma „Girtekos“ pranešime.

Darbo rinka Lietuvoje išsibalansavusi – nors nedarbo rodikliai nėra labai žemi, darbuotojų rasti sunku. Tai rodo ir rekordinis laisvų darbo vietų skaičius. Verslas pabrėžia, kad šiandien reikia ne tik aukštos, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – priešingu atveju ekonomikos plėtra ir investicijos stos. Tarp sprendimo būdų – užsieniečių iš trečiųjų šalių galimybių įsidarbinti Lietuvoje greičiau ir paprasčiau didinimas.

Lenkijos vyriausybė ir profesinės sąjungos trečiadienį sudarė preliminarų susitarimą iki 2049 metų uždaryti visas šalyje veikiančias anglių kasyklas. Šiuo susitarimu numatoma, jog apie 120 tūkst. šio sektoriaus darbuotojų gaus išeitines išmokas ir kad bus skirta lėšų Silezijos anglių baseino pramonei perorientuoti.

Itin smarkiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusioje Italijoje per metus darbo neteko beveik milijonas žmonių, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys, vėl sustiprinę nerimą dėl to, kiek pandemija atsieis šaliai. Vasario mėnesį dirbančių žmonių skaičius siekė 22,2 mln. ir beveik nepakito lyginant su sausio mėnesiu, tačiau sumažėjo 945 tūkst.

Europos Komisija (EK) Lietuvai antradienį skyrė dar 302 mln. eurų paskolą išsaugoti darbo vietoms per pandemiją, pranešė EK. Iš viso pagal priemonę SURE Lietuva bus gavusi 602 mln. eurų paskolų.  EK septynioms valstybėms antradienį išmokėjo penktąją 9 mlrd. eurų išmoką pagal šią priemonę.  „Tai padės apsaugoti žmonių darbo vietas ir palaikyti verslą visoje mūsų Sąjungoje“, – pranešime sakė EK pirmininkė Ursula von Der Leyen. Čekijai skirta 1 mlrd., Ispanijai – 2,87 mlrd.

Mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje atsargiau negu prieš metus prognozuoja pajamų pokytį 2021 metais. Pandemija dar nesibaigia, todėl suprantama, kad verslas ir toliau yra budrus, tačiau jau daugiau įmonių ketina darbuotojų skaičių didinti, o ne mažinti. Panašu, kad įmonės, jeigu tik buvo įmanoma, stengėsi greitai prisitaikyti prie pokyčių išgyventi ir netgi augti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad svarstoma mokėti subsidijas žaliosioms darbo vietoms steigti, jeigu tam bus gauta europinių lėšų. Tačiau verslas siūlo pirmiausia atlikti namų darbus: įvertinti jau išdalintų subsidijų efektą bei suskaičiuoti, kiek verslas įsitrauktų į žaliąją ekonomiką.

Paryžiuje centrinę būstinę turinti klienų patirties valdymo pasaulinė lyderė „Teleperformance“ paskelbė planus iki 2022 metų pasamdyti dar 500 naujų darbuotojų. Savo veiklą Lietuvoje 2015 metais pradėjusioje įmonėje, šiuo metu  dirba apie 150 daugiakalbių specialistų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Koronaviruso pandemija praėjusiais metais padarė didžiulę įtaką darbo vietoms visame pasaulyje, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT), o bendri dėl pandemijos patirti nuostoliai prilygsta  daugiau nei ketvirtadaliui milijardo prarastų darbo vietų. JT Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktas tyrimas parodė, jog pernai buvo prarasta 8,8 proc. viso pasaulio darbo valandų, palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu. Šis skaičius prilygsta 255 mln.

Viena didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų „Vilniaus baldai“ didinsi gamybos apimtis ir iki kovo įdarbins dar daugiau nei 140 žmonių. Bendrovė ketina įrengti naujas gamybos linijas fabrike Trakų rajone, Guopstų kaime, todėl reikės daugiau darbuotojų, pranešė „Vilniaus baldai“. „Šiuo metu didiname gamybos pajėgumus ir numatome produkcijos papildymą naujais gaminiais.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (1,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2019 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Prokuratūros vadovybė svarsto naikinti devyniolikos nedidelių prokuratūrų darbo vietas regionuose, o darbuotojus perkelti į kituose miestuose veikiančias didesnes prokuratūras, pirmadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Toks darbo grupės parengtas planas pristatytas šį mėnesį. Iniciatoriai teigia, kad tokia idėja svarstoma ne tik dėl lėšų taupymo, bet ir įvertinus nevienodą darbo krūvį.

Tarptautinė pinigų pervedimo ir mokėjimo bendrovė „Western Union“ per pusantrų metų Vilniuje žada įdarbinti dar 300 specialistų, pranešė bendrovė.   „Western Union“ pradeda įgyvendinti naują globalią strategiją, o svarbų vaidmenį, pasak jos, čia vaidins Vilniuje esantis bendrovės Europos regiono operacijų centras (EUROC).  „Planuojame plėsti komandą Vilniuje ir įdarbinti dar 300 specialistų, turinčių skaitmeninio verslo ir tarptautinių platformų plėtros, pažangiojo automati...

Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“ ketvirtadienį pradėjo gamybą naujoje gamykloje Kauno rajone. Pirmąją jos gamybos liniją įjungė prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tai išties istorinis momentas – didžiausios automobilių gamyklos mūsų šalies istorijoje atidarymas. Daugiau kaip 95 mln.

Praėjusiais metais įsteigta bendrovė „MS LT01“ Alytuje užsiims iškastinės mineralinės uolienos perdirbimu, rašo „Verslo žinios“. Investicijos sieks 5 mln. eurų, planuojama sukurti 70 darbo vietų. Bendrovėje cheminės konversijos būdu bus pagaminamos tokios medžiagos kaip magnio sulfatas, silicio hidroksidas, natrio sulfatas. Taip pat žaliavos - milteliai, naudojami metalurgijos pramonėje, ir kvarcinis smėlis.

JAV sveikatos priežiūros paslaugų ir prekybos bendrovė „AmerisourceBergen“ steigia biurą Vilniuje, kur jau veikia jos antrinė logistikos įmonė „World Courier“, pranešė užsienio investicijas į Lietuvą skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“. Per penkerius metus bendrovė ketina sukurti 200 darbo vietų ir investuoti 30 mln. eurų.

Antras pagal dydį Lietuvoje tarptautinis Kauno oro uostas planuoja plėsti orlaivių remonto verslą – artimiausiais metais tikimasi pritraukti maždaug 25 mln. eurų užsienio investicijų ir sukurti daugiau nei 400 aukštos kvalifikacijos gerai apmokamų darbo vietų. Tris oro uostus valdanti įmonė Lietuvos oro uostai skelbia, jog į Kauną norima pritraukti techninės lėktuvų priežiūros, dažymo ir kitas orlaivių remonto bei priežiūros įmones.