darbo jėga

Jau metus laiko galiojantis laisvas darbo jėgos judėjimas piliečiams iš aštuonių Vidurio ir Rytų Europos šalių į Vokietija priviliojo santykinai mažai imigrantų. Pernai į šalį dirbti atvyko 79 tūkst. žmonių iš tokių šalių, kaip Lenkija, Čekija ar Vengrija, Niurnberge pranešė Vokietijos darbo agentūros darbo rinkos ir profesinio tyrimo institutas (IAB), kuriuo remiasi agentūra AFP. Tai yra 43 000 imigrantų daugiau ei 2010-aisiais.

Nors Lietuvos ekonomika ir šiemet išliks viena sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje (ES), Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ekonomika gali susidurti su rimtomis problemomis. Nerimą kelia investicijos „Žiūrint, kaip atrodo Lietuvos ekonomika, palyginti su 2008 metais, tik eksportas yra viršijęs tų metų lygį ir yra jau 13 proc. didesnis nei 2008-ųjų pradžioje, kai buvo pasiektas pikas.

Per ateinančius 10 metų darbingų žmonių Latvijoje gali sumažėti maždaug 10 proc., Lietuvoje ir Estijoje – apie 8 proc. Taip prognozuojama trečiadienį paskelbtoje naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje („SEB Baltic Household Outlook“). Pasak SEB analitikų, gyventojų skaičiaus mažėjimas (dėl mažo gimstamumo ir emigracijos) ir gyventojų senėjimas turės neigiamo poveikio pensijų sistemos stabilumui ir darbo rinkai.

Jungtinių Valstijų interneto kompanija „Yahoo“ atleis 2 tūkst. darbuotojų - 14 proc. savo darbo jėgos, praneša BBC. „Yahoo“ tokio žingsnio imasi norėdama, kad kompanija būtų „mažesnė, vikresnė ir pelningesnė". „Mes stipriname savo pastangas ir perskirstome išteklius pagal svarbiausius prioritetus“, - sakė „Yahoo“ generalinis direktorius Scottas Thompsonas. Jis pažymėjo, jog kompanija veiks agresyviai, kad pasiektų savo tikslą ir prioritetą skirtų vartotojams ir reklamos užsakovams.

Darbuotojai žino, kaip vykdomos atrankos, ieškant įdarbinti žmogų, žino, kokių klausimų darbdaviai klausia, kokios informacijos nori sužinoti apie kandidatą, jiems aiškūs konkrečiai pozicijai užimti keliami reikalavimai, įmonės, siūlančios darbą, veiklos sritis ir pan. Tačiau darbuotojai neturi galimybių išsakyti, ką jie norėtų patarti ar ko norėtų palinkėti darbdaviams, žvelgdami iš savo pusės. Todėl darbo paieškos portalo CVbankas.

Statistikos departamentas, reaguodamas į žiniasklaidoje toliau skleidžiamą informaciją, kad „kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje yra bedarbis“, pakartotinai praneša, kad 32,9 procento jaunimo nedarbo lygis reiškia, jog kas trečias darbo jėgai priskirtas jaunas žmogus buvo bedarbis. Jaunimo nedarbo lygis išreiškiamas 15–24 metų bedarbių ir tokio paties amžiaus darbo jėgos, o ne visų 15–24 gyventojų, santykiu.

Vis daugiau JAV ir Europos kompanijų, kadaise savo gamybą ar aptarnavimą perkėlusių į pigios darbo jėgos šalis, pradeda abejoti tokia strategija. Panašu, kad užsakomųjų paslaugų (angl. „outsourcing“) era artėja prie pabaigos. Pastaruosius penkiolika metų Vakarų valstybių gamintojai noriai pirko pigias gamybos ir aptarnavimo paslaugas Kinijoje bei kitose pigiose Azijos rinkose, dabar pasigirsta vis daugiau abejonių, ar tai daryti verta.

Paskelbtos tyrimo išvados atskleidė, kad per penkerius metus iš ES nepriklausančių valstybių atvykę imigrantai pavertė bedarbiais 160 tūkstančių britų, skelbia „London Evening Standard“. Šį tyrimą atliko vyriausybės migracijos patariamasis komitetas, teigiantis, kad kas ketvirtas atvykėlis atėmė darbo vietą iš vietinio šalies gyventojo. Tyrėjai taip pat paneigė imigracijos šalininkų argumentus, teigiančius, jog užsienio darbininkai reikalingi ekonomikos augimui.

Viena statybos įmonė, turinti padalinį Šiauliuose, nusprendė įsidarbinti 11 pakistaniečių. Šiaulių darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas nespėlioja, kas tai: pigesnės darbo jėgos paieškos, natūrali tuščios darbo rinkos trauka ar siekis įrodyti vietiniams darbuotojams, kad juos galima pakeisti. Mūrininkų komanda iš Pakistano Statybos įmonė planuoja įdarbinti 11 kvalifikuotų ir patirtį turinčių mūrininkų iš Pakistano.

Emigracija nuslūgs, tačiau imigracija šiek tiek ūgtelės. Kasmet neteksime 19,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, sako Vaida Šečkutė, „Swedbank“ vyr. ekonomistė. „Sumažėjusi emigracija neužkirs kelio darbo jėgos mažėjimui. Darbo jėga ne tik mažės, bet ir pradės sparčiai senti. Daugiausiai neteksime 15- 24 metų amžiaus gyventojų. Darbo jėga taps labiau patyrusi ir išsilavinusi“, - spaudos konferencijoje pastebėjo V. Šečkutė.

Ar robotas gali dirbti už tave greičiau ir pigiau? Kol kas apie tai galvoja mokslininkai, inžinieriai ar žurnalistai. Bet geriau, kad tokio klausimo sau neiškeltų tavo viršininkas. Gali paaiškėti, kad tavęs nebereikia, rašo techni.com. Tiesa yra žiauri. Technologiniai pasiekimai daro savo – daugelio profesijų žmonės pamažu tampa arba jau tapo „silpniausia grandimi“. Robotai jų darbą gali atlikti greičiau, geriau ir pigiau.

Lietuvoje darbuotojų netrūksta, tačiau verslininkai reikalingos darbo jėgos neranda, nes moka per mažus atlyginimus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys. „Girdima, kad kai kuriose vietose trūksta darbuotojų. Aš negaliu sutikti ir, manau, kad mes neteisingai traktuojame šį klausimą. Šiandien darbo jėgos trūkumo Lietuvoje nėra, net jei nedarbas yra prie visų blogų skaičių. Situacija tokia, kad mes nenorime mokėti tiek.

Jau ne vieną mėnesį viešai kalbama apie darbo jėgos trūkumą transporto sektoriuje. Daugiausia darbo pasiūlymų pastaruoju metu sulaukia tarptautiniuose reisuose dirbantys vairuotojai. Nors gabenimų įkainiai jau bemaž tris mėnesius kaip sumažėję apie 30 proc., kroviniai vis tiek intensyviai juda, todėl darbdaviai savo įmonėse norėtų turėti keliais, o kai kurie net keliasdešimčia vairuotojų daugiau. Dauguma verslo sektorių nesusiduria su problemomis, kuomet trūksta tinkamų darbuotojų.

Nesustabdžius emigracijos teks įsivežti darbininkų iš trečiųjų šalių arba likti ekonominės stagnacijos valstybe be jokių augimo vilčių. Šią savaitę ekonomikos ekspertai paskelbė nerimą keliančias prognozes apie nemažėjantį emigracijos iš Lietuvos srautą. Kokia išeitis? Jeigu emigracijos sustabdyti nepavyks, teliks atverti duris imigrantams. Senosiose Europos Sąjungos valstybėse imigrantai iš trečiųjų šalių neretai sudaro net iki 8 proc., o Lietuvoje nesiekia 1 proc. visų dirbančiųjų.

Lietuvos ekonomika šiais metais augs 6 proc., prognozuoja „DnB Nord“ banko analitikai. Tiesa, tvariai ūkio plėtrai labiausiai trukdys per krizę sumažėję investiciniai projektai ir struktūrinis darbo jėgos trūkumas.

Restoranų tinklą valdanti bendrovė „Čili Holdings“ daugiau kaip prieš pusantro mėnesio paskelbė, kad  papildomai kuria šimtą darbo vietų. Per šį laikotarpį pavyko atrinkti apie 70 naujų žmonių, kurie „Čili“ restoranuose pradėjo dirbti padavėjais, barmenais ar virtuvės darbuotojais, tačiau šie džiuginantys rezultatai netrukus sumenko, kai didžiulė emigracijos banga trūkstamų darbuotojų skaičių vėl grąžino į pradinį tašką.

Blogąja prasme įspūdingi – taip prezidentė Dalia Grybauskaitė apibūdino išankstinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis. Jie rodo, kad per dešimtmetį oficialus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 430 tūkstančių ir mūsų, išankstiniais visuotinio surašymo duomenimis, liko 3 mln. 53,8 tūkstančio.

Praėjus dviem savaitėms po to, kai Vokietija atvėrė savo darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos (ES) narėms, didelio darbo jėgos antplūdžio iš Rytų Europos nesulaukta.„Įdarbinimų būta, tačiau mastai kol kas saikingi“, - laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų darbo rinkos ekspertas Stefanas Hardege. Pirmaisiais duomenimis, reikšmingesnio darbuotojų srauto neužfiksuota nei pasienio regionuose, nei ten, kur sutelkta pramonė.

Paskutinėms Europos Sąjungos šalims Vokietijai ir Austrijai atšaukus darbo jėgos judėjimo apribojimus, Lietuvai gresia likti nykia Europos provincija. Prognozuojama, kad dėl gilėjančios demografinės krizės ir augančios emigracijos iki 2060–ųjų Lietuvoje gyvens tik šiek tiek daugiau nei 2 mln. žmonių. Tūkstančiai laukia darbo jėgos Rytų Europos valstybių ES narių piliečiai ir iki šiol galėjo dirbti Vokietijoje bei Austrijoje, tačiau tam jie privalėjo gauti darbdavio kvietimą.

Suvalkijos regiono verslininkai ieško būdų, kaip parengti savo įmonėms aukštos kvalifikacijos specialistų. Suvalkijos regiono verslininkai sako, kad nedarbas Lietuvoje – aukštas, o reikiamos kvalifikacijos specialistų neįmanoma rasti. Pačios darbuotojus sau rengiančios įmonės pastebi, kad pagal tai, ar kaime bei miestelyje yra tinkamų žmonių, renkamos ir vietos verslo plėtrai.

Latvijoje žiebiasi dar vienas skandalas. Maždaug po dvejų ketverių metų ši valstybė nebegalės atsikratyti iš kitų Europos šalių atvykusių ir į šalies kaimynės darbo rinką ir apskritai kultūrą nenorinčių integruotis svetimšalių. Ne paslaptis, kad tai dažniausiai išeiviai iš musulmoniškųjų kraštų ar jų palikuoniai. Tai, kas gretimoje valstybėje įvardijama kaip ateitis, pas mus, Lietuvoje, jau seniausiai įteisinta.

Vyriausybė turėtų labiau rūpintis, kaip užtikrinti darbo vietas jos piliečiams, o ne lengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įsivežimo sąlygas, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. Antradienio rytą N. Udrėnas, kalbėdamas „Žinių radijui“, sakė, kad pirmiausia Vyriausybė turėtų imtis realių veiksmų, kad išvykusieji laikinai svetur turėtų galimybę sugrįžti ir dirbti Lietuvoje.

Lietuvoje su darbo vizitu besilankantis Europos komisaras Laslas Andoras (Laszlo Andor) pabrėžia, jog gaivinant ekonomiką ir mažinant nedarbą būtina gerinti verslo aplinką skatinant užsienio investicijas bei rengti darbo jėgą pagal ekonominius poreikius.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad bedarbių skaičius nemažėja, o kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Ekspertų teigimu, ši paradoksali padėtis verslininkus vėl skatins darbo jėgos ieškoti kitose šalyse. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė sako, kad Lietuva – tik baltas popieriaus lapas, šalies būklę palyginus su senosiomis ES šalimis. – Iš kokių šalių daugiausia atvyksta imigrantų? – Šiuo metu didelių pokyčių nėra.

JAV įmonių susidomėjimas Lietuva auga, tad netrukus vėl galime sulaukti stambių vardų, interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė ambasadorė Anne E. Derse. Pastaruoju metu Lietuva sulaukė stambių užsienio įmonių investicijų. Kaip JAV žiūri į verslo aplinką Lietuvoje? Vienas svarbiausių dalykų, dėl kurio dirbame JAV ambasadoje – noras plėsti santykius su Lietuva. Šaliai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, verslo aplinka Lietuvoje siekia tarptautinių standartų.

Lietuvio darbas Europos Sąjungoje yra vertinamas kone pigiausiai, rodo Lenkijos kompanijos „Sedlak&Sedlak“ atliktas tyrimas. Vieno darbininko išlaikymas pigiau kainuoja tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje, o mūsų šalis rikiuojasi 4 vietoje. Lietuvoje darbdaviui vieno darbuotojo išlaikymas per mėnesį kainuoja 921 eurą, teigia „Sedlak&Sedlak“ analitikai pasiremdami oficialiais „Eurostat“ duomenimis.