darbo jėga

Valstybei sunkiai sekasi rūpintis atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos integracija, konstatavo Valstybės kontrolė. Anot tyrimo, viena didžiausių problemų išlieka mažas lietuvių kalbos mokymasis. Kitos apklausos rodo, kad net 8 iš 10-ies lietuvių galvoja, jog aptarnavimo srityje turi dirbti mokantys valstybinę kalbą. Tai, kad atvykusieji nemoka lietuvių kalbos, anot Valstybės kontrolės, lemia ir sunkesnį įsidarbinimą. Ukrainietė Darija su dviem vaikais į Lietuvą atvyko daugiau nei prieš metus.

JAV atlikta ekonomistų apklausa parodė, kad vis daugiau įmonių neatmeta darbo vietų mažinimo galimybės 2023-aisiais bei kas pirmą kartą po COVID-19 pandemijos įmonės išleis mažiau lėšų plėtrai. Tai yra ženklas, kad šalies centrinio banko pastangos didinti palūkanų normas turi poveikį ir lėtina ekonomiką. Apklausa taip pat parodė, kad įmonių savininkai vis dar nerimauja, jog Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimai gali per daug atvėsinti ekonomiką ir net sukelti nuosmukį šiais metais.

Šiemet iš Rusijos išvyko apie 100 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų, antradienį pranešė Rusijos skaitmeninės plėtros ministras – nuo tada, kai vasario 24 dieną Maskva įsiveržė į Ukrainą. Jaunų rusų būriai suskubo bėgti iš šalies, ypač tie, kurie dirba IT sektoriuje ir gali dirbti nuotoliniu būdu, o tai sukėlė baimę dėl protų nutekėjimo. Po kelių mėnesių rugsėjo pabaigoje paskelbta šimtų tūkstančių vyrų mobilizacija sukėlė dar vieną pasitraukimų bangą. „Iki 10 proc.

Pirmus 9 šių metų mėnesius Lietuvą paliko daugiau žmonių negu tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, anot Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, nemaža dalis jau emigravusių piliečių norėtų grįžti, bet tam jiems kelią užkerta mažos įsidarbinimo galimybės, mat darbdaviai mieliau renkasi pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pastaruoju metu Europoje sparčiai kyla nekilnojamo turto (NT) kainos. Anot ekspertų, dėl mažos būstų pasiūlos Lietuvoje jos ir toliau sparčiai augs. Ne ką mažesnį nerimą kelia ir statybų darbų kaštai. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad statybų kainos auga ne tik dėl brangstančių žaliavų, bet ir dėl trūkstamos darbo jėgos, kurią būtų galima parsivežti iš Baltarusijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį susitinka su verslo atstovais aptarti imigracijos, darbo jėgos ir Kinijos ekonominių sankcijų Lietuvai klausimus. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad susitikime bus kalbama apie darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą, situaciją su Kinija ir kitus verslui aktualius klausimus.  „Aišku, bus Kinijos klausimas, kalbėsime ir apie Inovacijų agentūrą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo lengvinti trečiųjų šalių, pirmiausia Baltarusijos, įmonių darbuotojų persikėlimą į Lietuvą.  Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą, kad asmenys, į Lietuvą atvykstantys pagal supaprastintą vizų išdavimo tvarką ir siekiantys gauti leidimą gyventi šalyje, galėtų įsivežti savo nuosavybę nemokėdami muito ir importo PVM mokesčių.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar Lietuvoje reikia skatinti pigios darbo jėgos įvežimą. Anot jos, dėl to Lietuva gali įstrigti žemos pridėtinės vertės spąstuose, todėl darbdaviai turėtų įsivežti aukštos ir vidutinės kvalifikaciją darbuotojus.

Kol stabtelėjusi žmonija laukia, kuo pasibaigs kova su koronavirusu, gamta nesnaudžia. Didžiosios šalys karštligiškai ieško, kas apsės, nuravės jų laukus ir surinks derlių. Ir jei britai jau skraidinasi rumunus, tai skandinavai dairosi į Lietuvą. Norvegai tautiečius kviečia darbuotis gėlynuose, sandėliuose, o štai švedams reikia ne tik braškių rinkėjų, bet ir medikų. Visgi, bent kol kas mūsų tautiečiai svetur nesiveržia. Laukia karantino pabaigos.

Koronavirusas paralyžiavo darbuotojų judėjimą, todėl baiminamasi, kad Europa gali likti be šparagų, braškių ir kitų daržovių, uogų ar vaisių. Esą masiškai trūkstant darbuotojų šių metų derlius gali supūti laukuose. Kai kurios šalys bando mobilizuoti bedarbius ir studentus, o kai kurios britų įmonės spjovė į koronaviruso apribojimus ir jau pradėjo į šalį skraidinti darbuotojus iš Rumunijos ar kitų Rytų Europos šalių.

Į Lietuvą dirbti atvykstantys užsieniečiai čia užima laisvas ne tik vairuotojų, statybininkų ar virėjų vietas. Mažesniuose miestuose kaip Panevėžys išskėstomis rankomis laukiami aktoriai, ar net diplomuoti dailininkai. Štai lėlių vežimo teatre beveik visus lietuvių aktorius pakeitė ukrainiečiai. Įdomiausia, kad spektaklius atvykėliai vaidina lietuviškai ir nesiskundžia, jog atlyginimas siekia vos 600 eurų.

Jokių neišsilavinusių žmonių ir pigios darbo jėgos – Jungtinė Karalystė ketina užverti duris žemos kvalifikacijos, anglų kalbos nemokantiems ir darbo sutarčių neturintiems užsieniečiams. Vyriausybė pristatė naująjį imigracijos planą, kuris įsigalios po pereinamojo „Brexit“ laikotarpio. Lietuvių prekybos centre „Lituanica“ Rytų Londone veikia knygynas, restoranas, juvelyrinių dirbinių parduotuvė, grožio salonas, lietuvių buhalterių įmonė. Čia darbuojasi dešimtys lietuvių.

Nepalankios oro sąlygos, brangstanti darbo jėga ir prasta situacija grandinėje nuo lauko iki vartotojo kitais metais ir toliau mažins daržovių plotus, įsitikinusi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė. Zofijos Cironkienės teigimu, kasmet šalyje mažėja auginamų cukinijų, brokolių, žiedinių kopūstų, porų, bulvių plotai. „Pavyzdžiui, cukinijų plotai mažėja, nes joms keliami aukšti reikalavimai – neperaugusios, mažutės, gražutės, švarutės.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų ne tik susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, bet šią problemą mato ir kaip rimtą grėsmę verslui. Kaip rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“, sudėtingiausia situacija fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos regionuose.

Lietuva darbuotojams iš Baltarusijos ir Ukrainos jau yra patrauklesnė už Lenkiją. Tačiau nepaisant to, ne visi daugiau uždirbti norintys kaimynai sutinka plušėti mūsų šalies gamyklose. Darbuotojus iš trečiųjų šalių įdarbinantys verslininkai tikina, kad štai siuvėjų poreikį mūsų šalyje tenka malšinti įsivežant uzbekus bei kirgizus. Tenka laukti ir pusmetį Virėjai, kambarinės, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai.

  Europos Komisija (EK) tarp didžiausių Lietuvos iššūkių įvardija būtinybę didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą.   Naujausioje Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad nepaisant teigiamo ekonomikos augimo, didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu.

Seimui priėmus kitų metų biudžetą, jau kalbama, kokias reformas būtų galima pradėti vykdyti kitais metais. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad šių metų tikslai įvykdyti, o kitais metais bus dar labiau mažinamas darbo jėgos apmokestinimas.  „Paskatos produktyvioms investicijoms, verslumo skatinimas, teisingesnis apmokestinimas. Dabartinėje mokesčių sistemoje chaoso elementų buvo nemažai ir tai buvo nemažas iššūkis išgliaudyti tai.

Lietuvos ekonomika skatinama pramonės ir statybos auga. Tačiau su kiekviena diena vis didesnė įtampa auga darbo rinkoje. Lietuvos banko prognozės atskleidžia, kad situacija – itin rimta. Lietuvoje vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių įsitraukia į darbo rinką, o palyginti su kitomis šalimis tik jaunimo aktyvumas Lietuvos darbo rinkoje yra mažesnis. Dėl to mažėjantis žmonių skaičius dėl emigracijos ir mirtingumo tampa itin didele problema.

  Vyriausybė, verslo atstovai ir profesinės sąjungos susitarė ateityje didinti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvines sutartis. Pirmadienį pasirašytas tai numatantis trišalis susitarimas.   „Manau, kad susitarimas yra labai geras, kompromisinis, subalansuotas, tai atliepia visus mūsų einamuosius, karščiausius klausimus, stambiausias reformas, kurios yra numatytos“, – žurnalistams po sutarties pasirašymo sakė S. Skvernelis.

Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento.

Darbo jėgos kainos augimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo 9,9 proc., rodo naujausi ES statistikos tarnybos duomenys. Sparčiau darbo sąnaudos augo Bulgarijoje - 10,1 proc., Vengrijoje - 11,7 proc. ir Rumunijoje 17,2 proc. Latvijoje darbo jėga per metus pabrango 9,1 proc., Estijoje - 5,2 procento.

Apie darbuotojų trūkumą prabyla vis daugiau Lietuvos verslininkų. Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors ir siūlomos nemenkos sumos, patys lietuviai atsisako dirbti. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ A. Avulis kalbėjo, kad darbo jėgos trūksta katastrofiškai, nepaisant 7–8 proc. nedarbo Lietuvoje. Manoma, kad tai gali būti ir struktūrinė problema, kuomet tie žmonės tiesiog nelabai patys nori dirbti.

Nedarbas Lietuvoje šių metų gegužės pradžioje buvo 7,9 proc. - 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį ir tiek pat mažiau nei prieš metus, pranešė Lietuvo darbo birža (LDB). Balandį augo darbo pasiūlymų apgyvendinimo ir maitinimo, aptarnavimo įmonėse bei prekyboje. Darbdaviams ruošiantis vasaros sezonui, laikiniems darbams jie ieškojo daugiau padavėjų ir barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjų ir pardavėjų, teigiama LDB pranešime. LDB duomenimis, gegužės 1 dieną šalyje buvo 141,2 tūkst.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.

Dėl rinkėjų balsų besivaržančios politinės partijos savo programose žada tokį šviesų rytojų, kokį vargu ar galima pamatyti net ir pro rožinius akinius: įvairios lengvatos verslui, vis mažesni mokesčiai ir sparčiu tempu besiplečianti šalies ekonomika. Tačiau konkretūs priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų, planai – palyginti skurdūs ir dažniausiai nėra nuosekliai išdėlioti laike.

Nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 1,4 proc. punkto mažesnis ir sudarė 8 procentus. Šis pokytis patvirtina besitęsiančią nedarbo lygio šalyje mažėjimo tendenciją, kuri šiuo metu yra palanki ir ieškantiesiems darbo, ir jį turintiems. Mažesnis nedarbo lygis prisideda prie augančio vidutinio darbo užmokesčio ir visuminės paklausos šalyje didėjimo.

Nepaisant besitraukiančios darbo jėgos ir sparčiai mažėjusio eksporto į rytų rinkas, pernai užimtumas augo gana sparčiai. Verslui vis sunkiau randant kvalifikuotų darbuotojų, atlyginimų augimas ir šiemet viršys produktyvumo didėjimą. Visgi žvelgiant į ateitį, nepamatuotas minimalaus atlyginimo kėlimas, besitraukianti darbo jėga ir delsimas įgyvendinti struktūrines reformas gali kelti grėsmę tvariam ekonomikos augimui ir stabdyti atlyginimų artėjimą prie Europos Sąjungos šalių lygio.

Žinių radijas Europos Sąjungos statistikos tarnyba „Eurostato" duomenimis, Lietuvos gyventojų 2000-2013 metais ES mažėjo sparčiausiai. Prognozuojama, kad 2040 m. gyventojų Lietuvoje bus mažiau, nei 2 milijonai. Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė manantis, kad Lietuvoje jau trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą: „Aš manau, kad mes einame labai teisingu keliu.

Ar keičiasi darbdavio požiūris į darbuotoją? Kas turėtų atsitikti, kad darbo jėgos kaina augtų? Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas profesorius Raimondas Kuodis. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad ekonomika nėra mokslas apie moralizavimą. „Galima suprasti darbdavį, kuris nori sėkmingai konkuruoti, mažindamas savo sąnaudas, taip pat darbo sąnaudas. Makrolygmenyje tokia politika atsigręžia prieš pačius darbdavius.

Lietuviai iš dalies vėl jaučia nuskriaustųjų „kaifą“. Britų dienraštis „The Independent“ paskelbė karikatūrą, kurioje pigiai reklamuojama lietuvių darbo jėga, o lenkai nupiešė plakatą. Po kelis lietuvių darbininkus už vieno kainą siūlantis leidinys parodė liūdną realybę. Tikslas anaiptol nebuvo kryptingai pasityčioti, tačiau gausiai emigruojančios tautos sąmonėje užkliudyta jautri kertelė, net šalies ambasada prabilo apie tariamai ksenofobišką karikatūrų pobūdį.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 2253 litus. Per ketvirtį šis rodiklis išaugo 0,9 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus vidutinis bruto atlyginimas šalyje padidėjo 4,6 proc. Sparčiau už šalies vidurkį per metus algos augo privačiame sektoriuje. Realusis darbo užmokestis (atmetus kainų komponentės įtaką) palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu ūgtelėjo 0,3 proc. ir 3 proc.

Kinijos Šeimos planavimo komisija ruošia pasiūlymus dėl vieno vaiko politikos nutraukimo šalyje. Antro vaiko turėti nebus draudžiama šeimoms, kuriose bent vienas iš tėvų yra vienturtis, rašoma „The Telegraph“. Kinijoje darbo jėga sensta, o tai yra viena iš didžiausių grėsmių jos ekonomikai. Naujojosios pataisos greičiausiai įsigalios kitais metais ir 2015 metais pradės galioti visoms šeimoms be išimčių.

Ignas Krasauskas, LRT.lt Valdžios institucijos, spaudžiamos verslo, ketina palengvinti labiausiai trūkstamų profesijų užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų labai trūksta, pritaria migracijos ekspertė Audra Sipavičienė, tačiau, jos teigimu, vien palengvintomis atvykimo į Lietuvą procedūromis jų ilgam nepriviliosime. „Dabartinė politika geriausiu atveju yra gaisrų gesinimo: ko šiuo metu labai trūksta, tuos yra lengviau atsivežti.

Praėjusiais metais vien pramonėje laisvų darbo vietų skaičius išaugo 13 proc., tačiau užimtų darbo vietų skaičius didėjo tik 4 proc. Užsieniečių pernai įdarbinta 4,5 tūkst., o iš viso Lietuvoje privačiame sektoriuje dirba apie milijonas gyventojų. Vien IT sektorius savo įmonių plėtrai artimiausiais metais priimtų per penkis tūkstančių naujų specialistų.

Gijore, Vengrijoje, pusiaukelėje tarp Vienos ir Budapešto įsikūrusi viena didžiausių šalies eksportuotojų. Birželį atuomobilių gamintojos „Audi“ gamykla Vengrijoje šventė 20-ąjį jubiliejų. Ta proga gamykloje atidaroma nauja linija, kurioje per metus papildomai bus pagaminta 125 tūkst. naujų automobilių. „Mūsų variklių gamykla Gijore yra didžiausia pasaulyje ir per metus pagamina maždaug 12 mln. vienetų. Ji ne tik didžiausia, bet ir ypač kompleksiška.

 Sakmės apie žinių ekonomiką, aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą ir technologijas verčia jaunuolius visomis išgalėmis siekti aukštojo mokslo diplomų. Būsimieji studentai raginami rinktis biotechnologijų, informacinių technologijų ir inžinerinius mokslus.

Pigi darbo jėga ilgą laiką buvo Lietuvos didžiausias konkurencinis pranašumas. Tačiau tokia verslo vaizdžiai vadinama „bangladešizacija“ yra trumpalaikis ir netvarus privalumas, įspėja specialistai. Be to, neaišku, ar brangstant darbo jėgai Lietuvos verslas ras kitų konkurencingumo šaltinių.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Algimantas Akstinas sako, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas nesukėlė didelių problemų LVK nariams, samdantiems apie 10 proc. šalies darbo jėgos. Tačiau, kaip ketvirtadienį radijo „Laisvoji banga" laidoje „Ryto tema" pažymėjo A. Akstinas, tolesnis MMA kėlimas turi būti pagrįstas darbo vietų dinamikos analize.

Sulėtėjus pasaulio ekonomikos augimui vyriausybės ieško nebrangių priemonių šalims gaivinti. Šiuo laikotarpiu jos atkreipia dėmesį į vieną labai paprastą, bet itin veiksmingą ekonomikos paskatą – „demografinius dividendus“. „Demografiniai dividendai“ – tai proga gauti ekonominės naudos iš demografinės kaitos. Kai šalyje pradeda mažėti mirtingumas, kartu su juo krenta ir vaisingumo rodiklis, mat tėvams nebereikia turėti, tarkim, septynių vaikų, kad trys iš jų sugebėtų pasiekti darbingą amžių.

Kiekvienais metais Lietuva netenka tiek gyventojų, kiek jų yra Mažeikiuose, Jonavoje ar Kėdainiuose. Emigracijos kreivė, kuri praėjusių metų pabaigoje jau leidosi žemyn, šiemet vėl šovė aukštyn. Svetur jau išvyko daugiau nei 36 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau ir grįžtančiųjų srautai didėja. Emig­rantai teigia, kad Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje rasti nuolatinį darbą – lyg laimėti loterijoje.

JAV automobilių gamintoja „Ford“ pranešė, kad dėl mažėjančios paklausos Europoje atleis šimtus darbuotojų, informuoja BBC. Kompanija darbuotojų skaičių mažins Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos dalyse. „Ford“ anksčiau perspėjo, kad savo Europos sektoriuje šiemet gali patirti nuostolių už 1 mlrd. JAV dolerių. Kol kas neaišku, kiek tiksliai darbuotojų gamintoja atleis. JAV automobilių milžinės pardavimai Europoje pirmąjį šių metų pusmetį smuko 10 proc.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2021 m.  gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės iki 2,67 mln., iki 2025 m. darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti apie 400 tūkst., o kai kuriuose mažuose miesteliuose daugiau nei pusė gyventojų gali likti pensininkai. Gauti tyrimo duomenys parodė, kad šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius šalyje siekia beveik 60 proc., kai kuriuos rajonuose viršija 75 proc.

Krizė drebinanti euro zonos silpniausias šalis gali būti apibūdinta paprastai: viskas tapo pernelyg brangu, rašo „Wall Street Journal“. Darbo jėga tapo per brangi, todėl turėjo mažėti atlyginimai. Tačiau pabrango ir maisto produktai, transportas, būstai bei gausybė kitų prekių ir paslaugų. Sparčiai augančios kainos krizės prispaustose šalyse per pirmą prisijungimo prie euro dešimtmetį išsiurbė jų ekonomikų konkurencingumą, kas galų gale lėmė augimo sulėtėjimą bei nedarbo išaugimą.

Šiais metais Estijos ekonomika turėtų ūgtelėti 3 proc., tačiau dėl didelio būrio bedarbių, auga skaičius tų, kurie vos vos patenkina pirmosios būtinybės poreikius, o tai didina vadinamojo „paveldimo skurdo“ riziką, kai ateinančioms kartoms bus sunku ištrūkti iš skurdo aplinkos, informuoja err.ee. „Swedbank“ padidino šių metų ekonomikos prieaugio prognozę, tačiau sumažino kitų metų prognozuojamus rodiklius. 2012 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 3 proc. - 0,3 proc.

Nors Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos šalimis, gyvena mažai migrantų iš trečiųjų šalių, tyrimai rodo, kad gyventojų nuostatos jų atžvilgiu yra itin neigiamos. 2010 m. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro bei Europos migracijos tinklo Lietuvos nacionalinio informacijos centro užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog dauguma (58 proc.) Lietuvos gyventojų imigraciją vertina negatyviai.

Miškininkai sako, kad miško technika ilgainiui gali pakeisti darbo jėgą. Esą Lietuvoje jos tiek daug ir įvairios, kad kai kurias rūšis pardavėjai priversti parduoti pigiau. Vis dėlto, populiariausia  technika – biokurui gaminti. Didysis miškasodis jau baigtas. Dėl paukščių perėjimo sustabdyti miško ruošos darbai, todėl miškininkams pats laikas pagalvoti apie technikos atnaujinimą. Jos, anot urėdų, reikia ne tik daug, bet patvarios, galinčios dirbti itin sunkiomis sąlygomis.

Kaune nebeliko profesionalių siuvėjų – tuo įsitikino drabužius taisančių siuvyklų tinklą įsteigusi Ina Brastavičienė. Verslininkė jau antrą mėnesį savo įmonei ieško, bet negali surasti nė vieno darbuotojo, rašo „Kauno diena“. „Galiu įdarbinti žmones – nuolat informuoju apie tai skelbimuose, prašau Darbo biržos pagalbos, tačiau visos darbo vietos – tuščios. Tai kažkas klaikaus ir nesuvokiamo“, – stebėjosi I. Brastavičienė.

Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių. Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir ma...

Per savaitę Lietuva darbo birža bedarbio statusą suteikė 5 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Tai 500 mažiau nei savaitę prieš, skelbiama Lietuvos darbo biržos pranešime. Iš viso ketvirtadienį Lietuvos darbo biržos registre bvo 217,3 tūkst. bedarbių arba 10,51 šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tarp naujųjų registruotų bedarbių daugiausiai be profesinio pasirengimo – 43,3 proc., turinčių didesnę nei dvejų metų pertrauką – 26,2 proc.