darbiečiai

Parlamentaras Valdemaras Valkiūnas pakeitė frakciją Seime. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per plenarinį posėdį pranešė, kad V. Valkiūnas tapo Seimo Darbo partijos frakcijos nariu. Iki šiol jis priklausė Seimo Regionų frakcijai. Po šio pasikeitimo Lietuvos regionų frakcija sumažėjo iki aštuonių narių, o Darbo partijos frakcija padidėjo iki dešimties. Abi šios frakcijos yra opozicinės.

Vieno žmogaus partijos nyksta ir darbiečiai siekia įrodyti, jog tokie nėra, teigia Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis, kandidatuojantis į šios partijos pirmininkus. „Mūsų politinėje sistemoje tos vieno žmogaus partijos, jos po truputėlį eina į nunykimą“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas. Pasak jo, šis „negrįžtamas efektas“ yra susijęs su visuomenės branda. „Tos vieno asmens partijos, jos vis viena pasmerktos anksčiau ar vėliau kažkokiu būdu susiniveliuoti su nuliu.

Opozicinė Darbo partijos frakcija siūlo mokytojams apmokėti kelionės į darbą viešuoju transportu išlaidas. „Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad mokytojams būtų apmokamos viešojo transporto išlaidos ir tai prisidėtų prie pedagogo profesijos prestižo ir motyvacijos. „Mes manome, kad mokytojams tai būtų papildoma motyvacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kaukių pradinukams byloje trečiadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip nurodyta LVAT nutartyje, pareiga pradinių klasių moksleiviams ugdymo įstaigose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius nėra nustatyta Seimo priimtame įstatyme, operacijų vadovui pavesta reguliuoti šį klausimą Vyriausybės nutarimu.

Lietuva turi naują partiją – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos.“ Ją veda buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Į startuojantį naujos partijos traukinį paskutinę akimirką įšoko dar vienas Seimo narys, „valstiečius“ paliekantis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Politologai spėja, kad iš skirtingų partijų pabėgėlių sudarytai demokratų sąjungai bus sunku išlaikyti vienybę, tačiau Saulius Skvernelis tiki, kad jo komandai pavyks sėkmingai pasirodyti ateities rinkimuose.

Seimas nepriėmė svarstyti „darbiečių“ siūlymo laikinai – iki 2022 metų gegužės – šilumai taikyti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dabar jo tarifas yra 9 proc.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų svarstymą antradienį balsavo 56 parlamentarai, 19 buvo prieš, o susilaikė 50. Kaip sakė pakeitimus pristačiusi „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, lengvatinis tarifas būtų taikomas ne tik centralizuotam daugiabučių, bet ir individualių namų šildymui.

Dabartiniam opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui ketinant burti naują frakciją Seime darbiečiai nerimauja dėl būsimo opozicijos lyderio posto. Pagal galiojantį opozicinių valstiečių ir darbiečių susitarimą, rotacijos tvarka ši pozicija turėtų atitekti Darbo partijos atstovams, tačiau atsiradus naujai frakcijai susitarimo galiojimui gali kilti grėsmė.

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas teigia, kad valstietis Saulius Skvernelis de facto nėra Seimo opozicijos lyderis. „Opozicijos lyderio postą S. Skverneliui padovanojo Viktoro Uspaskicho „darbiečiai“. Taip jam atsidėkota už tai, kad pernai vasarą, kuomet jis buvo premjeru, darbiečiams Vyriausybės nutarimu buvo grąžinta dotacija – 1,8 mln. eurų. Tokia yra elementari tiesa“, – sako G. Paluckas.

Valdančiųjų rengtas įstatymo projektas per plačiai apibrėžė partnerystės institutą, tokio požiūrio neremia visuomenė, teigia opoziciniai „darbiečiai“. Aštuoni jos frakcijos nariai antradienį per pateikimo stadiją balsavo prieš Partnerystės įstatymo projektą, du – Vytautas Gapšys ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – susilaikė.

Valdančiųjų rengtas įstatymo projektas per plačiai apibrėžė partnerystės institutą, tokio požiūrio neremia visuomenė, teigia opoziciniai „darbiečiai“. Aštuoni jos frakcijos nariai antradienį per pateikimo stadiją balsavo prieš Partnerystės įstatymo projektą, du – Vytautas Gapšys ir Ieva Kučinskaitė-Urbonienė – susilaikė.

Registruotas Partnerystės įstatymo projektas šeimai grėsmės kelti negali, nes vienai visuomenės grupei užtikrinant tam tikras teises iš kitos grupės jos niekaip nėra atimamos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šeimai grėsmės jis negali kelti, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje amžiaus grupėje tarp 20 ir 49 metų apie 600 tūkst. žmonių nėra niekada gyvenime sudarę santuokos.

Vilniaus, Kauno merai galimą grįžimą prie senos rinkimų tvarkos vertina kaip žingsnį atgal. Kauno savivaldybės vadovas Visvaldas Matijošaitis tvirtina, jog būtent dėl tiesioginių rinkimų ir apsisprendė kandidatuoti į mero pareigas prieš šešerius metus pirmai kadencijai. „Ateidamas dirbti Kaunui, vien dėl to ir sutikau dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, nes žinojau, kad tai bus pačių žmonių, o ne politinių partijų sprendimas.

Įteisinant tiesioginius merų rinkimus Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis mato ir referendumo galimybę. Taip jis kalbėjo po to, kai Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad dabartinė tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo. „Iš principo pačius tiesioginius merų rinkimus aš palaikau, bet jie neturėjo būti apibrėžti vienu sakiniu vietos savivaldos įstatyme. Kviečiu dėl merų rinkimų rasti tokį sprendimą, kuris atitiktų Konstituciją arba būtų joje įtvirtintas“, – komentare BNS teigė premjerė.

Seimas iš pareigų atleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių Adą Jakubauską. Ketvirtadienį per slaptą balsavimą už šio pareigūno atstatydinimą balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo keturi, vienas biuletenis sugadintas. „Paprasčiausiai ne tas žmogus sėdėjo toj kėdėj, reikėjo pakeisti žmogų. Problema tame buvo“, – Seimo sprendimą komentavo A. Jakubauskas. Jis sakė buvęs nubaustas „avansu“, išdirbęs septynis mėnesius vietoj penkerių metų.

Dvi Seimo opozicinės frakcijos nedalyvaus slaptame balsavime dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovo Ado Jakubausko atleidimo iš pareigų. „Tos opozicinės frakcijos, kurios yra sudariusios susitarimą, nedalyvaus balsavime“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Minėtą susitarimą yra pasirašiusios valstiečių ir darbiečių frakcijos. Parlamente jos turi 42 atstovus.

Opozicinės „valstiečių“ ir „darbiečių“ frakcijos Seime trečiadienį pritarė, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo opozicijoje ir renkant opozicijos lyderį. Tai BNS patvirtino Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Arvydas Nekrošius. Pasak A. Mazuronio, šiam susitarimui dar turės pritarti Darbo partijos taryba.

Didžiausia opozicinė valstiečių frakcija nusprendė, kad neprisidės prie Darbo partijos frakcijos iniciatyvos kitą savaitę šaukti neeilinę Seimo sesiją ir per ją kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl karantino ribojimų smulkiam verslui. „Mūsų frakcija nepritaria. Nematome dabar būtinybės rengti neeilinę sesiją“, –  BNS po valstiečių frakcijos posėdžio sakė seniūnė Aušrinė Norkienė.

Trys Seimo opozicinės frakcijos trečiadienį apkaltino valdančiuosius diktatu ir paliko plenarinių posėdžių salę. Taip valstiečių, socialdemokratų ir darbiečių frakcijos reagavo į antradienį ir trečiadienį Seimo vicepirmininkų iš valdančiosios daugumos sprendimus perbalsuoti dėl kai kurių teisės aktų.  Antradienį perbalsavimas paskelbtas priimant Seime kitų metų biudžetą, kai daugiau kaip pusė parlamentarų pritarė papildomam beveik 46 mln. eurų skyrimui mokslui ir švietimui.

Balsavimas dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres, kai kilo rizika, jog balsų jai paremti neužteks, parodė, jog valdantiesiems reikės ieškoti paramos daugumai nepriklausančiose frakcijose, sako politologai.

Trys opozicinės Seimo frakcijos tariasi dėl bendradarbiavimo, tačiau socialdemokratai nenori rašytinio susitarimo. Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos lyderiai Seime kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą ir derino opozicijai priklausančių postų pasidalijimą.  „Aptarėme galimybę pasirašyti susitarimą. (...) Yra Darbo partijos patikinimas, kad jie dirbs opozicijoje.

Darbo partijos narys Valentinas Bukauskas antradienį įteikė prašymą išeiti iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime. Tai kelia grėsmę „tvarkiečių“ frakcijai žlugti, tačiau šios partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis žada rasti būdų jai išsaugoti. „Aš pateikiau (prašymą išeiti) frakcijos seniūnui“, – BNS antradienį sakė V. Bukauskas. Apie parlamentaro pasitraukimą iš frakcijos turi būti pranešta per Seimo plenarinį posėdį.

Likus mažiau nei pusantrų metų iki Seimo rinkimų, partijos turėjo puikią progą „pasimatuoti raumenis“ per Europos Parlamento rinkimus. Portalo tv3.lt kalbinti politologai teigia, kad konservatoriai dėl pergalės neturėtų būti ramūs, o virš Liberalų sąjūdžio vis dar tvyro mirties šmėkla. Europos Parlamento rinkimuose geriausiai pasirodė tris mandatus iškovojusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gavusi 18,60 proc. rinkėjų balsų.

Penktadienį Marijampolėje rengiamas savivaldybės tarybos posėdis, per jį vėl bus bandoma išrinkti vadovybę – du vicemerus, administracijos direktorių ir jo pavaduotoją. To nepavyko padaryti per pirmąjį tarybos posėdį balandžio 23 dieną. Nepaisant to, kad valdančioji koalicija turi absoliučią daugumą taryboje, tuomet už socialdemokratės Irenos Lunskienės kandidatūrą į vicemerės postą balsavo 13 iš 27 tarybos narių, 13 buvo prieš, vienas susilaikė.

  Vilniaus valdantieji baigė derybas dėl koalicijos ir tikisi sutartį pasirašyti šį ketvirtadienį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.

Artėjant tiesioginių mero rinkimų antrajam turui, BNS pateikia informaciją apie politinę situaciją didžiuosiuose miestuose po savivaldos rinkimų. VILNIUS Perrinkimo siekiantis Remigijus Šimašius ir grįžti į mero postą siekiantis Artūras Zuokas negavo mažiau balsų surinkusių partijų ar judėjimų oficialios paramos. R. Šimašiaus komitetas užsitikrino 17 narių 51 vietos taryboje, A. Zuoko sąrašas gavo dešimt mandatų. Vieną vietą savivaldybės taryboje užima meras.

Darbo partija atgaus 220 tūkst. eurų iš 1,8 mln. eurų, kuriuos teismas po „juodosios buhalterijos“ bylos pervedė į biudžetą. Tokį sprendimą antradienį priėmė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), vertinusi „darbiečių“ prašymą grąžinti 2007 ir 2008 metais paskirtas, bet neišmokėtas dotacijas. Už tai balsavo aštuoni komisijos nariai ir keturi susilaikė. VRK konstatavo, kad iš trijų į biudžetą pervestų dotaciją viena, siekianti 736 tūkst. eurų, 2008 metų balandį buvo skirta pagrįstai.

Per pastarąjį pusmetį daugiausiai – beveik 2 tūkst. narių – prarado Darbo partija, tuo metu valdžioje esančios Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga augo, rodo pirmadienį paskelbti Teisingumo ministerijos duomenys. „Darbiečiai“ nurodė šiuo metu turintys 12 tūkst. 517 narių. Kovą jie deklaravo 14 tūkst. 459 narius. Teisingumo ministerijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Darbo partija neteko beveik 13 tūkst. narių.

Šeštadienį posėdžiavusi Darbo partijos (DP) taryba patvirtino kandidatus į merus, aptarė galimybę rinkti parašus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Kaip pranešė partija, Alytaus rajone kandidatu į merus patvirtintas buvęs Seimo narys Raimundas Markauskas, Ignalinoje – buvęs Seimo narys Manfredas Žymantas, Kauno mieste – Martynas Maulė, Telšiuose – dabartinis meras Petras Kuizinas.

Į naują Socialdemokratų darbo partiją (LSSDP) besiburiantys buvę socialdemokratai ir „darbiečiai“ sako sieksiantys pasirašyti naują partijų koalicijos sutartį su valdančiąja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „Turime įgalioti partijos vadovybę vykdyti konsultacijas, o vėliau ir derybas su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tikiuosi, jie sutiks, dėl tarppartinės koalicinės sutarties. Nes dabar turime tik sutartį tarp frakcijų.

Iš socialdemokratų partijos (LSDP) gretų pasitraukus įtakingiems senbuviams apie senosios epochos pabaigą prabilęs partijos vadovas Gintautas Paluckas pervertina savo galimybes, mano apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Anot jo, iš partijos išstojusieji veteranai taip pat guodžiasi nepagrįstais lūkesčiais, mat šis atsiskyrimas greičiausiai reiškia jų politinės karjeros saulėlydį.

Didžiausiosios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – prezidiumas trečiadienį svarstys, kaip elgtis savivaldybėse, kur konservatoriai dalyvauja koalicijose su teisėsaugos įtarimų sulaukusiomis Darbo partija bei Liberalų sąjūdžiu. Taip pat bus aptarta situacija Vyriausybėje, iš koalicijos nutarus pasitraukti socialdemokratams. „Svarstysime apskritai apie koalicijas Lietuvoje. Įtarimai buvo pareikšti dviem partijoms, vienai – iš naujo, kitai – pirmą kartą.

Kėdainių rajono savivaldybės taryboje griūva valdančioji koalicija – ją paliko du „valstiečiai“, vienas nepartinis politikas ir vienas liberalas. Iki šiol meras liberalas Saulius Grinkevičius buvo subūręs trapią valdančiąją koaliciją – jai priklausė 14 iš 27 tarybos narių, BNS sakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kėdainių rajono skyriaus vadovė Adelė Štelmokienė.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcija pirmadienį spręs, ar paskelbti pareiškimą dėl pasitraukimo iš visų postų Seime, sako frakcijos narys, Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Anot jo, partijos sprendimas akivaizdus – trauktis turi visi, tik traukimosi procedūra aiškiai neapibrėžta. „Partijos sprendimas įpareigoja aiškiai pasakyti savo poziciją, tik traukimosi procedūra niekur neaprašyta. Pirmininkus ir pavaduotojus tvirtina komitetas, tik po to – Seimas.

Vilniaus miesto savivaldybė vėl skelbs patalpų Gedimino prospekte, kurias anksčiau naudojo Darbo partija, aukcioną. „Ankstesnio aukciono laimėtojas atsisakė pirkti objektą, todėl yra skelbiamas naujas aukcionas“, – BNS sakė savivaldybės Turto departamento Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė. Elektroninių varžytinių portale skelbiama, kad lapkričio 13 dieną prasidėsiančiame aukcione bus siūloma įsigyti 470 kvadratinių metro ploto administracines patalpas Gedimino prospekte.

Po daugiau nei du mėnesius trukusių diskusijų partijoje socialdemokratų (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje turėtų apsispręsti, ar likti valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Šis balsavimas vyksta daugiau nei dviem trečdaliams LSDP skyrių pareiškus, jog partiečiai turi trauktis iš daugumos Seime ir Vyriausybės, nors dauguma frakcijos narių to nenori. Socialdemokratų tarybą sudaro beveik 240 narių, dauguma jų yra skyrių atstovai.

Švenčionių rajono meras Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Rimantas Klipčius ruošiasi atleisti savo pavaduotoją, Liberalų sąjūdžio atstovą Kęstutį Trapiką – pirmadienį popietę registruotas tarybos sprendimo projektas su tokiu siūlymu. Taip pat registruotas sprendimo projektas, kuriuo siūloma į šias pareigas skirti mero bendrapartietę Violetą Čepukovą.

Darbo partijos (DP) vadove išrinkus Širvintų rajono merę Živilę Pinskuvienę, iš jos traukiasi žinomi partiečiai, galimi ir grupiniai narių nubyrėjimai. Iš karto po Darbo partijos pirmininko rinkimų sekmadienį apie pasitraukimą iš partijos paskelbė buvęs Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis, partijai laikinai pastaruoju metu vadovavęs Vytautas Gapšys, į Seimą neperrinktas „darbietis“ Valdas Skarbalius.

Šiaulių miesto savivaldybės taryboje susiformavus naujai daugumai, tiesiogiai išrinktas meras Artūras Visockas nuogąstauja, kad politiniai neramumai gali baigtis pirmalaikiais rinkimais. „Jeigu situacija tokią liktų, tai būtų ir moralinė, ir materialinė žala miestui. Šitas įvykis yra visiškai nenaudingas, nepragmatiškas, niekur nevedantis, jeigu būtų žiūrima atsakingai, per tarybos nario priesaiką“, – BNS sakė miesto vadovas.

Po nesėkmingai susiklosčiusių Seimo rinkimų savo lyderių netekusioms Darbo partijai bei partijai „Tvarka ir teisingumas“ naujus vadovus išsirinkti bus sunku - politologai konstatuoja, kad trūksta ryškių asmenybių, galinčių ištraukti partijas iš krizės, penktadienį rašo „Lietuvos žinios“. „Šiandien ta krizė akivaizdi visiems, net buvusiems šių partijų lyderiams. Ištraukti jas iš krizės be galo sudėtinga, beveik neįmanoma“, - teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.

Seime pateikti pirmieji parlamentarų siūlymai 2017 metų biudžete papildomai numatyti lėšų. Melioracijai siūloma rasti 34,7 mln. eurų, o pedagogų atlyginimams bei kitoms švietimo sistemos reikmėms - 51,8 mln. eurų. „Darbiečiai“ Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė siūlo 35,4 mln. eurų numatyti pedagogų darbo apmokėjimui, 2 mln. eurų - doktorantų stipendijoms laipsniškai didinti, 6,2 mln.

  Vyriausios rinkimų komisijos sistemoje atsispindint vis daugiau didmiesčių balsų, žemiau 5 proc. barjero nukrito Darbo partija.   1769 apylinkių iš 1996 duomenimis, „darbiečiai“ surinko 4,95 proc. balsų ir daugiamandatėje apygardoje mandatų negauna. Taip pat vis mažėja atotrūkis tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų. Už „valstiečius“ preliminariais duomenimis balsavo 22,32 proc.

Seimas svarstys „darbiečių“ frakcijos narių siūlymus išmokas mokėti visiems vaikams, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, bei sulaukus pilnametystės visiems piliečiams išmokėti per 2 tūkst. eurų. Antradienį po pateikimo pritarta tokiems Išmokų vaikams įstatymo pataisų projektams. Vienu atveju už jas buvo 68 Seimo nariai ir trys susilaikė, kitu – už balsavo 42, prieš šeši, 29 susilaikė. Toliau projektai bus svarstomas Seimo komitetuose.

Per 2000 prie Lūksto ežero susirinkusių dalyvių Darbo partijos sąskrydį atidarė vieningu partijos šūkiu „Tai, ko negali kiti“. „Noriu padėkoti, kad jūs čia atvykote, kad visi drauge esame tradiciniame Darbo partijos vasaros sąskrydyje. Rinkimai jau visai čia pat, tad šiandien pailsėkime, pabendraukime, pasikeiskime patirtimi ir susitelkime į vieną kumštį, kad per likusį mėnesį padarytume tai, ko negali kiti. Esu tikras, kad mes būsime stipriausi“, – sakė Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis.

Iš Seimo besitraukiančio „darbiečio“ Vytauto Gapšio vietą parlamente užims šiuo metu žemės ūkio viceministro pareigas užimantis Darbo partijos Jonavos skyriaus pirmininkas Saulius Jakimavičius. „Tokį svarbų žingsnį žengiau pasitaręs su Darbo partijos vadovybe bei žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, nes dėl šio sprendimo turiu atsisakyti dabartinių žemės ūkio viceministro pareigų. Bendrai sutarėme, jog tai logiškas ir teisingas sprendimas.

Agresyvi rinkimų kampanija, aštrus atkirtis politiniams oponentams, partijos lyderis, kurio charizma erzina net kitų partijų lyderius – tokią Darbo partiją rinkėjai matė jau seniai. Panašu, jog šiuos „darbiečių“ privalumus atgaivinti pabandęs dabartinis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis patyrė fiasko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį skelbs antrą išvadą dėl Raseinių mero „darbiečio“ Algirdo Griciaus galimo priesaikos sulaužymo. LVAT nagrinėjo jau antrą Raseinių savivaldybės tarybos skundą prieš merą A.Gricių, kuriame jis taip pat kaltintas sulaužęs priesaiką, nes gruodį į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukė klausimo dėl vicemerės ir administracijos vadovo atleidimo.

Politinė sistema išgyvena stiprų sukrėtimą, sako prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėja Rasa Svetikaitė, teisėsaugai paskelbus apie įtarimus dėl liberalų ir „darbiečių“ korupcijos.

  Darbo partijos valdyba pirmadienį nutarė pakartotinai kreiptis į koalicijos partnerius prašydama surengti politinės tarybos posėdį.   „Pastaroji politinė taryba įvyko daugiau nei prieš 2 mėnesius, kurioje buvo aiškiai sutarti terminai dėl sprendimų PVM maisto produktams, neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo, politinio susitarimo dėl politikos pabėgėlių atžvilgiu ir t. t. Apgailestauju dėl koalicijos partnerių nenoro spręsti tokius svarbius valstybės klausimus aukščiausiu lygiu, esa...