danske bank

Nuolat judantis ir besikeičiantis bankų sektorius ne veltui patraukė banko „Danske Bank“ filialo Lietuvoje generalinį direktorių Gintautą Galvanauską. Vadovas pripažįsta, kad svarbiausia jam – nustatyti judėjimo kryptį ir jokiais būdais neatsilikti nuo nenumaldomai besikeičiančios aplinkos. Kaip keitėsi Lietuvos bankų aplinka, G. Galvanauskas matė nuo pat pradžių ir iš arti.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Praėjusiais metais Latvija buvo visos Europos augimo lyderė – jos BVP 2012 m. augo 5,6 proc., o metais anksčiau jis didėjo 5,4 proc. Ekonomikos plėtrai daugiausia įtakos turėjo ne tik teigiamas eksporto įnašas, bet ir sparčiai augusi vidaus paklausa.

Šią savaitę paaiškės Lietuvos, Latvijos, Čekijos ir Vengrijos kovo mėnesio infliacijos rodikliai. Antradienį Lietuvoje ir Latvijoje skelbiami šie rodikliai bus stebimi dar atidžiau dėl šių šalių siekių įsivesti eurą. Priminsime, jog vasarį Lietuvoje buvo užfiksuota 2,2 proc., o Latvijoje 0,3 proc. metinė infliacija. Aiškės Europos pramonės produkcijos tendencijos Europoje šią savaitę įdomiausi bus skelbiami pramonės produkcijos rodikliai.

Per pirmąjį 2013 m. ketvirtį investuotojai, investicijų grąžą skaičiuojantys eurais, didžiausią investicinę grąžą – apie 11 – 15 proc. uždirbo JAV akcijų rinkose. Dėl paskutiniu metu sustiprėjusio JAV dolerio, investicijos į JAV akcijų rinkas aplenkė net apie 13 proc. per pirmąjį metų ketvirtį kilusias Japonijos akcijas, o taip pat solidžią nuo 5 proc. iki 14 proc. grąžą atnešusias Skandinavijos ir Baltijos šalių akcijas.

Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš Nacionalinės kredito unijos bankroto administratoriaus gavo duomenis apie mokėtinas draudimo išmokas indėlininkams, Nacionalinėje kredito unijoje laikiusiems daugiau nei 65 tūkst. litų, ir pervedė jas bankui „Danske Bank“. Iš 468 indėlininkų, kuriems draudimo išmokų išmokėjimas buvo pristabdytas, draudimo išmokos pervestos 445 indėlininkams už bendrą 59 mln. 176 tūkst. litų sumą. Iš viso draudimo įmonė bankui jau yra pervedusi 113 mln.

Pensijų kaupimo sistemos dalyviai nuo balandžio 1 d. įsigaliojančias permainas pasitinka neapsisprendę. Tik 9 proc. antros pakopos dalyvių žino, kaip toliau kaups savo pensiją. Tokias tendencijas rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta antros pensijų pakopos dalyvių apklausa. Kokį sprendimą priimti, kol kas svarsto daugiau nei trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų – 35 proc. planuoja pasitarti su pensijų konsultantu, 24 proc. yra neapsisprendę, 20 proc. pasirinkimui trūksta informacijos, o 6 proc.

Komentarą parengė Jolita Rėkutė, „Danske Bank“ Vilniaus klientų aptarnavimo centro direktoriaus pavaduotoja verslo klientams. Kasdienė įmonės veikla neatsiejama nuo įvairių finansinių operacijų. Be įprastų lėšų valdymo paslaugų, bankai siūlo ir įvairių specifinius poreikius atitinkančių sprendimų. Jaunos įmonės vadovui išsirinkti finansinių paslaugų teikėją daug lengviau žinant, pagal kokius kriterijus vertinti ir į ką atkreipti dėmesį.

Lietuvos bankui prisijungus prie Tarptautinės vaikų ir jaunimo finansų organizacijos, Lietuvoje kovo 15 d. pirmąkart paminėta Vaikų finansinio švietimo diena. Diena buvo gausi vaikams skirtų renginių – ekskursijų, paskaitų, žaidimų, testų ir proto mūšių. Skaičiuojama, kad šios dienos renginiuose dalyvavo keli tūkstančiai šalies moksleivių. „Sėkmingai pralaužę ledus šiais metais, tikimės, kad kitąmet kartu su partneriais surengsime ne tik Vaikų finansinio švietimo dieną, bet ir visą savaitę.

Palūkanų fronte nieko naujo – Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti 0,75 proc. bazinę palūkanų normą. Mario Draghi paminėjo, jog buvo svarstytas bazės mažinimas, tačiau sutarta nekeisti esančios normos. Pastarieji makroekonominiai rodikliai Europoje neblizgėjo, o ECB dar paskelbė pablogėjusią euro zonos ūkio raidos prognozę, pagal kurią 2013 m. tikimasi 0,5 proc.

LRT radijo laida „Tarp Rytų ir Vakarų“ Ar Latvija ir Lietuva daug laimėjo eidamos į tiesioginį konfliktą su didžiuliu monopolininku, kuris turi neribotas galimybes veikti vienoje ar kitoje šalyje? Tikrai nedaug, teigia „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims analitikė Violeta Klyvienė. Anot ekonomistės, sumažinti priklausomybę nuo „Gazprom“ galėtume sumažindami dujų vartojimą. „Norisi paklausti, kas buvo šioje srityje padaryta? Ogi nieko.

„Danske Capital investicijų valdymas“ antros pakopos pensijų fondų turtas per metus padidėjo 28 proc. 2012 m. gruodžio 31 d. antros pensijų pakopos dalyviai „Danske“ pensijų fonduose vidutiniškai buvo sukaupę po 8 tūkst. litų. „Praėję metai pensijų fondams buvo sėkmingi – visi pensijų fondai Lietuvoje uždirbo teigiamą investicinę grąžą.

Įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas padėjo trūkstamą varnelę Lietuvos teisinėje sistemoje. Galimybė leisti bankrutuoti fiziniams asmenims egzistuoja visose civilizuotose valstybėse – ji turi būti ir Lietuvoje. Kad ir vėluojanti, nes jau nebespėjo atlikti svarbaus rinkos reguliatoriaus vaidmens, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad.

Dažnas pradedantysis verslininkas plėtodamas savo verslo idėją neskiria pakankamai dėmesio įmonės finansiniams rezultatams, kol nesusiduria su rimtomis problemomis. Finansinės ataskaitos – tai įmonės praeities veidrodis, kuris gali nukreipti sėkmingos ateities link. Apie pagrindines finansines ataskaitas pasakoja Algirdas Bogdevičius, „Danske Bank“ Verslo klientų lėšų valdymo skyriaus vadovas.

Praėjusiais metais „Danske Bank" Lietuvoje bankinės veiklos, apimančios ir antrinės banko bendrovės UAB „Danske lizingas" teikiamas lizingo paslaugas, pelnas prieš pelno mokestį buvo 119 mln. litų. 2011 m. bankinės veiklos pelnas prieš pelno mokestį buvo 72 mln. litų. „Danske Bank A/S" Lietuvos filialo 2012 m. pelnas prieš pelno mokestį atitinkamai siekė 118 mln. litų. Prieš metus, 2011 m., pelnas prieš pelno mokestį buvo 78 mln. litų.

Norint, kad kuriama įmonė būtų sėkminga, pradedantysis verslininkas privalo sugebėti planuoti savo finansus įmonės steigimo pradžioje ir tolimesnėje veikloje. Pradėti planuoti išlaidas daug paprasčiau žinant atsakymus į klausimus – kaip įmonė yra steigiama, kiek reikia finansų kiekviename žingsnyje ir iš kur gauti reikiamus pinigus. Apie pradinį kapitalą ir pirmąsias įmonės steigimo išlaidas pasakoja „Danske Bank“ lėšų valdymo skyriaus vadovas Algirdas Bogdevičius.

Paaiškėjo 2012 m. Baltijos šalių bankų sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje geriausiai klientus aptarnauja „Danske Bank“. Bendras visų bankų aptarnavimo kokybės vidurkis Lietuvoje yra 87,6 proc., Latvijoje – 89,4 proc., Estijoje – 83,2 proc. Baltijos šalių klientų aptarnavimo kokybės tyrimą kasmet atlieka tyrimų bendrovė „Spect-Dive“. „Danske Bank“ klientų aptarnavimo kokybės kriterijus Lietuvoje išpildo 96,0 proc., Latvijoje – 98,1 proc.

Po 2012 gruodį įvykusio JAV Federalinio atviros rinkos komiteto (FOMC) posėdžio finansų rinkos pradėjo laukti Federalinės rezervų sistemos (FED) sprendimo nutraukti ekonomikos skatinimo programą. Tačiau FED ryšis keisti savo politiką tik pagerėjus JAV gyventojų užimtumo duomenims ilguoju laikotarpiu. Kaip ir buvo tikėtasi, po 2013 sausio 30 d. įvykusio posėdžio FOMC nepakeitė vykdomos vertybinių popierių supirkimo programos, galiojančių palūkanų normų ir kitų skaitinių ribinių verčių.

Latvija planuoja nuo 2014 m. sausio mėnesio įsivesti eurą. Regis, Lietuvos kaimynei pavyks įgyvendinti visus reikalavimus ir atitikti reikiamus kriterijus. Tačiau šiuo klausimu savo poziciją pareikšti dar turės ir Europos Komisija. Tarptautinėse rinkose ir žiniasklaidoje pastaruoju metu Latvijai teko nemažai dėmesio. Tiesa, šįkart naujienos kur kas pozityvesnės nei buvo prieš penkerius metus, kai bankrutavo trečias pagal dydį Latvijos bankas.

Visi į žinią apie galimą pasaulio pabaigą reaguoja skirtingai. Balsas.lt skaitytojai pasidalino informacija, kad pastarosiomis dienomis tenka matyti dideles eiles bankų skyriuose - neva prasid4jo masinis santaupų atsiėmimas. Pasak jų, ne kartą laukiant eilėse teko girdėti kalbant, kad žmonės atėjo iš banko atsiimti savo santaupų. Žmonės, ypatingai vyresnio amžiaus, tai sieja su pranašaujama pasaulio pabaiga.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Ekonomistų teigimu, akivaizdu, kad, pradėjusi realiai dirbti ir pamačiusi biudžeto galimybes, A. Butkevičiaus Vyriausybė darys nemažai korekcijų. Analitikai tarp Vyriausybės numatytų artimiausių 4 metų darbų įžvelgia ir racionalių, ir nemažai populistinių, neapibrėžtų pažadų.

Ekonomikos ekspertai sutaria, kad euro zonos atsigavimas nebus greitas, o, vertinant ekonomikos situaciją, reikia atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius veiksnius. „Coface“ vertinimu, recesija euro zonoje 2012 m. sieks 0,5 proc. Atsvarą recesijai euro zonoje sudaro Vokietija, nors ir fiksuojamas šios šalies ekonomikos augimo lėtėjimas. Lietuvos ekonominė padėtis išlieka rizikinga, bet pozityvi.

„Danske Bank“ Grupė pristato naują veiklos strategiją, kuri bus įgyvendinama 15-oje valstybių veikiančiuose banko padaliniuose. Atsižvelgiant į pastarųjų metų įvykius finansų rinkose, besikeičiantį pasaulį ir visuomenę bei tobulėjančias technologijas, priimta strategija „New Standards“, kuria siekiama sustiprinti pasitikėjimą banku ir apibrėžti naujus finansinių paslaugų standartus.

Banko „Danske Bank“ vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas teigė, kad pasaulyje šiuo metu ne skolų krizė, o pinigų politikos žlugimas. Be to, jis juokavo, jog nepavydi finansų ministrei Ingridai Šimonytei, mat Lietuvos likimas – Europos rankose. „Nemanau, kad Europoje šiuo metu yra skolų krizė ar finansų krizė pasaulyje. Aš manau, kad turime rimtą pinigų politikos nesėkmę.

Pamiršus mokėjimo kortelės PIN kodą teks pakratyti piniginę ir užsisakyti naują kortelę, mat bankai esą nežino ir niekaip negali sužinoti, kokį PIN kodą naudoja vienas ar kitas klientas. LRT.lt skaitytojas, pamiršęs savo PIN kodą, liko apstulbęs „Swedbank“ banke išgirdęs, kad jam niekas neprimins ir neišduos naujo PIN kodo. Bankai atkerta, kad tokia sistema siekiama užtikrinti kliento sąskaitoje esančių pinigų saugumą, ir vardija keletą galimybių, kaip nepamiršti PIN kodų.

Į  Lietuvą ateina 4 nauji tiesioginiai užsienio investuotojai. Lietuvoje atsiras  Vokietijos bendrovės ,,Bio-chem Cleante„ biologinių valymo produktų gamykla, taip pat ,,Danske Bank“ finansinių operacijų centras. Norvegų elektroninės įrangos gamintojas ,,Kitron„ planuoja plėtrą Kaune. Taip pat iškils nauja ,,Intersurgical“ medicininės įrangos gamykla Alytuje. Bendra projektų vertė – mažiausiai 113 mln. litų.

„Danske Bank“ grupė paskelbė naują visos grupės organizacinę struktūrą, kuri įsigalios nuo birželio mėnesio. Lietuvoje organizacijos struktūra ir vadovų komanda nesikeis. Be esminės grupės reorganizacijos, visi jai priklausantys bankai suvienodins savo pavadinimus ir nuo šiol vadinsis „Danske Bank“. Bankinių operacijų struktūra ir valdymas Baltijos šalyse nesikeis.

Jeigu „Danske“ bankas žlugtų, jis į dugną nusitemptų visą Danijos karalystę, įspėja ekspertai. Šis didžiausias danų bankas, veikiantis ir Lietuvoje, turėtų pasispausti, jeigu nori įtilpti į palyginti nedidelę Danijos ekonomiką.

Šių metų septynių Europos šalių gyventojų kalėdinių dovanų pirkimo įpročius ekonominė krizė paveiks skirtingai. Norvegijos (75 proc.), Danijos (74 proc.), Suomijos (66 proc.) ir Švedijos (65 proc.) gyventojai teigia, kad ekonominis sunkmetis kalėdinių dovanų pirkimui neturės jokios įtakos. Tuo metu Šiaurės Airijoje, Lietuvoje ir Estijoje taip mano atitinkamai tik 20 proc. gyventojų. Tai rodo „Danske Bank“ grupės užsakymu septyniose šalyse atlikto tyrimo rezultatai.

Paspartinti gautinų sumų apyvartumą ir „išlaisvinti“ dalį lėšų, esančių pirkėjų skolose, galima peržiūrėjus lėšų surinkimo būdus. Aptarsime alternatyvius atsiskaitymo su jūsų įmone būdus, kurie gali padėti ir jums, ir jūsų klientams. Įvertinkite klientų pasitenkinimą Ieškant atsakymo, kaip pagreitinti klientų atsiskaitymus, siūlyčiau atkreipti dėmesį į prekių ar paslaugų kokybę – juk nepatenkinti klientai tikrai neskuba atsiskaityti.

„Danske Bank“ vykdomosios valdybos pirmininko pareigas pradės eiti Eivindas Koldingas, o direktorių valdybos pirmininko pareigose jį pakeis Ole Gjessoe Andersenas. Direktorių valdyba paskyrė Eivindą Koldingą vykdomosios valdybos pirmininku nuo 2012 m. vasario 15 d. Jis pakeis Peterį Straarupą, kuris tą pačią dieną pasitrauks iš pareigų. Nuo šiandien Eivindas Koldingas atsistatydino iš direktorių valdybos pirmininko pareigų, taip pat pasitraukė iš trijų valdybos komitetų.

Kompanija „Microsoft“ svarsto galimybę įsigyti bendrovės „Nokia“ išmaniųjų telefonų gamybos padalinį, rašo „Bloomberg“. Agentūra remiasi „Danske Bank“ ekspertais, kurie pakėlė „Nokia“ investicinį reitingą. Ankščiau „Nokia“ vadovas Stephenas Elopas ne kartą teigė, kad bendrovė sieks išsaugoti savo prekės ženklą. Būtent dėl to šių metų vasarį „Nokia“ pasirinko operacinę sistemą „Windows Phone“, o ne „Android“, kad netaptų tik eiline kaip du vandens lašai panašių išmaniųjų telefonų gamintoja.

Paskelbus apie „Snoro", užėmusio apie dešimtadalį rinkos, bankrotą prasidėjo lietuvių migracija tarp bankų ir nebyli bankų kova atsigriebti kuo didesnę atsilaisvinusią rinkos dalį. Nenuostabu, kad valstybei nacionalizavus „Snorą“, o Lietuvos bankui vėliau pareiškus, kad šis bankas bankrutuoja, lietuviai nusivylė šalies bankų sistema. „Veido“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad šiandien bankais nepasitiki 45 proc. respondentų, dar 23,2 proc.

Dauguma Lietuvos gyventojų netaupo ir nesiskolina Kalėdoms, nors neretai išleidžia daugiau nei planavo. Kas antras Lietuvos gyventojas (49 proc.) niekada netaupo Kalėdoms, o 39 proc. tai daro retai. Pinigų Kalėdoms nesiskolina 94 proc. gyventojų, tačiau 34 proc. teigia išleidžiantys daugiau nei planavo. Tai rodo „Danske Bank" grupės užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. Šiais metais Lietuvos gyventojai per Kalėdas planuoja išleisti vidutiniškai 452 litus. 35 proc.

III šių metų ketvirtį BVP augimo tempai išliko išskirtinai aukšti – 6,6 proc. Tai buvo daugiau nei prognozavo Danske bankas (5,9 proc.) ir rodė Bloomberg surinktų prognozių vidurkis (6,0 proc.). Nors Danske bankas prognozuoja BVP augimo sulėtėjimą metų pabaigoje, augimo tempai išliks dideli ir paskutinį šių metų ketvirtį.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (74 proc.), pasirinkusiųjų antrąją pensijų kaupimo pakopą, žino, kur išleis sukauptus pinigus. 44 proc. ketina juos panaudoti kasdienėms reikmėms. Maždaug kas aštuntas (13 proc.) mano, kad jų prireiks netikėtoms išlaidoms, o kas šeštas (16 proc.) planuoja juos išleisti savo malonumui - 10 proc. išvykti į kelionę, 6 proc. įsigyti norimą pirkinį. Tai rodo „Danske“ banko užsakymu bendrovės „RAIT“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Praėjusiais mėnesiais išaugo danų pasipriešinimas galimam šalies prisijungimui prie euro zonos, praneša agentūra AFP. Remiantis antradienį paskelbtais Danijos statistikos agentūros atlikto tyrimo rezultatais, jei vyktų referendumas, prieš euro įvedimą balsuotų 50,6 proc. respondentų. 10 proc. „galbūt“ balsuotų prieš. Už eurą pasisakė 22,5 proc. apklaustųjų. 15 proc. nurodė, kad, ko gero, būtų linkę pritarti bendrosios Europos valiutos įvedimui.

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas – visi prisimena, kad dar prieš 3-4 metus NT verslas ir rinka tiesiog klestėjo. Atėjusi krizė iš esmės pakeitė situaciją – šio verslo rinkos dalyviams atėjo sunkūs laikai, ir norinčių investuoti į šią sritį praktiškai nebeliko. Tačiau juodžiausi krizės laikai, tikėkimės, jau praeityje, tad ir investavimas į nekilnojamąjį turtą po truputį atsigauna. Pats metas susipažinti artimiau.

Vieni investuotojai prieš priimdami sprendimus kruopščiai analizuoja kiekvieną detalę, remiasi analitikų prognozėmis ir viską apsvarsto, kiti apsisprendžia tiesiog „iš oro“. Įdomiausia tai, kad rezultatai, matyt, nėra tokie skirtingi, nes jei „oro“ investuotojams būtų labai blogai, tai laikui bėgant jų neliktų arba jie visi perbėgtų į rimtųjų pusę.

Praėjusį kartą aptarėme, ką investuotojams reiškia buliai ir meškos. Apie tai dar kartelį galite pasižiūrėti čia. Šiandien norime aptarti dar keletą terminų, su kuriais pradedantys investuotojai tikrai susidurs, tačiau jų reikšmė tikriausiai nebus aiški. Tikimės, kad skaitytojas jau yra bent minimaliai susipažinęs su investavimo pradmenimis.

Pramonės produkcijos rodikliai birželio mėnesį palyginti su gegužės mėn. padidėjo, tačiau šiek tiek nuvylė, nes sulėtėjo metiniai pramonės augimo tempai. Metinis pramonės producijos augimas sulėtėjo nuo 12,8 proc. gegužės mėn. iki 10,4 proc. birželį, nors prognozavome apie 12 proc. augimą. Prastesnius nei prognozuota rezultatus galėjo lemti kasybos bei karjerų eksploatavimo pramonės nuosmukis. Palyginus su praėjusiu mėnesiu pramonės produkcijos apimtys sumažėjo apie 3,7 proc.

  Gyventojai, prisijungę prie „Danske bank“ elektroninės bankininkystės ir lojalumo programos „Danske Bonus“, už komunalines paslaugas gali atsiskaityti nemokamai. Nauji „Danske bank“ klientai iš karto gauna „Danske Bonus“ taškų, kuriuos gali panaudoti nemokamam atsiskaitymui. Taip pat nemokamai Danske banke galima sumokėti komunalinius mokesčius ir užsisakius tiesioginio debeto paslaugą.

Kai kalba pakrypsta apie investavimą, dažniausiai įsivaizduojama, kad perkame tik akcijas, obligacijas ar investuojame į nekilnojamąjį turtą. Iš tikrųjų investavimas neapsiriboja tiktai tokiomis galimybėmis – sėkmingai investuoti galima ir į žaliavas.

Prikaupę indėlių, Lietuvos komerciniai bankai už juos perka kitų valstybių arba įmonių obligacijas. Tuo tarpu pelnytis dalydami paskolas mūsų šalyje bankininkai neskuba, rašo „Lietuvos rytas“. Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos bankai užsienyje į skolos vertybinius popierius investavo 1,3 mlrd. litų - daugiau nei per visus pastaruosius dvejus metus. Bankai net nemėgina slėpti: užsienyje investuoja todėl, kad neskolina pinigų Lietuvoje.

Tiesioginis investavimas į akcijas gali ir labai džiuginti, ir labai liūdinti. Pats investavimo procesas yra labai paprastas, tačiau rezultatai, kurie nulems ir nuotaiką, priklauso tik nuo jūsų, todėl savo sprendimus reikia priimti atsakingai. Didžiausią įtaką rezultatams daro investuotojo žinios, pastangos ir kantrybė. Todėl pasiruošimas ir noras toliau mokytis yra ypač svarbūs. Šiandien investuotojai Lietuvoje turi praktiškai neribotas galimybes investuoti visame pasaulyje.

Investicinių fondų palyginimas yra vienas svarbiausių sprendimų, nuo kurio priklauso Jūsų investicijos sėkmė. Jei mokėsite palyginti, tai mokėsite ir sėkmingai pasirinkti, tad aptarsime, į ką investuotojai kreipia dėmesį ir į ką reikėtų. Pelningumas paprastai būna pirmas dalykas, kurį stengiasi įvertinti kiekvienas investuotojas. Labai dažnai tai bandoma padaryti analizuojant praeities rezultatus. Deja, vertybinių popierių kainos nelinkusios kartotis ir nieko doro iš to neatspėsite.

Vaikų finansinio raštingumo ugdymui skirtas edukacinis internetinis žaidimas „Pinigėnai“ (www.pinigenai.lt) Lietuvoje muša populiarumo rekordus. Prie kovo pradžioje pasirodžiusio internetinio žaidimo, skirto 5–9 metų amžiaus vaikams, prisijungė daugiau nei 163 000 vartotojų.

Galimybė operatyviai ir nemokamai gauti atsiskaitymų išrašą bei apžvelgti sąskaitas – svarbiausias interneto banko privalumas vartotojams. Danske eBanko užklausų statistikos duomenimis, banko vartotojai dažniausiai internete atlieka mokėjimo pavedimus bei seka savo pinigų istoriją. Atsižvelgiant į augantį naudojimąsi elektronine bankininkyste ir vartotojų prioritetus, Danske bankas atnaujino eBanko sistemą, kuri leis vartotojams naudotis platesnėmis individualių nustatymų galimybėmis.

Investavimas yra normali darbinė veikla, todėl jos galima išmokti ir tikėtis pastangas atspindinčių rezultatų. Daugelis mėgsta pabrėžti sėkmės faktorių –  žinoma, sėkmė gali padaryti ir neįmanomus  dalykus, bet jeigu Jūsų planas bus paremta tik ja, tai bus lošimas. O lošimas ir investavimas skiriasi, sako Darius Kuzmickas, Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius.

Lietuvos ekonomika iššoko iš duobės gan greitai –  atsigavimas vis akivaizdesnis, tačiau be investicijų į našumą, aukštą pridėtinę vertę, augimas nebus tvarus ir ilgalaikis. Lietuvos ekonomiką veža eksporto traukinys, vidaus paklausa atsigauna palengva, o NT rinkoje – vis dar ankstus rytas“, - teigia Violeta Klyvienė, Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikos atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi.