danske bank

Šiaurės Europos finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas trauktis iš Baltijos šalių, atsisakant iki šiol teiktų privačios bankininkystės ir verslo finansavimo paslaugų, yra apmaudus, tačiau lauktas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Visų pirma, naujiena yra apmaudi, bet jos pavadinti visiškai netikėta nereikėtų. „Danske Bank“ savo veiklos apimtis mažino nuosekliai, ne taip seniai optimizavo veiklą Baltijos šalyse ir susikoncentravo tik į verslo klientus.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas ketvirtadienį ketina pranešti apie planus pasitraukti iš Lietuvos ir galbūt visų Baltijos šalių, BNS patvirtino du tarpusavyje nesusiję šaltiniai. Tačiau Vilniuje veikiantis ir besiplečiantis „Danske Bank“ paslaugų centras, BNS žiniomis, turėtų toliau veikti. Danijos „Danske Bank“ atstovas Kennis Lethas BNS teigė negalintis komentuoti šios informacijos.

  Lietuvos bankų asociacija (LBA) tikisi, jog įsigaliojus naujam Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentui, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija bus patarėja, o ne baudėja.   „Svarbiausia šioje vietoje, kadangi tai yra iššūkis visiems, kad duomenų apsaugos inspekcija būtų patarėjas, o ne baudų skirstytojas. Premjeras šioje vietoje irgi turi labai aiškią ir gerą poziciją.

Banko „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pereina dirbti į turto valdymo bendrovę „INVL Asset Management“. Bankas pranešė, kad nuo kovo pabaigos R. Grajauskas dirbs „INVL Asset Management“ privataus kapitalo padalinyje. „Noriu plėsti profesinį lauką, o sukauptas žinias panaudoti ne tik analizuodamas makroekonomines tendencijas, bet ir prisidėdamas prie konkrečių pokyčių įmonėse“, – pranešime spaudai sako R. Grajauskas.

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Diskusijoje buvo aptariama, kaip investuoti išmintingai.

Per „Danske Bank“ Estijos filialą plauti pinigai buvo susiję su Rusijos prezidento Vladimiro Putino giminaičiais ir Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojais, rašo Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“, remdamasis nutekėjusiais tyrimų duomenimis. Anot „The Guardian“, 2013-ųjų vasarą „Danske Bank“ darbuotojai aptiko, kad Didžiosios Britanijos bendrovė „Lantana Trade LLP“ pateikė tikrovės neatitinkančius veiklos duomenis, tvirtindama, kad jos finansinė apyvarta yra kukli.

Demografinis Lietuvos nykimo verpetas įsisuko dar sparčiau: per trejus praėjusius metus emigracija ne tik nesumažėjo, bet dar labiau išaugo. Šventė palatoje Statistikos departamento duomenys, liudijantys, kad pernai nuolatinių šalies gyventojų skaičius sumažėjo beveik 37 800 (sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. žmonių), niekam nebuvo netikėti. Anokia čia naujiena, bėga žmonės iš tėvynės, ir vis greičiau. Antai pernai svetur gyventi išvyko – oficialiais duomenimis – 57,2 tūkst.

Pastaruoju metu tarp didžiausių pasaulio ekonomikų – euro zonos ir JAV – liepsnoja žodžių karas. Pareigūnų pasisakymai JAV dolerio kursą euro atžvilgiu pasiuntė žemyn. Netrukus pasigirdo nuogąstavimai, kad euro stiprėjimas nepalankus ES ekonomikai. Maža to, kitos šalys, siekdamos konkurencinio pranašumo, taip pat gali įsitraukti į valiutų žaidimą.

Beveik trečdalis šalies gyventojų teigia 2017-aisiais gyvenę prasčiau nei ankstesniais metais. Kiek daugiau nei pusė gyventojų teigė, kad jų finansinė padėtis per metus nepakito, o pagerėjimą pajuto vos vienas iš dešimties, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Ekonomistų teigimu, apklausos rezultatai rodo, jog pernai augusios vidutinės gyventojų pajamos neatsvėrė žmonių nepasitenkinimo kainų augimu.

Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. Trumpui pavyko pasiekti per prezidentavimo metus? Naujausias JAV prezidento laimėjimas – žadėtas pelno mokesčio sumažinimas. Baigiantis 2017-iesiems pelno mokestis verslui neribotam laikui buvo sumažintas nuo 37 proc. iki 21 proc.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui iki 18 metų ar iki 21-erių, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bus skiriama 30 eurų išmoka per mėnesį. Sostinės savivaldybė tėvelius kviečia prašymus pateikti patogiai ir greitai – elektroniniu būdu, per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt.

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių. Bet Šiaurės Korėja prieš Pietų Korėją ir JAV – jau gyvenimo būdas.

Pradėjęs išankstinę 2018-ųjų vasaros sezono prekybą, tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ fiksuoja rekordiškai aktyvius pardavimus. Vien per pirmą išankstinių pardavimų savaitę nupirkta 3 kartus, t. y. beveik 300 proc. daugiau kelionių nei pernai. Pasak „Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko, tam įtakos turi ne tik bendras šalies gyventojų pajamų augimas, bet ir besikeičiantys keliavimo įpročiai.

Ekonomistai apskaičiavo, kiek pajamų turi gauti Lietuvos gyventojas, kad jį būtų galima priskirti viduriniajai klasei. Daugumai gyvenimo kelionė šia klase – ne pagal kišenę. Kiek kainuoja bilietėlis? Dažnam norisi skaičiuoti svetimus pinigus, bet dar įdomiau suskaičiuoti savus ir rezultatą palyginti su kitais.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialui nuo spalio vadovaujantis Ramūnas Bičiulaitis teigia drastiškų permainų neplanuojantis, o pagrindiniu prioritetu įvardija jau pradėtą banko informacinių technologijų (IT) Baltijos šalyse sujungimo projektą. R. Bičiulaitis interviu BNS teigiamai vertino alternatyvių finansų rinkos žaidėjų plėtrą, kurie, anot jo, bankams galėtų būti ne konkurentais, o partneriais.

 Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ į vieną sujungė Lietuvos ir Latvijos bankininkystės platformas, o iki 2018 metų pirmojo ketvirčio pabaigos prie sistemos bus prijungta ir Estijos platforma. Į vieningą trijų Baltijos šalių sistemą bankas investuoja apie 15 mln. eurų, rašo portalas vz.lt. „Verslo procesus Baltijos šalyse jungiame ir į visos „Danske Bank“ grupės sistemas integruojame reaguodami į savo klientų – Lietuvos ir užsienio verslo įmonių – poreikius.

Rugsėjo 10 d. Vilniuje vyks vienas didžiausių sportinių renginių - „Danske Bank“ Vilniaus maratonas. Jame dalyvauti sportui neabejingus žmones raginantis žinomas krepšininkas Rimantas Kaukėnas primena – bėgdamas gali gerinti ne tik savo sveikatą, bet prisidėti prie sunkiomis onkologinėmis ligomis sergančių mažylių gerovės. Savo vardo paramos grupę įkūręs sportininkas patikino – komanda „Aplenkime vėžį“ Vilniaus maratone dalyvauja ne vienerius metus.

Nors jau daugiau nei metus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos srautai laikosi nusekę, verslo investicijos ir toliau sėkmingai auga. Tai reiškia, kad įmonės be didesnių sunkumų rado kitų šaltinių įgyvendinamiems projektams finansuoti ir parodė galinčios išgyventi ir be europinių lėšų. Naujausiais duomenimis, materialinės investicijos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 6,2 proc.

Naujausia pinigų plovimo istorija, kurios metu iš Rusijos galėjo būti išplauta apie 22 mlrd. JAV dolerių, neturės didelės neigiamos įtakos Lietuvos finansų sektoriaus patikimumui, nes šalies bankų vaidmuo joje buvo sąlyginai nedidelis, teigia BNS kalbinti ekspertai. Tačiau, anot jų, naujai paaiškėję faktai dar kartą patvirtina, kad dėmesio pinigų plovimo prevencijai niekada nebus per daug.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad finansinių paslaugų rinka šiuo metu sparčiai transformuojasi - daugėja alternatyvių paslaugų teikėjų, pamažu didinančių spaudimą komerciniams bankams, kurie taip pat bando plačiau atsiverti naujovėms.

Vyriausybė jau praneša apie pirmąsias reformas ir kelią, kuriuo eis norint jas įgyvendinti. Tačiau iš istorijos žinoma, kad nors intencijos būna gražios, jos ne visuomet įgyvendinamos. Politikų laukia ne tik pradėti darai, bet ir daugybė naujų, kurių prieš tai niekas nesiėmė. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai diskutavo, kaip seksis Vyriausybei siekti užsibrėžtų tikslų ir, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

Konkurencijos taryba aiškinasi, ar vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Tačiau kol kas neteikiama jokios informacijos apie tyrimą. Taryba pranešė gruodžio 20 dieną pradėjusi tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsniui, kuris draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir riboti konkurenciją, varžyti kitų rinkos dalyvių galimybes ar pažeisti vartotojų interesus.

Kaip ir galima buvo tikėtis, net ir po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose finansinio ir ekonominio pasaulio pabaiga neatėjo. Iš tiesų, dabar nelengva įvertinti, ar tikrai viskas čia gerai, ar vis dėlto mes kaip tos varlės lėtai užverdančiame vandenyje – taip ir nejaučiame, kad pradedame virti, kol tampa tiesiog per vėlu.

Neužtikrintumas tarptautinėse rinkose, perkamąją galią „valganti“ infliacija ir pamažu menkstančios vidaus vartojimo apimtys vis labiau stabdys euro zonos ekonomikos augimą. Pastaraisiais ketvirčiais prastėjantis bendrojo vidaus produkto rodiklis tampa vis didesniu galvos skausmu Lietuvos eksportuotojams. Antradienį ES statistikos biuro „Eurostat“ paskelbti duomenys rodo, kad vieningos valiutos zonos ūkis trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,6 proc.

Dėl vangių investicijų ir neigiamo įmonių atsargų pokyčio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augus lėčiau nei buvo galima tikėtis, „Danske Bank“ mažina visų metų ūkio plėtros prognozę iki 2,1 proc. Banko ekspertų teigimu, šalies ekonomikos augimas kitąmet jau bus spartesnis, o pagrindinis veiksnys, leisiantis ekonomikai augti greičiau, bus atsigaunančios investicijos.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,7 proc. Akivaizdu, kad tai nėra toks augimo tempas, kurio norėtume ir kuris leistų sparčiau vytis turtingesnes Europos šalis. Pagrindinės priežastys, neleidžiančios ekonomikai augti sparčiau, yra vangios investicijos ir išliekantis neigiamas verslo atsargų pokytis. Vartojimas išlieka atsparus Atlyginimams šiemet Lietuvoje augant daugiau kaip 7 proc.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

Sekmadienį Vilniuje vyks maratonas, dėl to keičiasi viešojo transporto darbas, ribojamas eismas. Nuo 7 iki 17 val. draudžiamas eismas visoje maratono trasoje, kuri driekiasi T.Vrublevskio gatve, per Karaliaus Mindaugo tiltą, Žvejų, Upės, Vytauto, A.Mickevičiaus gatvėmis, paupio pėsčiųjų taku iki Vytauto gatvės, J.I.Kraševskio, Kęstučio, Birutės gatvėmis per Vingio parko tiltą, Vingio parko ir Geležinio Vilko gatvės pėsčiųjų takais, A.Goštauto gatve, Gedimino prospektu, Jogailos, Islandijos, Viln...

Penki Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisę ir taikė per didelius įkainius tarptautiniams mokėjimams. Lietuvos bankas pranešė, kad nustatė, jog Medicinos bankas, Šiaulių bankas, „Citadele“ bankas, „Danske Bank“ Lietuvos filialas ir „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius tarptautiniams mokėjimams Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis taikė didesnius įkainius nei atitinkamiems mokėjimams šiomis valiutomis šalies viduje.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ perka antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvoje valdomus pensijų fondus. „Swedbank“ Lietuvoje neseniai perėmė „Danske Bank“ Lietuvos filialo mažmeninės bankininkystės verslą. „Swedbank“ pranešė, kad banko antrinė įmonė „Swedbank investicijų valdymas“ pasirašė sutartį su „Danske Bank“ dėl 100 proc. jos antrinės įmonės „Danske Capital investicijų valdymas“ akcijų pirkimo.

Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ bankui Lietuvoje perėmus antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje, sumažėjo paslaugų pasirinkimas mažmeniniams klientams bankų sektoriuje, o tokie perėmimai gali pasikartoti ateityje, teigia Lietuvos banko asociacijos (LBA) prezidentas. „Visumoje, tai iš vienos pusės gerai, kad atsirado kas perėmė ir parėmimas buvo sėkmingas.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ penktadienį pradeda perimti antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje. Iki pirmadienio ryto „Swedbank“ perims per 86 tūkst. klientų, jo paskolų portfelis išaugs beveik 500 mln. eurų, o jo dalis šioje rinkoje padidės iki 40-50 proc. „Kaip ir suplanuota, šiandien 20 valandą planuojame pradėti perkėlimo procesą.

Politikams nenumaldomai keliant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ekonomistai perspėja, kad toks staigus kilimas gali pridaryti žalos ekonomikai. Lyg prieš pusmetį nebūtų įsigalioję 350 eurų MMA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo jį dar kelti – iki 380 eurų. Tai būtų jau šeštas MMA pakėlimas nuo 2012 metų, kuomet jis siekė 230 eurus. Pažvelkime, kokį poveikį ekonomikai turėjo ankstesni didinimai. „Vienas paaiškinimas yra elementariai aritmetinis.

Įsigijęs „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės padalinius Lietuvoje ir Latvijoje, Švedijos kapitalo didžiausias Baltijos šalių bankas „Swedbank“ žvalgosi į mažesnius savo konkurentus šiose šalyse, nes nori užkirsti kelią paskolų portfelio mažėjimui.

Anksčiau „Danske Bank“ pranešus atsisakant mažmeninės bankininkystės paslaugų teikimo Lietuvoje bei kylant gandams apie „Nordea“ pasitraukimą iš Baltijos šalių, iškyla grėsmė, kad mažėjant konkurencijai vartotojams gali didėti paslaugų įkainiai. Lietuvos bankų klientų asociacijos direktorius Rūtenis Paukštė komentuoja, kad įvairios bankininkystės sritys turi įvairų pelningumą.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

  Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ galės perimti antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje. Tai reiškia, kad įsigaliojo pernai rugsėjį bankų pasirašyta sutartis, o sandorio vertė neatskleidžiama, teigia „Swedbank“ atstovas.   Konkurencijos taryba leidimą sandoriui suteikė antradienį.

Praėjusiais metais įmonių pelnai beveik pasiekė rekordinius 2007 m., kuomet uždirbtas pelnas sudarė 4,6 mlrd. eurų. Pernai įmonės uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Lėmė keturios priežastys Tokį didelį pokytį lėmė keturios priežastys.

Rinkos dalyvių dėmesys šią savaitę bus nukreiptas ir į euro zoną, ir į JAV – bus paskelbti naujausi darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad šiose ekonomikose pastaruoju metu stebimos teigiamos tendencijos darbo rinkoje ir toliau išsilaikys. O situacija euro zonoje gali reikšti artimiausiu metu spartėsiantį atlyginimų kilimą. JAV: finansų rinkas gali nudžiuginti darbo rinkos rodikliai Svarbiausi JAV šios savaitės makrekonominiai rodikliai bus paskelbti penktadienį.

Statistikos departamento skelbiama informacija apie Lietuvoje fiksuojamą kainų mažėjimą stebina gyventojus. Kasdieniame gyvenime dažnas mato, kad įvedus eurą prekės ir ypač paslaugos pabrango. O pastaruoju metu itin brango būsto nuomos, restoranų ir grožio paslaugų kainos. Specialistai teigia, kad žmonės pirmiausia pastebi brangstančius dalykus, o atpigusius ignoruoja, dėl to dažnai kylanti pasipiktinimo banga yra dviprasmiška.

2015 metais iki rekordinių žemumų nukritusi naftos kaina šiais metais turėtų šiek tiek ūgtelėti, tačiau vis dar išsilaikys žema. Energetikos išteklius importuojančiai Lietuvai tai reiškia, kad prekės kainuos mažiau, o gyventojams liks daugiau pinigų, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto jie pažymi, kad pigi nafta nieko gera nežada Rusijos ekonomikai, o tai kartu apsunkins Lietuvos eksportuotojų padėtį.

 Lietuvos ekonomikos plėtra šiemet bus lėčiausia Baltijos šalyse, tačiau jau kitąmet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus spartesnis nei Estijoje, o 2017-aisiais Lietuva aplenks ir Latviją, prognozuoja antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ analitikai.

 JAV centrinio banko (FED) sprendimas po beveik 8 metų pirmą kartą padidinti bazinę palūkanų normą tiesioginio poveikio euro zonai ir konkrečiai Lietuvai neturės, tačiau turėtų padidinti eksportuotojų konkurencingumą, mano ekonomistai. Pasak ekspertų, JAV doleris, tikėtina, ir toliau stiprės euro atžvilgiu,. „Tiesioginės greitos įtakos euro zonai ar Lietuvai tikėtis nereikėtų.

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis, atmetus vienkartinių techninių veiksnių įtaką, trečiąjį ketvirtį toliau didėjo ir laikotarpio pabaigoje sudarė 16,6 mlrd. eurų. Bankų sistema dirbo pelningai, tačiau, sumažėjus grynųjų palūkanų ir komisinių pajamoms, pelno uždirbta mažiau. „Daugiau nei pusmetį tolygiai augantis bankų skolinimas tiek įmonėms, tiek gyventojams leidžia manyti, kad šis atsigavimas yra tvarus.

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo.

Ką geriausiomis investicijomis laiko žymūs šalies žmonės, verslininkai, ekonomistai? Iniciatyva apklausti žymius visuomenės veikėjus surengta naujam ES laikotarpiui žengiant į dienos šviesą – investicijas šįkart žadama orientuoti į grąžą – veiklas ir projektus, kurie sieks ilgalaikės naudos ir atsiperkamumo.

Po spalio pabaigoje vykusio paskutinio JAV FED posėdžio ir kalbų, kad FED, panašu, yra visai palankiai nusiteikęs pradėti didinti palūkanų normas dar šį gruodį, rinkų lūkesčiai staiga apsivertė aukštyn kojomis.

Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,8 proc. Tai yra geriausias rezultatas šiais metais bei signalas, kad Lietuvos ekonomika pamažu pradeda atsitiesti po lėčiausio augimo periodo nuo 2008-09 metų krizės. Blėstantis neigiamas Rusijos efektas Didžiausią smūgį šiais metais Lietuvos ekonomika patyrė dėl sumenkusios paklausos Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose bei dėl Rusijos taikomo embargo maisto produktams.

 Latvijos banko „Citadele“ žengimas į Rygos ir Londono biržas vertinamas kaip gera žinia apsnūdusiai Baltijos šalių kapitalo rinkai. Specialistai pabrėžia gana įdomią detalę apie „Citadele“ IPO orientaciją į arabų investuotojus ir svarsto, kad pritraukti pinigai galėtų būti panaudoti daliai „Danske Bank“ verslo Estijoje ar Šiaulių bankui įsigyti, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Kalbos apie tai, kad „Citadele“ galėtų įsigyti Šiaulių banką, rinkoje sklandė dar prieš metus.