danija

Trys žmonės žuvo ir dar keletas buvo sužeisti per sekmadienį įvykusias šaudynes viename Kopenhagos parduotuvių centre, pranešė Danijos policija. Pasak pareigūnų, 22 metų danų tautybės įtariamas užpuolikas buvo sulaikytas, bet jo motyvai – neaiškūs. Manoma, kad šaulys veikė vienas.

Danijos teismas ketvirtadienį pripažino 49 metų lietuvę kalta pinigų plovimo byloje, ketvirtadienį teigiama šios šalies prokuratūros pranešime. Pasak Danijos teismo, moteris bandė išplauti beveik keturis milijardus eurų. Tai – didžiausia suma pinigų plovimo byloje šios Skandinavijos šalies istorijoje.Padariusi nusikaltimą lietuvė prisipažino policijos apklausos metu. Nuo 2008 metų gruodžio iki 2016 metų kovo per kelias bendroves buvo pervesti beveik keturi milijardai eurų.

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus. Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija. „Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

Danijos prokuratūra pirmadienį pranešė, kad trys asmenys buvo apkaltinti planavę „nežinomoje vietoje Danijoje arba užsienyje“ įvykdyti teroristinį išpuolį ir tuo tikslu įsigiję ginklų bei cheminių medžiagų bomboms gaminti. Pagal šalyje galiojančias asmens duomenų apsaugos taisykles dviejų ketvirtą dešimtį einančių vyrų ir moters pavardės neskelbiamos.

Mirė buvęs Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemann-Jensen, praneša Danijos žiniasklaida. Jis iki pat gyvenimo galo aktyviai dalyvavo politinėse diskusijose. Pranešama, kad politikas sirgo vėžiu ir pralaimėjo kovą sunkiai ligai. Užuojautą „Facebook“ išreiškė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Danijos kolege Mette Frederiksen penktadienį aptarė paramą Ukrainai, saugumo situaciją Europoje bei būtinus bendrus sprendimus artėjančiame NATO viršūnių susitikime. „Esame ypač dėkingi Danijai už ilgametį įsitraukimą stiprinant Baltijos regiono saugumą, kurio svarba tiek mums, tiek visam NATO blokui dar labiau išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Kopenhagoje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais. Susitikimas vyko Danijos pramonės konfederacijoje, kuri vienija 19 tūkst. narių. „Mūsų šalis sieja intensyvi ir dinamiška dvišalė ekonominė partnerystė. Danija patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, dvišalės prekybos apimtis artėja prie 1,5 mlrd. eurų.

Didžioji dauguma danų – kone 67 proc. – trečiadienį referendume balsavo už prisijungimą prie Europos Sąjungos bendros gynybos politikos, rodo suskaičiavus visus balsus paskelbti rezultatai. Danija, 30 metų nedalyvavusi Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, tokios pozicijos atsisako po Rusijos invazijos į Ukrainą. Referendumas vyko kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.

Danijos energetikos grupė „Orsted“ antradienį pranešė, kad Rusijos įmonė „Gazprom Export“ nutrauks dujų tiekimą Danijai nuo birželio 1 dienos, danų įmonei atsisakius mokėti už energijos išteklius rubliai. „Kadangi nėra jokio dujotiekio, tiesiogiai einančio iš Rusijos į Daniją, Rusija negalės tiesiogiai nutraukti dujų tiekimo Danijai, todėl Danijai gauti dujų vis tiek bus įmanoma.

Danijos energetikos grupė „Orsted“ pirmadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtina atmetanti vienašališką Maskvos sprendimą dėl atsiskaitymų už rusiškas dujas tik rubliais ir perspėja apie išaugusį jų tiekimo nutraukimo pavojų. „Gazprom Export“ ir toliau reikalauja, kad „Orsted“ už dujas mokėtų rubliais. Pagal sutartį neturime teisinės prievolės tai daryti ir ne kartą informavome „Gazprom Export“, kad to nedarysime.

Danijos premjerė Mette Frederiksen antradienį paragino vizito atvykusį Indijos premjerą Narendrą Modi pabandyti paveikti Rusiją, kad ši užbaigtų karą Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turi sustabdyti šį karą“, sakė M. Frederiksen ir iškart pridūrė: „Viliuosi, kad Indija paveiks Rusiją.

Danija ir Švedija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorius, rusų žvalgybiniam lėktuvui pažeidus abiejų šalių oro erdvę, sekmadienį pranešė Kopenhaga ir Oslas. Pasak pareigūnų, lėktuvas vėlai penktadienį įsibrovė į danų oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, o paskui įskrido į Švedijos oro erdvę.

Danijos vyriausybė sekmadienį paskelbė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kadangi rusų lėktuvas šnipas pažeidė šalies oro erdvę. Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė. Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą paskelbė šeštadienį.

Ukrainos Mykolajivo mieste balandžio 26 dieną, kaip įtariama, žuvo 25 metų Danijos pilietis, kovojęs prieš Rusijos invaziją tarptautiniame užsieniečių legione Ukrainoje, pranešė danų transliuotojas TV2. Žuvusiojo tapatybė neatskleidžiama. Danijos užsienio reikalų ministerija pareiškime žiniasklaidai nurodė, kad negali patvirtinti šios informacijos ir dabar bando susisiekti su atitinkamais Ukrainos pareigūnais.

Danija, vasarį panaikinusi visus su koronaviruso pandemija susijusius suvaržymus, antradienį pranešė stabdanti plataus masto vakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją. Danijos sveikatos apsaugos valdyba pabrėžė, kad epidemiologinė padėtis yra kontroliuojama, o vakcinacijos rodikliai yra aukšti, o šalyje „padėtis yra gera“. „Todėl mes baigiame masinės vakcinacijos nuo COVID-19 programą“, – sakoma valdybos Infekcinių ligų departamento direktorės Bolette Soborg (Boletės Soborg) pranešime.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir Danijos vyriausybės vadovė Mette Frederiksen ketvirtadienį atvyko į karo sąlygomis gyvenantį Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Madrido vyriausybė. P. Sanchezas sakė perduosiantis V. Zelenskiui Europos Sąjungos ir Ispanijos „aiškų įsipareigojimą.

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais. Šį žingsnį Kopenhaga atliko po panašių Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių sprendimų. „Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.

Danija gegužę pasiųs 800 karių į Latviją, atsakydama į NATO prašymą padėti sustiprinti Aljanso rytinį sparną, ketvirtadienį pranešė danų premjerė. Kopenhaga šio bataliono padidintą parengtį paskelbė Rusijai praeitą mėnesį įsiveržus į Ukrainą ir toliau didėjant įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos. Danija jau yra dislokavusi Baltijos šalyse ir Lenkijoje sausumos pajėgų ir aviacijos pastiprinimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda, po susitikimo su Danijos premjere Mette Frederiksen, skatino visas Europoje esančias NATO valstybes didinti gynybos biudžetus. G. Nausėda tikino, kad būtina atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, nes iš šių Europos perkamų išteklių gaunamų lėšų Kremlius ir finansuoja agresiją prieš Ukrainą. G. Nausėda teigė, kad dabartinėmis saugumo aplinkybėmis partnerių ir sąjungininkų vienybė yra neįkainojama.

Premjerė Ingrida Šimonytė, po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen, teigė, kad nereikėtų aklai tikėti Kremliaus pažadais atitraukti pajėgas Ukrainoje. Vyriausybės vadovės tvirtinimu, nereikia pasiduoti ir Rusijos užsuktai propagandos mašinai, kuria stengiamasi suminkštinti vakariečių širdis dėl Rusijai taikomų sankcijų. I. Šimonytės nuomone, spaudimą ir sankcijas Rusijai dabar reikia ne švelninti, o dar labiau stiprinti.

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje. Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.

Danijos alaus darykla „Carlsberg“ pirmadienį paskelbė visiškai pasitrauksianti iš Rusijos dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. Panašų pranešimą paskelbė ir varžovė iš Nyderlandų „Heineken“. Kovo 9 dieną „Carlsberg“ pranešė atliksianti veiklos Rusijoje strateginę peržiūrą, kuri ir paskatino „sudėtingą ir neatidėliotiną sprendimą siekti visiškai atsisakyti verslo Rusijoje, kas, mūsų nuomone, yra teisinga dabartinėje aplinkoje“, sakoma bendrovės pranešime.

Christianas Eriksenas vėl ruošiasi apsivilikti Danijos rinktinės marškinelius. Praėjus kiek daugiau nei devyniems mėnesiams po vos tragedija nesibaigusio epizodo Europos čempionate, saugas įtrauktas į preliminarų rinktinės sąrašą. Danai kovo pabaigoje sužais dvi draugiškas rungtyesu su Nyderlandais ir Serbija.  Ch. Eriksenas praėjusiame Europos čempionate vasarą mačo su suomiais metu patyrė širdies smūgį.

Danija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, birželio 1-ąją numatytame visuotiniame referendume spręs, ar atsisakyti Europos Sąjungos gynybos politikos nuostatų išimties, sekmadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė „Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – spaudos konferencijoje sakė Mette Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti išimtį gynybos srityje“. Pagal Danijos išimtį – vieną iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių derėjosi ...

Danijos laivybos milžinė „Maersk“ antradienį pranešė nebepriimsianti naujų neesminių užsakymų dėl krovinių gabenimo į Rusiją ir iš jos, atsižvelgdama į sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Paminėdama sankcijų poveikį, bendrovė teigė, kad „užsakymų į Rusiją ir iš jos vykdymas bus laikinai sustabdyti, išskyrus maisto, medicinos ir humanitarinių prekių tiekimą“. „Maersk“ pridūrė, kad pamėgins įvykdyti užsakymus, gautus iki sankcijų įvedimo.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Danija yra pasiruošusi įsileisti JAV karinių pajėgų į savo teritoriją pagal naują dvišalį gynybos susitarimą su JAV, didėjant įtampai su Rusija. „Jungtinės Valstijos kreipėsi į Daniją ir pasiūlė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Danija pirmadienį nurodė pasiruošusi pasiųsti Ukrainai karinės įrangos, nors Vakarai intensyvina diplomatines pastangas ir grasina griežtomis ekonominėmis sankcijomis Rusijai, jeigu ši įsiveržtų į kaimyninę šalį. „Esu pasiruošusi pasiųsti Ukrainai karinės įrangos. Mes jau konsultuojame“ Kijevą, per spaudos konferenciją sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. „Žinome, kad yra prašymas konsultuoti kibernetinio saugumo klausimais“, – pridūrė ji.

Sekmadienį Vengrijoje, Budapešto „MVM Dome“ arenoje vyko dramatiškos 15-ojo Europos vyrų rankinio čempionato mažojo finalo rungtynėse. Jose Danijos rankininkai po pratęsimo 35:32 (13:14, 29:29) palaužė prancūzų pasipriešinimą.

Penktadienį Danija priėmė ir paskelbė sprendimą, jog nesiųs savo oficialaus atstovo į Pekino žiemos olimpiadą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje. „Vyriausybė nusprendė, kad mes nedalyvausime žiemos olimpinėse žaidynėse Kinijoje... Ne paslaptis, kad mes Danijoje esame labai susirūpinę žmogaus teisių padėtimi Kinijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.

Lietuvoje stiprinami NATO kariniai pajėgumai – į šalį bus atsiųsti keturi papildomai naikintuvai, karinė fregata, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot ministerijos, šią savaitę Danijos parlamentas priėmė sprendimą į Lietuvą atsiųsti keturis papildomus F-16 naikintuvus ir Baltijos jūroje dislokuoti karinę fregatą „HDMS Peter Willemoe“ su 160 karių įgula.

Danijos vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą pasiekti, kad visi skrydžiai šalies viduje būtų „žali“, šeštadienį pranešė šalies vyriausybės vadovė Mette Frederiksen (Metė Feredirksen). „Ar tai bus sunku? Taip. Ar tai gali būti padaryta? Manau, kad taip. Jau einame šiuo keliu. Talentingi tyrėjai ir verslai ieško sprendimo būdų“, – pirmąją Naujųjų metų dieną kreipdamasi į šalies gyventojus sakė ji. „Jeigu mums pavyks, tai bus žaliasis proveržis. Ne tik Danijai, bet visam pasauliui.

Danijos valdžia penktadienį paskelbė, kad dėl rekordinio COVID-19 atvejų prieaugio, įsibėgėjančio dėl naujos omikron atmainos, šalyje bus laikinai uždaryti teatrai, kino teatrai ir koncertų salės, taip pat bus ribojamas restoranų darbo laikas. Be to, vyriausybė planuoja uždaryti kitas žmonių susibūrimo vietas, tokias kaip pramogų parkai ir muziejai. „Teatrai, kino teatrai ir koncertų salės turės užsidaryti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

Danijos teismas į kalėjimą pasiuntė buvusią šalies imigracijos ministrę. Bausmės ji sulaukė dėl kontroversiško sprendimo atskirti į šalį atvykusias prieglobsčio prašytojų poras, kuriuose buvo nepilnamečių merginų. Priblokšta sprendimo politikė sako, kad taip bandė užkirsti kelią prievartinėms moterų santuokoms su vyresniais vyras. O štai Vengrijoje mažiausiai septyni neteisėti migrantai žuvo per šiurpią avariją, kai juos vežęs vairuotojas rėžėsi teisiai į namo sieną.

Jei bare sukėlei muštynes arba elgeisi agresyviai, į jį nepateksi kelis mėnesius ar net dvejus metus. Būtent toks įstatymas įsigaliojo Danijoje, kuri siekia pažaboti audringus barų lankytojus ir sumažinti smurtinių nusikaltimų skaičių juose. Ne visi danų pasisėdėjimai būna ramūs ir taikūs. Neretai šalies baruose, ypač sostinėje Kopenhagoje, kyla susitumdymai ar net muštynės. Dėl to šalies valdžia priėmė įstatymą agresyviems vakarėlių dalyviams tramdyti.

Danijos prokurorai antradienį pranešė, kad pareiškė kaltinimus trims asmenims dėl ruošimosi įvykdyti teroro išpuolius įsigyjant įrangos ir medžiagų gaminti sprogmenims, kurie turėjo būti panaudoti per išpuolį „nežinomoje vietoje Danijoje arba užsienyje“. Kopenhagos vyriausioji prokurorė Lise-Lotte Nilas (Lisė-Lotė Nilas) nurodė, kad policija išaiškino rengiamą nusikaltimą suėmusi du įtariamus vyrus. Šie vyrai ir dar viena moteris buvo sulaikyti 2019 metų gruodį ir iki šiol yra nelaisvėje.

Panašu, kad Danijos princesė užkariavo ne tik pačių danų, bet ir Vilniaus darželinukų širdis. Lankantis viename Vilniaus darželių vaikai princesei puolė į glėbį ir vos neišvertė jos iš kojų. Gerbėjų jai netrūko lankantis ir Senatorių pasaže, kuriame su gėlių puokšte prie jos netikėtai priėjo keturmetė.

Sostinėje viešinti Danijos kronprincesė Mary sako, kad Lietuvą ir Daniją sieja stiprus ryšys ir abipusė pagarba, tai yra pamatas ateities santykių plėtojimui, siekiant kartu pasitikti bendrus iššūkius. „Kartu minėti mūsų šalių diplomatinių santykių šimtmetį yra kažkas unikalaus ir suteikia mums pamatą kartu glaudžiai bendradarbiauti ir ateityje, pasitinkant bendrus iššūkius“, – penktadienį Vilniaus universiteto Didžiajame kieme žurnalistams sakė Danijos sosto įpėdinio sutuoktinė.

Į Lietuvą atvyko Danijos karališkosios šeimos narė kronprincesė Mary. Mat šiomis dienomis valstybės mini Danijos ir Lietuvos diplomatinių santykių šimtmetį. Princesę pasitiko ir sveikino aukščiausi šalies vadovai, kronprincesė atidarė ir danų aukso amžiaus paveikslų parodą, kurios vertė 8 su puse milijono eurų. „Turime unikalią progą pasveikinti būsimą Danijos karalienę.“ „Iš tikrųjų irgi išskirtinis įvykis, kaip dėstytojas Giedrius sakė – vienas kartas per šimtą metų.

Šiltą rugsėjo vidurdienį Lietuvoje lankosi Danijos kronprincesė Mary Donaldson. Karališkosios šeimos atstovė vizitui pasipuošė elegantiška balta suknele, o pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė vilkėjo pilkos spalvos kostiumėlį su tokios pačios spalvos aukštakulniais. Šio susitikimo tikslas – pažymėti diplomatinių santykių atkūrimą bei įsteigimą, sustiprinti ryšius ekonomikos, kultūros, gynybos, švietimo, mokslo, vystomojo bendradarbiavimo srityse.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono karių būrys dalyvauja pratybose Danijoje. Rugsėjo 22 – spalio 20 dienomis vykstančių pratybų metu vertinamas Lietuvos ir Danijos karių pasirengimas dalyvauti NATO misijoje Irake (NATO Mission Iraq, NMI), pranešė Lietuvos kariuomenė. Į tarptautinę operaciją Irake Lietuvos kariai išvyks lapkričio mėnesį ir dalyvaus iki kitų metų balandžio.

Danijoje kaliniams, atliekantiems bausmę iki gyvos galvos, nebus leidžiama užmegzti naujų romantiškų santykių, siekiant išvengti nusikaltėlių „garbintojų“, trečiadienį pranešė Teisingumo ministerija. „Pastaraisiais metais matėme pasibaisėtinų pavyzdžių, kai bjaurius nusikaltimus įvykdę nusikaltėliai užmegzdavo ryšį su jaunais žmonėmis, kad pelnytų jų užuojautą ir dėmesį“, – sakoma teisingumo ministro Nicko Haekkerupo pareiškime. „Tai, žinoma, reikia sustabdyti“, – pridūrė jis.

Europoje jau yra pirmoji šalis visiškai panaikinusi visus koronaviruso ribojimus. Tai – 74 procentus šalies gyventojų paskiepijusi Danija. Savo ruožtu apie tokią vakcinavimo kampaniją tik pasvajoti galinčios Jungtinės Valstijos siekia privalomai paskiepyti 80 milijonų amerikiečių. Atsipalaidavę danai Kopenhagoje linksminasi visiškai be jokių suvaržymų. Kad patektų į naktinį klubą, jiems nebereikia rodyti galimybių paso.

Danija ruošiasi priversti migrantus dirbti 37 valandas per savaitę, kad šie užsidirbtų gaunamas pašalpas. Tokio sprendimo danai nusprendė imtis todėl, kad „neturinčių darbo, ypač ne Vakarų šalių piliečių, yra labai daug“. Anksčiau Danija ėmėsi griežtinti migrantų priėmimo ir gyvenimo šalyje taisykles.

Danija paskelbė nuo rugsėjo 10-osios atšaukianti visus ribojimus ir nustojanti COVID-19 laikyti „kritine grėsme visuomenei“. Šalies valdžia nusprendė, kad vakcinacijos lygis šalyje yra pakankamas, kad koronaviruso grėsmė nebebūtų laikoma itin pavojinga visuomenei. Esminė priežastis – itin sėkmingai vykdoma vakcinacijos programa.

Danija nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso ir kitų suvaržymų atsisakys, nes šioje šalyje pasiskiepijo jau 72 proc. gyventojų, iš jų – 90 proc. suaugusiųjų. Airija ir Suomija taip pat žada panašias permainas. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, viena svarbiausių sąlygų, užtikrinant atlaisvinimus, lovų ligoninėse užimtumo sumažinimas.

Danų mokslininkai teigia atradę, pasak jų, daugiausia į šiaurę nutolusią sausumos vietą – dar vardo neturinčią salelę, esančią į šiaurę nuo Grenlandijos salos. Visgi mokslininkai mano, kad atrastasis sausumos ruoželis netrukus gali būti užlietas jūros. Mokslininkai sausumos plotą atrado liepos mėnesį, per vykdomą ekspediciją. Iš pradžių jie manė pasiekę Udaku („Oodaaą“) vadinamą sausumos vietą – šiauriausią iki šiol žinomą salą planetoje.

Danija priėmė teisės aktus, leidžiančius perkelti prieglobsčio prašančius į trečiąsias šalis už Europos Sąjungos ribų, kol bus peržiūrėtos jų bylos. Projektas ieškotų šalių partnerių organizuoti stovyklas ir finansuoti esančias šalia migracijos kelių, rašo BBC. Tačiau Europos Komisija pareiškė susirūpinimą dėl įstatymų, o vadovaujanti nevyriausybinė organizacija teigė, kad tai yra neatsakinga. Pastaraisiais metais Danija ne kartą griežtino savo imigracijos politiką.

Danija nubaudė nesąžiningą lietuvį, kuris, bandydamas įvažiuoti į šalį, pateikė suklastotą COVID-19 pažymėjimą. Šios apgavystės kaina tikrai didelė – kalėjimas ir deportacija. 25-erių lietuvis tikriausiai dar ilgai grauš nagus dėl to, kad bandė apgauti Danijos pareigūnus. Jaunas vyras prieš du mėnesius mėgino įvažiuoti į Daniją su suklastotu COVID-19 sertifikatu.

Danijos teisėsauga pranešė apie nuteistą lietuvį, kuris šalies pasienyje pateikė padirbtą COVID-19 pažymėjimą, rašoma Pietų Jutlandijos policijos pranešime. Sionderborgo teismas praėjusią savaitę už dokumentų klastojimą nuteisė 25-erių lietuvį. Jis turės kalėjime praleisti 80 dienų, taip pat bus deportuotas iš Danijos ir šešerius metus negalės patekti į šalį. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 13 dieną tautietis buvo sulaikytas prie Frøslev sienos.