danas arlauskas

Trišalėje taryboje kol kas užstrigo profsąjungų siūlymas nuo spalio pradžios minimalią algą padidinti nuo 800 iki 1 tūkst. Lt. Darbdaviai sako, kad padidėjusių atlyginimų mokėti nebeišgalėtų. Kaip išeitį jie siūlo tai, jog kartu su minimalia alga didėtų ir neapmokestinamasis minimumas. Dėl tokio sprendimo verslininkai esą galėtų atsisakyti ir kai kurių lengvatų. Idėją nuo spalio minimalią algą didinti iki 1 tūkst.

Darbo užmokesčio didėjimas turėtų džiuginti, bet, pasak ekspertų, dauguma žmonių jo nejaučia dėl didėjančios infliacijos ir spartaus kainų augimo. Prognozuojama, kad užmokesčio augimas lėtės, o infliacija dar turėtų didėti. Darbo užmokesčio augimas lėtės Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius visus mokesčius pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 1650,6 litų, t.y., 26,3 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Vasarą darbo rinka suaktyvėja: darbdaviams prireikus sezoninių darbuotojų, o iš mokymo įstaigų atostogauti pasipylus jaunuoliams, darbuotojų skaičius gali ženkliai išaugti. Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Dilbienė „Respublikai“ pasakojo, kad vis daugiau gyventojų ieškodami darbo kreipiasi į Lietuvos darbo biržą. „Pavyzdžiui, sausio 1 d.  ieškančiųjų darbo buvo apie 90 tūkst., o dabar jau yra 97,5 tūkst.  žmonių, ieškančių darbo. Per šių metų 4 mėn.

Brangstant maistui, Seimo Ekonomikos komitetas siūlo įstatymu prekybos tinklams drausti piktnaudžiauti rinka ir taip skriausti tiekėjus. Vyriausybė sako esanti pasirengusi suteikti daugiau galių rinką prižiūrinčiai Konkurencijos tarybai.

Nors politikai viešai suokia, kad šalį išgelbės sugrįžę emigrantai, tačiau šiems nejuokais pradėjus krautis lagaminus namo, Lietuvos verslininkai sunerimo. Anot darbdavių, šalį „gelbėti“ sugrįžta prasčiausi ir labiausiai išpuikę specialistai arba verslo konkurentai.

Pastebima, kad silpstant šalies ekonomikai vis daugiau verslininkų ryžtasi parduoti dar pačiame darbo ir apyvartos didėjimo įkarštyje esančias įmones. Pirkėjų irgi netrūksta. Įmones įsigyja ne tik optimistiškai nusiteikę vietos verslininkai, bet ir svetimšaliai, - taip į Lietuvą ateina užsienio investicijos, rašo „Lietuvos žinios“. Tiems, kurie nori pirkti verslą, šiuo metu pasiūlymų netrūksta. O pasirinkimas išties įspūdingas.

Šių metų biudžetas pažymėtas milijardiniu deficitu. Tačiau dar nepradėtame formuoti 2009-ųjų biudžete jau žioji panašaus dydžio skylė, kurią Vyriausybė siekia užlopyti nepopuliariomis priemonėmis. Tuo tarpu ekonomistams ir politikams tokie lozungai labiau primena blefą.Bene realiausias finansų ministro Rimanto Šadžiaus deklaruojamas siekis - sparčiau, nei planuota, didinti akcizus.

Katastrofiškai trūkstant darbo jėgos, dalis šalies verslininkų ir politikų prabilo apie būtinybę gyventojus vėliau išleisti į pensiją, rašo „Lietuvos rytas“.Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įsitikinęs, kad sprendimas pavėlinti gyventojų išėjimą į pensiją šalies ekonomikai būtų naudingas.„Dauguma 60-62 metų ir vyresnio amžiaus žmonių yra dar visiškai darbingi.

Nors specialistai rekomenduoja mažinti veiklą, kurią galima atlikti turint verslo liudijimus, Ūkio ir Finansų ministerijų atstovai bei verslininkai šio sąrašo trumpinti nenori, bet svarsto idėją didinti mokestį už "patentą", rašo "Lietuvos žinios". Skirtingų institucijų nuomonės dėl mokesčio skiriasi: Finansų ministerija siūlo visiems, kurie turi verslo liudijimus, nustatyti vienodą minimalų mokestį - 1090 litų, o smulkieji verslininkai prašo diferencijuoti mokestį pagal rajonus ir verslo peln...

Trišalė taryba sutarė, kad nuo balandžio minimali mėnesio alga turėtų padidėti šimtu litų – iki 800 Lt. Profsąjungų siūlymui algą didinti nuo Naujų metų pradžios Vyriausybės atstovai nepritarė, nes esą biudžete nenumatyta tiek lėšų. Tokiam tarybos sprendimui dar turi pritarti Vyriausybė, praneša LTV naujienų tarnyba.Statistikų duomenimis, šiek tiek daugiau nei trečdalis minimalios algos išleidžiama maistui.

Kylant maisto produktų kainoms pasirodo iniciatyvų apginti vartotojų interesus. Rinkos dalyviai ir analitikai abejoja, ar kainų įstatymo pataisa yra įgyvendinama, rašo "Lietuvos žinios". Seimo narys Petras Gražulis pasiūlė kainų įstatymo pataisą. Jis siūlo nustatyti maksimalų prekybinį antkainį, ne didesnį nei 20 proc., ir neleisti prekybos įmonėms imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus produktus.

Nei darbdaviai, nei mokslininkai nežino, kokių specialistų ir darbininkų Lietuvai reikės po penkerių metų. Verslininkai teigia, kad tam tikrų sričių specialistų švietimo įstaigos neparengia, todėl pačios įmonės turi nemažai laiko skirti absolventų mokymui.

Trišalė taryba vėl nesutarė, nuo kada didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Darbdaviai ir profsąjungos siūlo Vyriausybei šimtu litų ją kelti nuo liepos 1-osios. Finansų viceministras sako, kad tai – nerealu.Socialiniai partneriai dėl minimalios algos didinimo 100 litų tariasi nuo praeito rudens.

Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus pareiškimai apie VSD darbuotojų informacijos, susijusios su verslu, pardavinėjimą verčia verslininkus abejoti šios institucijos pažymų patikimumu.Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas dienraščiui "Verslo žinios" teigė, kad bus reikalaujama atlikti VSD auditą, kuris išnagrinėtų visas saugumo parengtas pažymas dėl konkrečių ūkio subjektų nepatikimumo.

Prekybininkai parengė etikos kodeksą, kuris turėtų įvesti tvarką prekybininkų ir tiekėjų santykiuose, tačiau tiekėjų atstovai abejoja, kad kodeksas duotų realios naudos, rašo „Verslo žinios“. Prekybos įmonių asociacija iki kovo 15 d. parengs savo etikos kodeksą, kuris nustatytų bendradarbiavimo taisykles tarp prekybos tinklų ir tiekėjų bei užkirstų kelią įstatymiškam santykių reglamentavimui.

Netrukus šalies įmonių vadovai gaus Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus laišką, raginantį būti nepakantiems darbuotojų polinkiui išlenkti taurelę kitą darbo vietoje. Kartu bus išsiųsta ir schema, kaip darbdavys turėtų elgtis įtaręs, kad darbuotojas yra neblaivus, rašo "Verslo žinios". Nors darbdaviai sveikina aiškesnę neblaivaus darbuotojo nušalinimo nuo darbo tvarką, tačiau nemano, kad ji visiškai išspręs girtavimo darbe problemą.

Valdžios vyrai gavo įrodymą, kad smulkioms įmonėms tenka didžiausia mokesčių našta ir ji sunkėja. Verslas reikalauja, kad ši analizė nebūtų įkišta į stalčių, rašo „Verslo žinios“. Didžiausia mokesčių našta, pasak Vyriausybės Ekonominės analizės departamento (EAD) atliktos verslo sumokėtų mokesčių analizės, tenka įmonėms, kurių apyvarta – nuo 10.000 Lt iki 100.000 Lt.

Vyriausybė, darbdaviai ir profesinės sąjungos sutaria, kad minimali mėnesio alga turi būti padidinta iki 700 litų. Tačiau nerandama bendros kalbos dėl datos - Vyriausybę viliamasi įtikinti tai padaryti nuo liepos pirmosios.Jau kuris laikas Vyriausybės atstovai, darbdaviai ir profesinės sąjungos nesutaria, nuo kada 100 litų turėtų būti didinama minimali mėnesio alga (MMA). Vyriausybė laikosi nuomonės, kad ji turėtų būti keliama nuo šių metų spalio pirmosios.

Mėnuo su minimaliu atlyginimu kišenėje paeksperimentuoti sumaniusiai dienraščio „Kauno diena“ žurnalistei Veretai Rupeikaitei slinko lėtai - už 7,5 lito per dieną oriai sudurti galą su galu sekėsi sunkiai. Tuo metu Seime sudaryta darbo grupė pradėjo svarstyti, pagal kokius kriterijus nustatyti minimalią mėnesinę algą.   Žurnalistinis eksperimentas parodė, kad norint pragyventi už 600 litų atlyginimą reikia atsisakyti beveik visų su elementariu išgyvenimu nesusijusių dalykų.

Kalbos apie prekybos tinklų terorizuojamus tiekėjus sklando jau seniai. Iki šiol tylėję, tiekėjai ryžosi stoti į kovą. Šio ginčo baigtis turėtų būti įdomi ir eiliniam pirkėjui, nes vieną dieną užsukęs į parduotuvę jis gali išvysti sumenkusį prekių asortimentą ir išaugusias kainas. „Lentynos“, „barkodo“ ir kiti mokesčiai Šį pavasarį, radę užtarimą Vyriausybėje, tiekėjai pagaliau išdrįso viešai prabilti apie daugybę įvairiausių mokesčių, kuriuos jie priversti mokėti prekybos tinklams.

Vyriausybės parengta verslo paramos infrastruktūrą sudarančių informacinių centrų ir inkubatorių valdymo reforma pajudėjo iš vietos. Išskirtinį norą tapti šių valstybės finansuojamų viešųjų įstaigų dalininke parodė Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK). Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas prieš įkurdamas Darbo partiją (DP) buvo LVDK prezidentas.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija siūlo padidinti neapmokestinamąjį minimumą darbuotojams nuo 290 iki 360-390 litų, kadangi tai padidintų gyventojų perkamąją galią, paskatintų vartojimą, verslo plėtrą, sumažintų gamybos kaštus. Toks neapmokestinamojo minimumo padidinimas darbuotojų atlyginimą pakeltų 23-33 litais.

Referendumo dėl rinkimų sistemos pakeitimo iniciatoriai tikisi laiku surinkti būtinus 300 tūkst. iniciatyvą remiančių piliečių parašų ir jau pirmadienį įteikti juos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). "Aš manau, kad mes surinksime parašus", - BNS sakė vienas iš referendumo organizatorių, Verslo ir darbdavių konfederacijos vykdomasis direktorius Danas Arlauskas.

Seimo pirmininką Artūrą Paulauską vėl ištiko skandalas. Ir vėl dėl nuosavybės. Paaiškėjo, kad nusipirkęs žemės sklypą Tarandėje, A.Paulauskas jau keletą metų nesumoka už komunikacijas. Skolas sumokėti vengia ir premjero patarėjas Jurgis Jurgelis.