dalia kuodytė

Nuo 1990 iki 2009 metų baudžiamosiose bylose dėl genocido ir karo nusikaltimų priimti tik šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, - taip skelbiama naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje. Sovietų ir nacių okupacijų metu, vien 1940−1952 metais, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGTC), šalis neteko 780 922 žmonių. Už tai kalėjime atsidūrė vos keli asmenys.

Seimo Operatyvinės veiklos komisijos pirmininko pavaduotoja Dalia Kuodytė sakė abejojanti kitų parlamentarų siūlymais dar labiau palengvinti telefoninių pokalbių pasiklausymo sankcionavimą. Ne kartą betvarkę sankcionuojant pasiklausymus kritikavusi D. Kuodytė portalui „Balsas.lt" teigė, jog pirmiausia reikia įvesti pačio sankcionavimo tvarką. „Kol kas problemų kyla su kontrole. Kol čia padėtis nesutvarkyta - toks sprendimas būtų per ankstyvas.

Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas siūlo įstatymu įteisinti buvusių Sovietų sąjungos Komunistų partijos ir kitų buvusios valdžios atstovų lojalumo patikrinimą. „Pats bendradarbiavimas, kolaboravimas su KGB buvo įvairiomis formomis, ir per agentūrinį, ir per nomenklatūrinį darbą. (...) Kadangi lojalumo požiūriu tokie asmenys yra kritinės būklės, turime patikrinti jų lojalumą“, - penktadienį per diskusiją Seime sakė A. Urmonas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto nariams klausimų sukėlė Statistikos departamento parengtas visuotinio gyventojų ir būsto surašymo anketos projektas. „Kai kuriuose klausimuose sunku įžvelgti logikos, kai kurie atrodo pertekliniai“, - trečiadienį komiteto posėdyje sakė liberalė Dalia Kuodytė. Jos nuostabą sukėlė paskutiniais anketos projekte įrašyti klausimai apie sveikatą.

Seimas nusprendė grąžinti patobulinti įstatymo projektą dėl valstybės įstaigų nekilnojamojo turto rekreacijai privatizavimo. Už tokį sprendimą balsavo 49 Seimo nariai, o 36 seimūnai balsavo, kad projektas apskritai būtų atmestas. Dėl šio projekto Seime kilo diskusija. Daugelis parlamentarų teigė, kad projektas siūlomas ne laiku, nėra aiškių išvadų, kokios lėšos bus gautos pardavus valstybinėms institucijoms priklausančias poilsiavietes.

Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas spaudai penktadienį niekaip nekomentavo žiniasklaidos pranešimų, esą departamento direktorius Povilas Malakauskas yra pareiškęs šalies prezidentui norą atsistatydinti iš pareigų. Seimo Operatyvinės veiklos komisijos pirmininko pavaduotoja Dalia Kuodytė taip pat sakė nieko nežinanti apie tokį VSD vadovo prašymą. Jokios informacijos apie tai neturi ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.

Kai kurie Lietuvos Seimo nariai turėtų pasimokyti Tibeto istorijos, teigia Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Jiang Yu (Dziang Ju). Tai ji pareiškė paprašyta pakomentuoti Seime parengtą rezoliucijos projektą, kuriame Tibetas vadinamas „nepriklausoma šalimi, okupuota Kinijos“, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Pasak J.Yu, Tibetas yra Kinijos dalis nuo 13-ojo amžiaus, ir tai yra „žinomas istorinis faktas“. Kinijos diplomatė pažymėjo, kad šiuo metu „Tibeto gyventojai turi visas...

Vakar Seime buvo įregistruota rezoliucija, kurioje grupė Seimo narių Kiniją ragina pradėti dialogą su tikruoju Tibeto tautos atstovu – Jo Šventenybe Dalai Lama. Dalia Kuodytė tvirtina, kad lietuviai, patyrę panašius okupantų išbandymus, puikiai supranta tibetiečių troškimą patiems spręsti savo likimą. „Tikrai nesiūlom Seimui skelbti karo Kinijai“, - juokėsi Seimo narė.

Grupė parlamentarų įregistravo rezoliucijos projektą, kuriame ragina Kinijos vadovus pradėti dialogą su tibetiečių dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Projekte konstatuojama, jog „susiklosčiusiomis sąlygomis Dharamsaloje reziduojantis Jo Šventenybė XIV-asis Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje yra tikroji Tibeto tautos atstovybė“. Taip pat projekte tvirtinama, jog „1949 metais Kinijos Liaudies Respublika pasiuntė savo ginkluotąsias pajėgas į Tibetą ir užėmė šią šalį, o 1951 metais ...

Seimo Nacionalinio saugumo komiteto (NSGK) vadovo Arvydo Anušausko pranešimas, kad jis jau susipažino su 12 garsiųjų Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų, nustebino kitus Seimo narius. Komiteto narys Saulius Pečeliūnas sakė esąs nustebęs ir negirdėjęs, kad kas nors komitetui būtų pateikta. „Susirinksim – paklausiu. Pačiam darosi įdomu“, - sakė parlamentaras.

Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai (ŽTK), antradienį išklausę apžvalgininko Kęstučio Girniaus, sutarė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėtų jo atsiprašyti. Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), kartą jau svarsčiusiam šį klausimą, siūloma įvertinti VSD veiksmus. „Gaila, kad NSGK tik išklausė ir aptarė klausimą, tačiau nebuvo priimta jokio sprendimo, manau, komitetas turėtų įvertinti VSD veiksmus“, - posėdyje sakė ŽTK narė liberalė Dalia Kuodytė.

Seimo liberalų sąjūdžio frakcija ragina Seimo valdybą inicijuoti Seimo poilsiaviečių privatizavimą. Frakcijos nariai Seimo valdybai įteikė raginimą spręsti Seimo kanceliarijai priklausančių poilsiaviečių likimą. Šio siūlymo iniciatoriai Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Dalia Kuodytė ir Erikas Tamašauskas mano, kad poilsiavietes reikėtų perduoti Valstybės turto fondui.

Buvusios disidentės 66 metų Birutės Burauskaitės kandidatūra bus teikiama premjerui, kad šis Seimui siūlytų ją skirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRC) generaline direktore. Pirmadienį B. Burauskaitės kandidatūrai pritarė Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. B. Burauskaitės kandidatūrai vienbalsiai pritarė 10 posėdyje dalyvavusių parlamentarų.

Nuo nepriklausomybės atgavimo praėjus aštuoniolikai metų, sovietinės okupacijos šleifas  nenori būti uždarytas užmaršties skrynion. Tokie viešumon iškylantys incidentai, kaip „Šatrijos byla“, deja, yra tik pavieniai elementai tos didelės ir visaapimančios sistemos, dvigubais standartais smaugusios Lietuvą beveik pusšimtį metų.

Nelegaliai sovietinio saugumo dokumentus saugantys asmenys vėl bus skatinami atiduoti juos archyvams. Prieš pusantrų metų galiojęs panašus įstatymas apčiuopiamų rezultatų nedavė - Ypatingasis archyvas sulaukė vos dviejų bylų. Asmenims, turintiems Lietuvos teritorijoje veikusių buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų, siūloma suteikti dar vieną galimybę atiduoti juos valstybei. Toks savanoriškas žingsnis leistų išvengti atsakomybės už neteisėtą dokumentų įsigijimą ir laikymą.

2009 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Dalia Kuodytė ir Vytautas Grubliauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą prašydami išsiaiškinti, ar keturi interneto tinklalapiai, tarp jų – ir anarchija.lt, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų.

Buvusi disidentė 66 m. Birutė Burauskaitė laikoma realiausia kandidate eiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRC) generalinės direktorės pareigas. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius penktadienį BNS sakė, kad B. Burauskaitės kandidatūrai pritarė 5 visuomeninės politinių kalinių ir tremtinių organizacijos.

Parlamentarė, buvusi Liustracijos komisijos vadovė Dalia Kuodytė siūlo laikinąjį įstatymą, kuris leistų atiduoti valstybei sovietų saugumo dokumentus, neužsitraukiant atsakomybės už jų neteisėtą įgijimą ir laikymą. „Aš manau, kad įstatymas būtų naudingas, nes vis atsiranda visokių klaidžiojančių popierių. Nors jau buvo nustatytas laikotarpis, kurio metu žmonės galėjo grąžinti dokumentus neužsitraukdami atsakomybės, bet, manau, apie tai trūko informacijos.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai Dalia Kuodytė ir Vytautas Grubliauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl kelių radikalias kairiąsias politines pažiūras skleidžiančių interneto tinklalapių veiklos ištyrimo. Ketvirtadienį paskelbtame pranešime Seimo nariai prašo VSD vadovą Povilą Malakauską išsiaiškinti, ar interneto puslapiai anarchija.lt, pokaris.info, lithuania.left.ru ir labaslietuva.blogspot.com nepažeidžia Lietuvos įstatymų.

Naujasis metų biudžetas ir mokesčių revoliucija, kuri kaip ir dera rimtoms revoliucijoms, buvo parengta ir įvykdyta per pora naktų, sutraukė visą politikų, politologų bei eilinių Lietuvos piliečių dėmesį. Tai logiška, nes muša bei  plėšia  visus ir dar viduryje dienos. Tiesa, advokatus, antstolius ir dar kai ką  plėšia gerokai mažiau, bet nepaaiškina kodėl? Gal ruošiasi būti jų klientais, o gal  kažkam iš valdančiųjų likusios skolos iš praeities.

Parlamento Operatyvinės veiklos komisija gali pradėti dirbti, nes jos pirmininkas Aleksandras Sacharukas pagaliau gavo teisę dirbti su slapta informacija. Apie tai, kad netrukus bus šaukiamas komisijos posėdis, jos narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ parlamentaras Valentinas Mazuronis sužinojo iš žurnalistų ir jiems padėkojo. „Jau ketinau pasiūlyti Seimui paleisti komisiją. Nes ją reiktų vadinti operatyvinės veiklos taisyklių pažeidimų dangstymo kontora“, – sakė V. Mazuronis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas penktadienį susitiko su Seimo operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininku Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovu Aleksandru Sacharuku.

Darbo partijos (DP) atstovas Kęstutis Daukšys siūlo nustatyti, kad į Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją būtų skiriami visų frakcijų atstovai. K. Daukšys Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo statuto pataisą, siūlydamas jį papildyti nuostata, kad komisijoje turi būti atstovaujamos visos Seimo frakcijos, sudarant galimybę didinti jos narių skaičių.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorės buvęs pavaduotojas Arvydas Anušauskas, kaip ir centro direktorė Dalia Kuodytė, išrinktas į Seimą. Jo paliekamame darbo kabinete apie prieš porą mėnesių  tik išleistą knygą „XX a. slaptieji archyvai“ ir istorijos paslaptis su naujuoju politiku kalbasi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Liustracijos komisija ryžosi patikrinti, ar K.Prunskienę ir KGB siejusią bambagyslę nukirtusi byla nebuvo sufabrikuota, rašo „Lietuvos žinios“. Kai rugsėjį buvo paviešinta naujų faktų dėl žemės ūkio ministrės, Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderės Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimo su slaptosiomis sovietų struktūromis (KGB), Liustracijos komisija ėmėsi iniciatyvos atskleisti septyniolika metų trunkančios istorijos esmę ir kreipėsi į du su šia painia istorija susijusius teismus - A...

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Eligijaus Masiulio vadovaujamas Liberalų sąjūdis, anksčiau kalbėjęs apie galimą bičiulystės su Artūro Zuoko vedamais liberalcentristais atnaujinimą, šeštadienį partijos taryboje savo patvirtino sąrašus savarankiškam ėjimui į rinkimus. Kaip sakė partijos pirmininkas E.Masiulis, partija kels savo kandidatus 68-iose vienmandatėse apygardose.

Karelijos šiaurėje esančio Medvežjegorsko miesto Sandormocho memorialinėse kapinėse antradienį atidengtas paminklinis akmuo, kuriuo Lietuvos vardu pagerbti nekaltai nužudytų įvairių tautybių žmonės. Paminklinį akmenį pašventino katalikų kunigai. Kaip ir kasmet, rugpjūčio 5 dieną, čia minint Atminimo dieną, skirtą Stalino represijų aukoms pagerbti, vyko gedulo ir atminimo renginiai.

Šią savaitę į pirmąjį posėdį susirinkusi naujoji Liustracijos komisija priėmė istorinį sprendimą. Nutarta patiems nebeskelbti sprendimų, ar asmuo slapta bendradarbiavo su sovietiniu saugumu. Šią pareigą norima perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kaltę pripažinti gali tik teismas Balandį Liustracijos komisijai vadovauti ėmęs teisininkas Algimantas Urmonas Alfa.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį patvirtino M. Romerio universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėją Algimantą Urmoną Liustracijos komisijos pirmininku. Tiesa, A.Urmono kandidatūrai trečiadienį pritarta vos vieno balso persvara.

Švedijoje atidaroma pokario metų represijų bei kovos už Lietuvos laisvę istorijai skirta paroda.Stokholmo miesto rotušėje lapkričio 14 dieną prasidedančios parodos "Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 metais" stenduose pasakojama apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, bendros pasipriešinimo struktūros kūrimą, karinę organizaciją ir veiklą, vėlesnio laikotarpio apdovanojimus, šventes, leidybą.

„Kauno dienos“ pakalbinti ekspertai mano, kad Prezidentūros bei Seimo atstovai sąmoningai siekia, kad Lietuvoje nebebūtų ieškoma slaptų sovietų saugumo bendradarbių.Ketvirtadienį parlamentarai numarino dar vienas Liustracijos įstatymo pataisas. Seimas nusprendė Prezidento Valdo Adamkaus vetuotą teisės aktą laikyti nepriimtu.Tai jau antras kartas, kuomet valdžia nesugeba susitarti dėl minėto teisės akto nuostatų ir lieka galioti dar 1999 metais priimtas Liustracijos įstatymas.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis komiteto vardu pakartotinai kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių Povilą Malakauską dėl informacijos pateikimo apie diplomatus, kurių atžvilgiu VSD turi žinių dėl jų galimo bendradarbiavimo ar kitokių ryšių turėjimo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.Ankstesnis atsakymas Užsienio reikalų komiteto netenkino.

Liberaldemokratų netenkina Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko noras tyrimą dėl 10-ties Lietuvos diplomatų, galimai bendradarbiavusių su KGB ir esą "išsiliustravusių" neformaliu būdu, "užkrauti" Liustracijos komisijai."Mes gavome atsakymus iš VSD direktoriaus, bet mes manome, kad tie atsakymai mus nelabai tenkino. Iš tiesų VSD direktorius visą darbo krūvį tarsi bando perkelti ant Liustracijos komisijos, ant kitų institucijų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė, buvusi liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė, kuriai atsistatydinus, pamainos nerandama jau daugelį mėnesių, liustravimo problemų pradžią mato pačios visuomenės požiūryje. Apie tai, kaip septynioliktais nepriklausomybės metais šalyje įvairiausiais pavidalais vis iškyla kolaboravimo, išdavystės ir liustracijos temos, su D. Kuodyte kalbasi Tomas Čyvas.

Naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas neskuba ieškoti pamainos atsistatydinusiai Liustracijos komisijos pirmininkei, penktadienį rašo Lietuvos žinios (Lž). Pirmiausia jis norėtų pasitarti su Seimo nariais ir sulaukti Liustracijos įstatymo pataisų.Prieš mėnesį Liustracijos komisija liko be vadovės. Iš pareigų buvo atleista prieš metus norą atsistatydinti pareiškusi Dalia Kuodytė. Tačiau komisijos pirmininko kėdė iki šiol laisva.

Liustracijos komisijos sprendimas, kad parlamentaras Algimantas Matulevičius nebendradarbiavo su KGB, keičia įrodymų dėl bendradarbiavimo su SSRS represinėmis struktūromis vertinimą, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Pirmadienį išplatintame VSD pranešime sakoma, kad departamentas teigiami vertina Liustracijos komisijos sprendimą, kuris "remiasi vienu pagrindinių teisės principų - nekaltumo prezumpcijos principu". "Tenka tikėtis, kad toks įrodomosios medžiagos vertinimo mechanizmas ...

Liustracijos komisija nutarė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius nebendradarbiavo su KGB, pranešė Lietuvos radijas. Komisijos atstovai žurnalistams pareiškė, kad negavo pakankami įrodymų, patvirtinančių tokią prielaidą. "Jokių tą patvirtinančių dokumentų mes neturime. Iš VSD pateiktų dokumentų tik aišku, kad buvo KGB bandymų ištirti šitą žmogų", - po posėdžio BNS sakė Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė.

Liustracijos komisija penktadienį numato svarstyti galimus parlamentaro Algimanto Matulevičiaus ryšius praeityje su sovietų KGB, BNS pranešė komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė.Valstybės saugumo departamentas posėdžio išvakarėse pranešė perdavęs komisijai medžiagą dėl galimo A.Matulevičiaus bendradarbiavimo su SSRS Valstybės saugumo komitetu.

Liustracijos komisija pirmadienį iki savo posėdžio negavo Valstybės saugumo departamento (VSD) žadėtų dokumentų, kurie įrodytų galimus parlamentaro Algimanto Matulevičiaus ryšius praeityje su sovietų KGB. Tai žurnalistams po pirmadienį vykusio posėdžio pranešė Liustracijos komisijos, kuri sprendžia apie bendradarbiavimą su sovietų represinėmis struktūromis, vadovė Dalia Kuodytė.

Kodėl Vilniuje nėra  paminklo partizanams? Pirmąją straipsniodalį šia tema baigdamas, pažadėjau atsakyti į šį dvidešimtmečio jaunuolio klausimą savo tėvui, kuris atsakymo nežinojo. Kažin ar pasiseks ir man? Sutinku su jaunuolio tėvu, kad atsakymo dalis - pralaimėto partizanų  karo paseka, tačiau juk jau baigėsi net septyniolikti Lietuvos nepriklausomybės metai, per kuriuos šiems, dėl jos kovojusiems, didvyriams paminklais galėjo būti nužymėta visa mūsų Tėvynės žemė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Liustracijos komisijos sprendimą, kuriuo Algis Klimaitis pripažintas bendradarbiavęs su sovietiniu represiniu Valstybės saugumo komitetu (KBG).Antrą dešimtmetį besibylinėjantis A.Klimaitis agento "Kliugerio" etiketės atsikrato antrą kartą. 2006 pavasarį Vilniaus apygardos administracinis teismas jau buvo priėmęs jam palankų sprendimą.

Aiškėja, jog sumaištį sukėlę dokumentai, kuriuos rudenį gavo buvusi Liustracijos komisijos vadovė Dalia Kuodytė, galėjo dingti iš KGB veiklą 1991-1992 metais tyrusios Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo (AT-AS) komisijos. Tai nustatė specialų tyrimą baigusi Seimo narių darbo grupė.

Prisiminti sovietinio rusiško filmo pavadinimą paskatino pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje vykstantys keisti dalykai. Praėjus penkiolikai metų po Nepriklausomybės atkūrimo santykis su sovietine praeitimi mūsų valstybėje vis labiau primena šešėlių teatrą vidury baltos dienos. Pilietine, vis labiau demokratėjančia, europėjančia save vadinanti visuomenė savo pačios prokurorų tokia, regis, jau nelaikoma. Sakysite, netiesa. Anaiptol.

Naujai sudaryta Liustracijos komisija, kuriai pirmininkauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Dalia Kuodytė, per mėnesį išaiškino keturis kartus daugiau su sovietiniu KGB bendradarbiavusių ir neprisipažinusių asmenų, nei tai per beveik 5 veiklos metus padarė nuo 1999 metų dirbusi saugumiečio Vytauto Damulio vadovaujama komisija. Netrukus Liustracijos komisija žada paviešinti dar kelių su KGB bendradarbiavusių asmenų pavardes.

Neseniai minėjome Baltijos kelio penkioliktąsias metines. Šiandien Baltijos kelią siejame su tautos laisvės, vienybės, Baltijos kraštų solidarumo idėjomis. Prieš penkiolika metų Baltijos kelio akcija siekta priminti pasauliui tą istorinę skriaudą, kurią dėl 1939 metų rugpjūčio 23 dieną nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sudarytos slaptos sutarties patyrė Lietuva ir kitos Europos tautos.

Tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo epochos Lietuvos istorijos veikėjui generolui Povilui Plechavičiui skirtas aukšto lygio valstybinis apdovanojimas kelia kontroversijų ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje.

Tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo epochos Lietuvos istorijos veikėjui generolui Povilui Plechavičiui skirtas aukšto lygio valstybinis apdovanojimas kelia kontroversijų ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje.

Prezidento Rolando Pakso sprendimas skirti valstybės apdovanojimus 1926 metais valstybės perversmą organizavusiam ir su lenkų partizanais per Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus krašte kovojusiam generolui Povilui Plechavičiui bei kai kuriems kitiems asmenims sulaukė prieštaringų vertinimų. "Tai buvo pagrindinis veikėjas, palaidojęs demokratinę Lietuvą", - apie P.Plechavičių Lietuvos televizijai sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, komentuodamas prezidento sprendimą.