dainius kreivys

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadinamosios perkrovos pajamos, gaunamos iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos elektros prekybos zonų, šiemet bus kartais mažesnės negu pernai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.       „Šiais metais, kadangi skirtumas tarp Švedijos ketvirtos ir Lietuvos prekybinių zonų yra žymiai mažesnis, perkrovos lėšų yra surinkta žymiai mažiau. Iki Naujų metų dar šiek tiek liko, tai po Naujų metų paskelbsime tuos skaičius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę lankosi JAV, kur lankysis šios šalies Energetikos departamentui priklausančioje Aidaho nacionalinėje laboratorijoje, su kuria Lietuva netrukus ketina pasirašyti susitarimą dėl dalyvavimo bendrame energetikos sektoriaus kibernetinio saugumo stiprinimo projekte, pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu svarstoma alternatyva jūriniam kabeliui „Harmony Link“ – jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos sausumoje – gali kainuoti tiek pat, koks buvo pradinis projekto  biudžetas – apie 680 mln. eurų.  „Pasikeitimas turbūt yra toks, kad „Harmony Link“ kaina šiuo sprendimu nukrito 2,5 karto. Tai reiškia, kad mūsų vartotojams nereikės papildomai prisimokėti ir turbūt Briuseliui nereikės prisimokėti, nes 85 proc. (72,5 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys atsisako planų Lietuvą su Lenkija sujungti elektros kabeliu jūros dugne aplink Kaliningrado sritį. Dabar ministras ruošiasi jungtį tiesti šalia geležinkelio „Rail Baltica“. Šį projektą esą bus įmanoma įgyvendinti dar šiame dešimtmetyje ir viliamasi, kad jis kainuos mažiau nei pusantro milijardo eurų, kurių užsiprašė užsienio kompanijos už povandeninį kabelį.

Vėjo parkų Baltijos jūroje konkursus Lietuvoje organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) siūlo pailginti laiką, per kurį vystytojai turėtų gauti leidimus statybai ir elektros gamybai, kartu  numatant force majeure aplinkybes. Tai aktualu antrojo jūrinio vėjo parko konkurso, kuris bus skelbiamas 2024-ųjų sausio 15-ąją,  dalyviams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nepriimtinais vadina rinkos dalyvių pareiškimus, jog Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pernai iki 2 gigavatų (GW) apribotos komercinių saulės jėgainių galios leidžia vystytojams tikėtis iš valstybės nuostolių kompensavimo. Pasak jo, ministerija dės visas pastangas, kad tokia situacija neįvyktų.  „Pirmiausia, apie tai kalba rinkos dalyvių samdomi lobistai. Tai turbūt jų užduotis yra tokia.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad svarbu užtikrinti tinkamą strateginės energetikos infrastruktūros apsaugą karo metu – turi būti pasiruošta sparčiam jos remontui, taip pat svarbu turėti pakankamai elektros generatorių. Apie tai trečiadienį kalbėta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.  „Mums labai svarbu, kad būtų pasiruošta ir gerai mūsų infrastruktūros apsaugai karo atveju.

Lietuvoje toliau verda aistros dėl 160 milijonų eurų, kuriuos elektros vartotojams skolinga „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Valstybinė bendrovė žada, kad bandys pinigus gyventojams grąžinti greičau nei per 15 metų. O Prezidentūra nori, kad milijonai eurų žmones pasiektų per vienus metus. „Energijos skirstymo operatorius“, geriau žinomą kaip ESO, gyventojams šiuo metu skolingas 160 milijonų eurų.

Prezidento vyriausiajam patarėjui Jarekui Niewierowicziui pareiškus, kad beveik 160 mln. eurų elektros vartotojų permoką bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turėtų grąžinti per vienerius, o ne per 15 metų, energetikos ministras Dainius Kreivys sako taip pat norintis, kad tai būtų padaryta anksčiau.  „Šiuo atveju turėtų susėsti reguliatorius su įmone ir susidėlioti grafiką, kaip realiai įmonė pagal savo finansus gali tą padaryti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitiko su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kasparu Melniu ir aptarė spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos įgyvendinimo, glaudesnio bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius klausimus. Apie tai pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad perspektyviausias Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijus – per metus pagaminti 74 teravatvalandes (TWh) energijos ir tapti ją eksportuojančia šalimi.  „Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi.

Lietuviai pirkdami elektrą ištisus 4 metus permokėjo valstybinei bendrovei ESO – viso 160 milijonų eurų. O tuos pinigus bendrovė jau išleido dividendams. Tad ESO kiekvienam vartotojui skolinga vidutiniškai po 90 eurų. Tai skelbia Valstybės kontrolė, nusprendusi patikrinti, kas dedasi skandalų krečiamame energetikos sektoriuje. ESO Valstybės kontrolę jau kaltina manipuliuojant skaičiais ir tvirtina, kad buitiniai vartotojai jai permokėjo keliskart mažesnę sumą.

Kai kuriems valdantiesiems piktinantis Vyriausybės ketinimais atsinaujinančių išteklių bendrijoms skirti milijoninę valstybės paramą vėjo ir saulės jėgainėms – jos tiektų elektrą mažiausias pajamas turintiems gyventojams – energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tai yra viena geriausių investicijų.

Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais.  „Aš tikiuosi, kad ta diena bus arba 2026 metų pabaiga, arba 2027 metų vidurys. (...) Mes tuo metu jau turėsime išvystytos žymiai daugiau vėjo energetikos mūsų šalyje, mūsų pievose ir laukuose, bus žymiai daugiau saulės elektrinių, ir jos mums pagamins tiek elektros, kiek suvartojame“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Du konservatoriai siūlo leisti savivaldybėms nuo 2025 metų vėjo jėgainėms nustatyti perpus mažesnius nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus nei po svarstymo yra pritaręs Seimas.  Energetikos ministras Dainius Kreivys ir parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo vėjo jėgainių vystytojams taikyti 0,05-2 proc. tarifo „žirkles“, o ne 0,05-4 proc., kaip pritarė Seimas. Konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Šiuo metu vėjo elektrinėms galioja 0,5–3 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ dalyvaus ir antrajame Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurse. „Aš labai tikiuosi. Mes tikrai kalbamės ir kviečiame daugybę dalyvių. Nepaisant ne visai palankios aplinkos tarptautinėse rinkose, tikimės, kad dalyvių skaičių turėsime didesnį nei jis buvo pirmame aukcione“, – interviu BNS sakė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar galima tikėtis Lenkijos koncerno dalyvavimo antrajame aukcione.

 Praėjusį šeštadienį įvykus incidentui Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad atviroje jūroje esančiai labiausiai pažeidžiamai energetikos infrastruktūrai reikalinga dar didesnė apsauga.  „Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir stiprinama. Taip jis kalbėjo Suomijai pranešus, kad dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais. „Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams.

Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius.  „Europoje turime išlaikyti lyderystę tose technologijų srityse, kuriose jau turime pranašumą, kaip vandenilis ir šilumos siurbliai. Privaloma didinti investicijas į šias sritis ir imtis panašių priemonių, kokių imasi JAV su Infliacijos mažinimo įstatymu“, – antradienį ministerijos pranešime cituojamas D. Kreivys.

Kritinės žaliavos Lietuvai svarbios dėl įgyvendinamų saulės ir vėjo energetikos projektų, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Lietuva, kaip maža šalis, turi labai ribotą kritinių žaliavų išteklių kiekį, tačiau mes labai aktyviai dalyvaujame atsinaujinančios energijos plėtroje, ypač jūros, sausumos vėjo, saulės ir vandenilio ekonomikoje. Šiuo atžvilgiu kritiniai mineralai mums yra labai svarbūs“, – pranešime sakė Paryžiuje viešintis D. Kreivys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ketvirtadienį išvyksta darbo vizito į Prancūziją. Informuojama, kad rugsėjo 28–29 d. Paryžiuje jis dalyvaus aukšto lygio susitikimuose kritinių žaliavų ir žaliosios energetikos transformacijos temomis.

 Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Tai yra kertinis sinchronizacijos projektas, be kurio mes negalėtume atlikti sinchronizacijos.

Europos Komisijos (EK) planuojamas pateikti Europos vėjo energijos paketas būtų svarbus Lietuvai išnaudojant visą jos vėjo potencialą Baltijos jūroje, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Krito dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Valstybinis reguliuotojas sustabdė Kaune registruotos bendrovės „EGTO energija“ veiklą, o ji 7 tūkstančius savo klientų perdavė bendrovei „Enefit“. Tad žmonėms dabar kainas už elektrą diktuos vos trys stambūs tiekėjai. Nors Vyriausybė tikina, kad konkurencija rinkoje išliks, energetikos agentūra tvirtina, kad elektros rinka buitiniams vartotojams tapo oligopolinė.

2025 metais „žaliosios“ elektros gamyba Lietuvoje turėtų pasiekti 8 gigavatus (GW), arba 75–80 proc. šalies suvartojimo, prognozuoja energetikos ministras Dainius Kreivys.  „2025 metai yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks aštuonis gigavatus. Tai yra milžiniškas kiekis, realiai tai leis mums generuoti beveik 75–80 procentų visos elektros energijos, kuri yra mums reikalinga“, – antradienį Seime sakė D. Kreivys.

Atsinaujinančios energetikos proveržis Lietuvoje turėtų įvykti 2025 m., šalyje įrengus 8 gigavatus (GW) saulės ir vėjo jėgainių galios, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, tokia generacija užtikrintų iki 80 proc. viso valstybės poreikio. „2024 m. jau turėsime apie 3,5 GW, o 2025 m. yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks 8 GW. Tai yra milžiniškas kiekis. Tai leis mums generuoti 75–80 proc.

Dėl užpildytų dujų saugyklų Europoje ir atpigusio biokuro būsimas šildymo sezonas turėtų būti pigesnis, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 94 proc., Latvijos Inčukalnio saugykla – daugiau nei 90 proc., dėl to dujų kainos neturėtų smarkiai svyruoti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nedramatizuoja fakto, kad elektros tiekėjas „EGTO energija“ sustabdė savo veiklą. Pasak jo, įmonė neatitiko finansinių reikalavimų, tačiau ji yra labai maža ir rinkos tai nepaveiks bei nepatogumų žmonėms nesukels. „Įmonė turi atitikti tam tikrus finansinius reikalavimus.

Mažoms įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijoms iš skirtų 64 mln. eurų pretenduojant tik į 4 mln. eurų vertės paramą saulės elektrinėms, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad naujas kvietimas rudenį bus paskelbtas „geresnėmis sąlygomis“.     „Kalbant apie šitą projektą galiu tik tiek pasakyti, kad vėlgi priemonė buvo skirta labai smulkioms įmonėms (...), ūkininkams. Schema buvo ne gaminantiems vartotojams, o komerciniams.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijai „European Energy“ Anykščių rajone penktadienį visuomenei pristačius pirmąjį šalyje statomą 65 megavatų (MW) galios saulės parką, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog projektas yra didelis ir reikšmingas Lietuvai.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Iki metų pabaigos. (...) Vyksta derinimas (valstybės skatinimo schemos – BNS) su Europos Komisija, ir tas procesas yra toks, kad negali tiksliai pasakyti, kada.

Energetikos ministerija siūlo griežčiau saugoti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą „Orlen Lietuva“ bei jos valdomus Būtingės ir Mockavos terminalus. Tai numato ministro Dainiaus Kreivio įsakymo projektas.

Įvykus pirmajam Lietuvos istorijoje vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkursui, kai kurie jį vadina neskaidriu. Konkursą laimėjusi valstybinė „Igničio“ įmonė įveikė tik vieną konkurentą, aukcione ji už teisę kurti parką jūroje pasiūlė 20 milijonų eurų. Kritikai sako, kad tai tai labai maža suma, mat už tokius projektus Vakarų Europoje verslininkai moka milijardus eurų. Esą iš anksto jau buvo galima ir numanyti laimėtoją, o dalyvių skaičius buvo mažas, nes dalyvavo tik dvi įmonės.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Rygoje susitinka su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu, kuriems pristatys Valstybės gynimo tarybos (VTG) sprendimą pavesti Vyriausybei sutarti su Latvija ir Estija dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 metų vasario mėnesį. D. Kreivys antradienį teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje.

Lietuvai nepavyko įtikinti latvių ir estų, kad nuo rusiškos elektros sistemos atsijungtume jau kitų metų pavasarį, o vieni neišsišoksime – valstybės vadovai nusprendė, kad Lietuva kitais metais iš rusiškos sistemos BRELL sutarties nesitrauks – lauksime dar metus, kol tam pasiruoš latviai su estais. Vis tik Vyriausybė įpareigota priversti kaimynus sudėti parašus po įsipareigojimu, kad terminas daugiau negalės būti nukeltas.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę Londone susitinka su Jungtinės Karalystės energetikos pareigūnais – trečiadienį jis susitinka su JK branduolinės energetikos ir energijos tinklų ministru. D. Kreivys taip pat lankysis pažangiųjų technologijų centre Koventryje ir dalyvaus apkrito stalo diskusijoje energetinio saugumo Europoje ir Baltijos šalyse tema, pranešė ministerija.

Valstybė pakilo kovą su buvusiu elektros tiekėju „Perlas energija“. Energetikos reguliavimo taryba iš verslininkų reikalauja daugiau nei 4 milijonų eurų – esą tiek valstybė patyrė išlaidų, kai turėjo pasirūpinti tiekėjo suvedžiotais ir paliktais klientais. Valdininkai siūlo žmonėms su verslininkais kovoti teismuose. Bet į juos jau žada kreiptis ir patys „Perlo energijos“ vadovai, sako, kad priimtas sprendimas yra nelogiškas.

Lietuvai siekiant greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Lietuva nori kitais metais sinchronizuotis, apie tai kalba įstatymas, apie tai savo metinėje kalboje kalbėjo ir prezidentas.

Peržiūrint kovą Europos Komisijos (EK) pasiūlytą naują Bendrijos elektros rinkos modelį įtrauktos Baltijos šalims reikalingos laikinos lankstumo priemonės, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis sakė po pirmadienį Liuksemburge vykusio Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo už energetiką atsakingi Bendrijos šalių ministrai.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį vyksta į Liuksemburgą, kur su Europos Sąjungos (ES) kolegomis aptars kovą Europos Komisijos (EK) pasiūlytą Bendrijos elektros rinkos reformą bei Baltarusijoje esančios Astravo atominės elektrinės (AE) klausimą.

Strateginiai energetikos objektai, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, sprogsta vienas po kito: „Nord Stream“ vamzdynas Baltijos jūroje, Kachovkos hidroelektrinės užtvanka Ukrainoje. Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad mums svarbių infrastruktūrų Baltijos dugne gynybos planai yra paruošti ir jau pradėta imtis įvairių priemonių.

Nors dujos Europoje atpigo, Lietuvos gyventojai už jas ir toliau turės mokėti brangiai – maždaug dvigubai daugiau nei rinkoje. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino galutines dujų kainas antrajam pusmečiui tokias, kokių prašė „Ignitis“. Energetikos ministras Dainius Kreivys atsakomybės dėl brangių dujų gyventojams kratosi, tačiau opozicija grasina ministrą papurtyti už tai, kad lietuviams dujos bus brangiausios visame regione.

Prieš 20-30 metų nei vienas premjeras neišbūdavo pilnos kadencijos, o per 4 metus pasikeisdavo bent po kelis ministrus ir iš savo postų politikai pasitraukdavo tik dėl įtarimų ar korupcijos regimybės. Skirtingai nei šios kadencijos ministrai, nors dabartinė valdžia žadėjo kitaip. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Prokurorams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galbūt sumontuotų rusiškų detalių strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad įtarimų šešėlis šiam objektui yra nepriimtinas.  Vis dėlto ministras tikino, jog teisėsaugos tyrimas nepaveiks dujotiekio darbo ir saugumo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas siūlo įstatymu uždrausti rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovą ir išdujinimą Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje bei mažos apimties pakartotinio dujinimo įrenginiuose.

Vyriausybė nusprendė pratęsti kompensacijas už dujas, bet ne elektrą. Nuo liepos 1 dienos nelikus kompensacijų už elektrą, daliai gyventojų už ją teks mokėti daugiau. Energetikos ministras ragina gyventojus pasirašius brangesnes sutartis su nepriklausomu tiekėju, persirašyti į pigesnes. Esą dabar nukritus elektros kainai – pigesnes sutartis siūlys ir patys tiekėjai. O valstybė ir toliau kompensuos pabrangusias dujas, nors gamtinių dujų kaina nukritusi iki žemiausio lygio per dvejus metus.

Dalis gyventojų iki liepos mėnesio vis dar gali pasinaudoti kompensacija už elektros kainas, jei už energiją moka daugiau kaip 28 centus. Tačiau dabartinė tvarka jau netrukus turėtų pasikeisti. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, nepriklausomiems tiekėjams leista vienašališkai sumažinti energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Tiesa, apie šį ketinimą gyventojai privalo būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.