dainius dundulis

Mažmeninės prekybos tinklą „Norfa“ aptarnaujanti įmonė „Rivona“ žada investuoti virš 30 mln. eurų į modernaus sandėlio statybą, praneša „Verslo žinios“. Bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius ir „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis sako, kad Kėdainiuose bus statomas modernus, pilnai automatizuotas sandėlis, kuriame konvejeriais padėklai pasieks tuos stelažus, į kuriuos keliauti bus suprogramuoti.

Finansų ministerijai pasiūlius priemones gynybos finansavimo reikmėms prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis perspėja – pakelti mokesčiai ne visada reikš didesnes biudžeto pajamas. Pasak jo, dėl aukšto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vartojimas Lietuvoje jau yra brangus, tad jei papildomas apmokestinimas išaugins kainas, gyventojai gali pasirinkti apsipirkti užsienyje.  „Šiandien, palyginti su kaimyninėmis šalimis, mes turime žymiai didesnį PVM.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis iki šių metų pabaigos Vilniuje ketina atidaryti privatų medicinos centrą, antradienį rašo naujienų portalas „15min“. Vien į jo medicinos įrangą numatoma investuoti daugiau nei 20 mln. eurų, jame numatoma įdarbinti apie 300 darbuotojų.  „Tai bus multifunkcinis medicinos centras. Bus įvairių paslaugų – nuo ambulatorijos iki stacionaro“, – portalui teigė D. Dundulis. „Su amžiumi pradedi galvoti, kur gydytis.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovo Dainiaus Dundulio teigimu, sumažinus mokestines lengvatas Lietuva turėtų daugiau lėšų krašto gynybai finansuoti. Be to, anot verslininko, patys gynybos poreikiai turi būti deklaruojami skaidriau. „Reikia lengvatas mažinti visas. Nes lengvatų Lietuvoje yra labai daug (...) su labai daug išimčių ir, kaip pasakyti, vieni lygesni už kitus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Dundulis.

Viešumoje verdant diskusijoms dėl iš Rusijos rinkos vis dar nepasitraukusių verslų, prekybos tinklo „Norfa" vadovas Dainius Dundulis tvirtina, kad situaciją vertina kitaip nei politikai. Anot jo, visuomenėje per dažnai pamirštama, kad pasitraukimas iš rinkos yra ilgas procesas, kurio verslai negali vykdyti pažeisdami įsipareigojimus. „Reikia neužmiršti, kad yra kreditai ir visos garantijos.

Dar praėjusių metų pabaigoje visi kainas sekantys ir ekonominius dėsnius išmanantys specialistai aiškino, kad ekonomika traukiasi, mažės žmonių perkamoji galia ir dėl to maisto kainos – kris. Bet šiandien, praėjus beveik dviem naujų metų mėnesiams skaičiai rodo ką kitą. Kodėl maistas brangsta domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad yra nerimą keliančių tendencijų, nes sausio mėnesį vietoje laukto kainų mažėjimo pastebimas kilimas.

Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – net penktadalis, kai Airijoje gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį išleidžia grubiai 600 eurų.

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šventiniu laikotarpiu bene daugiausiai išleidžiame maistui ir švenčių stalui, o šiemet maisto kainos buvo kaip niekada aktualios. Mat per pastaruosius kelerius metus kainos Lietuvoje augo kaip ant mielių. „Norfos“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis pripažįsta, kad Lietuvoje kai kur beveik nėra konkurencijos, tad ir kainos aukštos, o prie jų prisideda ir dideli mokesčiai.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Skelbiama, kad maisto produktų kainos mažėja. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pigo paukštiena, cukrus, sultys. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kodėl realybėje parduotuvių lentynose žmonės tokių pokyčių nepastebi, o prekybininkai kalba apie dar vieną maisto kainų šuolį po naujųjų metų? Apie tai naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja: „Norfos“ tinklo vadovas Dainius Dundulis, „Luminor“ banko vyresnysis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kainų lyginimo portalo „Pricer.

Prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad maisto produktai Lietuvoje ir toliau brangs. O didesnis kainų šuolis esą numatomas po Naujųjų metų, kuomet brangs beveik visas maistas, nuo mėsos iki pieno produktų. Tačiau kainų stebėjimo specialistas tikisi kainų burbulo sprogimo. Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prognozavo, kad nuo kitų metų gali brangi daugelis maisto produktų. Esą tai yra susiję su didinamais akcizais kai kuriam iškastiniam kurui.

Lietuvos verslo atstovai Arvydas Avulis ir Dainius Dundulis yra įsitikinę, kad norint gyventi gerovės valstybėje, būtina mokėti mokesčius. Tačiau tikino, kad jie turėtų būti įvedami ne iš karto, o po truputį. Taip pat verslininkai pateikė teigiamas kitų metų verslo prognozes ir atskleidė, kada patys mažiau dirbs ir eis į pensiją.

Per dvejus metus maistas Lietuvoje pabrango 45 proc., tačiau dabar užsimenama ne tik apie mažėjančią infliaciją, bet ir kainų kritimo laikotarpį. Tiesa, pinga ne viskas, o kai kurių maisto produktų kainos netgi padidėjo. Tuo metu „Norfos“ vadovas vardija, kurie maisto produktai, artėjant šaltajam sezonui, gali dar labiau pabrangti.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Baigiantis pirmam mėnesiui, kai reikia mokėti už vienkartinius plastikinius maišelius, prekybininkai skelbia – tokių maišelių sunaudojimas sumažėjo kartais. Vienuose prekybos tinkluose jų sunaudojama perpus, o kituose – 3 ar 4 kartus mažiau nei iki apmokestinimo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors tenka už vienkartinį plastikinį maišelį mokėti centą, kai kurie žmonės juos ir toliau ima ne po vieną.

Valdininkams užsimojus nebeleisti gyventojams dalinti nemokamų lengvų plastikinių maišelių prekybos centruose, gyventojai turės atverti pinigines ir už kiekvieną maišelį nuo liepos susimokėti. Prekybos tinklai atskleidžia, kokia bus tvarka ir kaip tautiečiai apsipirkinės, tačiau kiek tiksliai lengvi plastikiniai maišeliai kainuos, iki šiol nesako. Vieni lietuviai tokius valdininkų sprendimus keikia, kiti – giria.

Prekybos centruose – naujas lojalumo žaidimų ir prizų vajus. Prekybininkai pirkėjus vilioja kino bilietais, televizoriais ir kitais buitiniais aparatais. Tačiau rekordinių maisto kainų išgąsdinti pirkėjai į tokias viliones žvelgia nepatikliai ir reikalauja ne žaidimų, o mažesnių maisto produktų kainų.

Prekybos tinklą „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 29 proc. daugiau nei 2021 metais (12,6 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus augo 15 proc. iki 589,8 mln. eurų (511,9 mln. eurų), rodo Registrų centro pateiktos  ataskaitos.

Maisto prekių krepšeliui vis brangstant, gyventojai laukia, kada kainos ims mažėti. Tiek prekybininkai, tiek ekonomistai žada, kad maisto prekės atpigs rudenį. Tačiau įspėja, kad sumažės ne visų produktų kainos. Anot specialistų kainų mažėjimas priklausys nuo artėjančio derliaus. Tikėtina, kad greičiausiai atpigs daržovės, o, pavyzdžiui, mėsos ir jos produktų kainų mažėjimo teks palaukti.

Alytaus pieninės gamybos vadovė Laima laukia cisternos su pienu. Pieną suveža Alytaus ir gretimų rajonų ūkininkų kooperatyvai. Vairuotojas Laimis šįkart jo atveža 9 tonas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai ir laidos „Karštai su tv3.lt“ žiūrovai turi puikią progą sužinoti, kas daroma su pienu, kad jis galėtų patekti į parduotuvės lentynas. O svarbiausia – kiek pirkdami litrą pieno sumokate už perdirbimą ir kiek sau pasiima prekybininkas.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Žemiau savikainos nukritusiomis pieno supirkimo kainomis besiskundžiantys ūkininkai įvairiuose šalies miestuose toliau dykai dalija savo pieną. Jie toliau koneveikia žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir reikalauja susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte. Tačiau ministras žada susitvarkyti pats ir saugo premjerę nuo konflikto su ūkininkais. Jis jau prašo skubios Europos komisijos paramos Lietuvos ūkininkams. Tiesa, nežinia, kada jie sulauks šios paramos ir aš iš viso ją gaus.

Per Lietuvą vilnija ūkininkų protestai. Perdirbėjams perpus sumažinus žaliavinio pieno kainą, žemdirbiai toliau pieną pila laukuose ir dalija gyventojams. Prie perdirbimo gamyklų ir prekybos tinklų būstinių ūkininkai pristatė medinių kryžių. Gaudami kone dešimt kartų mažesnę kainą už pieną negu jis kainuoja parduotuvėse, žemdirbiai prekybininkus ir perdirbėjus kaltina godumu ir reikalauja derybų.

Karvių augintojai ir melžėjai grasina išpjauti melžiamas karves, mat jų esą laikyti neapsimoka sumažėjus pieno supirkimo kainoms. Europoje pienas taip pat jau pinga. Lietuvos pirkėjai parduotuvių lentynose to nemato ir piktinasi išbrangusiais pieno produktais. Visgi pieno kainos jau nustojo kilti, o prie sienos remiami prekybininkai pripažįsta – jau teks piginti ir jo produktus. „Nieko nėra, nei papildų, nieko, tik šienas.

Nors infliacijos tempai sulėtėjo, maistas Lietuvoje ir toliau brangsta. Tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis gruodį pabrango dar pora procentų, o per metus iš viso – 35-iais procentais. Akis toliau bado ir tokių pat lietuviškų ir lenkiškų produktų kainų skirtumai. Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks.

Lietuviams vos beįperkant drastiškai išbrangusį maistą, nubudo jau ir politikai. Socialdemokratai su konservatoriais pjaunasi, kas kaltas, kad Lietuvoje maistas pabrango kone labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms.

Lietuvoje didžiulis kainų augimas toliau slegia gyventojų pinigines, tačiau infliacijos tempas lėtėja. Šalyje antrą mėnesį iš eilės metinė infliacija šiek tiek mažėja, Statistikos departamento duomenimis, siekia beveik 23-is procentus. Pasak ekonomistų, kainų augimas šalyje išsikvėpė. Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu. Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių.

Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies pasiaiškinti, kokios yra to priežastys.

Elektrai išbrangus ir žmonėms pradedant mažiau pirkti, dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Esą tarpusavyje konkuruojantys verslai susitarti negali, dėl to reikia Seimo įsikišimo. Dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko tokią idėją ir priduria, kad tokia naujovė ypač padėtų smulkioms parduotuvėms, kurios sekmadieniais galėtų užsidirbti daugiau.  Prekybos centro darbuotoja Ina maisto produktus gyventojams ruošia jau 4 metai.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs. Tiesa, vyriausybė žada kaip ir iki šiol, tarifus kompensuoti iš biudžeto. Dalį elektros tarifų vyriausybė kompensuos ir verslui, o dėl energetikos kainų ant bankroto slenksčio atsidūrusioms įmonėms žada ir subsidijas. Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą.

Sparčiai kylant elektros ir dujų kainoms, brangsta ir maistas. Produktų kainos auga dešimtimis procentų ir verčia visus sekti akcijas, kurias prekybininkai žada naikinti, jei valstybė jiems nepagelbės. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Dainininkas ir prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano gyveno niekada pernelyg nežiūrėdamas į elektros kainas, tačiau sąskaita už rugpjūtį vyrą paliko be amo ir be 580 eurų.

Išaugus elektros kainoms, įmonė turės arba kelti kainas, arba bankrutuoti, sako „Norfa“ prekybos tinklo savininkas ir vadovas Dainius Dundulis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo TV3 „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus nematytas aukštumas, šalies verslininkai susiduria su didžiausia energetikos krize per kelis dešimtmečius. Vienos po kitų įmonės arba mažina gamybą, arba stabdo kai kuriuos savo padalinius.

Lietuvoje per metus maistas jau pabrango net trečdaliu. Už viską mokame daugiau: duoną, mėsą, pieno produktus, aliejų. Verslas sako, kad kainų kelti nenori, tačiau aiškina, kad kitos išeities neturi. Esą brangstant elektrai, dujoms, brangsta ir maistas. O ekonomistų prognozės liūdnos. Esą net jei maisto kainų augimas sulėtės, apie produktų pigimą kalbos būti jau nebegali. Jau 10 metų veikiančios kepyklos „Naminė duonelė“ darbuotojai iš orkaitės traukia ką tik iškeptą duoną.

Milžiniškos elektros sąskaitos jau smogė didiesiems prekybos centrams – vieni didžiausių – Vilniaus „Akropolis“ ir „Ozas“ trumpina darbo laiką. O kitas prekybos tinklas sako jau mąstantis stabdyti atlyginimų darbuotojams kėlimą. Ekonomistai sako, kad taip beldžiasi nauja, liūdna realybė – tikėtina, kad artėjant žiemai vis daugiau įmonių imsis panašių priemonių. Bet ir to nepakaks. Dalis verslų, ko gero, žiemos neišgyvens, o kiti bus priversti kelti kainas.

Kadangi Rugsėjo 1-ąją alkoholio nenusipirksi, lietuviai šventei pasiruošė dar vakar – ėjo į parduotuves ir nuo lentynų šlavė svaigiuosius gėrimus. Prekybininkai sako, kad vakar lietuviai alkoholio nupirko trečdaliu daugiau nei įprastą dieną. Nors šiais metais rugsėjo pirmoji – darbo diena, būna kuriozų kai ji išpuola savaitgalį, o moksleiviai į mokyklas eina ir švenčia darbo dieną, kuomet alkoholio jau galima nusipirkti.

Elektros kaina Lietuvai jau pasiekė absurdo lygį. Už vieną kilovatvalandę didmeninėje rinkoje šiomis dienomis kai kam tenka suploti net 4 eurus. Kad įsivaizduotume, kiek tai yra, pasvarstykime teoriškai. Jei 4 eurus už kilovatvalandę mokėtų statistinė lietuvių šeima, teoriškai jai per mėnesį elektra kainuotų apie 600–700 eurų. Lietuva gali pasigaminti pigesnės elektros, išnaudoti 9-ąjį Elektrėnų jėgaIinės bloką, tačiau jo elektros tarptautinė birža dėl galiojančių algoritmų neperka.

Drastiškai išbrangus maistui, lietuviai parduotuvėse jo perka vis mažiau. Tačiau prekybininkai dar nesiskundžia, mat nors ir mažiau pirkdami dėl infliacijos lietuviai kasose pinigų palieka daugiau. Visgi prekybininkai jau užsimena, esą kainos pasiekė piką ir mėgina susigrąžinti pirkėjus nuolaidomis. Tačiau prekybos ekspertai tvirtina, kad atsitiktinės nuolaidos dar nėra pirkėjų laukiamas kainų mažinimas.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Vis augant įvairių prekių kainoms, dalis ekspertų sako, kad tai dar ne viskas ir rudenį gali tekti stipriai susiveržti diržus. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad ekonomistai ir politikai turėtų ne gąsdinti žmones, o pasakoti apie priemones, kurios padėtų nepajausti krizės. Pokalbis su verslininku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Pastaruoju metu vis girdime kalbas, kad artėja ekonominė krizė.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, ekonominius ryšius su ja nutraukia vis daugiau valstybių. Dėl to smarkiai brangsta žaliavos ir nafta, kyla ir maisto kainos. Tačiau kai kurie ekspertai ramina ir sako, kad šiokie tokie ekonominiai sunkumai Lietuvai išeis į naudą, nes šalis turės puikią progą galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių resursų.

Nuo vasario Lenkijoje pusmečiui nelikus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams, nemaža dalis lietuvių traukia į kaimynę šalį apsipirkti. Prekybos centrai Lietuvoje tikisi išlaikyti tokią pačią apyvartą, tačiau jos kilimo nebesitiki. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė, kad jiems sunku kovoti su Lenkijos rinka dėl skirtingų sąlygų.  Jau kelios dienos, kai Lenkijoje panaikinti PVM maisto produktams.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Jau visai už kampo laukia didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Tačiau daug kam šventinę nuotaiką gadina galvos skausmas dėl kylančių kainų. Ar užteks pinigų dovanoms ir maistui ant šventinio stalo? Šįvakar TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ apie tai, kiek šalies gyventojams atsieis šių metų šventės diskutuos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Lietuvos maisto prekių parduotuvėse – tragikomiška situacija. Daugelis mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų čia vaikščioja kaip muziejuje, nes akyse brangstančios maisto prekės – sunkiai nebeįkandami eksponatai. O ekspertai geresnių laikų kol kas nežada. Panašu, kad maisto kainos rekordiškai kils iki pat naujų metų. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Lietuvos prekybininkai teigia, kad dėl privalomo galimybių paso didžiosiose šalies parduotuvėse klientų sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o mažesnėse pirkėjų atsirado daugiau. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis sako, kad dėl ribojimų vien iš jų tinklo valstybė nesulauks beveik milijono eurų mokesčių. Pokalbis su Dainiumi Dunduliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Mes jau mėnesį su galimybių pasu.

Prekybininkai teigia, kad stipriai vėluoja į Lietuvą turinčios atvykti prekės, kurios yra pagamintos Kinijoje. Nors tokia situacija susidarė dėl įvairių priežasčių, prekybos tinklų atstovai vieningai teigia – Kinijoje pagamintų produktų kaina neabejotinai kils. Apie prekių iš Kinijos vėlavimą ir brangimą naujienų portalo tv3.lt aktualių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Pigu.lt“ generalinis direktorius Dainius Liulys.

Prekybininkai jau jaučia nuo pirmadienio įvestų ribojimų padarinius. Kai kuriose mažose parduotuvėse, į kurias gali patekti ir galimybių paso neturintys gyventojai, trūksta darbuotojų, o didesnėse, kurių durys užvertos imuniteto nuo koronaviruso neturintiems žmonėms, jau nurašinėjamos prekės. Apie galimybių paso ribojimus apsiperkant didesnėse parduotuvėse naujienų portalo tv3.lt aktualių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ vadovu Dainius Dundulis ir „Pigu.