creditreform lietuva

Keičiantis įstatymams fiksuojamas bankrotų skaičius ir toliau augs, mano analitikai. Mat naujomis pataisomis gresia daug didesnės baudos.  Kovo mėnesį bankrutuojančiomis paskelbtos net 361 įmonė. Tiek daug bankrotų nebuvo nuo 2009 m., teigia verslo riziką vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

Nemažai šalies verslininkų savo įkurtos įmonės pavadinime deklaravę patikimumą, solidumą, garantijas ar net pelną, šiandien, matyt, mielai šūktelėtų „Apgavau! Su balandžio pirmąja!“ Apie žadėjusias, bet neištęsėjusias įmones kalba verslo rizikingumo vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ specialistai.

Per devynis šių metų mėnesius labiausiai nesėkmės persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdoje, Visagine bei Vilniuje. Mažiausiai verslų, patyrusių bankrotus, areštus ar praradusių visus darbuotojus buvo Druskininkų, Rokiškio bei Kaišiadorių savivaldybėse.

 Pernai metais nesėkmės labiausiai persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdos mieste, Visagine ir Neringos savivaldybės teritorijoje. O geriausiai su rinkos iššūkiais tvarkėsi verslai, veikiantys Prienų, Birštono ir Molėtų rajonuose. Tokią informaciją, remdamiesi bankrotų, areštų ir dirbančiųjų statistika, pateikia įmonių kreditingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

J. Bardauskas, G. Vitkauskas, R. Gilytė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt   Kai prieš keturis mėnesius bankrutavo „Go Planet Travel“ ir dukterinės įmonės, norėjosi tikėtis, kad keliones organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę Turizmo departamentas sugriežtins, o to pareikalaus Ūkio ministras. Bet kai prieš savaitę apie savo bankrotą pranešė „Plius Travel“, tapo aišku, kad per keturis mėnesius niekas nepasikeitė.

Pernai metais Lietuvoje nemokiomis pripažinta 15 proc. daugiau įmonių nei 2012 m. Tuo pat metu Estijoje ir Latvijoje bankrotų netgi sumažėjo. Tačiau bankrutavimo mastais lietuvius netikėtai apėjo Italija ir Norvegija.

Nors per ką tik pasibaigusį kovą įmonių turto areštų buvo tik šiek tiek mažiau nei vasarį, o pernai metų kovo rezultatas buvo netgi viršytas, areštuoto turto suma lyginant su pernai kovu krito nuo 135 mln. Lt iki 88 mln. Lt. Trigubai padaugėjo turto areštų didžiosioms įmonėms. Į tokias tendencijas, įvertinę Turto areštų registro informaciją, atkreipia dėmesį įmonių rizikos vertinimu užsiimančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

Nors transporto sektoriuje veikiančios įmonės tesudaro tik 7,4 proc. visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų, jų sukuriama vertė 2012-2013 metais pasiekė 13 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o pagal eksporto į Rusiją kelių transportu apimtis Lietuva vežėjų dėka užima 7 vietą iš 27 ES šalių. Taip teigia įmonių kreditingumo riziką vertinančios UAB Creditreform Lietuva ekspertai, atlikę transporto sektoriaus apžvalgą.

Šių metų spalį net 955 Lietuvos įmonėms įregistruota 1080 turto areštų. Tai didžiausias per mėnesį turto areštus patyrusių įmonių skaičius nuo 2011 metų gegužės. Įmonių, kurių turtas areštuotas, spalį ypač pagausėjo žemės ūkyje, miškininkystėje, medžio apdirbimo pramonėje, didmeninės prekyboje, programavimo, reklamoje sektoriuose.

Devynis mėnesius darbo rinkoje vyravusį sąstingį nuo 2013 m. balandžio pakeitė atsargus 1,7 proc. augimas, prie kurio labiausiai prisidėjo stambios ir labai mažos įmonės. Tačiau optimistines nuotaikas vėl temdo lėtėjimas transporte bei problemos kai kuriose pramonės ir paslaugų srityse. Tokius išvadas padarė įmonių kredito riziką vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi viešus „Sodros“ duomenis apie darbuotojų skaičių.

2012 m. Lietuvoje bankrutuojančiomis pasiskelbė 4 proc. įmonių daugiau nei 2011-aisiais. Tai blogiau nei Estijoje, kur bankrotų netgi sumažėjo 5,6 proc., tačiau geriau nei Latvijoje, kur veiklą sustabdė 6,6 proc. daugiau verslo subjektų nei pernai. Pagal nemokumo augimo tempus Lietuva pasirodė geriau nei kaimyninė Lenkija ar ES senbuvės Švedija, Olandija ar Italija.

Nors per vienerius metus Lietuvoje darbuotojų turinčių įmonių skaičius pagausėjo nuo 89,1 iki 94,1 tūkst., o dirbančiųjų – nuo 1279,9 iki 1297,7 tūkst., darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ susitraukė 5,8 proc. Vienam darbdaviui tenkanti skola (DIX*) per metus smuko 10,8 proc. – nuo 2379 Lt iki 2123 Lt. Daugiausia įsiskolinimai tirpo dėl susitraukusio „Sodros“ skolininkų (ypač stambiųjų) skaičiaus.

Mažas nepriklausančias tinklams parduotuves provincijoje greitai galima bus įtraukti į raudonąją knygą. Pernai čia bankrutavo 21 parduotuvė ,o šiemet jau 39. Labiausiai bankrotai šienavo maisto produktų bei statybinių ir buities prekių mažmenininkus. Tokius duomenis, remdamasi Registrų centro duomenimis, pateikia įmonių kreditingumo riziką vertinanti UAB Creditreform Lietuva. Nors, palyginti su pernai, šiemet parduotuvių bankrotų buvo tik 9,5 proc.

Per 2013 m. birželio mėnesį 695 Lietuvos įmonėms įregistruoti 899 turto areštai. Skaičiuojant nuo 2008 m. vidurio, mažiau jų būta tik 2011 metų spalį. Teisę disponuoti turtu daugiausiai prarado smulkios įmonės ir tos, kurios pradėjo veiklą iki 2003 m. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos valdomo Turto areštų aktų registro įrašų analizę.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“ Ūkio šakose, kurios yra jautrios minimaliosios mėnesinės algos didinimui, įsivyravusios laukimo nuotaikos lėmė mažą įdarbinimą, rodo šių metų pirmųjų mėnesių duomenys. Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos įmonės įdarbino tik 1,9 tūkst. darbuotojų, kai tuo pat metu pernai šis skaičius augo 7,9 tūkst.

2013 m. sausį - kovą turto areštą patyrusių įmonių pagausėjo 7 proc. (nuo 2049 iki 2193). Labiausiai turto apribojimų šiemet užderėjo augančiose ūkio šakose, taip pat ten, kur metų pradžioje išlaidų darbo užmokesčiui padidinimo poveikis buvo svarbesnis, rodo rizikos vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva“ atlikta Centrinės hipotekos įstaigos valdomo Turto areštų aktų registro įrašų analizė.

Dėl 150 litų kilstelėtos minimalios mėnesio algos (MMA) vasarį jau pradėjo strigti įmonių mokėjimai Sodrai. Padidinimas itin paveikė šakas, kur mokami maži atlyginimai ir darbo apmokėjimas sudaro didelę sąnaudų dalį. Kai kuriose šių šakų trumpalaikės skolos per mėnesį šoktelėjo dešimtimis procentų. Į ūgtelėjusį MMA labiausiai sureagavo vidutinio dydžio įmonės.

Prognozuojama, kad MMA padidinimas šiais metais palies šalies įmones, kur darbo užmokestis sudaro didelę sąnaudų dalį – ypač tas, kuriose mokami mažesni atlyginimai. Anot specialistų, labiausiai MMA didinimas neigiamai atsilieps maitinimo, paslaugų, iš dalies mažmeninės prekybos, statybos sektorius, bei atskiras pramonės šakas, tokias kaip siuvimo, medienos apdirbimo, maisto.

Pusantro karto šoktelėjęs bankrutuojančių įmonių skaičius spalį, regis, nebuvo atsitiktinumas. Šiemet per sausį – lapkritį bankrutuojančiomis tapo 1244 įmonės, tuo pat metu pernai – 1200 įmonių. Skaičiuojant nuo sausio, bankrutuojančių įmonių pirmą kartą tapo daugiau nei pernai. Neigiamos bankrotų tendencijos visus metus pastebimos maitinimo, o nuo rudens – ir paslaugų įmonėse, - teigia įmonių kredito riziką vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, remdamasi Registrų centro duomenimis.

Per spalį bankrutuojančių įmonių padaugėjo beveik pusantro karto – iki 150. Vidutiniškai per vieną  šių metų mėnesį buvo registruojama po 105 bankrotus. Tokiam bankrotų skaičiaus augimui įtakos turėjo sezoniniai veiksniai ir galbūt numatomi bankroto administratorių skyrimo tvarkos pakeitimai. Taip mano įmonių rizikos vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva“ ekspertai, atlikę Registrų centro teikiamų duomenų analizę.

Darbdavių skolos indeksas DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal Sodros duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, per metus sumažėjo 15,0 proc. iki 2183 litų. Nepaisant to, šį spalį trumpalaikes skolas Sodrai augino smulkios ir mažos įmonės bei ūkio šakos, kuriose paprastai mokami nedideli atlyginimai. Viena iš galimų priežasčių – 50 litų kilstelėta minimali alga.

Per šių metų II ketvirtį darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (2 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Mažiau nei pernai darbuotojų skaičiumi augo statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonės. Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Pramonininkai: sumažintas PVM spaudai pasitarnaus ne tik lietuviškam žodžiui, bet ir prisidės prie spausdinimo pramonės atsitiesimo “Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir UAB “Creditreform Lietuva" paskaičiavimai rodo, kad mažėjant pramonės įsiskolinimo lygiui, nerimą kelia augantys spaudos pramonės įsiskolinimai Sodrai. Tai patvirtina nuogąstavimus, dėl blogėjančios spausdinimo pramonės būklės", - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt. Tai žemiausias skolos lygis per visus metus,  esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek „Sodra“ viešai skelbia šią informaciją.

Nors privačių asmenų įsiskolinimai augo, situacija su įmonių skolomis atrodo kur kas optimistiškiau. Veikiančios Lietuvos įmonės valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) šių metų antrojo ketvirčio pradžioje buvo skolingos 32,31 mln. litų mažiau nei metų pradžioje. Tokius duomenis pateikia skolų „Sodrai“ rodiklį skaičiuojanti „ „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi „Sodros“ viešai teikiamą informaciją.

Per 2011 m. turto areštų įregistruota 27 proc. mažiau nei prieškriziniais 2008-aisiais,  ir net 2,6 karto mažiau nei 2009-aisiais. Įmonių, kurios pernai patyrė turto areštą, buvo 1,7 proc. mažiau nei prieš krizę. Tačiau paskutinius du praėjusių metų mėnesius turto areštų skaičius vėl ėmė palengva kopti į kalną. Taip teigia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi Turto areštų aktų registro, kuri tvarko Centrinė Hipotekos įstaiga, įrašų analizę.

Lietuvos įmonių (išskyrus finansines ir žemės ūkio) pardavimų augimas sulėtėjo. Palyginti su praėjusiais metais, antrojo ketvirčio prekybos ūgtelėjimas siekė 21,7 proc. proc., trečiajame ketvirtyje pardavimai augo jau tik 17,6 proc. Kita vertus, III ketvirtį dar buvo ir optimistiškų ženklų: vasara buvo sėkminga sezoninėms veikloms, gerėjo įmonių nuosavybės ir apyvartumo rodikliai, daugėjo investicijų.

Nedarbas, nors kiek sumažėjęs, vis dar kiša koją Lietuvos ekonomikai. Netylant kalboms apie naująją krizės bangą pasidomėjome, kokių profesijų atstovai gali jaustis ramiausiai ir kokių sričių specialistai Lietuvoje bus reikalingi ateityje. Pasak tinklalapio cvmarket.lt vadovo Povilo Kytros, ekonominiu sunkmečiu nominalaus atlyginimų kritimo nepatyrė informacinių technologijų (IT) ir finansų specialistai: jų darbo užmokestis ir sunkmečiu, ir ekonominio pakilimo laikotarpiu buvo pastoviausias.

Iki metų pabaigos mažmeninės prekybos augimas faktinėmis kainomis (be automobilių prekybos ir remonto ir degalų prekybos) lyginant su praėjusiais metais sieks 11,7 proc. ir pasieks 2007 metų lygį. Tokią prognozę pateikia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“. Nors mažmeninė prekyba Lietuvoje jau ketvirtus metus labiau reaguoja į šildymo kainas, o ne į kalėdinę prekybą, tačiau jau pastebimas tvaresnis vartojimo augimas.

„Nusekus automobilių eksportui į Rytus automobilių prekyba ir remontas vis vien augino bendrą mažmenos apyvartą. Tiesa, dabar transporto priemonės parduodamos vidaus rinkoje,“ - teigia įmonių rizikingumą vertinančios „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Įmonių, kurioms įregistruoti turto areštai, skaičius pagaliau nusileido į prieškrizinį lygį. Per š.m. liepą 699 įmonėms buvo įregistruota 815 turto areštų (2008 m. liepą –  968 įmonėms įregistruoti 1297 areštai). Įmonių rizikos vertinimo UAB „Creditreform Lietuva“, atlikusi Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomo Turto areštų aktų registro įrašų analizę, pastebi, kad nors naujų turto areštų skaičiaus lūžio taškas pasiektas, bet prekybos ir paslaugų šakose dar vyrauja permainingos tendencijos.

Per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos įmonės pasipildė 43,762 darbuotojais (+3,6 proc.). Dirbančiųjų nepadaugėjo tik elektros, dujų bei garo tiekimo (-340) ir viešojo sektoriaus, švietimo bei socialinės veiklos (-235) įmonėse. Daugiausiai darbuotojų priėmė statybos (+11.762), prekybos (+7127), pramonės (+5123) įmonės, taip pat viešbučiai ir restoranai (+4 389). Naujus darbuotojus priėmė 21 tūkst. įmonių, bet 13,3 tūkst. įmonių – personalą mažino.

Šiais metais logistikos sektoriaus perspektyva išlieka teigiama, ypač stambioms ir vidutinėms įmonėms. Tokias išvadas padarė įmonių mokumą vertinanti bendrovė „Creditreform Lietuva“, atlikusi 1250 logistikos įmonių rizikingumo tyrimą. Statistikos departamento duomenimis, logistika užsiimančios įmonės sudaro 20 proc. visų įmonių, dirbančių transporto srityje, skaičiaus ir uždirba 36 proc. pajamų. Jei transporto įmonės per metus uždirbo 28 proc.

Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie transporto ir paslaugų sektoriaus rodiklius paskutinį 2010 metų ketvirtį. Kelių transporto ir logistikos įmonės toliau tęsė augimą - jų pardavimai per metus išaugo atitinkamai 24 proc. ir 49 proc.. Informacinių paslaugų sektoriaus vis užtikrinčiau didino pardavimus. Toliau mažėjo telelekomunikacijų ir leidybos įmonių pardavimai.

„Creditreform Lietuva“ atliktas viešbučių ir restoranų verslo rizikingumo tyrimas rodo, kad  2011 m. restoranų perspektyva išlieka neigiama, tačiau šviesesnis rytojus piešiamas viešbučiams. Anot bendrovės direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, geriau gyvens tik stambiems tinklams priklausančios maitinimo įstaigos, turinčios pakankamų finansinių išteklių. Geresni metai numatomi viešbučiams.

Vasario pradžioje spaudoje buvo viešai paskelbtas sąrašas įmonių, kurios Sodrai skolingos 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių. Kaip rodo „Creditreform Lietuva“, vertinančios įmonių mokumą, atlikta analizė, per dvi savaites  iš Sodros skolininkų sąrašo pasitraukė ketvirtadalis įmonių (8 857 įmonės iš  35 817). Padengta 9,83 mln. Lt skolų, t.y. beveik po 5 mln. Lt kas savaitę. Skolas Sodrai dengė 10 527 įmonės, iš jų 8 857 įmonės skolas padengė visiškai.

Kreditų valdymo paslaugų bendrovė „Creditreform Lietuva“ pristato naujovę – internetu teikiamą prašymą pradėti skolos išieškojimą. Su delsiančiais mokėti klientais susidūrę verslininkai gali ne tik greitai išsiaiškinti, kokia skolingos bendrovės finansinė padėtis, bet ir pasinaudojus duomenų bazėje esančia anketa, pateikti prašymą skolai išieškoti.