coca cola

Įsivaizduoju, karaliaus dvaro spindesys. Karalius Saulė. Galia, nei jei ir ne dieviškos kilmės, mėgo dėtis tokia esanti – švytėjo, nepaliesta skurdo, nepritekliaus, rutinos, buities. Marija Antuanetė, sužinojusi, kad badaujantys valstiečiai neturi duonos, nustebo – kodėl jie nevalgo pyragaičių...? Evita Peron, švysčiodama prabangiais aprėdais, mėtė varguoliams smulkius niekingus banknotus. Nieko nauja po saule. Tokia jau žmogaus prigimtis.

Nacių režimas Vokietijoje, šalia visų padarytų baisybių nusidėjo ir dizainui. Jie diskreditavo vieną seniausių simbolių – svastiką ir šitaip užkirto kelią šio gražaus ženklo grafiniam naudojimui. Bent jau Vakaruose. O štai iki III Reicho sukūrimo svastika buvo populiari. Net „Coca Cola“ 1925 metais pagamino suvenyrinių svastikos formos pakabukų partiją su užrašu „Coca cola buteliuose už 5 centus“. Beje, dar liko keliolika valandų (aukcionas baigiasi vasario 13-ą) šiai retenybei nusipirkti.

Beatričė, kai tik susinervindavo, tuojau pat bėgdavo į kirpyklą ir imdavo kirptis. Apkirpta kiek nurimdavo, tačiau grįžusi namo negalėdavo praeiti pro veidrodį, todėl paėmusi žirkles kaskart vėl iš naujo koreguodavo šukuoseną. Baigdavosi tuo, kad mums susitikus ji jau būdavo plika kaip delnas. Mano kaimynė, kai tik ją ištikdavo nervinis priepuolis, važiuodavo pas savo ginekologą, o kartais netgi – į venerinių ligų dispanserį.

Gaiviųjų gėrimų bendrovė "Coca Cola" griežtai saugo to paties pavadinimo gėrimo receptūrą, bet jos anglies dvideginiu neprisotinto mineralinio vandens "Dasani" sudėtis yra tokia paprasta, kad sunku patikėti - tai tiesiog vanduo iš bendro vandentiekio tinklo. Atitinkamas kompanijos prisipažinimas Didžiojoje Britanijoje sukėlė neregėtą skandalą.