černobylio atominė elektrinė

Rusijos pajėgos Černobylio atominėje elektrinėje sunaikino laboratoriją, kuri buvo svarbi gerinant radioaktyvių atliekų tvarkymą, antradienį pranešė už Černobylio draudžiamą zoną atsakinga Ukrainos agentūra. Rusijos kariuomenė šią uždarytą atominę elektrinę užėmė praėjusį mėnesį, prasidėjus Maskvos karinei invazijai Ukrainoje. Elektrinės draudžiama zona yra užteršta teritorija aplink elektrinę, kur 1986-aisiais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.

„ATOMIK Chernobyl Spirits“ spiritinio gėrimo, pagaminto iš Černobylio zonoje augintų ingredientų, gamintojai susidūrė su netikėtais sunkumais. Pirmoji partija buvo paslaptingai perimta Ukrainos slaptųjų tarnybų. „Chernobyl Spirit Company“ paskelbė, kad kovo 19 d., po Ukrainos saugumo tarnybos atlikto tyrimo, buvo konfiskuota 1 500 butelių jų alkoholinio gėrimo „ATOMIK“. Partija buvo perimta jai keliaujant į Jungtinę Karalystę.

Nuo garsiojo „Titaniko“ katastrofos 1912 metais iki prieš 30 metų įvykusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje – technologijos yra ne kartą nuvylusios savo kūrėjus. Tačiau ir šiandien kyla nuostaba, kai mūsų artimiausi technologiniai „kompanionai“ – mobilieji telefonai, GPS imtuvai, bepiločiai automobiliai ar programinė įranga, mėgdžiojanti žmonių kalbą, kad galėtų internete bendrauti su kitais pašnekovais, – nuveda mus blogais keliais ar suklaidina.

Nuo tos dienos, kai Černobylis tapo branduolinio košmaro sinonimu, praėjo 30 metų. 1986 metų balandžio 26 dieną eksperimentas, kurio tikslas buvo įvertinti atominio reaktoriaus saugumą, pasisuko tragiška linkme. Radiacija išsiliejo į aplinką, rašo BBC. Per kelias savaites šimtai tūkstančių žmonių buvo evakuoti iš 30 kilometrų zonos, esančios aplink Černobylio atominę elektrinę. Iki šių dienų vadinamoji “atskirties zona” tebėra labai menkai apgyvendinta.

Ukrainos žmonės penktadienį uždegė žvakes ir dėjo gėles, prisimindami prieš 27 metus įvykusios didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos Černobylio jėgainėje aukas. Tuo metu inžinieriai tęsia naujo sarkofago, kuris turėtų visiems laikams užtikrinti sprogusio reaktoriaus saugumą, statymo darbus.

Į Ukrainos premjerą Nikolajų Azarovą kreipėsi grupė žmonių, kurie prašo leidimo apsigyventi Černobilyje, rašo „Segodnia“. Kalbama apie buvusius miesto gyventojus, kurie buvo evakuoti po Černobylio AE avarijos. Jie dabar yra įsitikinę, kad mieste radiacinis fonas jau nekelia rimtos grėsmės, todėl nori grįžti į namus. Vyriausybės vadovui adresuotą laišką pasirašė 35 žmonės. Tiesa, kreipimosi autoriais, kaip rašo leidinys, tvirtina, kad be jų dar yra šimtai norinčiųjų persikelti į Černobylį.

Asmenims, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ar statant Slavutičiaus miestą Ukrainoje, siūloma suteikti teisę su 50 procentų nuolaida įsigyti vienkartinį tolimojo susisiekimo autobusais arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais, troleibusais, keleiviniais traukiniais, keltais bilietą. Tokį Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Vydas Gedvilas.

Galų gale: „Su daiktais į išėjimą!“– pranešė Viktorui Briuchanovui 1991 metų rugsėjį. Jis buvo paleistas anksčiau laiko. Pusę laiko kalėjo ir likusieji penki „Černobylio bylos“ kaltinamieji. Borisas Rogožkinas išvyko į Nižnij Novgorodą. Nikolajui Fominui po dvejų metų arešto išsivystė reakcinė psichozė. Jį išsiuntė į Rybinsko psichoneurologinę kalėjimo ligoninę. Paskui, reikalaujant giminaičiams, pervežė iš kalėjimo ligoninės į civilinę psichoneurologijos kliniką Tverės srityje.

Černobylio atominės elektrinės sprogimas Ukrainoje įvyko 1986-ųjų balandžio 26-ąją. Tarybų valdžia slėpė informaciją iki tol, kol Švedijos aplinkos monotoringo stotys pradėjo fiksuoti neįtikėtinai aukštą radiacijos lygį ir ėmė aiškintis, kodėl jis toks yra. Pradėti evakuoti už dviejų kilometrų įsikūrusios, 55 tūkstančius gyventojų turėjusios Pripetės gyventojai. Į avarijos likvidavimo darbus priverstinai buvo siunčiami ir lietuviai.