cepelinai

Tinklaraščio ,,World recipes“ autoriai siūlo pagaminti cepelinus. O kodėl gi ne? Juk rudenį taip norisi šio to kaloringo ir skanaus. Jei negaminsite šiandien, šį receptą išsisaugokite ir būtinai išmėginkite radę laisvą dieną.  Ingredientai Minklei: 10 virtų bulvių, 10 nevirtų bulvių, 10 šaukštų krakmolo, druskos pagal skonį.  Įdarui: 400 gramų faršo, prieskonių pagal skonį, druskos pagal skonį, 1 svogūno.

Spalio 16-ąją minimos Pasaulinės maisto dienos proga lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ nutarė išsiaiškinti, koks maistas jos klientams skaniausias. Pirkėjų apklausa atskleidė, kad lietuvių skonio receptoriai geriausiai pripažįsta lietuvišką virtuvę, o didžiausio pripažinimo sulaukęs patiekalas – cepelinai. „Skanus maistas kiekvienam suteikia daug džiaugsmo. Mums skanus maistas, pirmiausia, yra šviežias.

Įsibėgėjęs ruduo - puiki proga pasilepinti lietuvių pamėgtais cepelinais. Tai, bene, populiariausias ir daugelio lietuvių pamėgtas patiekalas.  O jei gaminsite iš šviežių bulvių, apsilaižysite pirštelius!  Jau tradicija tapo tv3.lt skaitytojams pasiūlyti pietų arba vakarienės idėją, todėl nedelsdami siūlome išmėginti tinklaraščio ,,Gamink su Audrone“ įkūrėjos Audronės Zemenskienės tarkuotų bulvių cepelinų receptą.

Kaip niekad vėsi vasaros pradžia skaudžiai kirto vienam žymiausių ir lankomiausių šalies kurortų. Birželį Palanga apmirė dėl lankytojų stokos, o pastarieji kaltina kurorto verslininkus – esą „kosminės“ kainos verčia rinktis prekybos centrus. Ir nors jau šiandieninės kainos restoranuose gąsdina, verslininkai įspėja ruoštis – atšilus orams žadama dar viena kainų kilimo banga.   Palanga – cepelinų sostinė Vėsi vasara privertė kurorto verslininkus daryti pokyčius valgiaraštyje.

Kasmet, su vasaros sezono atidarymu, prasideda diskusijos apie tai, kad ilsėtis Lietuvos kurortuose yra vis didesnė prabanga. Taip, taip, stebi tautiečiai kainas ne tik prekybos centrų lentynose, bet ir lietuviškuose kurortuose. Todėl ieškoma, pavyzdžiui, ekonomiškų ir lūkesčius atitinkančių vietų nakvynei, taip pat žvalgomasi, kur būtų galima pavalgyti pigiau.

Yra manančių, kad lietuviški didžkukuliai nėra tas patiekalas, kuriuo galime didžiuotis. Visgi dažnas lietuvis bent kartą metuose pasiduoda mažai nuodėmei suvalgydamas porciją cepelinų viešint savaitgalį pas mamą ar vartant meniu lietuviškos virtuvės restorane. Tuo tarpu beveik 7 iš 10-ies lietuvių didžiuodamiesi pristato cepeliną, kaip svarbiausią nacionalinį patiekalą – rodo „Bernelių užeigos“ inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo 1700 respondentų.

Ką bendro turi dainininkas, TV3 projekto „X Faktorius“ teisėjas Marijus Mikutavičius ir socialinių tinklų žvaigždė Monika Šalčiūtė? Atsakymas – jie abu atidūrė garsiausio šalies drifterio Norberto Daunoravičiaus-Norbės automobilyje ir gavo įvykdyti tokią pačią užduotį: kol vairuotojas demonstravo šonaslydžio galimybes, žinomi žmonės bandė suvalgyti kuo daugiau ledų porcijų.

Jau rytoj, liepos 21 dieną, ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių sporto įvykių šalyje – „Eneos 1006 km“ lenktynės, kurias tiesiogiai transliuos sporto aistruolių, vyrų ir jaunimo pamėgtas televizijos kanalas TV6 bei pramogų ir naujienų portalas tv3.lt. Belaukiant lenktynių, TV6 metė iššūkį šalies žvaigždėms – įvykdyti originalias užduotis, sėdint automobilyje, už kurio vairo – bene garsiausias šalyje drifteris Norbertas Daunoravičius-Norbė.

Verslininkas, pažinčių portalo įkūrėjas Aaronas Perezas jau kelis metus liaupsina Lietuvą, kurioje turi verslo interesų, mūsų žmones ir maistą. Todėl jaunasis turtuolis nusprendė palepinti savo tautiečius ir iškelti cepelinų puotą Kalifornijoje, kur gyvena. Tiesa, viskas baigėsi ne taip, kaip Aaronas tikėjosi. „Daug kartų jau viešėjau Lietuvoje. Pamėgau ne tik jūsų žmones, gamtą, bet ir patiekalus.

  Cepelinai su smidrais, jaučio liežuviu ar pagardinti šafranu? Vakar tokių didžkukulių paragauti galėjo svečiai, susirinkę į atlikėjo Jurgio Didžiulio kitokių cepelinų puotą, skirtą būsimo dainos „Papatinka” vaizdo klipo peržiūrai.

Šį sezoną stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniauja ne vienas legionierius, išsiskiriantis ne tik geru žaidimu, bet ir puikia nuotaika, šiltu bendravimu su sirgaliais ir nuoširdumu.

 Turiu keletą britų draugų, bet nė vienas jų nesiveržia į Lietuvą. Prireikus saulės važiuoja į Egiptą ar Ispaniją, krepšinio nemėgsta, alaus turi savo. Išsiilgę egzotikos renkasi Tolimąją Aziją arba Lotynų Ameriką. Net tai, kad Lietuva yra Europos geografinis centras, niekam nerūpi. Tad ką jiems pasiūlyti? Tiesą sakant, porą bičiulių galiausiai prikalbėjau mano gimtąjį kraštą aplankyti.

 Įpusėjus spaliui, didelė Airijos lietuvių automobilių vilkstinė skubėjo į Balinrobą – ten vyko kraštiečių sąskrydis. Kai kurie jų suvažiavo iš netoliese esančių apylinkių, o kiti sukorė ir kelis šimtus kilometrų, kad galėtų pajusti gimtinės dvasią. Šioje fiestoje LRT televizijos laida „Emigrantai“ sutiko jau ne vienus metus svetur gyvenančius kraštiečius, kurie pasidalijo prisiminimais apie kartais nelengvą emigranto dalią. Iki pat tarpukario Airija buvo britų kolonija, žemės ūkio kraštas.

Dažnai vadinama Kauno ponia, kartais pašiepiama žodžiu „poniutė“, Inga Budrienė jau penkiolika metų yra sėkminga verslininkė. Daugeliui atrodo, jog sėkmė šią moterį lydėjo visuomet, tačiau jos gyvenimo pradžia toli gražu nebuvo rožėmis klota. Būdama dvidešimt vienerių ir likusi su kūdikiu ant rankų kaunietė turėjo galvoti kaip ne tik pati išsimaitinti, o ir mažą sūnų auginti. Inga dirbo daug darbų – nuo padavėjos iki mokytojos. Po truputį pradėjusi judėti į priekį, ji sutiko savo būsimą vyrą.

Bandydami pasauliui parodyti, kas esame, nuo Rumšiškių muziejaus eksponatų nupučiame dulkes, tačiau muziejinių vertybių nepavadinsi šių dienų lietuvių tautos tapatybe. Nežinome, kas šiandien esame iš tiesų, todėl išgyvename lietuviškos tapatybės krizę, sako žurnalistas ir kultūros antropologas Virginijus Savukynas. Pasak V. Savukyno, poreikį apibrėžti savo tapatybę lietuvių tauta buvo pajutusi Sąjūdžio laikotarpiu, tačiau neilgai trukus pasididžiavimas Lietuva ir tapatinimasis su ja smuko.

Peterborough mieste esanti Linkolno gatvė yra išties turtinga įvairiausiais restoranais – čia galima rasti indiškų, afganistanietiškų, kiniškų ir kitokių valstybių virtuvių gėrybes siūlančių užeigų. Toje pačioje gatvėje yra įsikūręs ir lietuviškas restoranas, labai lietuvišku pavadinimu – „Kaimas“. Tai reiškia, kad didžiulis srautas išalkusių miesto gyventojų ir jo svečių kasdien praeina pro šią vietą, tik tai dar nereiškia, kad jie valgo būtent čia.

Orlaiviai cepelinai buvo vienas iš pagrindinių vokiečių ginklų per Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau tokių skraidymo priemonių gamyba reikalavo daug karvių vidurių, iš ko buvo gaminama orlaivio išorė, kad viduje esančios vandenilio dujos neišgaruotų, rašo express.co.uk. Vienam orlaiviui pagaminti reikėjo 250 tūkstančių karvių, dėl ko buvo uždrausta dešrelių gamyba, kad visi pajėgumai būtų skirti cepelinų gamybai. Kiekvienas mėsininkas turėjo kariuomenei atiduoti visus nužudytų gyvūnų vidurius.

Panašu, kad cepelinai ar kiti lietuviški nacionaliniai patiekalai patinka toli gražu ne visiems. Vieni tokių, kurie nesižavi lietuviška virtuve, galėtų būti estai. Estijos skrydžių bendrovė „Estonian Air“, reklamuodama savo skrydžius į Vilnių, lietuviško maisto visiškai nereklamuoja. „Verta pasivaikščioti po senamiestį, jis iš tiesų puikus, kupinas kalvų.

Tapatybės paieškos. Kas esame – po pasaulį išsivaikštanti darbščių pavyduolių tauta, iš atminties stumianti praeities atributus – senas sodybas, koplytstulpius ir kryžius? Ar karžygių kraštas, lemtingomis akimirkomis prisimenantis, kad lietuviui visais laikais už nugaros stovėjo, jį gynė ir globojo protėvių vėlės?   Stereotipinis lietuvis Koks yra lietuvis? Pirmiausia pavydus, paskui – darbštus, dar svetingas ir uždaras, bet nepasižymintis geromis manieromis.

Inga Budrienė – tarsi vulkanas: ji yra Kauno naktinio klubo „Glamour Latino“ ir Karmėlavos restorano „Briedžių medžioklė“ savininkė, moterų klubo „Ad Astra“ direktorė, Vienos pokylio ambasadorė, „Kauno ponia“, papuošalų kūrėja, televizijos projektų dalyvė, netradicinių projektų rengėja. Moteris turi gražią šeimą: kantrų vyrą Darių ir tris berniukus. Bet, kas stengiasi, tas viską turi. Taigi nepavydėkite.

Jau šį sekmadienį, kovo 18-ąją, 19.30 val. šeimos ir švenčių televizija TV3 tradiciškai visus žiūrovus kvies prie ekranų žiūrimiausiam Lietuvoje pramoginiam televizijos šou „Chorų karai“, kuriame skambės pačios gražiausios „Eurovizijos“ dainos. Vis smarkėjant kovai tarp projekto dalyvių ir didėjant įtampai „Chorų karų“ užkulisiuose Akmenės krašto Širdžių choras su chorvedžiais „Ventukais“ rado laiko drauge pailsėti ir mokėsi virti cepelinus.

Jau šį sekmadienį, kovo 18-ąją, 19.30 val. šeimos ir švenčių televizija TV3 tradiciškai visus žiūrovus kvies prie ekranų žiūrimiausiam Lietuvoje pramoginiam televizijos šou „Chorų karai“, kuriame skambės pačios gražiausios „Eurovizijos“ dainos.

Apie Lietuvos įvaizdį ir patrauklumą turistams viešai buvo diskutuota ne kartą, nors apie tai, kas turėtų reprezentuoti mūsų šalį, visuomenės nuomonės dažnai išsiskiria, sutariama dėl vieno – Lietuvai būtina tapti turistams patrauklia šalimi, juolab, kad ir parodyti tikrai turime ką. Spalio 18 d., vyko spaudos konferencija, kurioje pristatyti visuomeninės iniciatyvos „Pakviesk draugą į Lietuvą“ bandomojo etapo rezultatai.

Italas Francesco Di Marco, prieš gerą dešimtmetį susižavėjęs lietuvių genijaus Eimunto Nekrošiaus kūryba, nė neįtarė, kad kada nors apsigyvens Lietuvoje, bet su teatru nebeturės nieko bendra. Buvęs teatro vadybininkas dabar darbuojasi restoranų versle, dėsto paskaitas apie maisto ir vyno derinimą, ir yra įsitikinęs, kad vyną galima priderinti net ir prie cepelinų.

LNK šokių projekto „Kviečiu šokti“ komanda jau seniai gyvena kaip šeima: kartu švenčia gimtadienius, nakvoja vieni pas kitus, kartu linksminasi iki paryčių. Todėl virtuvės šefo Ruslano Bolgovo pasiūlymas savo kolegoms prieš šeštadienio transliacijas paruošti pietus nieko nenustebino. „Aš geriausias ne šokių aikštelėje, o virtuvėje. Todėl noriu savo talentu gaminti dalintis su visais savo kolegomis šokėjais.

Seksualios, lieknos, visada puikios formos... Kartais belieka tik pavydžiai atsidusti, stebint  gražuoles scenoje ar TV ekrane - kaip joms pavyksta taip išsilaikyti?“ Šįsyk su žvaigždėmis atvirai... Ne apie puikius genus,  o apie tai, kiek reikia pastangų, norint atrodyti nepriekaištingai.  Su Balsas.lt skaitytojais lieknėjimo būdais šiandien dalinasi Kristina Ivanova.

Šio šeštadienio kulinarinės TV6 laidos „Virtuvės mitų griovėjai“ svečias – populiarus aktorius ir skandalingas televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas vietoj medaus virtuvėje siūlė naudoti mėšlą ir sakus! O išvydęs produktus, su kuriais laidos vedėjai Alfas Ivanauskas, Ali Gadžijevas ir Martynas Praškevičius griovė mitą, jog vakarėlių užkandžiai negali būti originalūs, aktorius pasiūlė gaminti pomidorų trąšas.

Labai tinka Kūčių vakarienei! Jums reikės: 0.5 l grybų (sūdytų) 100 gr kiaulienos lašinių 0.5 kg sūdytos silkės file 2 svogūnai 3 vnt virtų bulvių 1 kg žalių bulvių Paruošimas: Žalias bulves nuskuskite, sutarkuokite ir išsunkite. Virtas bulves nulupkite,sumalkite arba sutrinkite ir sudėkite į išsunktas sutarkuotas bulves. Įberkite druskos ir gerai išmaišykite. Sūdytus (arba 50 g džiovintus) grybus pamirkykite 1-2 val., išvirkite ir kartu su lašiniais sumalkite mėsmale.

„Man jau atsibodo žiūrėti, kaip jūs visi lieknėjate. Greitai iš viso neturėsite jėgų – nei partnerės pakelti, nei tempą išlaikyti“, – juokdamasis LNK šokių projekto „Kviečiu šokti“ choreografas Kęstutis Andrijevskis šokėjus sukvietė į cepelinų balių.

Kol vieni bijo žengti į Kiniją, kiti ten jau šeštą mėnesį pardavinėja cepelinus, šaltibarščius, gintarus ir lietuvišką alų. Pasaulinėje „Expo“ parodoje Šanchajuje viešėję LTV naujienų tarnybos žurnalistai pasidomėjo, kuo Kinijoje kvepia pinigai. 20 tūkst. cepelinų ir beveik 50 tūkst. šaltibarščių porcijų – maždaug tiek tradicinių lietuviškų patiekalų jau parduota Lietuvos paviljone per penkis mėnesius nuo „Expo“ atidarymo pradžios. 20 litų už du cepelinus ir po 8 – už rožinę sriubą.

Du dideli kvapūs didžkukuliai už 3 ar 18 litų? Bokalas putojančio alaus už 21 litą? O gal už 1,8 lito? Apsikirpti už 20 litų ar už dešimteriopai daugiau? Tokį pasirinkimą galima rasti Lietuvoje, rašo "Lietuvos rytas". Paprastai kainos sostinės centre ar Nidoje būna didesnės nei, pavyzdžiui, Pakruojyje, kur pilstomo alaus bokalas tekainuoja 1,8 lito. Tačiau alaus išgerti už 2,7 lito galima tame pačiame Vilniaus senamiestyje. Visai šalia pilstomas ir 21 litą kainuojantis gėrimas.

Lankydamiesi užsienyje nori nenori vis tiek įsigyjame bent vieną suvenyrą sau arba artimam žmogui. Paryžius, greičiausiai, daugumai asocijuojasi su Eifelio bokštu ir Mulen Ružu, Londonas – su raudonu autobusu ir garsiuoju Tauerio tiltu, Olandija – su klumpėmis ir tulpėmis, Suomija – su smurfais ir elniais, Amerika – su Laisvės statula. Būtent šių didžiųjų simbolių statulėlės ar raktų pakabukai dažniausiai atsiduria šalį paliekančių turistų lagaminuose. Pigu, bet efektinga.