čekija

Čekijos moksleivis vyko į Ukrainą kariauti su agresoriais, tačiau nepasiekė kelionės tikslo, kadangi buvo sulaikytas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Tai pranešė leidinys „Novinky“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Sulaikė pasienyje Ketvirtadienį Lenkijos pasieniečiai sulaikė 15-metį vaikiną iš Ostravos, vykusį kariauti į Ukrainą, ir tai įvyko, kai moksleivis jau buvo kirtęs Lenkijos ir Ukrainos sieną. Apie incidentą informavo Lenkijos pareigūnai.

Čekijos policija sužlugdė vyro mėginimą susideginti priešais Rusijos ambasadą Prahoje. Pasak policijos atstovų, operacijoje taip pat dalyvavo gydytojai ir ugniagesiai, ji truko apie valandą. Detalės neatskleidžiamos. Tėra žinoma, kad susideginti norėjęs vyras buvo užsienietis. Jis buvo apklaustas policijos nuovadoje, o vėliau perduotas medikams.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas savo naujametinėje kalboje pasisakė už šalies perėjimą prie euro ir pažymėjo, kad laikas imtis konkrečių žingsnių, kurie galiausiai lems Čekijos įstojimą į euro zoną.

Po šaudynių Prahos universitete visa Čekija paniro į gedulą. Gaudžiant bažnyčių varpams aukas pagerbė tylos minute. O pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip 24-erių studentas iš universiteto balkono šaudo į žmones. Į žmones pačiame Prahos centre laidė 24-erių studentas Davidas Kozakas. Žudiką filmuojantis vyras policijai bandė padėti ir pasakoja, kur tiksliai viršutiniame Karolio universiteto aukšte D. Kozakas juda.

Su šventine nuotaika ir dovanėlėmis į paskutinį sesijos posėdį susirinko Seimo nariai. O pažvelgę į savo darbus, liūdnai pripažino – juos užgožė apkaltų ir skandalų gėda, kai kurie net prabilo apie kančią Seime. Pasirodė vaizdai, kaip studentas žudikas Prahoje nuo universiteto stogo šaudo į žmones, Čekija Kalėdas  pasitinka labai liūdnai – šalyje visuotinis gedulas.

Čekijoje dėl didžiausių šaudynių šalies istorijoje šeštadienį vėliavos ant visuomeninių pastatų yra nuleistos iki pusės stiebo, vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) aukos buvo pagerbtos tylos minute ir bažnyčių varpais. Vyriausybė šeštadienį paskelbė nacionalinio gedulo diena. Už žuvusiuosius aukotos mišios Šv. Vito katedroje Prahoje. Mišiose, kurios buvo atviros visiems, dalyvavo prezidentas Petras Pavelas ir abejų parlamento rūmų pirmininkai.

Tarp žmonių, sužeistų per 13 gyvybių nusinešusį išpuolį universitete Prahoje, yra užsienio šalių piliečių, penktadienį pranešė pareigūnai. Per didžiausias šaudynes Čekijoje, įvykusias ketvirtadienį Karolio universiteto Menų (Filosofijos) fakultete, taip pat buvo sužeista daugiau kaip 20 kitų žmonių. Šaulys studijavo tame pačiame pastate, esančiame netoli Vltavos upės Jano Palacho aikštėje, sakė Prahos policijos viršininkas Martinas Vondrašekas. Šaulio, kuris taip pat žuvo, vardas neskelbiamas.

Čekijos sostinėje Prahoje ketvirtadienį masines šaudynes įvykdęs 24-erių studentas prieš kelias dienas miške per atsitiktinį išpuolį nužudė vyrą ir jo naujagimį. Šaulys Davidas Kozakas Prahos Karolio universitete per šiurpų išpuolį nušovė 14 žmonių ir dar 25 sužeidė.

Ketvirtadienį istorinėje Čekijos sostinės Prahos širdyje pasigirdo šūviai, sukėlę chaosą ir baimę vietinių gyventojų ir turistų gausiai lankomame rajone. Šaudymas, per kurį žuvo 14 žmonių, prasidėjo netrukus po to, kai įvykio liudininkas – žurnalistas ir universiteto magistrantas Jakobas Weizmanas – atvyko laikyti albanų kalbos egzamino.

Čekijos prezidentas ir NATO atsargos generolas Petras Pavelas mano, kad 2024 m. mūšio lauke Ukrainoje gali įvykti „reikšmingas pokytis“, o jo pasekmės priklausys nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje. Pasak Čekijos prezidento, „konflikto Ukrainoje raida rodo, kad kitais metais galime sulaukti tam tikrų reikšmingų pokyčių“. „Ir kol kas viskas rodo, kad tai nebus – geriausia šio žodžio prasme, – kaip mes norėtume.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Metinė infliacija Čekijoje, spalį siekusi 8,5 proc., lapkritį smuko iki 7,3 proc., parodė šalies statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad metinės infliacijos rodiklis šalyje paskutinį rudens mėnesį nusileis iki vidutiniškai 7,2 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Prie metinės infliacijos mažėjimo kone labiausiai prisidėjo būsto ir komunalinių paslaugų kainos – jų metinis augimo tempas sulėtėjo nuo 19,6 proc. spalį iki 17 procentų.

Rusija kelia didžiausią grėsmę Europos ir NATO sąjungininkų saugumui. Tai per paskaitą NATO gynybos koledže Romoje pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas, rašo portalas „České Noviny“. Šalies lyderis teigė, kad Kremliaus galva Vladimiras Putinas atvirai deklaruoja kovojantis prieš kolektyvinius Vakarus. Taigi Rusijos imperinės ambicijos, kol nebus įtvirtintos, neturės ribų. Rusijos Federacija nedvejodama užims buvusio Rytų bloko šalis, jei jai tai bus leista.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas tvirtina nesutinkantis su teiginiais, kad Ukrainos kontrpuolimas buvo nesėkmingas, o tam yra bent kelios priežastys, kodėl minėtas teiginys, pasak jo, neturi pagrindo.

Vilniuje viešintis Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky sako, kad Praha remia Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Jis teigė sveikinantis Europos Komisijos rekomendaciją Bendrijos narės pradėti derybas dėl Kyjivo narystės Bendrijoje.  „Kuo didesnė Europos Sąjunga, tuo mes stipresni“, – žurnalistams penktadienį sakė J. Lipavsky, susitikęs ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį Vilniuje susitiks su Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavskiu. Kaip pranešė ministerija, Lietuvos ir Čekijos užsienio reikalų ministrai aptars dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą, visapusės paramos Ukrainai užtikrinimą, regiono saugumo, ES ir NATO darbotvarkės, paramos demokratijai, padėties Artimuosiuose Rytuose bei kitus tarptautinės svarbos klausimus.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasiryžusi technologiškai pertvarkyti jai priklausančią Litvinovo naftos perdirbimo gamyklą Čekijoje taip, kad jai nereikėtų rusiškos žaliavos. Pasak šią gamyklą valdančios bendrovės „Orlen Unipetrol“ pranešimo, tokią galimybę patvirtino tris savaites trukę bandymai, per kuriuose buvo išbandomi įvairūs naftos mišiniai, savo parametrais artimi rusiškai „Urals“ naftai – trys iš jų buvo sėkmingai perdirbti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį padėkojo Čekijos ambasadoriui Lietuvoje Alešui Opatai už jo šalies įsipareigojimą savo pajėgumais stiprinti NATO rytinių sienų gynybą ir atgrasymą bei pakvietė prisidėti prie rotacinio NATO oro gynybos modelio. „Esame dėkingi už Čekijos indėlį į Lietuvos ir Baltijos šalių saugumą.

Čekijos koalicinė vyriausybė ketvirtadienį atlaikė parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo, inicijuotą opozicijos, teigusios, kad ji netinkamai sprendžia ekonomikos ir imigracijos klausimus. Tik 85 opozicijos įstatymų leidėjai 200 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose balsavo už tai, kad būtų nuversta penkių partijų vyriausybė, vadovaujama konservatyvaus ministro pirmininko Petro Fialos. Po antradienį prasidėjusių debatų ankstų ketvirtadienį įvyko balsavimas.

Čekija ir Danija siųs Ukrainai dešimtis šarvuočių ir tankų bei tūkstančius šaunamųjų ginklų pagal naują bendrą projektą, ketvirtadienį pranešė Čekijos gynybos ministerija. Planuojama, kad ginklus Kyjivui tieks privačios Čekijos bendrovės, o finansuos Danijos vyriausybė. Ministerija nurodė, kad pirmajame projekto etape Ukrainai artimiausiais mėnesiais bus perduota beveik 50 šarvuočių ir tankų, 2,5 tūkst. pistoletų, 7 tūkst.

Lenkija ir Čekija ketvirtadienį pranešė, kad norėdamos pažaboti didėjančią nelegalią migraciją pratęsia patikrinimus pasienyje su Slovakija iki lapkričio 2 dienos. Abi šalys ir Slovakijos vakarinė kaimynė Austrija patikrinimus pradėjo spalio 4 dieną. Iš pradžių patikrinimai visose trijose šalyse turėjo vykti dešimt dienų.  Slovakijoje pastaruoju metu padaugėjo migrantų, kurie daugiausiai atvyksta iš Serbijos per Vengriją į turtingesnes Vakarų Europos šalis.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė penktadienį pranešė, kad Berlynas apsvarstys galimybę nustatyti pasienio kontrolę siekiant kovoti su nelegalia migracija į šalį per Lenkiją ir Čekiją. Nancy Faeser Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė, kad laikina statinė kontrolė galėtų būti būdas intensyviau kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu. Pasak jos, Vokietija jau padidino policijos pajėgų skaičių prie sienų su dviem rytinėmis kaimynėmis.

Čekija pirmąjį pusmetį padidino rusiškosios dalį visame savo naftos importe, nepaisant Europos Sąjungos taikomų ribojimų, o šešėlis dėl to krenta ant perdirbimo pajėgumų šioje šalyse turinčio Lenkijos koncerno „Orlen“. Valstybinė magistralinių naftotiekių operatorė „Mero“ paskelbė, jog šalies naftos importo iš Rusijos vamzdynu „Družba“ dalis pirmąjį pusmetį sudarė maždaug 65 proc., o prieš metus ji buvo 56 procentai.

Dešimtys Čekijos įmonių ir užsienio bendrovių, įskaitant „Coca-Cola“, „Ikea“ ir „Microsoft“, vietos filialų trečiadienį paragino ministrą pirmininką siekti, kad būtų priimti teisės aktai, leidžiantys tos pačios lyties asmenų santuokas. 10,5 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos narė 2006 metais leido vienalytėms poroms įregistruoti partnerystę, tačiau tokias sąjungas sudariusiesiems nesuteikta daugelis teisių, kokias turi susituokę asmenys.

Čekijos pietuose pirmadienį greitkelyje susidūrus dviem autobusams žuvo autobuso vairuotojas, o 76 žmonės buvo sužeisti, pranešė policija ir gelbėtojai.  „Preliminariais duomenimis, vienas iš vairuotojų žuvo vietoje. Abiejuose autobusuose yra kelios dešimtys sužeistų žmonių“, – sakoma policijos pranešime tviteryje. Regiono gelbėjimo tarnybos atstovas spaudai Lukašas Dvoračekas naujienų agentūrai AFP sakė, kad vairuotojas mirė prieš atvykstant gelbėtojams.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Čekijoje birželį sulėtėjo iki 9,7 proc. nuo 11,1 proc. gegužę, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų gruodžio. Tarnybos duomenimis, metų infliaciją praėjusį mėnesį toliau smukdė mažėję daugumos prekių ir paslaugų kainų metiniai prieaugiai. Vien tik maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų augimas per metus sulėtėjo iki 12 proc., būsto ir komunalinių paslaugų – iki 14,4 proc.

NATO viršūnių susitikime dalyvaujantys Čekijos prezidentas Petras Pavelas bei Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sako, jog Ukrainai būtina suteikti aiškią paramą dėl narystės NATO, siekiant, kad šios šalies gyventojai bei pajėgos „matytų šviesą tunelio gale“.   P. Pavelas sako, kad Ukrainai greta karinės amunicijos ir pinigų būtinas užtikrinimas, jog pasibaigus karui jie bus priimti į NATO.

Čekijos aludarė „Budvar“, įsivėlusi į ilgalaikį teisinį ginčą su JAV alaus milžine „Anheuser-Busch“ dėl „Budweiser“ prekės ženklo, pranešė apie staigų pelno kritimą 2022-aisiais, tokį rezultatą tiesiogiai susiedama su Rusijos invazijos į Ukrainą padariniais. 127 metų veiklos istoriją skaičiuojanti valstybinė alaus gamintoja „Budejovicky Budvar NP“ paskelbė pernai uždirbusi beveik 201 mln. Čekijos kronų (8,5 mln. eurų) grynojo pelno – 40 proc.

Marijampolės savivaldybėje ketvirtadienį pareigūnai sustabdė automobilį, kuris ieškomas Čekijoje, pranešė Policijos departamentas.  Anot policijos, apie 17.20 val. Marijampolės savivaldybėje, kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 35-ame kilometre, sustabdytas automobilis „Toyota RAV4“ , pagamintas 2020 metais. Šis automobilis nuo ketvirtadienio ieškomas Čekijoje. Sulaikyti 31-erių ir 37-erių vyrai.

Čekijos vyriausybė vėlai trečiadienį pareiškė uždraudusi visiems Rusijai atstovaujantiems sportininkams dalyvauti vietos turnyruose ir varžybose. Sprendimas priimtas Čekijos sporto asociacijų prašymu. Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, vyriausybė pareiškime nurodė, kad draudimas dalyvauti Čekijos teritorijoje vykstančiuose sporto renginiuose galioje tiek atskiriems sportininkams, tiek sporto komandoms.

Čekijos prezidento kanceliarija penktadienį sušvelnino šalies lyderio pareiškimą, kad Maskvos agresyvaus karo Ukrainoje akivaizdoje užsienyje gyvenančius Rusijos piliečius Vakarų šalyse turėtų atidžiai stebėti saugumo tarnybos. Jis taip pat šiuo asmenis palygino su Jungtinėse Valstijose Antrojo pasaulinio karo metais internuotais japonų kilmės amerikiečiais.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Čekijos vadovu Petru Pavelu aptarė artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkę bei dvišalius santykius. Prezidentai susitikimo Bratislavoje (Slovakija) metu taip pat kalbėjosi apie saugumo situaciją regione ir atsaką į Rusijos karą Ukrainoje, pranešė Prezidentūra.

Policija ketvirtadienį pranešė, kad per naktį kilusį gaisrą antrame pagal dydį Čekijos mieste žuvo aštuoni žmonės. Gaisras Brno, esančiame už 200 km į pietryčius nuo Prahos, kilo maždaug dvi valandos po vidurnakčio. Policijos teigimu, žuvusieji greičiausiai buvo benamiai, užėmę apleistus pastatus, kuriuose artimiausiais metais ketinama statyti naują kvartalą. Gelbėtojai sakė, kad nerado jokių sužeistų žmonių.

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, reaguodamas į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarus apie Čekijos prezidentą, Rusijos diplomatą pavadino klounu ir teigė, kad teroristinės Rusijos Federacijos vadovybė turėtų stoti prieš tribunolą. J. Lipavskis savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad „klouno Lavrovo pasisakymai apie mūsų prezidentą Pavelą yra tiesiog juokingi.

Įsibėgėjus žiauriam Rusijos karui su Ukraina, Rusijos nafta ir dujos toliau teka Ukrainos vamzdynais, o tai, kaip sakė Ukrainos energetikos konsultantas, paprašęs nenurodyti jo vardo, yra „ironiška ir juokinga“, rašo „The Economist“. Prieš karą, maždaug 40–45 proc. Europos sunaudojamų dujų ir maždaug ketvirtadalis naftos atkeliaudavo iš Rusijos. Nuo to laiko Rusija bandė priversti Europą panaikinti ekonomines sankcijas, stabdydama tiekimą.

Čekijos ir Slovakijos premjerai pirmadienį paragino Europos Sąjungą daryti Kremliui spaudimą laikantis sankcijų, Rusijai įvestų po to, kai ji pernai įsiveržė į Ukrainą. „Svarbu, kad ES ir jos partnerės toliau darytų tikslingą spaudimą Rusijos Federacijai ir kruopščiai įgyvendintų sankcijas“, – sakoma premjerų pareiškime.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas siūlo Ukrainai šiais metais pasinaudoti kontrpuolimo galimybe, nes ateityje bus itin sunku gauti sąjungininkų pagalbos naujam bandymui. „Daugelis šalių, daug politikų šiais metais tikisi tam tikros pažangos. Manau, kad Ukraina turės tik vieną šansą pradėti didelį kontrpuolimą. Taigi, jei ji nuspręs pradėti didelį kontrpuolimą ir jis nepavyks, bus labai sunku gauti finansavimą kitam“, – interviu lenkų leidiniui „Rzeczpospolita“ sakė P. Pavelas.

Į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas ketvirtadienį prisaikdintas Čekijos prezidentu. Jis davė oficialią priesaiką per bendrą abejų parlamento rūmų posėdį Prahos pilyje. 61-erių vyras buvo išrinktas sausio mėnesį, kai antrajame rinkimų ture nugalėjo buvusį ministrą pirmininką, milijardierių populistą Andrejų Babišą.

Čekijos su kibernetiniais nusikaltimais kovojanti agentūra NUKIB trečiadienį paskelbė įspėjimą apie „TikTok“ naudojimą, prisijungdama prie kitų Vakarų šalių institucijų, kurios laiko Kinijai priklausančią vaizdo įrašų bendrinimo programą keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. „TikTok“ daugelyje šalių vis sulaukia daugiau institucijų dėmesio, nerimaujančių, kad programa gali būti naudojama suteikti Kinijos institucijoms prieigą prie jautrių naudotojų duomenų.

Čekijos rinktinės žaidėjas Jakubas Jankto nusprendė viešai prabilti apie savo lytinę orientaciją. 27-erių futbolininkas pirmadienį išplatino viešą pareiškimą, kuriam atskleidė esantis homoseksualus. Savo socialiniame tinkle „Getafe“ klube žaidžiantis J. Jankto rašė:  „Kaip ir visi, turiu stiprybi7 ir silpnybių. Turiu šeimą, draugus, darbą, kurį stengiuosi atlikti kaip įmanoma geriau. Kaip ir visi, noriu gyventi laisvėje, be baimės, smurto. Esu homoseksualus ir nenoriu to slėpti.

Čekijai šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse atstovaus merginų grupė „Vesna“ su daina „My Sister’s Crown“. Nors dainai pranašaujamas geras rezultatas gegužę Liverpulyje vyksiančioje muzikos šventėje, dėl grupės sudėtyje esančios rusės ir žinutės apie slavų sesių draugystę dainą lydi nemažas kontroversijos šešėlis.

Paslaptingas kinų balionas skrajojo virš Jungtinių Valstijų teritorijos tol, kol amerikiečiai jo nenumušė. Kinija dievagojasi, kad balionas nebuvo skirtas šnipinėjimui ir tikina, kad JAV sprendimas numušti balioną tik pakenks Vašingtono ir Pekino santykiams. Pasirodo, kad tai nėra pirmas kinų balionas, kuris sklandė virš JAV, o prieskonių istorijai suteikia tai, kad Kinija prieš keletą metų intensyviai domėjosi balionų panaudojimo šnipinėjimo tikslams galimybėmis.

Sulaukęs 98 metų mirė Lubomiras Štrougalas, kuris 1970–1988 metais buvo komunistų valdomos Čekoslovakijos ministras pirmininkas, pirmadienį pranešė Čekijos naujienų svetainė „Seznam Zpravy“. 1958 metais, būdamas 34 metų, L. Štrougalas tapo Čekoslovakijos Komunistų partijos Centro komiteto, aukščiausio jos organo, nariu ir išbuvo juo iki 1989 metų, kol režimas buvo nuverstas per Aksominę revoliuciją. 1959 metais jis tapo žemės ūkio ministru, o 1961 metais – vidaus reikalų ministru.

Savaitgalį dronai atakavo Irano karinę infrastruktūrą, tačiau Teheranas, neįprastai sau, sureagavo labai ramiai. Ar Ukrainos atstovų komentarai rodo, kad šios atakos gijos gali vesti iki Kyjivo? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Laidoje taip aptarta daug įtakos Turkijoje turinti grupė, kuri siūlo išstoti iš NATO ir atsiduoti į Rusijos bei Kinijos glėbį.

Dideli lūkesčiai ir nuviliantys rezultatai. Tokia yra čekų istorija nuo 1989-ųjų Aksominės revoliucijos. Tas pasakiškas epizodas (kurio liudininku buvau kaip jaunas užsienio korespondentas) ne tik atvedė Vaclavą Havelą į Prahos pilį. Jis padėjo pamatus aktyviai pilietinei visuomenei ir šalies reintegracijai į Europos pagrindinę srovę.

Išrinktasis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sekmadienį, praėjus dienai po pergalės rinkimuose, kalbėjosi su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu ir planuoja pokalbį su Taivano lydere Tsai Ing-wen, pranešė jo komanda. P. Pavelas, į atsargą išėjęs generolas, 2015–2018 metais ėjęs NATO karinio komiteto vadovo pareigas, antrajame prezidento rinkimų ture įveikė populistą milijardierių Andrejų Babišą.

Pasak analitikų, išrinktasis Čekijos prezidentas Petras Pavelas, buvęs NATO generolas, puoselės glaudžius ryšius su Europos Sąjunga ir tvirtai rems Ukrainą Rusijos invazijos akivaizdoje. 61 metų karo didvyris nugalėjo milijardierių populistą Andrejų Babišą ir laimėjo penktadienį ir šeštadienį vykusį antrą prezidento rinkimų ratą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino išrinktąjį Čekijos prezidentą Petrą Pavelą, šeštadienį šalies vadovo rinkimuose nurungusį buvusį premjerą milijardierių Andrejų Babišą. Kaip nurodo Prezidentūra, sveikinimo žinutėje Lietuvos vadovas pabrėžė tvirtą Čekijos poziciją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir svarią paramą prieš Rusijos karinę agresiją kovojančiai Ukrainai.

Į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas šeštadienį pasibaigusiame antrajame rinkimų ture įveikė buvusį premjerą milijardierių Andrejų Babišą ir tapo ketvirtuoju Čekijos Respublikos prezidentu, parodė galutiniai balsavimo rezultatai. Buvęs desantininkas P. Pavelas pelnė 58,3 proc. balsų, o A. Babišas – 41,7 proc., pranešė šalies statistikos tarnyba.