čečėnija

Čečėnijos respublikos teismas antradienį priėmė nutarimą, kad Didžiojoje Rusijos enciklopedijoje spausdinama medžiaga apie šią Šiaurės Kaukaze esančią respubliką yra ekstremistinė. Jau anksčiau žemesnės instancijos teismas buvo priėmęs tokį patį nutarimą, kuriame teigiama, kad enciklopedijoje pateikiamam medžiaga apie Čečėniją skatina ekstremizmą ir tarpetninius konfliktus. Tuomet buvo įsakyta konfiskuoti visas 58-ojo enciklopedijos tomo knygas.

Neramaus Rusijos Čečėnijos regiono Šalio rajone dar sekmadienį buvo baigta specialioji operaciją, per kurią buvo nukauti du sukilėlių kovotojai. Pasak regiono VRM vadovo , aukų ir nukentėjusiųjų tarp operacijos dalyvių nėra. Pažymima, kad specialiosios operacijos veiksmus vietoje koordinavo pats Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas.

Austrijos tyrėjai teigia nustatę, kad Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas praėjusiais metais įsakė pagrobti šalyje gyvenusį čečėnų pabėgėlį. Pagrobimo metu čečėnas buvo nužudytas. Žudikų auka tapo buvęs apsauginis Umaras Ismailovas, kuris buvo gavęs politinį prieglobstį Austrijoje. Jis buvo nušautas, kai bandė pabėgti nuo jį pagrobti bandžiusių asmenų. Dabar Austrijos pareigūnai nustatė, kad R. Kadyrovas yra susijęs su minėtu pagrobimu.

Europos Parlamento Prezidentui Jerzy Buzekui Europos Saugumo ir bendradarbiavimo Pirmininkei Dora Bakojanis Rusijos Federacijos Prezidentui Dmitrijui Medvedevui Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Europos Parlamento nariams Čečėnų tautai PIKETO  REZOLIUCIJA          Piketas vyko 2010 04 21 šalia Rusijos ambasados Vilniuje          Paminint 1996 04 21 nužudytą Čečėnijos Respublikos &n...

Peržvelgus žinias apie Lietuvoje sulaikytą galimą teroristę, aišku tik viena – Valstybės saugumo departamento (VSD) antiteroristinės valdybos veiklos principai nepakito bent viena prasme. Dirbama publikai, per tą pačią žiniasklaidos grupę ir taip pat idiotiškai.

Iš pradžių Aiša Makašaripova nebuvo tikra dėl ko ją pradėjo sekti. Šiaurės Kaukaze esančios Rusijos Dagestano respublikos sostinėje Mahačkaloje gyvenanti A. Mašaripova, kad yra sekama pastebėjo prieš kelias savaites, kai ją iš darbo nuolatos ėmė lydėti nepageidaujama kompanija. „Aš esu pardavimų vadybininkė ir, kai išeinu iš darbo namo, būna 23 valanda, taigi tamsu.

Prieš daugiau kaip savaitę dvejose metro stotyse Maskvoje nugriaudėjo sprogimai, žuvo daugybė žmonių. Be jokių abejonių, tai yra didžiulė tragedija. Kaip šios tragedijos akivaizdoje elgėsi ir elgsis valdantysis Rusijos režimas? Atrodo, kaip ir įprastai... Jau galima daryti kai kurias išvadas.

Čečėnijos teismas uždraudė medžiagą apie Čečėniją ir čečėnų ekstremizmą, kuri buvo išplatinta 58-ajame Didžiosios Rusijos enciklopedijos tome. Teismas teigė, kad straipsniuose pateikta medžiaga diskriminuoja šią Šiaurės Kaukazo respubliką. Teisminį ieškinį inicijavo Čečėnijos žmogaus teisių ombudsmenas Nurdis Nuchažijevas. Jis teigė nusiuntęs reikalavimą Rusijos Teisingumo ministerijai, kad šis enciklopedijos tomas būtų pripažintas ekstremizmą skatinančia literatūra.

Čečėnų kovotojai neprisiima atsakomybės dėl pirmadienio rytą Maskvos metro įvykdytų teroristinių išpuolių. Rusų kalba transliuojamas gruzinų „Pirmas Kaukazo“ kanalas išplatino garso įrašą, kuriame čečėnų kovotojų lyderio Doku Umarovo vardu aiškinama, kad, sprogdinant metro traukinius „Liubiankos“ ir „Kultūros parko“ stotyse, dalyvavo Rusijos slaptosios tarnybos. „Viskas padaryta taip, kad atrodytų, jog tarsi niekas iš Rusijos specialiųjų tarnybų nėra kaltas, o iš tikro jie tame dalyvavo.

Čečėnijos parlamento pirmininkas Dukuchava Abdurachmanovas pareiškė, kad dėl kovo 29 dieną Maskvos metro įvykdytų teroristinių išpuolių kaltos yra Rusijos specialiosios tarnybos. Jis per parlamento posėdį aiškino, kad sprogmenis į metro pavyko prasinešti arba dėl visiško pareigūnų aplaidumo, arba dėl to, kad kai kurie Maskvos metropoliteno, saugumo ar milicijos pareigūnai bendradarbiavo su teroristais.

Danijoje gyvenantis čečėnų separatistų judėjimo atstovas užsienio politikos klausimais Usmanas Ferzaulis pasmerkė pirmadienį Maskvos metro įvykdytus teroristinius išpuolius, per kuriuos žuvo 39 žmonės. U. Ferzaulis teigė, kad jo judėjimas negali remti tokių siaubingų išpuolių. „Tai, kas nutiko Maskvoje, yra siaubinga. Mes esame nuliūdinti to, kas įvyko, ir mes tai smerkiame. Mes niekada negalėsime paremti tokių veiksmų“ - teigė čečėnų atstovas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Tomo Čyvo staipsnis „KGB šleifas“. Lietuvoje jau du dešimtmečius neva medžiojami sovietinių tarnybų agentai. Prezidentė ragina „kaip nors“ pabaigti šį procesą, bet niekas nežino – kaip.

Prieš kelias dienas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas prakalbo apie naujas priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti respublikoje gyvenančių ne čečėnų kilmės žmonių skaičių. Siekdamas paversti Čečėnija islamiška šalimi, R. Kadyrovas nurodė musulmonų dvasininkams pagerinti religinį jaunosios kartos auklėjimą mokyklose ir įvesti visiems privalomą kasdienių maldų tvarką.

Lygiai prieš 5 metus, 2005 metų kovo 8 dieną, Rusijos valdžia pranešė apie tai, kad per susišaudymą nukautas Čečėnijos prezidentas ir pasipriešinimo kovotojų lyderis Aslanas Maschadovas. Kaip skelbia „Laisvosios Europos radijas“, šio kovotojo žūtis buvo itin svarbus Rusijai, kuri žūtbūt siekė išlaikyti Šiaurės Kaukazo kontrolę savo rankose.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas visada stengdavosi vaidinti kietą vyruką. Jis kadaise sukilėlių gretose kovojo prieš Kremliaus siųstus rusų karius, o vėliau pakeitė puses ir tapo brutalaus Čečėnijai primesto režimo galva. Be to, R. Kadyrovas namie laikė tigrą ir garsėjo savo aistra „Kalašnikov“ automatams. Žmogaus teisių aktyvistai ne kartą jį kaltino žmonių grobimu, kankinimu ir nužudymu. Šiuos kaltinimus Čečėnijos prezidentas nuolatos neigia.

Per susišaudymą su kovotojais vėlų ketvirtadienio vakarą Čečėnijoje žuvo 5 Rusijos kariai, o dar 6 buvo sužeisti. Skelbiama, kad susišaudymas įvyko į pietvakarius nuo sostinės Grozno esančiame Urus-Martano rajone. Per pastaruosius kelis mėnesius smurto lygis Čečėnijoje itin išaugo. Sausio mėnesį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įtraukė Čečėniją, Ingušiją, Šiaurės Osetiją, Dagestaną, Kabardą Balkariją ir Karačiajų Čerkesiją į naują Šiaurės Kaukazo federalinę apygardą.

Per išpuolį prieš Ingušijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pastatą Nazranės mieste žuvo vienas milicininkas ir dar keli buvo sužeisti. Skelbiama, kad pastatas buvo apmėtytas granatomis. Keli užpuolikai į pastatą paleido kelias granatas ir pabėgo nenustatytu automobiliu. Minėtame pastate taip pat glaudžiasi ir milicijos būstinė. Pastaruoju metu Rusijos kontroliuojamose Čečėnijos, Ingušijos ir Dagestano respublikose smarkiai išaugo smurto lygis.

Čečėnija pasaulyje yra geriau žinoma dėl dviejų brutalių joje siautusių karų, savižudžių sprogdinimų, žmonių grobimų ir žmogaus teisių nepaisymo. Tačiau dabar ši Rusijos respublika panūdo pakeisti savo įvaizdį ir pristatyti save kaip turistams patrauklų slidinėjimo kurortą. Čečėniją valdantis diktatorius Ramzanas Kadyrovas tiki, kad kalnuota respublika turi nemažą turizmo potencialą. „Mes turime gerą klimatą ir nuostabų kraštovaizdį.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas rimtai nusiteikęs į šalį pritraukti turistų, rašo „turist.ru“. Šią savaitę jis  pareiškė, jog Argūno tarpeklyje bus kuriamas slidinėjimo kurortas bei keletas sanatorijų. Į šiuos kurortus ruošiamasi pritraukti tiek Rusijos federacijos, tiek kitų šalių piliečius, tiek ieškančius prabangaus poilsio, tiek nebrangių viešbučių.

Rusija pareiškė, kad išpuolius Čečėnijoje ir gretimuose regionuose vykdantys islamistų sukilėliai yra apmokomi Gruzijoje. Kiek anksčiau Rusija aiškino, kad smurto lygio išaugimą Šiaurės Kaukazo regionuose – Čečėnijoje, Ingušijoje ir Dagestane – lėmė islamistų iš užsienio gaunamas finansavimas ir apmokymas. Dabar naujienų agentūra „RIA Novosti“ tcituoja Rusijos vidaus reikalų viceministrą Arkadijų Jedelevą, kuris aiškina, kad islamistų kovotojai yra apmokomi Gruzijos esančiose karinėse bazėse.

“Politinis korektiškumas” arba “Realioji politika” – bene dažniausiai vartojamos sąvokos tarptautinių santykių kontekste, tačiau ypatingai pasibjaurėtinai jos skamba kalbant apie tikrąsias žmogaus bei tautų apsisprendimo teises. Simboliška: gruodžio 10-ąją, kai oficialiai pasaulyje minima Žmogaus teisių diena, ničniekuo taikai nenusipelnęs veikėjas gauna Nobelio taikos premiją.

Maždaug 200 bėglių iš Rusijos ir Gruzijos Lenkijos Legnicės mieste užėmė traukinį. Incidentas įvyko gruodžio 15 dieną, antradienį. Lenkijos spauda skelbia, kad daugumą bėglių sudarė Ingušijos ir Čečėnijos gyventojai. Teigiama, kad visi asmenys norėjo kaip nors nusigauti iki Strasbūro ir ten kreiptis į Žmogaus teisių teismą. Jie norėjo pasiskųsti blogomis laikymo sąlygomis Lenkijoje veikiančiuose pabėgėlių centruose. Geležinkelių administracija iškvietė policiją.

Šiandien 18 val. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1 F, Vilnius) vyks renginys "Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje, Čečėnijoje ir Tibete". Renginys skirtas Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti. Baltarusių, čečėnų, tibetiečių bendruomenių atstovai pristatys žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, Čečėnijoje ir Tibete. Bus rodomi trumpametražiai 10-ies minučių filmai.

Minint Rusijos agresijos prieš Čečėniją 15-ąsias metines, penktadienį Seime rengiama apskritojo stalo konferencija "Čečėnų kalbos likimas". Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės kvietimu Vilniuje viešintys svečiai iš Turkijos, Prancūzijos ir Lenkijos reiškia susirūpinimą čečėnų kalbos išlikimu ir Čečėnijoje, ir tarp užsienyje gyvenančių čečėnų.