čaplinskas

Italijai, kur fiksuojamas didžiausias koronaviruso protrūkio židinys Europoje, paskelbus karantiną ir vis arčiau Lietuvos sienų fiksuojant daugiau susirgimo atvejų, šalyje toliau griežtinamos prevencinės priemonės. Nors kol kas pas mus – tik vienas diagnozuotas koronavirusinės infekcijos atvejis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas profesorius Saulius Čaplinskas primena, kad niekada negalima žinoti tikrųjų užkrečiamosios ligos mastų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) draudimą Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriui Sauliui Čaplinskui komentuoti situaciją dėl gripo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas vadina laisvės varžymu.

Šalyje nerimas dėl koronaviruso kyla. Visai neseniai buvo užfiksuotas ir pirmasis atvejis Estijoje. Prekybos centruose žmonės iš lentynų šluoja ilgiau negendančius maisto produktus, įvairias kruopas, konservus. Ar vyraujanti baimė yra teisinga? Ar verta ruoštis koronavirusui ir kokių priemonių imtis? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.

Dėl toliau ne tik Kinijoje, bet ir Europoje plintančio koronaviruso šalyje paskelbta ekstremali situacija. Virusas sėja paniką – iš vaistinių šluojamos medicininės kaukės, dezinfekcinis rankų skystis, skubama užsipirkti maisto produktų. Tačiau nestinga ir skeptikų, teigiančių, kad baimės akys didelės, o eilinis gripas kasmet nusineša ne ką mažiau gyvybių nei naujasis paplitęs virusas.

Toliau nesiliaujant pranešimams apie augančius sergančiųjų koronavirusu skaičius Kinijoje, svarstomas ne vienas galimas ligos suvaldymo scenarijus. Keliais jų pasidalijo ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof. Saulius Čaplinskas. 1 scenarijus. Virusai sulaikomi Kinijoje Ką tai reiškia?  Hubėjuje užsikrečiama ir mirštama toliau. Keli atvejai pasireiškia kitose Kinijos dalyse. Patikima pasienio patikra sulaiko virusus daugiausia šalyje.

Specialistų pozicija skiepų atžvilgiu aiški: tai – vienintelis patikimas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui suvaldyti. Medikai nepaliauja kartoti, kad dėl suaktyvėjusių vakcinų skeptikų ir sumažėjusių skiepijimo apimčių šiandien tenka kalbėti apie visuomenėje jau, atrodo, buvusias pamirštas ligas. Vis dėlto alyvos į ugnį diskusijose apie skiepų veiksmingumą įpila statistikoje juodu ant balto pateikiami skaičiai. Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas.

Toliau nerimstant panikai dėl Kinijoje ir už jos ribų plintančio naujojo koronaviruso daug klausimų kilo ir dėl galimybės jį „parsisiųsti“ perkant prekes internetu iš Kinijos ir pan. Specialistai gi ramina, kad panika šiuo atveju keliama be reikalo ir dalinasi ne tik šio, bet ir kitų virusų gyvybingumu.  „Daugelis klausiate, kaip ilgai virusai išlieka ant negyvų paviršių. Įprasti virusai išlieka paviršiuose kelias dienas, savaites ar net mėnesius ir gali būti jų perdavimo šaltinis.

Užkrečiamųjų ligų specialistai stebi nerimą keliančią situaciją – vien per pirmąjį šių metų mėnesį sergančiųjų kokliušu registruota beveik tiek pat, kiek iš viso per praėjusius metus. Gydytojai primena, kad patiems mažiausiems ši liga gali net būti mirtina, tačiau norint to išvengti vakcinuoti būtina ne tik vaikus. Suaugusiesiems kas dešimt metų taip pat rekomenduojama pasiskiepyti pakartotinai.

Toliau augant sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kartu pacientų eilėms prie gydytojų kabinetų, šie įspėja šiukštu nesiimti savigydos. Anot medikų, ypač rizikingas sprendimas – „dėl viso pikto“ nuspręsti vartoti antibiotikus, mat tai gali kainuoti sveikatą. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakojo vis dar neatsistebintis tokiais pacientais, kurie jau kurį laiką sirgdami sugeba išgerti antibiotikų vizito pas gydytoją išvakarėse.

Nuo antibiotikams atsparių superbakterijų pasaulyje kasmet miršta 700 tūkst. žmonių, iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki 10 mln. Įvardydamas tokias grėsmingas prognozes Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad šiandien tai medikų ir mokslininkų bendruomenėms kelia itin didelį susirūpinimą. ULAC vadovo teigimu, superbakterijos kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, nes vystosi greičiau nei kuriami nauji vaistai.

Nerimą Kinijoje toliau sėjant „mįslingu“ vadinamam neaiškios kilmės pneumonijos virusui Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas paaiškino, kiek šis virusas gali būti pavojingas ir kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis. „Kol kas Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų kontrolės centras nesiūlo imtis jokių atsargumo priemonių Europoje.

Ką tik Kaune registruoti Azijoje gana paplitusios Dengė karštligės atvejai, o dabar Kinijoje paskelbta apie fiksuojamą nepažįstamos kvėpavimo takų ligos protrūkį – visa tai gali būti tik pradžia, įspėja specialistai. Jų teigimu, klimato pokyčiai, dėl intensyvių kelionių pasidaręs mažas pasaulis, visuomenėje gajos antivakcininės nuotaikos, neteisingas antibiotikų vartojimas šiandien sudaro puikias sąlygas atgimti ir jau, atrodo, pamirštoms užkrečiamoms ligoms.

Galvoti, kad tymų problema Lietuvoje įveikta – neatsakinga, taip pat neatsakinga ir gąsdinti žmonių dėl būsimo protrūkio, teigia Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas. „Labai sunku pasakyti, bet galvoti, kad tymų problema turi būti išimta iš dienotvarkės, būtų neatsakinga. Per daug gąsdinti žmones irgi būtų neatsakinga. Čia lazda su dviem galais“, – BNS sakė S. Čaplinskas. ULAC duomenimis, pernai tymais sirgo 834 žmonės, iš kurių 196 vaikai ir 638 suaugusieji.

Per pirmuosius tris metų mėnesius tymais Lietuvoje apsikrėtė beveik 300 žmonių. Šiandien Seime surengtos net kelios konferencijos tymų tema. Apie tai, kas kaltas dėl tymų protrūkio Lietuvoje ir kuri amžiaus grupė kelia didžiausią pavojų, studijoje kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku.