Camelia vaistinė

Vaistų prekybos versle projektuojamas rinkos dalyvių persiskirstymas: JAV bankininkystės milžinas „Citigroup“ potencialiems investuotojams siūlo įsigyti „Eurovaistinių“ tinklą, o DNB bankas pardavinėja „Camelios“ tinklą. „Verslo žinių“ duomenimis, toliausiai į priekį pasistūmėjęs bendrovės „Nemuno vaistinė“ valdomo tinklo „Camelia“ pardavimo procesas, kurį, neoficialiais duomenimis, organizuoja Lietuvos DNB banko Įmonių finansų skyrius.

Valdantieji „valstiečiai“ prašo Konkurencijos tarybos ištirti, ar „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovė EVRC ir „Camelia“ tinklo valdytojos valdoma „Reklamos sklaida“ neriboja konkurencijos.

Lietuvos politikai abejoja, ar vaistinių nuosavybės reguliavimas padėtų atpiginti vaistus, todėl jie nesiūlo sekti Estijos pavyzdžiu, kur iki 2020 metų pusė vaistinių akcijų turės priklausyti vaistininkams.   Vieni Seimo nariai sako, kad draudimas žmonėms be specialaus medicininio išsilavinimo tapti vaistinių akcininkais pakenktų šalies investicijų aplinkai, kiti mano, kad nuosavybę sieti su išsilavinimu - antikonstituciška, ir kelia klausimą apie vaistinių nacionalizavimą.

Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Topo grupė“  ir UAB „Nemuno vaistinė“ skleidė pirkėjus klaidinusias reklamas. Pastaroji bendrovė šiais metais nusoženia ne pirmą kartą.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių vaistus vartoja kasdien ir dar nuo kelių ligų – padidėjusio kraujospūdžio, sąnarių skausmo, o šiuos medikamentus užgeria dar ir maisto papildais. Gydytojai ragina žmones susimąstyti apie vaistų vartojimo klaidas, mat jos gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Pasak gydytojų toksikologų, lietuviai dažnai linkę gerti ne tik tuos vaistus, kuriuos skyrė daktaras, bet ir tuos, kuriuos davė geraširdė kaimynė.

Prie scenos šviesų ir kamerų pripratusi, tačiau šiuo metu eteryje rečiau matoma aktorė Kristina Kazlauskaitė neslepia – šiame gyvenimo etape ji iš tiesų laiminga. Neseniai mažų kainų vaistinių tinklo reklaminiu veidu tapusi aktorė pripažįsta, kad jos karjeroje ne taip dažnai pasitaikė, kad prieš kameras tektų vaidinti pačiai save. Teatras ir reklama – nelyginami dalykai „Aš visą gyvenimą svajojau pailsėti ir gyventi taip, kaip gyvenu dabar, išėjusi į pensiją.

Didžiausią Lietuvoje vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė“ reklama klaidino vartotojus, pareiškė Konkurencijos taryba, skyrusi įmonei 8,7 tūkst. eurų baudą. Taryba pranešė nustačiusi, kad trumposiomis žinutėmis ir per radiją skleisti teiginiai apie iki 30 proc. nuolaidą visoms „Camelia“ prekėms klaidino vartotojus. Taryba tyrimą pradėjo sausį, įtarusi, jog „Nemuno vaistinė“ 2015 metų rugsėjį - lapkritį skleidė klaidinančius reklaminius teiginius apie kainų akciją.

Cukrinis diabetas – neskausminga, tačiau savo komplikacijomis labai pavojinga liga. 2015 m. pasaulyje šia liga sirgo 415 mln. 20-79 m. amžiaus gyventojų, kitaip tariant, 1 iš 11 suaugusiųjų. Balandžio 7-ąją minint Pasaulinę sveikatos dieną, kurios šių metų tema – diabetas, bei ženkliai didėjant sergančiųjų šia liga žmonių skaičiui, vaistininkai pataria, kaip išvengti šios klastingos ligos. Diabetas yra chroniška ir visą gyvenimą, nuo tos minutės, kuomet medikai įvardija diagnozę, trunkanti liga.

Atėjus gražiausiam metų laikui pavasariui, daugelis susiduria su sveikatos problemomis. Nusilpęs imunitetas, mieguistumas, skilinėjantys plaukai ir nagai, nuolatinis nuovargis ir prasta nuotaika dažnai tampa kasdieniais palydovais. Vaistininkų teigimu, šiuo metu padaugėja ne tik besiskundžiančių sveikata, bet ir jų klausimų dėl profilaktikos bei ligos pašalpos gavimo tvarkos.

 Konkurencijos taryba prieš kelias savaites išplatino pranešimą, kuriame informavo apie savo tyrimą, po kurio Lietuvos gyventojams sužibo viltis vaistinėse išvysti pigesnius vaistus. Numatoma naikinti apribojimą lygiagrečiam importui – alternatyviam būdui platinti vaistus, neįgyjant rinkodaros teisių. Tai reiškia, kad greitu metu užsukę į artimiausią vaistinę išvysime ne tik mažesnes vaistų kainas, tačiau ir didesnį jų pasirinkimą.

Prieš šventes dauguma suka galvą kaip nustebinti savo artimuosius ir ką padėti ko kalėdine egle. Nepaslaptis, kad dalies lietuvių kalėdinių dovanų ieško vaistinėse, tad tv3.lt domisi, kaip sekasi kalėdinė prekyba ir kokių pelnų tikisi. „Camelia“ vaistinės viešųjų ryšių specialistė Vilma Balčiauskaitė pasakoja, kad šventiniu laikotarpiu vaistinių apyvarta padidėja apie 30 proc. Apie 35 proc.

Pirmadienį medikai pradeda išrašyti elektroninius receptus, pagal kuriuos vaistinės turės išduoti vaistus. Išrašyti vadinamąjį e.receptą galimybes turi 170 iš beveik 550 šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, kurios aptarnauja apie 60 proc. šalies pacientų. Receptus priimti planuoja trys ketvirtadaliai Lietuvos vaistinių.

Šeštadienį, rugsėjo 5 d., Kėdainiuose įvyko pirmosios Lietuvoje vaistininkams skirtos rūbų kolekcijos pristatymas. Vaistininkai turėjo proga pamatyti, kaip į jų kasdienį rūbą pažvelgė garsi Lietuvos dizainerė, „Tiulio fėja“ Viktorija Jakučinskaitė ir sukūrė specialiai jiems skirtus darbo rūbus, kuriuos netrukus galės vilkėti kasdien. „Esame įpratę, kad baltas chalatas - kasdienė vaistininko apranga. Bet pirmiausia - tai mūsų profesijos skiriamasis ženklas, keliantis pasitikėjimą pacientams.

Vaistininkai ėmėsi priemonių prieš neatsakingą medikamentų vartojimą. Nepasiklysti namų vaistinėlėje ir veiksmingiau kovoti su įvairiais negalavimais gyventojams padės specialūs informaciniai lipdukai, kurie nuo šiol bus prilipdomi prie įsigyjamų vaistų ar maisto papildų pakuočių. Ši nauja priemonė yra viena iš farmacinės rūpybos paslaugų. Tokiais specialiais lipdukais, saugų vaistų vartojimą pirmieji Lietuvoje pradėjo skatinti „Camelia“ vaistininkai.

Moterys linkusios dažniau rūpintis šeimos narių sveikata nei savo pačių, tad dailiosios lyties atstovėms būdingų ligų profilaktika susidomi tik užsiminus apie tai gydytojui ar vaistininkui, pastebi specialistai. Jų teigimu, tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausios moterų ligos, tokios kaip krūties ir gimdos kaklelio vėžys, diagnozuojamos per vėlai. Artėjančios Tarptautinės moters dienos proga, specialistai ragina moteris kuo anksčiau pradėti rūpintis savo sveikata.

 Besiskundžiantiems išsausėjusia, šerpetota, paraudusia ar kapiliarų išvagota oda vaistininkai turi atsakymą - nedarykite tipinių odos priežiūros klaidų. O jų, pasak specialistų, ypač gausu baigiantis žiemai ir prasidedant pavasariui. Vaistininkų teigimu, gyventojai dažnai nepakankamai drėkina odą, kremą tepa tuoj prieš išeidami į lauką, nenaudoja apsaugos nuo ultravioletinių spindulių. „Dėl odos problemų į vaistines kreipiamasi gana dažnai.

 Prieš pradedant sportuoti, labai svarbu tinkamai paruošti savo organizmą, nes priešingu atveju, ne tik nepasieksite trokštamų rezultatų, bet ir „užsidirbsite“ rimtų nemalonumų - išsekimą, raumenų mėšlungį ir traumas, sako vaistininkai ir gydytojai. Specialistų teigimu, nors sportu užsiimančių žmonių Lietuvoje daugėja, tik dalis tai daro tinkamai ir reguliariai, ypač žiemą. „Sportas šiandien madingas tarp visų amžiaus grupių ar tarp abiejų lyčių.

Jei peršalimo sezono metu imate dažnai kosėti, tai dar nereiškia, kad jūsų sveiktos būklė blogėja - greičiausiai yra atvirkščiai, sako vaistininkai ir gydytojai. Jų pastebėjimu, dažnu atveju gyventojai kosulį interpretuoja klaidingai, o tai gali rimtai sutrikdyti sveikimą ar net apsunkinti ligą. „Šiuo metų laiku tradiciškai padaugėja negaluojančių ir kosinčių žmonių, tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų.

Prieš Šv. Kalėdas prasidedantis šventinis maratonas atneša į namus jaudulį ir džiaugsmą, bet kartu ir išmuša mus iš įprastų vėžių. Ruošdamiesi šventėms nejučia imame skubėti ir blaškytis: sukame galvą, kaip pasipuošti, kam ir ką dovanoti, kokias vaišes paruošti, o kur dar šimtai kasdienių reikalų. Galų gale susėdę prie stalo atsiimame už viską su kaupu ir prikišame skrandį gardumynų. Visa tai gali atsiliepti savijautai - sutrinka virškinimas, apima tingulys, prastėja išvaizda, stiprėja stresas.

Beveik 600 gyvybių kasmet Lietuvoje nusinešantis prostatos vėžys dažniausiai diagnozuojamas per vėlai, nes, kaip pastebi vaistininkai ir gydytojai, vyrai vis dar vengia urologo kabineto. Tačiau, jų teigimu, norint išvengti bėdų su prostata vien reguliariai tikrintis sveikatą gali nepakakti, svarbu ir koreguoti gyvenimo būdą bei mitybą. Šiandien, rugsėjo 15-ąją, Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną, specialistai ragina skirti daugiau dėmesio vyrų sveikatos profilaktikai.

Šiandien bendrovė „New Vision Baltija“ pristatė mobiliąją lojalumo kortelių piniginę „Lwallet“ – pirmąją aplikaciją Baltijos šalyse, visiškai pakeisiančią plastikines lojalumo korteles išmaniaisiais telefonais. Vartotojams nebereikės nešiotis daugybės skirtingų prekybininkų plastikinių lojalumo kortelių, jie galės dalintis kortelių privalumais su savo šeimos nariais ir bet kada peržiūrėti pardavėjo pasiūlymus bei savo pirkinių istoriją.

Ar tikrai klientų lojalumas Lietuvoje neegzistuoja, o vartotojui svarbu tik kaina? Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ užsakymu šią vasarą atliktas tyrimas rodo ką kita. Kalbant apie prekių ir paslaugų įsigijimą, absoliuti dauguma (81 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad jie yra lojalūs klientai – tų pačių įmonių ar specialistų paslaugomis jie naudojasi ne trumpiau kaip vienus ar dvejus metus. Tik dešimtadalis respondentų nurodė nesinaudojantys jokia lojalumo kortele.

Nors Lietuvoje vaistų kainos vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), jos ir toliau mažėja. Tai lemia pasikeitę vartotojų įpročiai ir pačių vaistų pardavėjų pozicija. Finansinis sunkmetis išmokė europiečius taupyti ir vaistams. Per pastaruosius kelerius metus visoje ES išaugo pigesnių vaistų poreikis, todėl kainas mažinti ėmėsi tiek valstybė, tiek vaistų pardavėjai. Tokios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje.

Šiuo metu vaistinėse lūžta lentynos nuo skirtingų vaistų. Vieni džiaugiasi, kiti ne: dažnas net nežino, ką daryti, vaistininkui pradėjus vardyti visas alternatyvas. Ką žmonės renkasi ir ko nežino apie savo pasirinkimo galimybes, ypač jeigu lankosi retai? Lietuvoje kasmet didėja registruotų vaistų skaičius, todėl ir vaistinių lentynos vis pildosi naujais preparatais.

Vakar dieną aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis buvo pastebėtas viename Vilniaus miesto autobusų. Žvaigždė juo važinėjosi ne šiaip sau: žinomas vyras sužinojęs, kad „sveikatos“ autobuse galima nustatyti riebalų kiekį kūne, nusprendė atlikti šią, jam dar negirdėtą procedūrą.

Kuprinės, sportinės aprangos, rašiklių ir sąsiuvinių, madingų drabužių ar uniformos, vyresniems – žadėto kompiuterio paieškos. Štai tokie rūpesčiai užgula visų tėvelių, besiruošiančių dar vienai (o ypač – pirmajai) mokslo metų pradžiai, pečius. Labai suskubus, šiuos pirkinius įsigyti galima ir visai prieš pat Rugsėjo pirmąją.

Jei tik ji galėtų prabilti, oi kiek daug paprašytų. Vienų pareikalautų atidžiau rinktis kosmetikos priemones, kitus priverstų daugiau miegoti, trečius – stebėti, kas valgoma. Dar kitiems greičiausiai būtų įsakyta išsiaiškinti, kokia iš tiesų yra jų odos būklė. Tegu visi odos norai būna išgirsti. Dažnas mūsų turbūt ne kartą esame girdėję, jog grožis slypi žmogaus viduje. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad šis teiginys iš tikrųjų teisingas.

Alkio jausmas, silpnumas, nuolatinės mintys apie tai, ką čia tokio sukrimtus, signalizuoja – laikas valgyti. Pasistiprinus, pasisotina ne tik skrandis, bet ir visi kiti organai. Tačiau jei valgome paskubomis, mažai galvodami apie maisto kokybę, natūralu, jog vieniems ar kitiems organams ilgainiui pradeda trūkti vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Rezultatas – įvairūs negalavimai, sveikatos sutrikimai, ligos.

Nuo rytojaus pradėsiu sportuoti. Mesiu rūkyti. Nebevalgysiu po 18 valandos. Daugiau laiko skirsiu užsienio kalbų mokymuisi. Eisiu anksčiau miegoti. Labiau pasitikėsiu savimi. Ir ko tik mes sau nepažadame pradėti daryti nuo rytojaus, kitos savaitės, ypač Naujųjų metų. Kaip manote, kiek tokių pažadų būna įgyvendinti? Anot psichologės, psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, 12 procentų. Kodėl? „Ką gali daryti tuoj, niekad nepalik rytoj – byloja liaudies išmintis.

Didžiulė porcija baltos mišrainės, virta bulvė su silke, kupinas šaukštas grybų salotų, stiklinė kisieliaus, gabalas keptos lydekos, pora saujų kūčiukų, keli pyragėliai su raugintais kopūstais, aguonpienio viskam sparčiau nuryti ir vėl viskas iš pradžių. Tai ne ištrauka iš garsaus prancūzų rašytojo Fransua Rablė satyrinio romano „Gargantiua ir Pantagriuelis“, kuriame, anot mitybos specialistų, aprašytas pirmasis bulimijos atvejis. Tai statistinio lietuvio Kalėdinis meniu.

Kad ir kaip stengtumėmės jo išvengti, gripas kasmet kerta netikėtai, o kartais net ir labai skaudžiai, lydimas įvairiausių komplikacijų. Gydytojai išskiria tris gripo virusų tipus – A, B ir C. Pirmųjų dviejų tipų virusai sukelia epidemijas, dėl A tipo viruso kas 10-40 metų kyla pandemija (epidemija išplitusi po visą pasaulį). A ir B tipo gripo virusai ypatingi tuo, kad nuolat kinta, atsiranda naujų jų porūšių, kurios išprovokuoja naujų epidemijų atsiradimą.

Jungtinės Tautos pripažino, kad pasaulis šiuo metu kenčia nuo lėtinių, ne užkrečiamų ar infekcinių, o nuo nepagydomų ligų. Tai įvairios širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos ir diabetas. Pastarasis endokrinologinės sistemos susirgimas paliečia visas amžiaus grupes. Anot gydytojų endokrinologų, Lietuvoje diabetu serga apie 76 000 žmonių. Maždaug 40 procentų sergančiųjų moka ir žino, kaip kontroliuoti ligą.

Ar dar neatsibodo geriausiai draugei kaskart skųstis apie tai, kaip norėtųsi dailesnės figūros? Standesnio užpakaliuko? Tvirtesnių kojų ir rankų raumenų? Pilvo preso? Mielos moterys ir merginos, pirmyn į sportinę aprangą, į rankas – kilimėlius, susitinkame artimiausiame sporto klube! Mankšta aerobikos salėje, treniruotė sporto klube, jogos pamokos, rytinis krosas, lauko tenisas, plaukimas baseine.

Tik trečdalis lietuvių gali pasakyti, kad yra alergiški ir kam, parodė vaistinių tinklo "Camelia“ užsakymu atlikta apklausa, kurioje dalyvavo apie 17 tūkst. gyventojų. Dažniausiai buvo nurodoma turima alergija dulkėms, žiedadulkėms ir chemikalams. Pasak "Camelia“ tinklo vaistininkės Dalios Prosevičienės, žmonės dažnai nekreipia dėmesio į lengvas alergijų formas arba jas painioja su kitokiais susirgimais, pavyzdžiui, peršalimu, jei dėl alergijos peršti gerklę arba ima čiaudulys.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja nemokamą gydymą, tačiau tai toli nuo visiškos tiesos. Po truputį priprantame, kad už kai kurias medicinos paslaugas tenka mokėti, tačiau Tauragės apskrities ligoninėje operuojami pacientai turi nusipirkti ne tik įvairių vaistų, lašinių sistemų, binto, bet ir sterilių pirštinių, standartinės apsaugos sterilių chalatų medikams ir dar daugelio priemonių.

Kėdainiuose ketvirtadienio naktį vagys įsibrovė į vaistinę "Camelia". Pasak Kėdainių policijos, kad apvogta Budrio gatvėje esanti vaistinė, pastebėta 1.29 val. Iš vaistinės kasos aparato pavogti visi ten buvę pinigai, o iš prekybos salės dingo įvairių vaistų bei maisto papildų. Į pastatą patekta atkėlus pagrindinio įėjimo duris. Nuostoliai nustatinėjami. Vaistinėje įrengta signalizacija, ją saugo Viešosios policijos apsaugos tarnybos Kauno skyrius.

Saugiai, nekenkdami sau ir aplinkiniams atsikratyti tokių vaistų galime vieninteliu būdu: nešti į bet kurią vaistinę ir atiduoti. Tai įpareigoja ir šiuo metu veikiantys teisiniai aktai. Tačiau, kaip parodė „Valstiečių laikraščio“ žurnalistinis tyrimas, į žmogų, atnešusį į vaistinę nereikalingus vaistus, neretai žiūrima kaip į ateivį iš kosmoso. Vaistinės kratėsi nevartotinų vaistų „Kam mums jūsų šiukšlės? Patys nuleiskite į unitazą, išmeskite į šiukšlių kibirą, sudeginkite.

Prieš parduodami vaistus ligoniams, vaistininkai privalės patikrinti, ar medikamento galiojimo terminas nesibaigs anksčiau nei recepte paskirtas vartojimo kursas. Tokiu reikalavimu papildytos Vaistų receptų rašymo ir vaistų pardavimo gyventojams taisyklės. Papildyti šias taisykles sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką paskatino pacientų skundai ir Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus atlikti tyrimai.

Valdžios ketinimai nuo kitų metų didinti PVM vaistams nuo 5 proc. iki 19 proc. paskatino gyventojus pasirūpinti vaistų atsargomis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Jaučiasi prekybos pakilimas, bet nedrįsčiau išskirti vienos priežasties. Kasmet rudenį ir žiemą perkama daugiau vaistų, juk žmonės šiuo metu dažniau serga peršalimo ligomis.

Išmokę naudoti sudėtingiausią medicinos įrangą, atlikti ypatingo preciziškumo reikalaujančias operacijas, gydytojai dar neišmoko... rašyti. O gal ir nebeišmoks - po keleto metų jų darbą palengvins elektroniniai dokumentų šablonai. „Rašai kaip gydytojas“, - nuo senų laikų liaudies pamėgtas palyginimas aktualumo neprarado ir šiandien. Šifruodami daktarų raštą, vargsta ir pyksta pacientai, vaistininkai, net vertėjai.