butai

Butų nuomos rinka Vilniuje praėjusiais metais nepateikė ypatingų staigmenų: kaip ir kasmet, aktyviausias laikotarpis buvo trečiasis metų ketvirtis. Išaugus būsto nuomos paklausai, keitėsi ir nuomos kainos. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt lankomumo, skelbimų peržiūrų bei skelbimų skaičiaus statistika rodo, kad pirmieji du metų ketvirčiai buvo stabilūs, didesnių pokyčių neužfiksuota.

Lietuvos statistikos departamentas, reaguodamas į spaudoje pasirodžiusią informaciją apie nepasitvirtinusį departamento skelbtą NT kainų augimą, dar kartą patvirtina Lietuvos statistikos departamento 2013 m. sausį paskelbtus būsto kainų indeksus (BKI) ir pokyčius. BKI skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos (ES) mastu suderintą metodiką, siekiant gauti ES lygmeniu palyginamą rodiklį, tinkamą infliaciniams procesams būsto rinkoje išmatuoti.

Lyginant su 2011 metais, per praėjusius metus būsto pasiūla Lietuvoje išaugo daugiau nei 50 proc. Taip pat pastebimas ir 20 proc. pardavimų augimas – iš viso praėjusiais metais naujų būstų parduota daugiau kaip 1200. Vartotojai dažniau rinkosi vidutinės ir aukštos klasės būstus, nesibaimino pirkti naujos gyvenamosios vietos dar tik statomuose namuose. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais būstų kainos krito, o trečiąjį – išaugo.

V. Mykolaičio-Putino gatvėje Vilniuje šiuo metu parduodami butai kainuoja daugiau nei bet kokioje kitoje gatvėje Lietuvoje. Nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenimis, šioje gatvėje parduodamų butų vidutinė kvadrato kaina siekia daugiau nei 13 tūkst. litų. Norint įsigyti butą būtent čia, tektų sumokėti mažiausiai pusę milijono litų. Vidutinė buto kaina šiuo metu brangiausioje, Tauro kalną juosiančioje gatvėje, siekia 726 tūkst. litų.

 Būsto savininkai reikalauja sumokėti į priekį už tris mėnesius, o komunalines paslaugas apmokėti už mėnesį, kuris net nesibaigė, o negavę reikalauja palikti butą per vieną valandą grasindami išlaužti duris ir kitomis priemonėmis. Maža to, būsto nuomotojai neišduoda jokių kvitų ar čekių, nemoka mokesčių už gautas pajamas, reketuoja nuomininkus dieną naktį, gąsdina, laužiasi į duris, reikalauja išsikelti tą pačią minutę nepaisant, jog sumokėta į priekį.

Keturios terasos, pirtis su priešpirčiu, milžiniška svetainė ir penki kambariai – tai ne pasakų pilies, o pačio didžiausio Lietuvoje pardavinėjamo buto ypatumai. 321 kv. m. ploto užimantis butas yra pačiame sostinės centre – Teatro gatvėje. Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, tai vienas iš apytiksliai dešimties pardavinėjamų tokio dydžio butų visoje Lietuvoje.  Vien į šio buto svetainę (55 kv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų lapkričio mėnesį smuktelėjo 0,2%. Spalį buvo užfiksuotas toks pats kainų sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kito 1,6% žemyn. Lapkritį didžiausias kainų nuosmukis buvo užfiksuotas Panevėžyje.

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje, Taline ir Varšuvoje kainos mažėjo, tik Rygoje išliko nepakitusios. Vilniuje praeitą mėnesį buvo stebimas 0,1%, Varšuvoje – 0,5% kainų smuktelėjimas. Ryškesnis kainų kritimas fiksuojamas Taline – 1,3. „Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad didžiausi teigiami metiniai pokyčiai matomi Rygoje ir Taline.

Po kelerių stagnacijos metų Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto rinkoje pastebimi atsigavimo ženklai - sudaroma vis daugiau būsto pirkimo-pardavimo sandorių, daugėja naujų statybų. Būsto pardavėjai įsitikinę - jei mūsų šalies įstatymai būtų liberalesni, jiems pavyktų privilioti ir daugiau pirkėjų iš užsienio.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui.

Kauno miesto savivaldybė skelbiamų derybų būdu perka vieno, dviejų ir trijų kambarių butus, kurie bus naudojami kaip socialinis būstas. Fiziniai ar juridiniai asmenys paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose gali pateikti iki lapkričio 9-osios. Numatyta įsigyti 15 butų, dėl pirkimo sąlygų, butų kainų žadama derėtis. Siūlomas pirkti gyvenamąsias patalpas apžiūrės ir įvertins specialiai sudaryta darbo grupė. Iš viso ketinama nupirkti tris vieno kambario (ne mažesnio kaip 34 kv.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti per 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009 metų, rodo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenys. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1 proc. ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų.

Dviejų kambarių butas už naują ir kokybišką skalbimo mašiną. Tokie mainai Lietuvoje galimi. Kupiškio rajone, Noriūnuose parduodamo buto kaina siekia vos 4 tūkst. litų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, 47 kvadratinių metrų butas šiuo metu parduodamas pigiausiai Lietuvoje. Į mažiausiai kainuojančio buto titulą sostinėje pretenduoja vieno kambario butas Naujojoje Vilnioje esančiame bendrabučio tipo pastate. 20 kvadratinių metrų buto kaina 14 tūkst. litų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 46 proc. daugiau naujos statybos butų nei 2011 m. tą patį laikotarpį. Registrų centro duomenimis, trečiąjį 2012 m. ketvirtį Vilniuje sudaryta daugiau nei 1 tūkst. 550 butų pardavimo sandorių - 6 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

Remiantis oficialiais duomenimis, naujų būstų statybos tempas rugsėjį buvo sparčiausias nuo 2008 metų liepos, praneša BBC. Prekybos departamento duomenimis, metinis vienai šeimai skirtų namų ar butų statybų rodiklis rugsėjį siekė 872 tūkst. ir buvo 15 proc. didesnis nei rugpjūtį. Vis dėlto jis tebėra kur kas mažesnis už prieškrizinį lygį - 1,5 mln. Apie savo pelnus pastarąją savaitę pranešusių didelių JAV bankų atstovai užsiminė, kad šalies būstų rinka atsigauna.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį smuktelėjo 0,3%. Rugpjūtį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas.

Didelė dalis lietuvių nejaučia aukščio baimės, todėl būtų linkę gyventi viršutiniuose daugiabučių aukštuose. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) jų teigia, kad rinktųsi butą paskutiniame aukšte, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ apklausa. Pagrindinėmis tokio pasirinkimo priežastimis respondentai įvardijo geresnį vaizdą per langą, švaresnį orą ir daugiau privatumo. Viduriniai (3-7) daugiabučių aukštai taip pat yra paklausiausių sąraše. Trečdalio apklausos dalyvių (33 proc.

8 kvadratiniai metrai arba standartinės daugiabučio virtuvės plotas – tiek skiriasi parduodamų butų vidutinis plotas Vilniuje ir Panevėžyje. Iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų, panevėžiečiai gyvena labiausiai susispaudę. Vidutinio parduodamo buto plotas Panevėžyje – 49, 6 kvadratiniai metrai. Erdviausi butai Vilniuje – sostinėje parduodamų butų vidurkis siekia 57, 7 kv. m. Lankomiausio nekilnojamo turto skelbimų portalo Domoplius.

Butų rinkoje rugpjūtį užfiksuotas didžiausias pirkimo sandorių skaičius po nekilnojamojo turto krizės, skelbia VĮ „Registrų centras“. Skelbimų pasiūla taip pat rodo rinkos suaktyvėjimą, todėl pateikiame informacijos, kokių butų vasarą ieškojo pirkėjai, už kokią kainą dauguma galėjo įsigyti nekilnojamojo turto, pagal kokius kriterijus rinkosi. Iš preliminarių „Registrų centro“ duomenų, praėjusį mėnesį šalyje įsigyta beveik 2200 butų daugiabučiuose namuose.

Lietuviai yra nuosavo būsto mėgėjai. Jie Europos Sąjungoje (ES) pirmauja ne tik pagal nuosavų būstų įsigijimą, bet ir pagal nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis įsigytus būstus. Būsto nuoma – tik laikinas sprendimas „Swedbanko“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliko tyrimą, kuris rodo, kad šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą. Net 85,3 proc. jų būstus yra įsigiję nuosavomis lėšomis. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antra visoje ES, ją lenkia tik Rumunija (96,9 proc.

Trumpam atlėgusi liepą nekilnojamojo turto rinka praėjusį mėnesį vėl ėmė didinti sandorių apsukas: rugpjūtį užfiksuotas rekordinis butų pardavimų skaičius. Preliminariais duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje įsigyta beveik 2200 butų daugiabučiuose namuose. Paskutinį sykį panašūs butų perleidimų mastai fiksuoti 2008 m. spalį. Negalutiniais duomenimis, rugpjūtį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, maždaug 4,5 proc.

Butų nuomos paklausa kiekvienais metais itin suaktyvėja vasarą, kuomet į didžiuosius šalies miestus planuoja atvykti ir apsigyventi studentai iš kitų šalies vietovių. Šiemet butų nuomos rinka stebina naujomis, palyginti su ankstesniais metais, tendencijomis, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenys.

UAB „Ve­si­da“, ga­mi­nan­čios spin­tas ir slan­kio­jan­čių du­rų sis­te­mas, at­sto­vas Šiau­lių re­gio­ne Vir­gi­li­jus Re­mei­ka sa­ko, kad šiuo­lai­ki­nės dra­bu­ži­nės yra pa­čių įvai­riau­sių dy­džių ir ga­li tilp­ti ne­di­de­liuo­se bu­tuo­se.

Nors iki studijų pradžios liko mažiau nei savaitė, nuomojamų butų paklausa nemažėja. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad rugpjūčio mėnesį, palyginti su geguže, sostinėje nuoma pabrango apie 10 proc., o kai kuriuose mikrorajonuose – net ir 15 proc. Tokias tendencijas pateikia lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. nuomojamų butų skelbimų.

Sostinėje šiuo metu statoma maždaug dvigubai daugiau butų, nei gyventojai nuperka. Pasak ekspertų, pasiūlos padidėjimas gali lemti ir kiek mažesnes butų kainas metų pabaigoje, o perkaitimo rinkoje baimintis nederėtų – didžiausiais projektais užsiima patyrusios NT bendrovės. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio nuomone, pažvelgus į daugiausiai butų statančių bendrovių pavadinimus matyti, kad dominuoja senieji rinkos dalyviai.

Padidėjus namų ar sklypų sodų bendrijose paklausai, nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kainos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Tokį kainų pokytį užfiksavo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, rugpjūčio pradžioje išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. skelbimų. Šiuo metu vidutinė parduodamo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų, nors prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu buvo 172 tūkst. litų. Domoplius.

Viena didžiausių draudimo kompanijų Europoje tvirtina, kad butų numeracija turi daug bendro su butuose iškylančiomis problemomis. Išanalizavus statistinius duomenis paaiškėjo, kad daugiausia gaisrų ir vagysčių įvyksta patalpose, pažymėtose 33 numeriu. O 76 numeriu pažymėtuose butuose šios nelaimės atsitinka rečiausiai.

Sumokėjus pinigus sukčiams internetu, norintieji Palangoje išnuomoti būstą lieka be santaupų ir būsto. Vilniaus policija praneša, kad atostogų metu paplito nauja sukčiavimo rūšis. Pasinaudoję interneto svetainėje www. skelbiu.lt paskelbtais siūlymais išnuomoti Palangoje butą, aferistai paprašo sumokėti avansą ir dingsta – jų neįmanoma surasti. Vien tik liepą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate užregistruoti trys tokių apgavysčių atvejai.

Per dešimt metų Šiauliuose į savo butus Ežero gatvėje, o keleriais metais vėliau – ir į Tilžės gatvėje esančius daugiabučius, dvi moterys buvo prisitempusios tiek „turto“ iš šiukšlių konteinerių, kad jų kaimynams teko ilgai pavargti, kol tie šiukšlynai buvo iškuopti. Ir nors praėjo nemažai laiko, daugiabučių gyventojus vis dar kankina baimė pamačius, kaip toji pati kaimynė šiukšles tempia į namus, o namo rūsyje šmėžuoja pelės – sunkios ligos leptospirozės nešiotojos.

Nekilnojamojo turto tarpininkai teigia, kad šiuo metu būsto pirkėjai yra linkę pasverti visus argumentus už ir prieš, atidžiai įvertinti savo finansines galimybes, galimus variantus ir netgi matydami, kad gali sau leisti įsigyti nekilnojamojo turto, dar kartą viską pergalvoti. Toks atsargus vertinimas ir nuolatiniai svarstymai gali turėti įtakos, kad butų kainos, kurios nurodomos skelbimuose, sostinėje pirmąjį šių metų pusmetį vis dar rodė mažėjimo, o nuomos, priešingai, didėjimo rodiklius.

Pastaruosius keletą mėnesių butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo beveik stabilios, o sandorių gausa išsiskyrė Klaipėda ir Vilnius. Ekspertai pastebi, kad didelis sostinėje vystomų nekilnojamojo turto (NT) objektų skaičius byloja apie pernelyg didelį optimizmą – visų dabar vystomų butų gali nepavykti parduoti.

Angolos piliečiai neįgali nusipirkti butų Kilambos mieste, kurį pastatė Kinijos valstybinė kompanija. Kaip praneša BBC, šiuo metu Kilamba atrodo kaip miestas vaiduoklis, kuriame gyvena viso labo apie du šimtus žmonių.

Sumokėjus nuomos mokesti  už du mėnesius į priekį bei užstatą nuomininkai neretai randą butą kitos išvaizdos, nei jis atrodė pasirašant sutartį, šeimininkai veržiasi į butą be įspėjamojo skambučio, nuolat reikalauja pinigų. Monopolį laiko agentūros Norintys išsinuomoti butą iki 1000 litų nuomos mokesčio per mėnesį patenka į agentūrų pinkles. Kiekvienas nekilnojamojo turto agentas turi mažiausiai po 20 butų, apie kurių nuomą galima rasti daugelyje tinklapių.

Prasidėjus vasarai kiek suaktyvėja nuomojamų butų rinka. Trijuose Lietuvos didmiesčiuose populiariausi yra dviejų kambarių butai, tačiau jų plotas ir kaina skiriasi. Pavyzdžiui, Klaipėdoje dažniausiai ieškoma iki 80 kvadratinių metrų, Vilniuje – iki 60 kv. m., o Kaune – iki 50 kv. m. ploto butų. Tokias tendencijas parodė lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt lankytojų užklausų analizė. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje skiriasi ir dažniausiai ieškomų butų kainos.

Vasarai prasidėjus, vis aktualesnė tampa trumpalaikė nuoma, didžiuosius miestus neretai palieka studentai, taigi lieka laisvų nuomojamų butų. Pranešime apžvelgiama, kaip šių metų vasaros pradžioje kinta butų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kiek šiuo metu kainuoja nuomotis butą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilnius. Palyginti metų duomenis, šių metų vasaros pradžioje siūlomos butų nuomos kainos Vilniuje yra apie 5 proc.

Pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui, pa­dau­gė­jo skel­bi­mų apie par­duo­da­mus bu­tus. Sa­vi­nin­kai ne­sle­pia, kad pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus ap­si­spren­džiant par­duo­ti būs­tą – šil­dy­mo kai­nos. Ta­čiau ne vi­siems pa­si­se­ka gau­ti pa­gei­dau­ja­mą su­mą.

Užkirsti kelią mokesčių nemokančių nekilnojamojo turto (NT) juodųjų brokerių veiklai galima priimant NT brokerių įstatymą, kuriam prieštaraujančiųjų beveik nėra. Tačiau valdžios atstovai šito daryti neskuba jau trečius metus. Ilgą laiką būsto nuoma besiverčianti verslininkė Jolanta Mockuvienė prieš keletą savaičių ieškodama nuomininkų pateko į neįprastą situaciją – su nuomininkais į jos namus užklydo ir NT bendrovės agentas.

Vis daugiau Londono rajonų tampa neįkandami daliai miestiečių kišenių, gilėjant kainų plyšiui tarp atskirų sostinės dalių, skelbia „London Evening Standard“. Būsto kainos tradiciškai geriau vertinamose Westminsterio, Kensingtono ir Chelsea vietovėse per praėjusius trejus metus ryškiai šovė aukštyn. Per tą patį laikotarpį nekilnojamasis turtas daugelyje mažiau prestižinių vietų, tokių kaip Hounslowe ir Barkinge, atpigo.

Per metus parduodami butai pajūryje labiausiai atpigo Preiloje ir Klaipėdoje, o pabrango – Nidoje ir Šventojoje. Tokias nekilnojamojo turto pajūryje tendencijas pateikia didžiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, birželio mėnesį išanalizavęs daugiau nei 18 tūkst. parduodamų butų skelbimų. Lyginant praėjusių ir šių metų birželio mėnesio kainas parduodami butai Klaipėdoje vidutiniškai atpigo apie 10 proc. ir vidutinė jų kaina siekia beveik 204 tūkst.

„Ober Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų gegužės mėnesį smuktelėjo 0,3%. Balandį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas.

Nuo liepos 1 d. parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybėn butą notarui reikės pateikti atsiskaitymo su daugiabučio namo bendrija pažymą. Toks reikalavimas numatytas Seimo priimtuose Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimuose. Jais įtvirtinta daug namų bendrijoms ir gyventojams aktualių naujovių, teigia pastatų administravimo įmonių grupės „ADMI“ specialistai.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų balandžio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Balandį Vilniuje buvo stebimas 0,2% butų kainų sumažėjimas.

Butų nuomos rinkai visus metus daug įtakos turi sezoniškumas – butų nuomos pasiūlą ir paklausą veikia ne tik šildymo sezonas ir su juo didėjančios išlaidos būstui, bet ir šiltasis metų laikas. Būtent šiltuoju metu vienuose miestuose atsiranda daugiau laisvų butų ir išauga pasiūla, o kituose pasiūlos trūksta dėl padidėjusios paklausos. Artėjant vasarai, ir būstų savininkams, ir nuomininkams aktualu, kaip keisis ir ar išvis keisis būsto nuomos kainos.

„Inreal“ nekilnojamojo turto ekspertų atliktos analizės duomenimis, 2011 metų sandorių apimtys didžiuosiuose Lietuvos miestuose priartėjo prie 2008 metų lygio. Šiandien daugiausiai perkami butai, kurie kainuoja iki 200 tūkst. Lt. Lyginant su krizės pradžia, labiausiai perkamų butų plotai sumažėjo vidutiniškai 10-20 proc. Prognozuojama, kad 2012 metais turėtų išsilaikyti panaši butų sandorių struktūra.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos pirmininku – prezidentu naujai dvejų metų kadencijai išrinktas „Eika“ direktorius Robertas Dargis. Tai penkta R. Dargio kadencija asociacijoje, kuriai jis vadovauja nuo pat įkūrimo 2004 m. Dešimties narių valdyba taip pat pasipildė dviem naujais nariais – “Inreal valdymas„ vadovu Gediminu Pruskumi ir “YIT Kausta“ vadovu Kęstučiu Vanagu.

Per 2012 metų pirmąjį ketvirtį naujų butų pasiūla Vilniuje išaugo net 28 %. “Per pirmus tris šių metų mėnesius rinką papildė daugiau nei 600 naujų butų 8 projektuose įvairiose Vilniaus vietose." – skaičiuoja UAB „Eika“ rinkos analitikas Tomas Žiaugra. Nekilnojamojo turto  vystytojai šiuo metu Vilniuje siūlo įsigyti apie 2100 naujos statybos butų. Pasak T. Žiaugros, beveik pusę pasiūlos sudaro nauji butai dar tik statomuose daugiabučiuose.

Sunkmetis lietuvius paskatino atsisakyti butų, išmokė pigiai statyti, tačiau pažangių architektų vizija apie skandinavų ar Vakarų Europos pavyzdžio stilingas gyvenvietes išsisklaidė tarsi miražas. Suaktyvėjusi žemės sklypų rinka atskleidė: užuot pirkę butus ir namus profesionalų suprojektuotose šiuolaikiškose stilingose gyvenvietėse, lietuviai ruošiasi pigių individualių namų statyboms ūkio būdu.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - šių metų kovo mėnesio reikšmė išliko nepakitusi. Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia. Kovo mėnesį Lietuvos didmiesčiuose buvo fiksuojami skirtingi kainų pokyčiai: Vilniuje buvo stebimas 0,1proc.

2011-aisiais metais Vilniaus miesto Viršuliškių ir Lazdynų seniūnijų teritorijoje ypatingai padaugėjo vagysčių iš butų. Nusikalstamos veikos braižas buvo analogiškas – iš bendrojo naudojimo balkono-džiovyklos, išlaužęs priešgaisrines duris, atstūmęs butų balkono duris, vagis lengvai patekdavo į butus. Ilgapirštis lankėsi tik senos statybos stambiaplokščiuose butuose, kuriuose įrengtos minėtos priešgaisrinės durys ir bendro naudojimo balkono džiovyklos.