būsto renovacija

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) skelbia kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai. Paraiškų bus laukiama iki 2022 m. vasario 1 d. arba iki tol, kol nebus viršyta šiai priemonei numatyta 800 tūkst. eurų suma. Paraiškas galima teikti visuose regionuose esančiuose BETA padaliniuose. Mažoji renovacija skirta vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui bei įrenginių, skirtų karštam vandeniui ruošti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, diegimui.

Dalį nerenovuotų daugiabučių namų gyventojų nuo modernizacijos sulaiko įsitikinimas, kad tokiu atveju pakils šildymo kaina. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pasitelkė į pagalbą profesionalus, kurie padėjo išaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų.

Nors senų bei energiškai neefektyvių daugiabučių Lietuvoje dar yra dauguma, pastaraisiais metais vis didesnė dalis šalies gyventojų įvertina Daugiabučių namų modernizavimo programos teikiamą naudą.

Pastaraisiais metais, nuosekliai augant daugiabučių renovacijos mastams, Lietuvos miestai ir jų daugiabučių namų kvartalai keičiasi neatpažįstamai. Šiandien sparčius renovacijos tempus demonstruoja Aukštaitijos regionui priskiriamos Panevėžio m. ir Biržų r. savivaldybės, kuriose renovuotų namų dalis siekia atitinkamai 22,4 ir 16,5 procentus.

Šaltasis metų laikotarpis – puikus metas atsinaujinti savo būstą. Remonto paslaugų kainos nemažos, tačiau ekspertai pataria per daug netaupyti ir darbus patikėti profesionalams. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius metus statybos sąnaudų elementų kainos išaugo 0,9 proc.

Žemaitijos regione modernizuotų daugiabučių, esančių Šilalės r. ir Kelmės r. savivaldybėse, gyventojai jau spėjo pajusti renovacijos naudą – sumažėjusias pastato energijos sąnaudas ir tuo pačiu mažesnes išlaidas šildymui, taip pat didesnį komfortą geriau kasdienius poreikius atitinkančiame būste.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Žemaitijos regionui priskiriamose savivaldybėse senų daugiabučių modernizacija įgauna vis didesnį pagreitį. Svarbu tai, kad daugėja aplinkinių gerųjų renovacijos pavyzdžių, kurie motyvuoja gyventojus ryžtis savo daugiabučio atnaujinimui. Lygiai taip pat ir su savivaldybėmis: aukštesnius renovacijos rodiklius demonstruojantys miestai tampa pavyzdžiu kitiems. Šiandien Žemaitijoje esančios Akmenės r. sav. ir Plungės r. sav.

Vaizdingu kraštovaizdžiu ir piliakalnių gausa pasižymintis Žemaitijos regionas šiandien dar labiau gražėja – įgyvendinama daugiabučių namų renovacija negrįžtamai keičia tiek mažesnių, tiek didesnių miestų veidus. Daugiau nei 10 šalies savivaldybių apimančiai Žemaitijai neretai yra priskiriamas ir beveik visą Baltijos pajūrio ruožą aprėpiantis Mažosios Lietuvos etnografinis regionas, į kurį patenka tokie miestai kaip Klaipėda, Palanga ar Šilutė.

Dzūkija, apimanti pietrytines Lietuvos teritorijas, dažniausiai asocijuojasi su srauniomis upėmis ir dideliais miško masyvais, kuriuose gausu uogų ir grybų. Visgi, Lietuvos renovacijos žemėlapis leidžia matyti, kad Dzūkijos regionas pasižymi ir kitu aspektu – sparčiausiais senų daugiabučių renovacijos tempais visoje šalyje.

Pastaraisiais metais tiek Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, tiek viso pasaulio mastu skiriama daugiau dėmesio kovai su klimato kaita. Vis dažnesnės klimato sąlygotos gamtinės katastrofos kasmet padaro didžiulius nuostolius, kurių mastas palaipsniui tik didėja. Dėl šios priežasties ieškoma būdų, padedančių tausoti aplinką ir sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą, o vienas iš jų – energetiškai neefektyvių daugiabučių modernizavimas.

Sausio pabaigoje pasibaigus paraiškų daugiabučiams atnaujinti terminui skaičiuojama, kad buvo gauta 480 paraiškų iš 51 šalies savivaldybės, o bendra investicijų suma, preliminariais skaičiavimais, sieks apie 210 mln. eurų. Tokie šio kvietimo rezultatai, anot Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, išryškino net keletą svarbių dabartinio renovacijos proceso aspektų.

Nepaslaptis, kad daugiabučiai daugiausia šilumos netenka per stogą, sienas, langus, duris ir kitas nesandariausias pastato vietas. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų itin daug dėmesio skirti šiltinimo priemonių pasirinkimui ir nebijoti į jas investuoti, nes daugiausiai potencialo padidinti energinį efektyvumą slypi būtent čia.

Dauguma Lietuvos gyventojų (65 proc.) teigia, kad renovuotas namas ir sutvarkyta aplinka paskatina ir kaimyninių namų gyventojus imtis iniciatyvos renovuoti daugiabutį, rodo BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) atliktas tyrimas. Visgi gyventojai dažnai nesiryžta renovuoti būstą, nes iš pirmo žvilgsnio šis procesas atrodo sudėtingas. Kita vertus, kad namo renovacija įvyktų, gyventojai turi ištarti du „taip“. Visa kita – renovacijos projekto administratoriaus darbas.

Pirmieji žingsniai įsitraukiant į Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamą  daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą yra labai svarbūs. Kas gali inicijuoti pastato atnaujinimą, kaip tinkamai sušaukti pirmąjį butų savininkų susirinkimą ir kaip jam pasiruošti – į visus šiuos klausimus atsakymus rasite netrukus. Iniciatorius – savivaldybė  Pirmasis būdas pradėti daugiabučio atnaujinimo procesą yra savivaldybės iniciatyva.

Pastaraisiais metais vis populiarėjančios aplinkos apsaugos idėjos skatina miestus investuoti į energinio efektyvumo didinimą. Vienas tokių būdų – neefektyvių būstų modernizavimas gyventojams leidžia ne tik prisidėti prie aplinkos tausojimo, bet ir sumažinti šildymo išlaidas.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau kalbama apie poreikį nuo pavienių namų atnaujinimo pereiti prie kvartalinės renovacijos, kuri apima platesnius pokyčius – atnaujina visą kvartale esančią infrastruktūrą, į kurią įeina žaliosios zonos, kiemų aikštelės, jų apšvietimas, sporto aikštynai ir pan. Šiandienai daugiau nei pusė Lietuvos savivaldybių yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.

Balandžio mėnesį vyko Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuoti „Metų renovacijos projekto“ rinkimai. Jiems pasibaigus, laimėtojai išrinkti du praėjusiais metais atnaujinti Lietuvos daugiabučiai – Marijampolėje ir Šiauliuose. Juos išrinko iš įvairių sričių ekspertų sudaryta komanda ir visuomenė. Po atviro balsavimo, vykusio naujienų portale ir BETA Facebook" puslapyje, daugiausiai visuomenės simpatijų pelnė Energetikų g. 11, Šiauliuose atnaujintas gyvenamasis namas.

2013-aisiais, prasidėjus antrajam renovacijos etapui Lietuvoje, Jurbarke jau atnaujinta daugiau nei trečdalis daugiabučių. Važiuojant pagrindine miesto gatve susidaro įspūdis, kad Jurbarkas – visai neseniai pastatytas miestas. Čia žmonės gyvena ne tik atnaujintuose daugiabučiuose, bet ir išėję į kiemą mato sutvarkytas viešąsias erdves. Daline renovacija neapsiriboja Didysis renovacijos bumas Jurbarke įvyko 2015-2016 metais.

Paskelbus antrąjį renovacijos etapą ir Lietuvoje prasidėjus didžiajam atnaujinimo bumui, į procesą vis labiau įsitraukia visos šalies savivaldybės. Vienoje iš lyderių – Varėnoje nuo 2013 m. įgyvendinti 33 projektai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

2016 m. atnaujinus per dvi dešimtis daugiabučių Kauno rajone, renovacijos procesas pernai šioje savivaldybėje kiek sulėtėjo, tačiau po truputį atgauna didelį tempą. Kaip pasakoja vienos didžiausių įmonių, administruojančių renovaciją Kauno rajone, atstovai, šiuo metu Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa vyksta net trimis frontais – dalis daugiabučių jau apsupti pastolių, kitur rengiami investicijų planai ir vyksta rangos darbų konkursai.

Šiandien Vilniuje jau vyksta realūs daugiabučių renovacijos darbai. Renovuotų namų butų savininkai dar šiais metais galės džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Šiuos namus šiandien apžiūrėjo ir Vilniaus meras Artūras Zuokas, praneša Vilniaus savivaldybė . „Džiaugiuosi, kad šiuo metu 29 namai renovuojami ar ruošiami renovacijai, nors procedūros renovacijai per daug sudėtingos, reikalaujančios daug susitarimų, dėl ko procesas užtrunka.

Likus maždaug dviem mėnesiams iki didžiojo renovacijos starto, kai vienu metu šalyje planuojama pradėti 450–500 daugiabučių renovaciją, penktadieni Aplinkos ministerijoje pasirašyta projektavimo, statybos ir rangos darbų sutartis dėl 14 gyvenamųjų namų renovacijos Palangoje. Iš karto po pasirašymo surengtoje spaudos konferencijoje Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad renovacija – vienintelis būdas gyventojams sutaupyti šilumą senos statybos daugiabučiuose.

Trečiadienį Alytuje Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovai žurnalistams organizavo reidą po renovuotus ir nerenovuotus daugiabučius namus, taip siekta įsitikinti renovacijos nauda. Po reido apžvelgta padėtis šalyje dėl atnaujinamų namų.

Artėja Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos valdymo pabaiga. Jau dabar dauguma politologų teigia, kad Tėvynės Sąjungos (TS) rinkiminė programa sužlugo, nes susidaro įspūdis, kad viskas buvo daroma atvirkščiai nei buvo žadėta. Kalbėdami apie tokias visuomenėje vyraujančias problemas, kaip valdžios atstovų ciniškas savanaudiškumas, konservatorių atstovai neretai elgiasi taip, tarsi ir jiems ta savybė būtų nesvetima.

Valstybiniam renovacijos projektui mindžiukuojant vietoje, gyventojų požiūris į senų daugiabučių modernizavimą išlieka skeptiškas. Nepaisant to, jog šildymo kainos kasmet kopia į viršų, renovuotų daugiabučių yra mažai, o pati modernizacijos kokybė gyventojams kelia daug abejonių. Nekilnojamo turto specialistai pastebi, jog vis daugiau žmonių randa išeitį – užuot renovavę senus neperspektyvius būstus, juos parduoda ir keliasi gyventi į naujos statybos daugiabučius.

Premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymai apie šilumos kainas ir būsto renovaciją tik dar kartą papiktins žmones, – teigia Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius. Portalui „Balsas.lt“ A. Butkevičius sakė, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus pareiškimas, esą didelės sąskaitos už šilumą paskatins žmones būsto renovavimui, yra šoko būsenos ištikto žmogaus kalbos.

„Bitė Lietuva“ dėl galimo vartotojų klaidinimo sustabdė padidinto tarifo paslaugos tiekimą bendrovei „Facility services“, kuri vykdė gyventojų apklausą dėl būsto renovacijos. Gyventojai laišku buvo kviečiami balsuoti trumpąją SMS žinutę numeriu 1671 ir išreikšti savo nuomonę būsto renovacijos klausimu.

Vyriausybė, Seimo paprašyta pateikti savo išvadą, pritarė siūlymui patikslinti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, numatant lengvatas nepasiturintiems gyventojams, atnaujinantiems savo būstus.