būsto paskolos

Rekordinius pelnus besikraunančių bankų būtiniausių paslaugų krepšelis kas mėnesį žmonėms turėtų kainuoti ne pusantro, o vieną eurą. Ir šis dydis turėtų būti susietas su minimalia alga. Taip siūlo Lietuvos bankas ir finansų ministerija. Dar jie planuoja įpareigoti bankus būstui skolinti ne tik kintamomis, bet ir fiksuotomis palūkanomis, o šios esą neturėtų būti žvėriškai didesnės už kintamąsias. Bankų asociacija abu siūlymus kritikuoja, esą valdžia ėmėsi reguliuoti kainas.

Daugiau nei 35 milijonus klientų pasaulyje turinti britų finansų programėlė „Revolut“ pradeda vystyti būsto paskolų produktą. Inovatyviai namų įsigijimo paslaugai sukurti bendrovė pradeda specialistų paiešką, dalis pozicijų atviros ir lietuviams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje jau pasamdyti 3 būsto paskolų ekspertai, artimiausiu metu planuojama paskelbti dar apie 15 lietuviams atvirų pozicijų.

Europos centriniam bankui 10-tą kartą iš eilės padidinus palūkanų normas ir stipriai išaugus žmonių įmokoms už būsto paskolas, Latvijos valdžia užsimojo padėti savo gyventojams: šalies parlamentas Finansų ministerijai paskyrė parengti projektą, įpareigosiantį šalies bankus dvejus metus perpus sumažinti savo maržų dalį paskolų kainoje. Lietuvos valdžia, finansų įstaigos ir ekonomistai Latvijos pavyzdį kritikuoja.

Lietuvoje būsto įperkamumas rekordinėje žemumose. Augant bankų palūkanoms imti paskolą gyventojams per brangu. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai kaltina bankus, kad šie lobsta ir nieko nedaro. Todėl patys imasi veiksmų pritraukti pirkėjus – siūlo išperkamąją nuomą, dykai įrengia būstą ar dalija nemokamai garažus. Skaičiuojama, kad šių dovanų vertė siekia apie 20 tūkst. eurų. Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būsto įperkamumas šiuo metu rekordinėse žemumose.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad Lietuvoje būsto pirkėjai tapo labai atsargūs, jie ilgai galvoja, svarsto, prašo nuolaidų. Pardavėjai tikina, kad bet koks prekių ar paslaugų brangimas atbaido gyventojus ir nuo būsto įsigijimo. Todėl kai kurie statytojai sutinka pirkėjams padaryti ir nuolaidų. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad pastaruoju metu kylančios kuro kainos daro netiesioginę įtaką ir NT rinkai.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Būstui brangstant, gyventojams jį įpirkti tampa vis sunkiau. Verslo atstovai tikina, kad dėl to kaltos valstybinės institucijos ir jų pertekliniai reikalavimai, tuo metu Aplinkos ministerija akcentuoja statybų kokybę, kuri, anot jos, yra būtina. Apie būsto kainas, jo įperkamumą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) būsto forume „Būsto įperkamumas: sprendimai ir priemonės“ diskutavo valdžios ir verslo atstovai.

Viena iš didžiausių finansų įstaigų visose Baltijos šalyse teikia iš esmės tokias pačias mažmeninės bankininkystės paslaugas. Vis dėlto šiame banke būsto paskolos lietuviams yra daug brangesnės nei latviams ir estams. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu Latvijoje ir Estijoje naujoms būsto paskoloms laikinai netaikoma banko marža.

Vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei dvigubai. Siekdami palengvinti finansinę naštą klientams kai kurie bankai nusprendė metams visiškai panaikinti palūkanų maržą ar kelti indėlių palūkanas. Kiti teigia, kad rinką stebi ir kol kas jokių pokyčių neplanuoja.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones.

Augant būsto paskolų palūkanoms Lietuvoje būtų galima įstatymu įteisinti galimybę gyventojams atidėti įmokas, sako šalies prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Specialistai pastebi, kad būsto rinka Lietuvoje šiuo metu yra sustingusi. Geresnių laikų laukia tiek būsimi pirkėjai, tiek vystytojai. Prognozuojama, kad jeigu pardavėjams pritrūks pinigų, jie nebelauks ir siūlys pirkėjams nuolaidas. Tačiau dabar nekilnojamo turto (NT) rinkai daugiausia iššūkių kyla dėl palūkanų augimo. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad paskolų palūkanų kilimas turi dvejopą poveikį.

Šiandien nusipirkti būstą vis sunkiau ne tik dėl kylančių jo kainų, bet ir didėjančių palūkanų. Paskolos įmoka vidutiniškai siekia 500–600 eurų. Beveik tiek, kiek siekia minimali mėnesinė alga į rankas. Taip pat paskolų įmokos auga ir anksčiau paskolas pasiėmusiems gyventojams.  Vilnietė Aistė šiuo metu derasi su bankais dėl paskolos. Ji portalui tv3.lt pasakojo, kad jau yra išsirinkusi būstą ir sumokėjusi avansą.

Aukštų kainų pasiutpolkės ritmu trypia ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka. Plėtotojai vis dar nerodo noro mažinti būsto kainų, daugėja ir nutraukiamų sandorių. Anot NT eksperto Arnoldo Antanavičiaus, kainos galėtų kristi defliacinėje aplinkoje, o tokių apraiškų kol kas nematyti. Pokalbis su A. Antanavičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo pandemijos pradžios būstas Lietuvoje pabrango 50 procentų. Tik pastaraisiais mėnesiais kainos vos vos pakrypo žemyn, tačiau brangsta paskolos.

„TV Pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva prieš keletą metų nusprendė įsigyti beveik 100 kvadratinių metrų kotedžą Vilniaus pakraštyje, nes keturių asmenų šeimai iki tol turėtas butas tapo per ankšta vieta gyventi. Bankas Rūtai naujam būstui paskolino 126 tūkstančius eurų, kuriuos moteris įsipareigojo išsimokėti per 30 metų. Moteris ramiai gyveno, mokėjo po 470 eurų per mėnesį ir prieš keletą dienų sužinojo nemalonią žinią. Dėl augančių palūkanų netrukus teks mokėti kone dvigubai.

Norintiems gyventi tvariau ir besidairantiems naujo būsto gyventojams SEB bankas pristato žaliąjį būsto kreditą, skirtą palankesnėmis sąlygomis įsigyti aukščiausio energinio efektyvumo būstą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Imantiems tokias paskolas siūlomos mažesnės palūkanos. „Skaičiuojama, kad Europoje pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos energijos ir lemia 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą.

Ne pirmo būsto paskola yra rizikingas sprendimas, pasikeitus ekonominei situacijai klientas gali įklimpti giliose skolose, įspėja specialistai. Siekdamas to išvengti, Lietuvos bankas nusprendė griežtinti pradinio įnašo reikalavimus imantiems paskolą ne pirmam būstui. Ekspertai teigia, kad šis sprendimas gyventojams gali padėti apsisaugoti.

Apie nuosavą būstą svajoja daugelis. Neturintys daug pinigų paprastai jį įsigyja pasiėmę banko paskolą. Tačiau pirmiausia reikia susitaupyti pradiniam įnašui. Anot bankų atstovų, jis vidutiniškai siekia 20 proc., kurių veikiausiai neužteks, nes dar pinigų reikės ir būsto remontui arba įrengimui.

Reaguodamas į situaciją dėl koronaviruso ir su tuo susijusį klientų susirūpinimą, „Swedbank“ yra pasiruošęs padėti savo klientams įveikti iškilusias problemas, tinkamiausio sprendimo su kiekvienu klientu ieškodamas individualia tvarka, trečiadienį paskelbė bankas.  Ir verslo įmonėms, ir gyventojams bankas gali pritaikyti paskolų įmokų atidėjimą iki 6 mėn. trukmės laikotarpiui, o būsto paskolas turintiems klientams paskolos įmokas bus galima atidėti iki 12 mėn.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pastebimai išaugo būsto paskolų palūkanos. Lietuvos bankas leidžia suprasti, kad komerciniai bankai gali tai daryti, nes konkurencija tarp jų yra per maža. Tačiau kartu centrinis bankas teigia ieškantis sprendimų, kaip padėtį pakeisti. Naujausias iniciatyvas ir idėjas, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Didelė dalis žmonių gana ramiai tikisi, kad likus vos metams iki naujų seimo rinkimų didelių nustebimų nebus ir nauja valdančioji dauguma praplauks šį periodą be radikalių sprendimų. Visgi kova vyksta ir sprendimus, kurie potencialiai paveiks visų kišenes, gali tekti priimti. Šiuo metu yra dvi kryptys, kurios pasiūlytos valdančios daugumos ir prezidento, kaip surinkti papildomas lėšas biudžeto perskirstymui.

Pastaraisiais metais paskolą būstui imantys lietuviai bankams turi atseikėti vis daugiau pinigų palūkanoms. Tai Lietuvos gyventojams papildomai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Šalies bankai nesikuklina taip pelnytis žmonių sąskaita, nors bendrai eurą turinčiose šalyse palūkanos vis mažėja. Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams. Tačiau vienas įdomiausių aspektų – būsto paskolos viršijo prieškrizinį lygį. „2015 m. buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Gyventojai turės 14 dienų apsigalvoti ir be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties, atsiras teisė bet kada grąžinti kredito dalį anksčiau laiko, o kompensacija kreditoriui negalės būti didesnė nei 2 proc. grąžinamos kredito dalies, o nekilnojamojo turto vertinimą galės atlikti tik nepriklausomi ekspertai, o kredito davėjas kai kuriais atvejais neturės teisės reikalauti papildomai įkeisti būsto.

Komerciniai bankai po daugiau nei pusmetį trukusių derybų su Lietuvos banku ir Finansų ministerija dėl būsto paskolų direktyvos vis dar nesutaria, kaip turėtų būti reguliuojama ši rinka. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigia, kad bankų netenkina, kad naujos taisyklės būtų taikomos visoms hipoteka užtikrintoms paskoloms. Tuo metu finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad griežtesniu reguliavimu siekiama apginti vartotojus.

 Dažnas lietuvis įsitikinęs, kad geriau jau mokėti palūkanas bankui už būsto paskolą nei nuomostis butą iš kitų žmonių. Tačiau neretai žmonės prieš imdami paskolas užduoda sau ir banko darbuotojams ne tuos klausimus, kuriuos derėtų. Finansų konsultantas Arnas Markevičius tikina, kad dažniausiai į bnką paskolos atėję žmonės užduoda du pagrindinius klausimus. Pirmas – kuriame banke išduoda geriausias paskolas. Tačiau savaime aišku, jog atsakymo į šį klausimą nėra.

Bendras gyventojų paskolų portfelis antrą ketvirtį padidėjo. Didžiausią įtaką tam turėjo būsto paskolų vertės didėjimas. Būsto paskolų portfelis po truputį didėja nuo pavasario pradžios, o naujų būsto paskolų vertė šių metų antrą ketvirtį buvo beveik trečdaliu didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.

Būsto paskolų teikėjos „Nationwide Building Society“ duomenimis, rugpjūtį būsto kainos Didžiojoje Britanijoje sumažėjo labiausiai per 10 mėnesių. Vidutinė būsto kaina rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo 0,6 proc. ir siekė 165 tūkst. 914 svarų sterlingų. Palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, būsto kainos rugpjūtį krito 0,4 proc.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto. Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos.

Nors lietuviai dar neskuba leisti pinigų vartojimui,  SEB banko atlikta paskutinio ketvirčio namų ūkių apžvalga rodo, kad  didžioji dalis gyventojų tampa ramesni dėl ateities. Tai, anot šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, rodo trys ženklai: atgijęs žmonių noras pasinaudoti mokesčio lengvatomis, ilgalaikių indėlių populiarėjimas bei atsakingesnis požiūris į pasiimtų paskolų grąžinimą. „2010 m. pabaigoje, skubėdami susigrąžinti iki 15 proc.

Skandinavų bankininkai iš paskutiniųjų neigia, kad artimiausiu metu gali ateiti toks laikas, kai už negrąžinamas būsto paskolas bankai, daugiausia - Švedijos, pradės atiminėti į kreditų spąstus patekusių lietuvių paskutinį namą ar butą. Tačiau „Respublika” išsiaiškino, kad tai gali būti tik gražūs žodžiai, skirti būsimiems benamiams nuraminti.