būsto paskola

Šalies bankams pakeitus kreditavimo sąlygas, dažnam emigrantui tenka nusivilti. Emigrantai nebegauna būsto paskolų, jei uždarbiauja tose šalyse, kur atlyginimas mokamas ne eurais. Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog tokių atvejų Lietuvoje vis daugėja. Dažnas emigrantas nuosavą būstą nutaria pirkti svetur. Į portalą tv3.lt kreipėsi jauna, 4 asmenų šeima. „Esame kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, kuriose vyras dirba užsienyje, žmona vaikus augina Lietuvoje.

Nuo liepos įsigalios naujas įstatymas, reguliuojantis kredito būstui išdavimą. Žmonės, imantys paskolą nekilnojamam turtui pirkti, bus geriau informuojami ir turės daugiau laiko apsispręsti. Ekspertas sako, kad bankams bus užkirstas kelias gudrauti keliais ne visai sąžiningais būdais.

Seimas priėmė su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų. „Šiuo įstatymu atveriame keliame naujovėms, didiname konkurenciją būsto kreditų rinkoje, o svarbiausia - stipriname vartotojų apsaugą.

Būstą nuomoti, o ne įsigyti – ypač populiaru užsienyje. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje. Visgi, bankams siūlant žemas palūkanas, imama svarstyti, ką geriau pasirinkti – nuomą ar pirkimą. Jaunoji karta bei mobilesnė darbo rinka keičia tendencijas Lietuvoje, mano „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo stiprinti būsto paskolų gavėjų apsaugą - institucijos parengė Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektą. „Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo teisės akto, kuris išsamiai nustatytų būsto ir kitų kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisinį reguliavimą.

Lietuvos bankas rinkos dalyviams pateikė pasiūlymus dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų. Jais būtų įtvirtintas reikalavimas atsakingai vertinti kliento riziką dėl galimo palūkanų kilimo, o siūloma trumpesnė maksimali būsto paskolos trukmė spartintų paskolos grąžinimą ir mažintų perteklinio įsiskolinimo galimybę. „Dabartinės palūkanų žemumos didina riziką pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes.

Irma Janauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų rinkų atstovų teigimu, turintieji būsto paskolas dar gali būti ramūs, nes bazinės palūkanų normos, nuo kurių ir priklauso mėnesinės įmokos bankui dydis, apie porą metų išliks žemos. Prognozuojama, kad dabartinės vos 0,5 proc. bazinės palūkanos eurais 2015 m. pabaigoje dar nebus perkopusios 1 proc. Tačiau kada jos vėl pasieks prieškrizinį lygį, spėjama skirtingai.

SEB bankas šių metų pirmą ketvirtį šalies gyventojams suteikė 49 proc. daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmus tris mėnesius iš viso sudaryta 881 būsto paskolų sutartis SEB banke, jų bendra vertė 119 mln. litų. SEB banko duomenimis, daugiau kaip 50 proc. naujų sutarčių sudarytos pirkti būstą Vilniuje ir jo apskrityje, 25 proc. – Kaune ir jo apskrityje, 11 proc. – Klaipėdoje ir jos apskrityje.

Mažos indėlių palūkanos bankuose gyventojus ir investuotojus verčia ieškoti alternatyvų, todėl vis daugiau žmonių susirengia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), tarp jų ir emigrantai, ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtoje konferencijoje sakė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. „Aktyvumas pernai, lyginant su ankstesniais metais, buvo pastebimas visuose NT sektoriuose.

Lietuviai neišmoko skaudžių krizės pamokų ir imdami kreditus būstui įsigyti kartoja tas pačias klaidas kaip ir prieš penkerius metus. Tokį priekaištą trečiadienį išsakė Finansų ir kreditų valdymo asociacija (FIKVA). Vėluojamų mokėti įmokų kreditus teikiančioms bendrovėms vertė šių metų antro ketvirčio pabaigoje siekė 2,7 mlrd. litų, o per tą patį ketvirtį ši suma padidėjo net 9 proc.

Nusprendėme – norime savo namų. Nesitikėjome, kad tai kainuos tiek daug nervų... Tikiuosi, kad mūsų patirtis, teisingi sprendimai ir klaidos padės tiems, kas ieško informacijos, kaip nusipirkti namus Anglijoje. Šiame, paskutiniame Anglija.lt šio ciklo straipsnyje apie būsto pirkimą – viduramžių laikus menanti rinkliava, paskutiniai reikalai prieš pasirašant sutartis bei naudingi patarimai keliantis į naujus (nebūtinai nuosavus) namus.

Tai, kaip vyksta būsto pirkimo procesas, žinoma tikrai ne kiekvienam pirkėjui. Vieni per daug nesidomi – atiduoda viską tvarkyti specialistams, o kiti bando klausinėti, ieškoti informacijos ir suprasti. Mes priklausome pastarajai grupei, stengiamės kaip įmanoma daugiau sužinoti apie šio proceso eigą. Šiame straipsnyje – apie pagrindinius būsto pirkimo etapus ir ką verta žinoti kiekvienam gyvenamojo būsto pirkėjui.

Prieš gerą dešimtmetį retas lietuvis galėjo sau leisti įsigyti nuosavą būstą, prabangesnį automobilį ar kelių savaičių kelialapį į šiltuosius kraštus. Daugumos mūsų tėvai užaugo be prabangių kelionių, pirkinių ir tuo labiau už skolintas lėšas įsigytų nuosavų namų. Jei kam ir pasisekė, tai nebent gavusiems palikimą ar „atstovėjusiems eilę“ sovietmečiu, kai butus skirstė valdžia.

Nusprendėme – norime savo namų. Nesitikėjome, kad tai kainuos tiek daug nervų. Kol kas nežinau, ar šis straipsnių ciklas turės laimingą pabaigą, tai yra, ar įsigysime būstą, tačiau tikiuosi, kad mūsų patirtis, teisingi sprendimai ar klaidos padės tiems, kas ieško informacijos, kaip nusipirkti namus Anglijoje. Ir dar tikiuosi, kad mūsų pastangos nusipirkti būstą bus vaisingos.

Visą vasarą Lietuvos bankas (LB) tik radęs progą trimitavo apie atsakingo skolinimo taisykles, tačiau bankams į tai nusispjauti. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad „DnB Nord” bankas keturiems asmenims paskolino 100 proc. reikalingų pinigų būstui naujame daugiabutyje įsigyti. O LB dėliojamose atsakingo skolinimo taisyklėse numatyta, kad bankas neturėtų skolinti daugiau nei 85 proc. perkamo būsto vertės.

Švedai būsto paskolą gali gauti už 2,15 proc., Prancūzijoje – už 3,3 proc., Vokietijoje jos kainuoja nuo 2,4 proc. iki 4,7 proc., Airijoje – nuo 3 proc. O šit Lietuvoje paskolų kaina prasideda nuo 3,65 proc. litais ir 3,463 proc. eurais. Turtuoliai skurdžiai Už mažiausius procentus gavę būsto kreditą gali pasidžiaugti tik vienetai.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo Lietuvos bankų balandžio mėnesio rodiklių komentarai: „Atrodytų, kad balandis niekuo neišsiskyrė šių metų pirmųjų mėnesiu kontekste, tačiau panagrinėjus atidžiau peršasi išvada, kad pokyčiai mikro lygmenyje visgi vyksta. Pirmiausia, šiek tiek keičiasi taupymo tendencijos, o naujų būsto paskolų rinkoje antrą mėnesį paeiliui fiksuojami gerai matomas augimas.

Bankų ir su laikinais sunkumais susiduriančių klientų dialogas leidžia išvengti turto perėmimo, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). Šalyje veikiantys komerciniai bankai, pasak LBA, ieško būdų spręsti paskolas paėmusių ir laikinus sunkumus šiuo metu patiriančių gyventojų problemas. Paprastai pasiekiami susitarimai, leidžiantys gyventojams įvykdyti finansinius įsipareigojimus ilgalaikiu laikotarpiu ir išsaugojantys jų būstą.