bronislovas lubys

Vieno didžiausių verslo koncernų Lietuvoje „MG Baltic“ savininkas ir vadovas Darius Mockus sako vis dar mąstantis, ką padarė ne taip, kai koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui buvo pareikšti įtariamai kyšių politikams davimu. D.Mockus interviu BNS užsimena galvojantis apie galimus pasitraukimo iš verslo kelius, nors ir pabrėžia kol kas tam esantis per jaunas. „MG Baltic“ vadovas ir strategas kalba apie jo plėtrą į užsienio rinkas, tačiau perkelti ten koncerno valdymo sako neketinantis.

Ką tik iš užsienio parsivežti nauji garsių dizainerių modeliuoti kostiumai, prašmatnios vakarinės suknios, iš tolo lenkiamos galvos pasisveikinant, damų šypsniai ir padėkos išgirdus, kaip jos „šauniai ir jaunai“ atrodo, bokalų skambesys – tai eilinis verslo elito vakarėlių vaizdas. Tačiau išsivadėjus šampanui neretai atsitinka taip, kad dar vakar vienas kitam draugiškai per petį tapšnoję verslininkai suremia ietis ir ilgam, o neretai ir visam laikui tampa aršiais priešininkais.

Bronislovo Lubio našlės Lydos Lubienės namuose rastas lavonas, praneša delfi.lt. Prabangiuose namuose, esančiuose Vilniuje, Birutės gatvėje, ketvirtadienį rastas negyvas apsaugininkas. Policija įvykio nekomentuoja. Manoma, kad vyrą galėjo ištikti infarktas. Tikslią mirties priežastį nustatys ekspertai.

Kauno miesto apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones koncerno „Achemos grupė“ valdybos veiklai. Teismas sustabdė koncerno „Achemos grupė“ valdybos nario Rimanto Rėklaičio įgaliojimus, uždraudė jo išrinkimą registruoti Registrų centre. Tokiu būdu teismas iš dalies patenkino buvusio koncerno savininko, šviesaus atminimo Bronislovo Lubio dukters Jūratės Žadeikienės ieškinį, kuriuo prašoma įpareigoti koncerno valdybą perskaičiuoti rugsėjo 19 d. akcininkų susirinkimo rezultatus.

2011 m. spalio 23-iosios pavakarę šalį apskriejo liūdna žinia: Druskininkuose rastas negyvas verslininkas, koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjas ir pagrindinis savininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys. Nepriklausomybės Akto signataro, 1992–1993 m. vadovavusio Vyriausybei, širdis staiga sustojo važinėjantis dviračiu. Redakcija turi įrodymų, kad, velionio kūno dar nepašarvojus, našlė Lyda Lubienė suskubo po visą Lietuvą ieškoti vyro turtų.

 Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Strateginis projektas ar milžiniška afera? Toks klausimas gali kilti klausant valdančiųjų politikų, kurie vis garsiau ir griežčiau pasisako apie suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ketvirtadienio vakarą  pagerbė iškiliausius verslo lyderius  2011 metais. „Partnerystės lyderio“ apdovanojimas atiteko ilgamečiam Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui a.a. Bronislavui Lubiui.

Sekmadieninis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 22-ųjų metinių iškilmingas minėjimas Seime suglumino ne vieną Kovo 11-osios Akto signatarą, rašo „Lietuvos rytas“. „Taip ir nesupratau, ko mes buvome susirinkę? Kada pagaliau išmoksime švęsti, o ne valstybės švenčių proga verkti ar savo kalbomis vieni su kitais suvedinėti sąskaitas? Juk Lietuvai negresia joks karas“, – išeidamas iš istorinės Kovo 11-osios salės neslėpė nusivylimo signataras Nikolajus Medvedevas.

Premjeras Andrius Kubilius, 2009-ųjų pabaigoje rašydamas laiškus į Maskvą dėl dujų „Achemai“, turės aiškintis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Nors tuometis „Achemos“ šeimininkas šviesaus atminimo Bronislovas Lubys, prasidėjus sunkmečiui, nesyk ragino A. Kubilių pradėti derybas su Maskva dėl dujų kainų Lietuvai sumažinimo, tačiau premjerui atrodė kitaip. Vis dėlto A. Kubilius išsiuntė du laiškus į Maskvą: vieną – dujų koncernui „Gazprom“, kitą – Rusijos vyriausybei.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Vidmanto Babrausko straipsnis „Kreivas teisingumas?“. Vilniaus meras Artūras Zuokas apeliuoja į generalinį prokurorą Darių Valį ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą. Jis prašo išsiaiškinti, ar generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis neužmynė ant Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriuose aptariama atsakomybė už kyšininkavimą, papirkimą ir piktnaudžiavimą.

Vienos kartos keičia kitas kartas. Iš gyvenimo pasitraukus įtakingam verslininkui Bronislovui Lubiui, galima sakyti, baigėsi senosios kartos valdymo era. Apie jaunųjų ir vyresnių kartų vadybos stilių, panašumus ir skirtumus Balsas.lt kalbėjosi su verslo ir vadybos konsultantu Vitoldu Masalskiu.

Lietuviai pagaliau sulaukė banko nacionalizavimo, kuris primena užgrobimą per karinį perversmą ar revoliuciją. Mūsų valdžia ryžtingai įvykdė specialiąją operaciją. Tiesa, tokiems atvejams nebuvo būdingų vaizdų: areštų, pastatų šturmo, nešmėžavo kaukėti ir ginkluoti pareigūnai. Visa tai piliečiai gali įsivaizduoti žiūrėdami istorinius filmus ar užsienio žinias.

Praėjusią savaitę gimtinės žemėje amžinam poilsiui atgulusį Bronislovą Lubį galima drąsiai vadinti lietuviško verslo krikštatėviu. Jo išėjimas padėjo simbolinį tašką nepriklausomybės pradžioje susiformavusiai verslo epochai. „Manau, kad B. Lubys buvo solidžiausia XX amžiaus Lietuvos verslo asmenybė. Jis buvo visai kito kalibro figūra“, – šais žodžiais bene taikliausiai B. Lubio fenomeną apibūdino vienas iš „VP Grupės“ akcininkų Ignas Staškevičius. Juoda ir balta.

Šiandien Plungės kapinėse amžino poilsio atgulė Nepriklausomybės Akto signataras, penktosios vyriausybės Ministras Pirmininkas (1992–1993 m.), Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys. Jis palaidotas šeimos kape Plungėje. Kapinėse  laukė didžiulė žmonių minia, mokiniai laikė rankose žvakutes. Laidotuvėse dalyvavo premjeras A. Kubilius, kuris sakė atsisveikinimo kalbą, negailėdamas velioniui kilnių žodžių. Po laidotuvių šv.

Šiandien, spalio 26 d. pavakarę Plungės kapinėse amžino poilsio atguls Nepriklausomybės Akto signataras, penktosios vyriausybės Ministras Pirmininkas (1992–1993 m.), Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys. (Papildyta 16:00) Iš Jonavos laidotuvių eskortas vyko į Plungėje esančias kapines, kuriose šiuo metu laidojamas  B. Lubys. Kapinėse jau laukė didžiulė žmonių minia, mokiniai laikė rankose žvakutes.

Šiandien, spalio 26 d. pavakarę Plungės kapinėse amžino poilsio atguls Nepriklausomybės Akto signataras, penktosios vyriausybės Ministras Pirmininkas (1992–1993 m.), Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys. Į paskutinę kelionę  iš Lietuvos mokslų akademijos salės Vilniuje į gimtąją Plungę karstas su velionio palaikais bus išlydėtas trečiadienį 11 val. Atsisveikinimo žodį 16 val.

Verslininką ir Nepriklausomybės akto signatarą Bronislovą Lubį mirtis ištiko dėl išeminės širdies ligos – tokią  mirties priežastį nustatė Teismo medicinos instituto ekspertai, antradienį pranešė prokuratūra. Ekspertai konstatavo, kad mirusiojo kūne nėra nei vidinių, nei išorinių sužalojimų, – žiniasklaidai sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė. Karstas iš Mokslų akademijos bus išnešamas rytoj, trečiadienį, 11 val.

(Papildyta 10:30) Vilniuje, Mokslų akademijoje, tęsiasi atsisveikinimas su verslininku B. Lubiu: nuo 10 iki 11val. su velioniu atsisveikina Seimo ir Vyriausybės nariai, parlamentarai, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narių delegacija, politinių partijų atstovai. Piliečiai tai galės daryti nuo 11 iki 21 val. Prie velionio B. Lubio karsto padėtas vainikas nuo Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Kas bus rytoj ar tolesnėje ateityje? Staiga mirusio 73 metų Bronislovo Lubio bendražygiai ir buvę pavaldiniai – sutrikę. Didžiulė verslo imperija liko be svarbiausio idėjų kūrėjo. Kas jį pakeis? Nors valdomų bendrovių vadovais pasitikėjo, verslo įpėdinį jis matė savo šeimos rate.

Sekmadienį netikėtai miręs verslininkas Nepriklausomybės Akto signataru, buvęs Ministras Pirmininkas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys neabejotinai buvo viena įtakingiausių Lietuvos verslo ir politikos asmenybių. Ekonomika.lt siūlo per pastaruosius metus savaitraščiui „Ekonomika.lt“ išsakytas įdomiausias verslininko, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Achema group“ prezidento Bronislovo Lubio mintis.

Teismo medicinos ekspertai aiškinsis, kodėl staiga mirė sveiką gyvenseną propagavęs ir sveikata nesiskundęs bendrovės „Achema“ vadovas. Pirmadienį iš Druskininkų į Vilnių atvežti sekmadienį staiga mirusio Bronislavo Lubio palaikai, kuriuos tirs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos ekspertai. Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Sekmadienį netikėtai mirusio Bronislovo Lubio asmeninis gyvenimas klostėsi jo verslo imperijos ir visuomeninio gyvenimo šešėlyje, tad daugelis apie jį žinojo gana mažai. Našle likusi 19 metų už vyrą jaunesnė Lydija  – antroji „Achemos“ vadovo žmona. Pirmoji B. Lubio žmona Irena buvo medikė. Pora susilaukė dukters Jūratės, rašo „Lietuvos rytas“. Porai išsiskyrus, duktė liko gyventi su tėvu. Didelės gamyklos vadovas augino mergaitę ir rūpinosi jos mokslais.

Aukščiausi šalies vadovai reiškia užuojautas dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Vyriausybės vadovo, aktyvaus visuomenės veikėjo, politiko ir verslininko Bronislovo Lubio mirties. „Bronislovas Lubys buvo vienas aktyviausių Lietuvos pramonės kūrėjų ir puoselėtojų, įnešė ženklų indėlį į Lietuvos chemijos mokslo plėtrą ir populiarinimą, tapo daugelio išradimų ir straipsnių spaudoje autoriumi, dėstytoju, mokslininku.

Situacija panaši, kaip ir prieš Sąjūdžio užgimimą. Susibūrę Lietuvos šviesuoliai nutarė imtis veiksmų spausti valdžią, kad ši imtų rūpintis ne tik savais, bet ir viešaisiais interesais. Praėjusį šeštadienį Mokslų akademijoje keli šimtai akademinio sluoksnio atstovų diskutavo, kodėl visuomenę ištiko sisteminė krizė ir kaip ją reikėtų įveikti. Didžiojoje Mokslų akademijos salėje garbūs svečiai vos tilpo.

Viskas labai paprasta: jeigu nusprendei būti lobistu, pateiki prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), užpildei anketą, pridėjai dar vieną kitą dokumentą ir pažymą, susimokėjai nustatyto dydžio mokestį – ir tu jau lobistas. Įrašytas į sąrašą kaip vienos iš laisvųjų profesijų atstovas.

Lietuvoje darbuotojų netrūksta, tačiau verslininkai reikalingos darbo jėgos neranda, nes moka per mažus atlyginimus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys. „Girdima, kad kai kuriose vietose trūksta darbuotojų. Aš negaliu sutikti ir, manau, kad mes neteisingai traktuojame šį klausimą. Šiandien darbo jėgos trūkumo Lietuvoje nėra, net jei nedarbas yra prie visų blogų skaičių. Situacija tokia, kad mes nenorime mokėti tiek.

Įmonių grupės, veikiančios keliose valstybėse, netrukus galės pelno mokestį mokėti ne kiekvienoje šalyje atskirai, o valstybės, kurioje yra patronuojanti įmonė, mokesčių administratoriui. Pramonininkai, į talką pasitelkę advokatus, auditorius, asocijuotų verslo struktūrų atstovus, praėjusią savaitę aptarė pelno mokesčio konsolidavimo direktyvos projektą ir pateiks savo siūlymus Finansų ministerijai, kuri bendrus Lietuvos siūlymus teiks Europos Komisijai.

Šalies vadovės poziciją dėl galimo vizito į Maskvą jau įvertino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Nuomonė buvo išsakyta nevengiant alegorijų su duona. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys, komentuodamas D. Grybauskaitės sprendimą nevykti į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos, užsiminė, kad Lietuvos noras būti originaliems ne visada užtikrina skalsesnę duoną.

Trys karaliai pamatė žvaigždę danguje ir susirengė į kelionę. Po Kalėdų atėjo ten, kur jiems reikėjo. Šiomis dienomis Lietuvos politinėje padangėje sužibo ne žvaigždė, o vaivorykštė – nacionalinės vienybės Vyriausybės idėja. O greta idėjos – kaip tik trys karaliai. Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus laiko vaivorykštę už galų.

Nacionalinį susitarimą pasirašiusi Vyriausybė ir socialiniai partneriai džiaugiasi dėl šio dokumento, tačiau pripažįsta, kad dėl atskirų sprendimų dar laukia ilgas derybų kelias. "Nacionalinis susitarimas yra svarbus, reikalingas, ir jis apibrėžia mūsų visų atsakomybę. Dialogo procesas, kuris atvedė į šį tarpinį finišą, tikrai negali sustoti su šiais parašais. Su verslu pasirašėme papildomą protokolą dėl kalbėjimosi temų, kurios ypatingai svarbios šiuo laikotarpiu.

ŠVENČIAUSIOS TREJYBĖS bažnyčia vadinama tiesiog Kauno kunigų seminarijos bažnyčia, savo metus skaičiuoja nuo XVII a. Po paskutinio kapitalinio atnaujinimo praėjo jau 110 metų, o gruodžio 4 d. KAUNO KUNIGŲ SEMINARIJAI sukanka 145 metai. Tai tik datos, skaičiai. O faktai tokie, kad pati bažnyčia ir kunigų seminarija, kaip dvasingumo skleidėja, atvira visuomenei. Maloniai kviečiame 2009 m. lapkričio 5-ą dieną (ketvirtadienis) 9.00 val.

Ankstesniems Lietuvos prezidentams Algirdui Brazauskui  ir Valdui Adamkui teko vienodas dvasinis išbandymas - ar vykti į Maskvą švęsti sovietų pergalės prieš nacionalsocialistus 50-ųjų ir 60-ųjų metinių. Abu politikai, nors ir ilgai svarstę, delsę iškart atmesti kvietimą, dešimtis kartų skaitinėję ta tema surengtų visuomenės apklausų duomenis, 1995-ųjų ir 2005-ųjų gegužės 9-ąją liko Vilniuje.

Su nerimu laukiant Ignalinos jėgainės uždarymo ir svarstant iš kur gauti elektros energijos nuo 2010 m., hidroenergetikos entuziastai vėl tampa gamtosaugininkų galvos skausmu. Siekiama, kad būtų panaikintas prieš 5 metus įteisintas draudimas statyti užtvankas ant Nemuno ir kitų gyvybiškai svarbių Lietuvos upių ir ten būtų leista kurtis hidroelekrinėms.

Vyriausybei trimituojant apie pasirašomą nacionalinį susitarimą, opozicijai iš jo atvirai šaipantis, pramonininkams ir kai kuriems verslininkams kartais džiūgaujant, dalis profsąjungų veikėjų teigia, kad valdžia jų kolegas tiesiog papirko. Susitarimas ne visai nacionalinis? Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas portalui „Balsas.

Stipriausioms pasaulio valstybėms vis garsiau prabylant apie pasiektą krizės dugną ar net pirmus ekonomikos augimo požymius, verslas mėgina suaktyvinti daugiašalį ekonominį ir prekybinį Europos Sąjungos (ES), NVS ir Azijos šalių bendradarbiavimą, šalinti veiklos kliūtis, supažindinti skirtingų pasaulio regionų verslo lyderius ir siekti "pakilti". Vakar Vilniuje vyko tarptautinė konferencija "Europos Sąjungos, NVS ir Azijos šalių ekonominio bendradarbiavimo patirtis ir perspektyvos pasaulinės f...

Anksčiau tvirtinusi, jog pirma reikia sulaukti ekspertų išvadų, ar yra tikslinga Lietuvai turėti savo atominę elektrinę, dabar valstybės vadovė jau neabejoja ir tvirtina, kad jėgainė šaliai reikalinga. Tokią poziciją Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė trečiadienį per susitikimą su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais. Skaičiuojama, kad nauja atominė jėgainė Lietuvai atsieitų 10-17 mlrd. litų.

Premjeras Andrius Kubilius neatmeta verslo siūlymo mažinti pelno mokestį, tačiau kalbėti dėl PVM mažinimo, anot jo, dar anksti. „Negalime prognozuoti to, kad reikšmingai mažintume tokius mokesčius kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM)“, – antradienį interviu Lietuvos radijui kalbėjo A. Kubilius. Tačiau jis neatmetė, kad, kaip pirmadienį pasiūlė verslininkai, šiemet didintas pelno mokestis kitais metais galėtų mažėti nuo 20 iki 15 proc.

Po 11 metų pertraukos į Lietuvą vėl atvyko Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Vizito išvakarėse informacija apie jį buvo slepiama. Vakar vakare į Lietuvą per Medininkų pasienio kontrolės postą atvykusį Baltarusijos vadovą A.Lukašenką iš Minsko atlydėjo apie 20 pareigūnų delegacija. Į užsienio vizitą gretimos valstybės lyderis turėjo atsivežti ir mažametį sūnų Nikolajų, kurį vadina savo įpėdiniu. A.Lukašenka apsistojo "Stiklių" viešbutyje.

BTV pranešė visgi pradėsianti naują sezoną. Rašome visgi, nes nebuvo jokio savireklaminio apšildymo. Panašu į neišvengiamą pareigą, o ne ugningą energijos pliūpsnį. Televizija visų pirma didžiuojasi laidomis, kurios jau kelintą ar kelioliktą sezoną grįžta į eterį ir turi savo nuolatinius žiūrovus bei profesionalius kūrėjus, o ne naujais projektais. Su tais nuolatiniais žiūrovais yra atsitikusi rimta problema – jų permanentiškai mažėja. O todėl ir didžiuotis tarsi ir nebūtų kuo.

Jau daugmaž žinoma, su kokiais pagalbininkais prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda darbo dieną. Politinis žemėlapis irgi aiškus, tik nežinia, kur nuklys prezidentės vedama kariauna.  Prezidentūros šeimininko pasikeitimas – gera proga permaišyti vyriausybės kortų malką. Šių metų antrojo pusmečio mažoji intriga – kurie ministrai bus nuskabyti, kai vyriausybė grąžins įgaliojimus prezidentei.

Dalios Grybauskaitės priesaikos iškilmės labiau primins Algirdo Brazausko, o ne Valdo Adamkaus ar Rolando Pakso inauguraciją. Liepos 12 d. iškilmingai prisiekusi Seime, gavusi pasaulietinius valdžios įgaliojimus pirmoji Lietuvos istorijoje moteris - šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė po to pagal tradiciją  nuvyks į Vilniaus Katedrą paprašyti ir Dievo pagalbos išmintingai vadovauti valstybei. Tačiau ne visi aukštieji Katalikų Bažnyčios hierarchai melsis drauge su D.Grybauskaite.

  Energetikos ministerijos inicijuojamas ir prezidentės raginamas skubinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas turi ne tik šalininkų, bet ir oponentų bei abejojančiųjų jo būtinybe. Prieš prabildami apie visus „už“ ir „prieš“ žvilgtelėkime į skaičius, kuriuose galima atrasti netikėtų dalykų. Nepanoręs būti įvardytas aukštosios mokyklos dėstytojas mūsų savaitraščiui pateikė štai tokius skaičiavimus. 2010 metais Lietuva sunaudojo 3,1 mlrd. kub.

Virš Rusijos pakibę krizės debesys aptemdė ir Sankt Peterburge vykusį tarptautinį ekonomikos forumą. Maskvos pareigūnai neįprastai daug kalbėjo apie būtinybę bendradarbiauti ir plėtoti inovatyvią ekonomiką. Sankt Peterburge praėjusios savaitės pabaigoje vykusio tarptautinio forumo įžanginėje kalboje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padėtį pasaulyje palygino su buvusią Rusijos imperatorių sostinę tomis dienomis prislėgusiais lietaus debesimis. "Šiais metais, deja, ir oras nuvylė.

Koncerno "Achemos grupė" prezidentas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys vakar informavo, jog medikai dėl į avariją patekusių 5 bendrovės darbuotojų būklės blogiausių dalykų neprognozuoja. Vadovas pats aplankė visus avarijoje sužeistus KLASCO padalinių vadovus, išskyrus generalinį direktorių Audrių Paužą, kurio būklė sunkiausia, ir vairuotoją. B. Lubys sakė, jog medikai dėl darbuotojų būklės nuteikia gana optimistiškai.

Jau antrą kartą šiemet susitikę su Premjeru ir kitais Vyriausybės nariais Lietuvos pramonininkai pažymėjo, kad po pirmojo pokalbio yra pažangos, tačiau daugelį klausimų spręsti vėluojama. Pramonininkai ragino šalinti biurokratines kliūtis investuotojams ir pažymėjo, jog jie nori prisidėti prie Vyriausybės taupymo politikos, bei nurodė konkrečius efektyvesnio mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo rezervus.

Stokodami konkrečių valdžios veiksmų, įgyvendinant elektros rinkos ir energetinės politikos formavimo priemones, būtinas po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, šalies pramonininkai vakar energetikos ministrui Arvydui Sekmokui išdėstė didžiausias šalies energetikos problemas. Kaip žinoma, vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES), IAE sustoti turės jau paskutinę šių metų dieną.

Nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" akcininkai penktadienį išrinko naują 11 narių bendrovės stebėtojų tarybą, kuri kitą savaitę rinksis svarstyti įmonės valdybos ataskaitos ir gali spręsti dėl naujos valdybos sudėties. "Leo LT" prezidentu ir stebėtojų tarybos pirmininku išrinktas Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, V.Poderys pasirinktas dėl moralinių savybių, nes jis yra patikimas žmogus.

Sunkmečio sąlygomis naujoji Vyriausybė atsargiau vertina stambių strateginių su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra susijusių projektų įgyvendinimo klausimus.