bronislovas genzelis

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis. Jam buvo 89 metai. Liūdną žinią patvirtino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas. B. Genzelio gyvenimas Bronislovas Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje. 1942–1946 m. mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją. 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas.

Kai 1990-ųjų kovo 10 d. nauji deputatai susirinko į pirmąjį, tuomet dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdį, rinkimai į ją dar nebuvo pasibaigę – laukė antrasis turas, kuriame turėjo būti išrinkti trūkstami deputatai. Tačiau 130 jau išrinktų vėlų kovo 11-sios vakarą, 22 val. 44 min. absoliučia balsų dauguma priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.

Penktadienį Vilniaus 2-asis apylinkės teismas turėtų paskelbti nuosprendį vadinamojoje „signatarų“ Alvydo Medalinsko, Romualdo Ozolo ir Bronislovo Genzelio, rengusių kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, byloje. Bylą nagrinėti teismas baigė birželio 19 d. Mitingą prie Seimo surengusiems visuomenininkams A. Medalinskui, R. Ozolui ir B. Genzeliui gresia administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.

„Niekada nemaniau, kad turėsiu teisintis dėl mitingo“, – taip Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas apibūdino teismo procesą, kuriame keli Nepriklausomybės akto signatarai ir visuomenininkai turi aiškintis dėl kovo 17 dieną prie Seimo surengto mitingo organizavimo. Kaip žinoma, leidimas  tą dieną vykusiai akcijai buvo duotas, bet ne toje vietoje ir ne tuo laiku, kaip  prašė organizatoriai.

Būtina imtis aktyvių kolektyvinių veiksmų, kurie sustabdytų Lietuvos valstybės žlugimą, nes valdžia žodžių negirdi, teigia Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. „Žodžių mes sakome daug, bet jie negirdimi. Reikia ieškoti būdų, kaip išeiti į veiksmus. Tik jėga šiandien gali pakeisti bejėgiškumą. Manau, kad taip mąstančių žmonių Lietuvoje yra pakankamai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo signataras.

Žinomi šalies kultūros ir mokslo veikėjai antradienį išplatino viešą kreipimąsi į Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerial...

Anapilin iškeliavęs prezidentas Algirdas Brazauskas, regis, nuoširdžiai troško Lietuvos nepriklausomybės, tad vadinti jį išdaviku nedera. Vis dėlto daliai tautos ilgametis socialdemokratų partijos vedlys buvo ir liks „protingo konformizmo simboliu“. Tokios nuomonės apie A. Brazauską laikosi filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė manąs, kad biudžeto deficitą buvo galima sureguliuoti įvedant progresinius mokesčius. Pasak jo, šitai padarius, į biudžetą būtų įplaukę daugiau pinigų, bet nebūtų nuskriausti mažiau uždirbantys Lietuvos gyventojai (Eltos inf.). Jis apgailestauja, kad valdantieji atmetė šį pasiūlymą.

Pirmojo iki šiol einančio atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraščio „Atgimimas“ istorija, pirmeivių prisiminimai sugulė į knygą „Atgimimas. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“. Leidinys pasirodė birželio 3-iąją minint 21-ąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines.

Operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti "Lietuvos žinias" ir sukompromituoti dienraščio autorius, išsikvėpė. Nors čia nesunkiai galėjai įžvelgti vienos krašto slaptosios tarnybos šešėlį, kodėl jis priminė senas KGB grimasas? Metas mėtyti akmenis, metas juos rinkti.

Prisidengiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vardu, šūkiais ir simboliais pastarąjį mėnesį įvairiuose šalies miestuose rengiamas „tautinės dainos“ koncertų turas po Lietuvą „Pabudome ir kelkimės“. Rengėjai praneša, kad nemokamų koncertų turo metu bus atliekamos Atgimimo laikų dainos. Tačiau į koncertus atvykusiems žiūrovams vietoj Atgimimo laikų repertuaro tenka klausytis grupės „Balius“ atlikėjų Lauros ir Klarko atliekamų užstalės stiliaus dainų.

Grupė Kovo 11-osios Akto signatarų prašo parlamento keisti valstybės politiką lietuvių kalbos atžvilgiu, nes jai kyla reali grėsmė prarasti savitumą. „Darosi nebepakeliama aplinka lietuviams Lietuvoje gyvenant. Lietuvių kalbos vieta darosi antraeilė. Matome, kad Vilniuje išstumiama lietuvių kalba. Į tai bandėme atkreipti Seimo pirmininko ir kai kurių komitetų dėmesį“, - antradienį žurnalistams sakė signataras Vidmantas Povilionis.

Studentai ir jaunieji mokslininkai finansinio paskatinimo už prasmingus darbus dar turės palaukti. Pusantrų metų brandinta Valstybės nepriklausomybės stipendijos idėja ateinančią Kovo 11-ąją dar netaps kūnu. Nors stipendijos, kurios dydis - 300 MGL (1 MGL - 130 litų), skyrimo nuostatai palaiminti dar pernai liepą, iki šiol nesudaryta vertinimo komisija, turinti įvardyti asmenis, nusipelniusius gauti finansinį paskatinimą.

Ekonominė krizė skatina atnaujinti valstybės ir visuomenės pamatus, po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi penktadienį teigė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narys politologas Vytautas Radžvilas. „Pokalbio metu prieita išvada, jog dabartinė krizė yra labai rimtas mūsų valstybės ir visų piliečių išmėginimas (...). Jeigu su krizėmis nesusidorojama, tai, žinoma, labai blogai, bet, kita vertus, krizės būna labai svarbios paskatos iš pagrindų keisti ir atnaujinti pamatinius dalykus.

Š.m. sausio 23 d.įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo organizuotas visuomenės susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi. Susitikimo metu vyko diskusija dėl ketinamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos principų ir krypčių. Buvo aptartos Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto pagrindinės nuostatos. Pasibaigus susitikimui įvykusiame Klubo narių pasitarime buvo išsamiai aptarti susitikimo rezultatai.

Vakar Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo (LPSIGK) nariai paskelbė karą spekuliacijai istorine tiesa. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Bronislovas Genzelis, filosofas Romualdas Ozolas ir verslininkas Zigmas Vaišvila pranešė apie klubo siekius įgyti politinį svorį, rašo „Respublika“. Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras B. Genzelis trumpai priminė LPSIGK reikšmę Lietuvos valstybei.

Dalies nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų nepritarimo sulaukusios jiems laidoti skirtos vietos sostinės Antakalnio kapinėse įrengimo darbai bus baigti iki lapkričio 1 dienos. Tai BNS trečiadienį sakė rangovo bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ atstovai. Jie taip pat teigė, jog Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojo Antano Mikalausko vadovaujama priėmimo komisija objektą turėtų priimti per mėnesį.

Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) į Seimo rinkimus ves į aktyvią politiką sugrįžtantis Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. Šeštadienį partijos suvažiavime B. Genzelis partijos kandidatų sąraše įrašytas pirmuoju numeriu. Tam vienbalsiai pritarė visi suvažiavimo delegatai. B. Genzelis taip pat Seimo nario mandato sieks vienmandatėje Kretingos 36-ojoje rinkimų apygardoje.

Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) į Seimo rinkimus ves į aktyvią politiką planuojantis sugrįžti Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. Tai Eltai patvirtino Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius. Pasak jo, B. Genzelį planuojama įrašyti partijos kandidatų sąraše greičiausia pirmuoju numeriu. Tačiau kol kas neaišku, ar B. Genzelis sieks parlamentaro mandato vienmandatėje apygardoje. Tai turėtų paaiškėti kitą savaitę.

Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės (ir vėliau - Seimo tarybos narys), Kovo 11-osios akto signataras prof. Bronius Genzelis grįžta į politinę veiklą. Iš valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pasitraukęs profesorius mano negalįs nestoti šalies Konstitucijos gynybon. B. Genzelis portalui „Balsas.lt“ trečiadienį pripažino rimtai svarstąs pasiūlymą būti pirmuoju numeriu neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) sąraše.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas palaiko idėją sostinės Antakalnio kapinėse įrengti specialią vietą Kovo 11-osios akto signatarams laidoti. „Čia yra suplakami du dalykai. Man jau teko turbūt nelaimė, kokia čia laimė, per pastaruosius dešimt metų ne kartą vadovauti laidojimo komisijoms ir kiekvieną kartą, jeigu reikia laidoti Vilniuje, reikia ieškoti vietos garbingam žmogui palaidoti, kur jis atsiguls, kas šalia jo, gal kokie anų laikų veikėjai“, - Žinių radijui trečiadienį sakė Č.Juršėnas.

Dalis Kovo 11-osios akto signatarų pareiškė nepritariantys atskiro kvartalo-memorialo įrengimui sostinės Antakalnio kapinėse ir teigia, kad toks kvartalas jiems primena sovietmečio privilegijas ir elgesio kultūros stoką. Pasak signatarų, šio klausimu su jais niekas nesvarstė, jie esą užgauti tik iš žiniasklaidos sužinoję apie Vilniaus savivaldybės iniciatyvą Antakalnio kapinėse rengti atskirą kvartalą-memorialą, skirtą signatarams laidoti.

2008 metų pabaiga ir ateinantys keli metai žada socialiai karštą klimatą. Socialiniai prieštaravimai kaista iki žarijų raudonumo. Kyla beveik visų produktų ir paslaugų kainos, nesant algų ir pensijų ryškesniam didėjimui. Vėl kentės pirmiausia labiausiai neapgintieji: pensininkai, bedarbiai, jaunos šeimos. Regis, pasaulio ir Lietuvos galingieji apsisprendė išmelžti iš liaudies viską iki paskutinio skatiko. Socialinė nelygybė kelia pasipiktinimą nuo Pietų Amerikos iki Europos.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Buvusio socialdemokrato Algirdo Paleckio buriamos „Fronto“ partijos įkūrimui steigiamajame suvažiavime pritarė 400 steigėjų, dar beveik tūkstantis steigėjų valią dėl partijos įkūrimo pareiškė per įgaliotinius. Iš viso už partijos steigimą balsavo 1387 steigėjai. Jei Teisingumo ministerija patvirtins partijos steigimo dokumentus, „Frontas“ taps 38-a Juridinių asmenų registre įregistruota partija.

Iki šiol nesukurto „Fronto“ vadas Algirdas Paleckis šį savaitgalį bandys „frontininkus“ suburti. Jaunasis politikas tvirtina: skirtingai nei žvaigždžių prifarširuotos Tautos prisikėlimo partijos, jo politinės jėgos steigimas vyks sklandžiai. Partijos ir partijėlės prieš rinkimus dygsta kaip grybai po lietaus.

Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis atmetė oponentų abejones dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo teisėtumo, naudos ir procedūros demokratiškumo. Kaip pranešė žiniasklaida, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai prašo Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų vetuoti įstatymą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Prezidentas kviečiamas siūlyti Seimui surengti konsultacinį referendumą dėl svarbiausių konstitucinės reikšmės klausimų, susijusių su Lisabonos sutartimi.

Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ skelbia, kad prisidengiant aukštojo mokslo reforma, iš Lietuvos varomas šalies jaunimas. Dėl valdžios ir kai kurių verslininkų trumparegiškumo, šiandien Lietuvoje nebeturime maždaug pusės milijono tautiečių. Netrukus bus sužadinta dar viena emigracijos banga. Šįkart į užsienį bus varomi gabiausi šalies abiturientai.

Pašalintas iš Socialdemokratų partijos buvęs sostinės vicemeras Algirdas Paleckis prieš gerą mėnesį skambiai anonsavo kelių visuomenei gerai žinomų veikėjų paramą jo buriamam „Frontui“. Tačiau šiandien jaunajam politikui tenka susitaikyti su karčia realybe: nė vienas iš galimų „frontininkų“ nesiveržia į mūšio lauką. Didžiosios Lietuvos politinės partijos prieš kiekvienus rinkimus vilioja rinkėjus visuomenei gerai žinomais ir gerbiamais visuomenės veikėjų vardais.

Socialdemokratų garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas teigia, jog dabartinį kai kurių politinių jėgų elgesį diktuoja artėjantys rinkimai ir tikina, jog socdemai išaugo kaip kompetentinga partija. Politinėje padangėje - vien tik juodi debesys. Seimo pirmininkas pakeistas, nepasitikėjimas Seimo pirmininko pavaduotoju (iš opozicijos), interpeliacija Vyriausybės vadovui. Ar dar kas nors kuo nors pasitiki? Apie tai „Vakaro žinių“ pokalbis su besiilsinčiu prezidentu Algirdu Brazausku.

Šeštadienį vykusiame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje partijos senbuvis, nepriklausomybės akto signataras Bronislovas Genzelis paskelbė apie savo apsisprendimą palikti šią organizaciją. B. Genzelis sakė, jog pagrindinės pasitraukimo priežastys – tai, jog partija nepripažįsta savo klaidų ir taiko dvigubus standartus. Portalui "Balsas.

Lietuvoje iki šiol netoleruojama kritika ir kitokia pozicija – ypač, jei tai iš tikrųjų pozicija, o ne kaprizingas priminimas apie savo personos ir grupės svarbą.     Aleksandras Štromas, regis, 1994-aisiais pastebėjo, kad yra nepriklausoma ir laisva Lietuva, bet vis dar nėra nepriklausomo ir laisvo lietuvio.

Rinkėjai visuomenininkų ateinančiuose rinkimuose kviečiami balsuoti rimtai ir atsakingai, tačiau ką tai pakeis? Prieš kelias savaites “Piliečių santalkos” vadovybės narys Romas Sakadolskis tinklapyje “Bernardinai.lt” aiškino šio piliečių sambūrio užmojį kreiptis į rinkėjus ir kviesti juos ateinantį rudenį įvyksiančiuose Seimo rinkimuose balsuoti rimtai ir atsakingai. Prieš porą savaičių partijos “Tvarka ir teisingumas” suvažiavimas tokiam balsavimui paruošė ir medžiagos.

Neseniai įvykęs pokalbis prie dienraščio „Respublika“ apskritojo stalo apie socialdemokratijos raidą Lietuvoje, kuriame savo mintimis pasidalino LSDP garbės pirmininkas A.Sakalas, LSDP vicepirmininkas J.Olekas ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, nors ir neišsklaidė abejonių dėl kairiosios alternatyvos perspektyvų mūsų valstybės valdyme, tačiau paskatino dar kartą iš esmės susimąstyti apie pagrindines socialdemokratijos vertybes bei idėjas.

Socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, kad frakcijų kūrimasis partijoje prieštarauja statutui. "Socialinio teisingumo frakcijos įkūrimą nagrinėjome statutiniu aspektu ir priėmėme nutarimą, kad organizacinėje partijos struktūroje nėra numatyta frakcijų. Todėl nusprendėme, kad jos įsteigimas prieštarauja statutui", - BNS sakė LSDP Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas.

Socialdemokratų gretose kilęs nepasitenkinimas partijos vadų vykdoma politika gali apsunkinti energetikos „liūto“ gimimą, rašo „Lietuvos žinios“. Šiandien pavakare savo pamėgtame sostinės "Krown Plaza" viešbutyje, siejamame su buvusio ilgamečio politikos banginio Algirdo Brazausko žmonos Kristinos vardu, susirinkusi valdančiosios Socialdemokratų partijos (LSDP) taryba ketina aptarti kontraversiškais vertinimais apaugusio nacionalinio investuotojo "Leo LT" steigimo projektus ir, jei bus pritarta...

Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybei, vėl mėginančiai šalinti iš partijos maištingąjį Vilniaus skyriaus vadovą Algirdą Paleckį, teks susidurti su dar viena opozicija partijos viduje – besisteigiančia Socialinio teisingumo frakcija.

Būsimasis nacionalinis investuotojas kelia audrą socialdemokratų gretose. Šeštadienį ši audra iš valdančiosios partijos pirmininko pavaduotojo kėdės išgriovė kairiųjų stovyklos senbuvį Vytenį Andriukaitį. Politikos veteranas tvirtina ketinąs likti partijoje ir siekti, kad ji nenukryptų nuo „socialdemokratinės linijos“, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Apie savo atsistatydinimą V. Andriukaitis pareiškė šeštadienį per partijos tarybos posėdį.

Praėjus trejiems metams po "emigracijos" į Europos Parlamentą, Vytautas Landsbergis vėl įsitvirtino dešimtuke tų politikų bei visuomenės veikėjų, kurie, apklausų duomenimis, geriausiai atstovauja Lietuvos gyventojų interesams, konstatuoja savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis.

Po Lietuva sklando šmėkla – individualizmo šmėkla. Kai pamėgini suprasti, kas už ką atsako ir kieno sprendimai sugadino arba sukompromitavo vieną ar kitą politinį veiksmą ar projektą, nieko nesužinai. Tau tik leidžiama daryti prielaidą, kad čia esama kažkokio grupinio intereso ir organizuoto veikimo.

Populizmas - ne Brisius, bet vis vien turi savo galą. Arba pabaigą. Kalbu ne apie populizmo reiškinį, o apie žodį, kuriuo iki šiolei tas reiškinys buvo įvardijamas. Tačiau, deja, tai nėra filologija. Pradedant Rolando Pakso pirmaisiais skrydžiais į prezidento rinkimų kampaniją, populizmas pasidarė bene dažniausiai politikų ir žiniasklaidos linksniuojama sąvoka. Visi pamatė populizmo pavojų. Ir ne be reikalo.

Suartėjusios Socialdemokratų partija ir Naujoji sąjunga turėtų susijungti, prognozuoja socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Brazauskas. Tačiau kalbėti apie savo įpėdinį partijoje A. Brazauskas kol kas nelinkęs. Dviejų partijų suartėjimas - akivaizdus, ir po šio suartėjimo, nepaisant kai kurių socialdemokratų nepasitenkinimo, šios dvi partijos turėtų jungtis. Tokią nuomonę, kalbėdamas Lietuvos radijui, antradienį pareiškė Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas A. Brazauskas.

Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Brazauskas griežtai atmeta gandus apie galimą partijos skilimą. “Jau 15 metų visi laukia skilimo, bet partija tik stiprėja”, - interviu Lietuvos radijui sakė A. Brazauskas. Kalbos apie galimą Socialdemokratų partijos skilimą kilo po to, kai į Seimą išrinktas socialdemokratas Algimantas Salamakinas pareiškė, kad koalicijai su Darbo partija nepritariantys socialdemokratai gali Seime sudaryti atskirą frakciją.

Ar pasimokė mūsų politikai iš praėjusiųjų prezidento rinkimų ir iš mūsų visuomenę bei valstybę sukrėtusios penkių mėnesių krizės? Atsakymas yra paprastas ir aiškus – ne. Tiesą sakant, daugelis iš jų nė nesiruošė ir neturėjo ko mokytis – jiems paprasčiausiai reikėjo pašalinti pernelyg kvailai besielgusį ir visą politinę sistemą diskredituoti pradėjusį Rolandą Paksą.