brell

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės pasirašė dokumentą, kuriuo informuos Rusiją ir Baltarusiją apie sprendimą nebepratęsti sutarties dėl dalyvavimo bendroje elektros sistemoje (BRELL žiede) nuo kitų metų vasario, antradienį pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. Kaip pranešė „Litgrid“, pranešimas jau išsiųstas šių šalių elektros perdavimo sistemos operatorėms.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai per artimiausias savaitės planuoja informuoti Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis elektros sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš rusiškos elektros sistemos 2025 metų vasarį, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Už energetiką atsakingi Latvijos ir Estijos politikai bei pareigūnai tikina, kad iki 2025-ųjų vasario šalys bus pasiruošusios elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.

Baltijos šalims ruošiantis po metų atsijungti nuo rusiškos ir prisijungti prie europietiškos elektros sistemos, prezidento patarėjas Jarekas Newierowiczius sako, kad visos su sinchronizacija susijusios rizikos – valdomos. Vis tik, tikina Prezidentūros atstovas, reiktų ruoštis galimai Rusijos reakcijai. „Didžiausia rizika, kurią matėme, tai nesutarimas tarp mūsų pačių – su kolegomis Latvija ir Estija. Tačiau buvo pasiektas susitarimas, kad sinchronizacija įvyks kitų metų vasarį.

Lietuva žengė dar vieną žingsnį energetinės nepriklausomybės link: oficialiai atidarė 109 milijonus eurų kainavusius elektros energijos baterijų parkus. Jie užtikrina sistemos saugumą ir apsaugo nuo incidentų – grėsmių iš Rusijos. Tai ypač svarbu visoms Baltijos šalims, kurios 2025 metais atsijungs nuo posovietinės elektros sistemos BRELL ir prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės pasirašė susitarimą sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį.

Lietuvai nepavyko įtikinti latvių ir estų, kad nuo rusiškos elektros sistemos atsijungtume jau kitų metų pavasarį, o vieni neišsišoksime – valstybės vadovai nusprendė, kad Lietuva kitais metais iš rusiškos sistemos BRELL sutarties nesitrauks – lauksime dar metus, kol tam pasiruoš latviai su estais. Vis tik Vyriausybė įpareigota priversti kaimynus sudėti parašus po įsipareigojimu, kad terminas daugiau negalės būti nukeltas.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją ir kitus klausimus.  Posėdyje bus aptariama Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, sprendžiama dėl ilgalaikės paramos Ukrainai bei su divizijos kūrimu susijusius krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimus.

Lietuvai pasitraukti iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) kartu su Latvija ir Estija būtų patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai, sako vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais. Ji sako tikinti, kad šiuo klausimu įmanoma rasti sutarimą su kaimynais. „Įmanomas konsensusas ir būtų pageidautinas tas konsensusas, kadangi pasitraukti visoms trims šalims yra kur kas patogiau ir techniškai, ir geopolitiškai.

Nepaisant stringančių derybų su Latvija ir Estija dėl ankstesnio pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos ir spartesnio susijungimo su kontinentine Europa, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienašališko Lietuvos pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybė kitų metų vasarį nėra atmetama. „Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, turi teisę tos sutarties (vadinamosios BRELL sutarties – BNS) nepratęsti, jeigu nenori.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Lietuvai siekiant nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos BRELL atsijungti jau kitąmet, tačiau Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks.  „Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi.

Estijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Elering“ praėjusį penktadienį įjungė sinchroninį kompensatorių, kuris reikalingas energetikos sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamo posovietinio BRELL energetikos žiedo ir prisijungimui prie Europos tinklų, skelbia estų visuomeninis transliuotojas ERR. Tai pirmasis iš trijų sinchroninių kondensatorių (SynCons), kurie bus pastatyti Estijoje.

Lietuva greitesniam elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa techniškai yra pasiruošusi, todėl toliau sieks susitarti su Latvija ir Estija dėl jos ankstinimo, teigia prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį aptars paramą Ukrainai, elektros tinklų sinchronizaciją, kitus saugumo klausimus. „Prezidentas vadovaus Valstybės gynimo tarybos posėdžiui, kuriame bus aptarta Lietuvos parama Ukrainai, Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais“, – sakoma Prezidentūros BNS perduotame komentare.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Baltijos šalys iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija pasitrauks bei su Vakarų Europos elektros tinklais sinchronizuosis kartu.  Taip jis kalbėjo šeštadienį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ atliekant šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad sprendimus dėl sinchronizacijos su Vakarų Europa, bendro Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo ir pasitraukimo iš BRELL sutarties valstybės priims po to, kai gegužės mėnesį bus pristatytos šiuo metu atliekamos techninių galimybių studijos. „Planuojame turėti studijų rezultatus jau gegužės mėnesį apie mūsų technines galimybes – adekvatumą, tinklo stabilumą, kainų pokyčius, kurie gali būti su greitesne sinchronizacija.

Baltijos šalių pasitraukimas iš posovietinės BRELL sistemos ir elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi būti įgyvendintas kuo greičiau, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė penktadienį Taline susitikęs su už energetiką atsakingais Latvijos ir Estijos ministrais. „Lietuva skiria visus išteklius ir deda visas pastangas, kad būtų įgyvendintas sinchronizavimo spartinimo planas.

Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) sutarė, kad reikia siekti, jog Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektas būtų įgyvendintas iki 2024 metų pirmojo ketvirčio.  „Buvo sutarta kartu dirbti ieškant sutarimo su latvių ir estų kolegomis, kad projektas būtų įgyvendintas pagal planuojamus terminus“, – penktadienį pranešė Seimo Spaudos tarnyba.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako tikinti, jog Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektas gali būti baigtas anksčiau nei 2025 metais.  Pasak jos, kitais metais Lietuva paskelbs konkrečias atsijungimo nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizavimo su Europa datas.  „Jau kitais metais paskelbsime konkrečią datą, kada Lietuva išeis ir BRELL žiedo ir sinchronizuos elektros tinklus su Vakarais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pradėti testuoti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupikliai leis Lietuvai anksčiau, jau 2024 metais, atsijungti nuo sovietinės BRELL (Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos) energetikos sistemos ir kartu su Latvija bei Estija sinchronizuotis su Europos tinklais.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėdamas apie dabar susiklosčiusią energetinę kebeknę Lietuvoje, sako, kad problemų išties daug, bet didžiausios jų – priklausomybė nuo  dispečerinės Maskvoje ir elektros energijos generacijos stygius. Tai, pasak energetikos eksperto, problemos, kurias reikia spręsti skubiai ir negailint lėšų.

Lietuva būtų pasiruošusi staigiam atjungimui nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL), jeigu Rusija imtųsi tokio žingsnio, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.  „Jeigu Rusija mus atjungtų (nuo BRELL sistemos – BNS), kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis.  Pasak jo, tokiu atveju Lietuvai nereikėtų riboti elektros vartojimo, o elektros kainos, tikėtina, išliktų panašios.

Rusija negalėtų Lietuvos staiga atjungti nuo bendros su Baltarusija ir Baltijos šalimis  energetikos sistemos (BRELL), sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Pirmiausia, mes turime atsakyti į klausimą, ar Rusija gali išjungti BRELL. (...) Mūsų manymu, Rusija negali išjungti BRELL, nes pati turi didesnių problemų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.  Ministras plačiau nekomentavo, kokių energetikos sistemos problemų turi Rusija.

Lietuvoje iki metų pabaigos įrengus keturis bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų elektros kaupiklius Lietuva galės apsirūpinti elektra, jei šalis būtų anksčiau nei 2025 metais atjungta nuo BRELL žiedo, o šalies energetikos sistema taps visiškai nepriklausoma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Baterijos užtikrins tai, kad mes bet kada atjungti nuo BRELL turėsime elektros energiją mūsų namuose – čia pats svarbiausias dalykas.

Kaip atsaką į sustabdytą kai kurių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Maskvai grasinant atjungti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis nuo bendros su Baltarusija ir Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos tikslas dabar – kuo greičiau sinchronizuoti elektros tinklus su Europa.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis, sako šalies prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis.  Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas tikina, kad Latvija nusprendusi nepirkti elektros iš Baltarusijos pademonstravo solidarumą su Lietuva.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

Tai yra II-oji straipsnio „Baltarusijos energetika: vykstantys procesai ir galimybės Lietuvai“ dalis. Pirmoje straipsnio dalyje buvo pateikti pagrindiniai Baltarusijos energetikos sistemos bruožai, aptarti šalies naftos bei dujų sektoriai ir paminėta, kurios šalys daro daugiausia įtakos energetikai Baltarusijoje. Šioje dalyje nagrinėjamas Baltarusijos elektros sektorius, išskiriamas Astravo AE projektas ir aptariamos jo perspektyvos.