brangsta

Energetikos ministras Dainius Kreivys atsisako planų Lietuvą su Lenkija sujungti elektros kabeliu jūros dugne aplink Kaliningrado sritį. Dabar ministras ruošiasi jungtį tiesti šalia geležinkelio „Rail Baltica“. Šį projektą esą bus įmanoma įgyvendinti dar šiame dešimtmetyje ir viliamasi, kad jis kainuos mažiau nei pusantro milijardo eurų, kurių užsiprašė užsienio kompanijos už povandeninį kabelį.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Lietuvoje kylant didmeninei elektros kainai, gyventojai nebežino, kokias elektros sutartis rinktis.

Daugeliui šeimų vaikų atostogos reiškia visos šeimos atostogas, nes vaikai gali išvykti į kelionę nepraleisdami pamokų. Vis tik dėl šios priežasties kelionės mokyklinių atostogų metu yra išperkamos labai greitai, o dėl išaugusios paklausos kainuoja net keliais šimtais eurų daugiau. Kelionių organizatoriai papasakojo, kokiais laikotarpiais lietuviai keliauja dvigubai daugiau, kiek laiko prieš bilietai jau būna išpirkti ir nuo ko priklauso kainos.

Ne visi pritaria minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Skaičiuojama, kad didesnė alga tik dar labiau pakels kainas. Kitais metais už tą pačią sumą nusipirksime mažiau prekių, o sukaupti pinigai nuvertės. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad žmonės iš MMA nepragyvena, pinigų neužtenka net maistui. O ekonomistas įspėja, kad kainos kyla ne dėl didesnių algų, bet energetikos kainų.

Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.

Pastaraisiais metais išpopuliarėjus kapaviečių dengimui plokštėmis, ši paslauga kasmet brangsta. Akmens apdirbimo specialistai sako, kad šios paslaugos brangs ir toliau, tačiau užsakymų nemažėja.   Kainas dar išaugino ir koronaviruso pandemija, nes buvo sutrikęs akmens tiekimas iš Kinijos, be to, trūkstant jo apdirbėjų, brangsta darbo jėga.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Prieš Federalinio rezervo sistemos (FRS) dviejų dienų posėdį brangstant JAV doleriui, naftos kainos pirmadienį traukia žemyn. Lapkričio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios sumenko 0,54 JAV dolerio, arba 0,72 proc., iki 74,8 JAV dolerio už barelį. O spalio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nusileido 0,62 JAV dolerio, arba 0,86 proc., iki 71,35 JAV dolerio už barelį.

Dėl koronaviruso visame pasaulyje yra išaugusi prekių paklausa, prekių transportavimas jūra pabrango trigubai, o tai netrukus gali atsiliepti vartotojų kainoms, perspėja ekspertai. Su sunkumais susiduriama visame pasaulyje, o vartotojai išaugusių kainų gali tikėtis jau ir šiemet. Nuo kitų metų prognozuojamas iki 20 proc. batų ir drabužių kainų augimas. 2021-ųjų rudenį drabužiai ir batai brangs 10-15 proc, RBK pasakojo Rusijos didmeninės prekybos tinklo „Vaon“ vadovas Ilja Jarošenka.

Kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose per pastaruosius 7 metus išaugo 45 procentais ir tai yra didžiausias augimas Europos Sąjungoje. Ekonomistai sako, kad jei išaugusios maitinimo paslaugų kainos neatspindės kokybės, tai atbaidys ne tik lietuvius, bet ir užsienio šalių turistai Lietuvą kaip brangią valstybę gali išbraukti iš savo žemėlapio. Verslininkai atšauna, kad kainos išaugo dėl vienų didžiausių  mokesčių Europos Sąjungoje ir didėjančio darbo užmokesčio.

Pasaulinėse rinkose brangstantys metalai, mediena, plastikas kelia valstybinių projektų kainas Lietuvoje ir grasina įšaldytomis statybomis. Statybininkų asociacija nevynioja žodžių į vatą – kai kurie rangovai jau atsisako projektų ir netgi ryžtasi susimokėti šimtatūkstantines baudas tam, kad nepatirtų dar didesnių nuostolių. Ne pyragai ir užsakovams – jei nebus įvykdyti sutartyse numatyti reikalavimai, gali tekti grąžinti europinius pinigus.

Statybinių medžiagų kainų šuolis neaplenkė ir kapinių verslo. Antkapių gamintojai per vasarą nespėja rikiuoti darbų. Užsakymus spartina ir po karantino kapus skubantys sutvarkyti klientai, ir brangstančios paslaugos. Pasak paminklų kūrėjų, sutvarkyti amžinojo poilsio vietą kainuoja 10 procentų brangiau. Panevėžiečių Butkevičių šeima miesto kapinėse iš pagrindų pertvarko šeimos kapavietę.

Alkoholis parduotuvėse vėl gali būti parduodamas sekmadieniais iki pat vakaro. Aštuoniolikmečiai taip pat galės pirkti svaigalus, tiesa, tik alų, sidrą ir vyną. Tokias alkoholio prekybos naujoves Seimui priimti siūlo valdantieji. Jie tvirtina, kad dabartiniai ribojimai yra nelogiški ir siūlo jų atsisakyti nuo Vėlinių. Tuo metu dabartinius ribojimus ginantis Aurelijus Veryga gąsdina, esą prekybos laisvinimai gali vėl paskatinti lietuvius daugiau gerti.

Kylančių kainų pasiutpolkė vis labiau įsisuka – nuo liepos gyventojams brangs elektra ir dujos. Kainas nustatanti Energetikos taryba teisinasi šio proceso nebegalinti sustabdyti – dujos ir elektra brangsta pasaulio rinkose, tad iš paskos ir Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat aiškina augančių kainų negalinti sustabdyti. Tad žmonės jau stebisi, kam tada reikalinga vyriausybė, jei nesugeba pažaboti energetikų godumo ir padėti sunkiai besiverčiantiems gyventojams.

Iškentus karantiną jau grūmoja auganti infliacija. Infliacija jau skverbiasi ne tik į paslaugas, bet ir į maisto lentynas. Kasdienės prekės ir maistas brangsta po procentą kas mėnesį. Tai ekonomistų vertinimu yra pernelyg daug. O žmonės jau nerimauja, kaip teks prasimaitinti.  Grožio salonuose – nesibaigiantis darbymetis. Vasara ant nosies, visi nori būti gražesni, tad stilistėms ir šiuose grožio namuose Panevėžyje darbo per akis. O ir karantino ribojimai sušvelnėję.

Pasaulyje stipriai pabrangus metalui bei plastikui ir dėl to brangstant technikai, prastų žinių gyventojams turi ir baldininkai. Medienos kainos taip pat šovė į viršų, tad Lietuvos gamintojai už žaliavas moka ir penktadaliu daugiau. Taip nutiko, nes stipriai išaugo medienos poreikis visame pasaulyje, koją kiša ir transportavimo iššūkiai. Dėl to gali brangti ir baldai parduotuvėse.

Nuo naujų metų daliai vilniečių šiukšlių išvežimas šiek tiek pabrangs. Rūšiuojantiems atliekas paslaugos gali kiek atpigti, tačiau to nedarantiems – pabrangs. Nepaisant, kad kainos už šiukšlių išvežimą kai kuriems gyventojams kyla, tačiau prie jų namų – kalnai šiukšlių. Sausio pirmosiomis dienomis pasipylė vilniečių skundai, kad neišvežamos išrūšiuotos atliekos Senamiesčio, Naujamiesčio, Naujininkų, Karoliniškių, Šnipiškių bei kitose mikrorajonuose.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2021 metai atneš pokyčių. Tačiau teigiamų ar neigiamų – specialistų nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad šiais metais brangs prekės ir paslaugos, nes algos augs, o paslaugų teikėjai norės užsidirbti. Kiti tikina priešingai – paslaugų teikėjai konkuruos, tad pirkėjus vilios nuolaidomis. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėdamas apie kitų metų kainas teigė, kad didžiausi pokyčiai laukia energetinių išteklių. „Gamtinės dujos tarptautinėje rinkoje brangsta.

Nepaisant antros koronaviruso bangos nekilnojamojo turto (NT) rinka nemažina apsukų, butų kainos kyla. Todėl pirkėjai nuolat seka skelbimus, iš karto rezervuoja butus ir moka už juos daugiau negu prašo pardavėjas. NT specialistai aiškina, kad tokią situaciją lemia didesnė butų paklausa negu pasiūla.  Vis tik prognozuojama, kad tokia situacija ilgai nesitęs.

Tėvai pasipiktino gavę sąskaitas už darželius – esą kai kur kainos Vilniuje padidėjo keliasdešimčia eurų. Savivaldybė tikina, kad kainos išaugo dėl pabrangusio maisto ir ugdymo. Tiesa, nuo Naujųjų metų vilniečiai daugiau mokės ne tik už darželius, bet ir šiukšlių tvarkymą bei automobilio statymą miesto centre. Kol vaikai nerūpestingai leidžia laiką darželyje, jų tėvai suka galvas, kodėl nuo Naujųjų sostinėje gerokai pabrango valstybiniai darželiai.

Nuo šio penktadienio, t.y. kovo 1 dienos, keičiasi akcizai. Dėl to brangsta įvairūs tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Šį pavasarį didėja akcizai taikomi cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, taip pat etilo alkoholiui. Dėl 10 proc. didėsiančio akcizo tarifo stipriam alkoholiui, puslitris stipriųjų alkoholinių gėrimų vidutiniškai pabrangs 39 centais, paskaičiavo Finansų ministerija.

Padidinus akcizą tabakui, nuo šiandienos ir vėl brangsta cigaretės bei cigarilės. Prisiekę rūkaliai tikina, kad dešimčia euro centų pakilusios kainos nuo rūkymo jų neatbaidys, o štai ekspertai pateikia gąsdinančią statistiką – cigaretėms nuolat brangstant, į Lietuvą vis labiau plūsta didžiuliai kiekiai kontrabandos. Jau dabar kas penktas pakelis tautiečių kišenėse – nelegalus.

Jau po mėnesio sostinėje brangs automobilių stovėjimas - senamiestyje tarifas didės daugiau nei trečdaliu. Taryba trečiadienį pritarė, kad nuo kovo 1 dienos automobilių stovėjimas brangiausioje mėlynojoje zonoje nuo 1,8 eurų už valandą brangtų iki 2,5 eurų. Raudonojoje zonoje valandos automobilio stovėjimas kainuos nebe 0,9 eurų, o 1,5 euro.

Lietuvoje nuo vasario brangsta automobilių techninė apžiūra. Kaip teigia Susisiekimo ministerija, maždaug 2 eurų brangimas susijęs su Europos Komisijos papildomais reikalavimais techninei patikrai. Pasak ministro atstovo Ričardo Slapšio, naujų reikalavimų įgyvendinimui įmonės turėjo investuoti apie 20 mln. litų,. todėl buvo leista pakelti kainą. „Kaina didėja beveik 15 proc,. tai sudaro kiek daugiau nei 2 eurus, tad kaina iš tikrųjų drastiškai nekyla“, - LRT radijui sakė R.Slapšys.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), atlikusi analizę kompensuojamų vaistų srityje, nustatė, kad mūsų kraštiečiai, perkantys kompensuojamuosius kardiologinius vaistus, vidutiniškai galėtų sutaupyti 30 mln. litų per metus, jei rinktųsi tam tikroje grupėje esančius pigiausius vaistus, kurie jam reikalingi ir už kuriuos nereikia primokėti.

Šaltas vanduo Vilniuje ir trijuose aplinkiniuose rajonuose brangs 22-35 procentais. Tam antradienį posėdyje pritarė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Sprendimas įsigalios, kai jam pritars Vilniaus miesto ir rajono, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų tarybos.   Kubinis metras vandens daugiabučių gyventojams brangs 34,6 proc. nuo 4,37 lito iki 5,88 lito (su PVM), individualių namų savininkams - 22 proc. nuo 4,37 lito iki 5,33 lito.

Liepą vartojimo prekių kainos Japonijoje augo greičiausiai per penkerius metus, rašoma BBC. Šios prekės, išskyrus maistą, per metus brango 0,7 procento. Labiausiai infliaciją iššaukė auganti importuojamo kuro kaina dėl pingančios jenos, bet ne dėl padidėjusios paklausos. Japonija jau keletą metų stengiasi kovoti su mažėjančiomis kainomis – pagrindinių ekonominės plėtros stabžiu.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 1,1 proc., informuoja Lietuvos statistikos departamentas. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėjęs darbo užmokestis bei padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Per mėnesį daugiausia - 1,8 proc. - pabrango inžinerinių tinklų (išskyrus nuotekų šalinimo) statyba. Iš statybinių medžiagų ir gaminių per mėnesį labiausiai pabrango vamzdžiai - 1,3 proc., apdailos medžiagos - 1 proc.

Akcijų biržose prognozuojamas pelno nuosmukis, tačiau akcijų kainos auga. Gali būti, kad tai rodo grįžtantį investuotojų pasitikėjimą, rašo „Washington Post“. Prognozuojamas „S&P 500” įmonių akcijų pelnas bendrai sumažėjo 2,7 procento. Pasak „FactSet“, tai pirmas nuosmukis per 11 ketvirčių. Tačiau rinkas stebina tai, kad „S&P 500” pakilo 5,8 procento. Kitaip tariant, investuotojai moka už įmonių akcijas daugiau, o uždirba mažiau.

Tarptautinių organizacijų atstovai ir politikai sunerimę dėl padėties maisto produktų rinkose. Nuogąstaujama, kad greitai gali įsisiūbuoti maisto krizė, kokia purtė pasaulį 2007–2008 metais, kai neramumai kilo 30 šalių. Išsivysčiusių pasaulio šalių dvidešimtuko (G20) atstovai rugpjūčio pabaigoje surengė telekonferenciją, kur bandyta susitarti dėl aukštesnio lygmens susitikimo siekiant užkirsti kelią krizės gilėjimui.

Lenkijos zlotas toliau brangsta: antradienį 10 Lenkijos zlotų kainuoja 8,5328 lito. Dar pirmadienį zloto kursas lito atžvilgiu buvo 8,4888. Ekspertai sako, kad iš brangstančios kaimyninės šalies valiutos galėtų pasipelnyt ir Lietuvos gamintojai. DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis sakė, kad Lenkijos zlotas toliau brangti neturėtų. Esą, kol neišspręstos problemos euro zonoje, zloto kursas svyruos: jis gali kristi.

Kainų komisija ketvirtadienį leido „Kauno vandenims“ šalto vandens tiekimo ir nuotekų valdymo kainas kilstelėti 3 proc. Todėl Kauno miesto ir priemiesčio gyventojai už vieną šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kubinį metrą mokės 15 centų (su PVM) brangiau, kai Komisijos suderintas kainas patvirtins Kauno miesto taryba. Kaip praneša BNS, vandens kaina (su 21 proc. PVM) didės nuo 4,46 lito iki 4,61 lito už kubinį metrą, o abenentams – nuo 4,28 iki 4,43 lito už kubą.

Mėsos ir alaus mėgėjai netrukus galės keiksnoti prastą derlių Rusijoje ir Europoje. Pasaulyje brangsta miežiai, o dėl to gali didėti ne tik duonos, tačiau alaus ir mėsos kainos. Dėl prastesnio derliaus Rusijoje, Ukrainoje ir kitose valstybėse sparčiai didėja miežių kainos pasaulyje.