branduolinė energetika

Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ planuoja Baltarusijoje pastatyti mokslinių tyrimų ir bandymų reaktorių, tikisi tokį projektą pradėti įgyvendinti šių metų pabaigoje, skelbia Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Esame derybų dėl tarpvyriausybinio susitarimo etape. Kai jis bus baigtas, tada pradėsime statyti. Tikiuosi, kad statybos bus pradėtos iki šių metų pabaigos“, – „Belta“ cituoja „Rosatom“ atstovybės Baltarusijoje vadovą Stanislavą Levickį.

Lietuva pateikė naują pasiūlymą, kuriuo siekiama paskatinti Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijos branduolinės energetikos sektoriui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai. Lietuva ragina į naują rengiamą paketą įtraukti branduolinę korporaciją „Rosatom“. Vis dėlto dalis šalių tam priešinasi, nes naudoja rusiškas technologijas. Kad blokas galėtų įvesti sankcijas, tam turi pritarti visos ES šalys.

Vienuolika Europos Sąjungos (ES) valstybių narių antradienį pažadėjo „stiprinti bendradarbiavimą“ branduolinės energijos srityje – pasak jų, tai padės Europai atsisakyti daug anglies dioksido išskiriančio iškastinio kuro. Bulgarija, Kroatija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija susitarė „remti naujus projektus“ be jau esamų atominių elektrinių, sakoma pareiškime, paskelbtame per ES energetikos ministrų susitikimą Stokholme.

Iranas trečiadienį pareiškė atmetantis Vakarų šalių rezoliucijos projektą, kuriame Teheranas raginamas visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), pranešė šalies branduolinės energetikos vadovas. „Jie parašė rezoliuciją ir atnešė dokumentus, kurie, kaip jie patys žino, neatitinka tikrovės ir kuriuos Islamo Respublika atmeta“, – sakė Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami, pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Dar rugpjūtį Lawrence'o Livermore'o nacionalinės laboratorijos Nacionalinės uždegimo įrenginio (NIF) mokslininkai manė, kad jie pagaliau gali peržengti inercinio uždarumo susiliejimo „užsidegimo“ slenkstį. Dabar jie tai patvirtino. Jiems pavyko iš branduolių sintezės reaktoriaus išgauti daugiau energijos, nei iš pradžių reikėjo medžiagai sulieti.

Irano pareigūnai atskleidė, kad šalies branduolinės energetikos objektas buvo teroristinės atakos taikinys. Įvyko kibernetinė ataka. Šalies branduolinių pajėgų vadovas Ali Akbaras Salehi teigė, kad incidentas objekte, esančiame dykumoje, centrinėje Isfahano provincijoje, yra „branduolinio terorizmo“ aktas.

Energetikos ministras paragino už energetiką atsakingą Europos Komisijos (EK) komisarę spartinti pradedamos bandyti Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų peržiūros procesą.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai palankiai vertina Lietuvą už aktyvią poziciją, stiprinant branduolinę saugą pasaulyje, už skaidrumą ir atvirumą bendradarbiaujant su ekspertais ir dalyvavimą tarptautinės paramos programose. Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) viršininkas Michailas Demčenka BNS teigė, kad probleminių aspektų Tatenos misija neįžvelgė.

Lietuva gali sustabdyti Baltarusijos Astravo branduolinės elektrinės (BE) statybą, mano prieš branduolinę energetiką pasisakančio tarptautinio aplinkosaugos fondo „Bellona“ narys, inžinierius ir fizikas Andrejus Ožarovskis, kuriam dėl protestų prieš jėgainę uždrausta įvažiuoti į Baltarusiją.

Lietuva ir Japonija sutarė bendradarbiauti, vystant branduolinę energetiką, bei dalintis patirtimi šioje srityje. Japonijoje viešintis energetikos ministras Rokas Masiulis antradienį su šalies ekonomikos, prekybos ir pramonės valstybės ministru Yosuke Tanagi pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo, naudojant branduolinę energetiką taikiems tikslams, pranešė Lietuvos energetikos ministerija.

Nusprendus nepratęsti sankcijų Baltarusijai, kai kurie Lietuvos politikai pradėjo svarstyti, ar nereikėjo prieš tai reikalauti susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės (AE), kuri statoma nesaugi ir vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kokia dabartinė Lietuvos pozicija dėl Astravo AE ir kodėl nebuvo reikalaujama prieš panaikinant sankcijas atšaukti šį projektą, domisi tv3.lt. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia.

Gerai skaičiuojame nuolaidas „Maksimoje“, tačiau nesuprantame statistikos, todėl prisibijome skraidyti saugiausia planetoje transporto priemone – lėktuvais. Mus sunku įtikinti palikti daugiau arbatpinigių padavėjui, tačiau galime atiduoti paskutinį litą už skambiai reklamuojamą detoksikaciją. Visada surandame svetimas klaidas ir su džiaugsmu skubame pataisyti autorių, tačiau nepastebime kaip mūsų pažiūros padaro mus beraščiais. Ir lyg to būtų maža, mus labai lengva užkrėsti baisiomis mintimis.

1986 m. balandžio 26 d. 1.24 val.ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke įvyko sprogimas, kuris visiškai sunaikino reaktorių. Bloko pastatas iš dalies sugriuvo, žuvo du žmonės. Įvairiose patalpose ir ant stogo kilo gaisras. Sprogimo vietoje reaktoriaus šerdies likučių, išsilydžiusio metalo, smėlio, betono ir kuro fragmentų mišinys nutekėjo į patalpą po reaktoriumi.

„Reikia tiesiai šviesiai pasakyti, kad uždarome šį projektą. Bent kol kas“, – teigė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, atsakydama į žurnalistų klausimą, kiek laiko Lietuvoje dar bus žaidžiama su branduolinės jėgainės projektu. Pabrėžusi, kad plėtoti branduolinę energetiką Lietuvai neapsimoka, o potencialūs partneriai taip pat nerodo noro prisidėti, ji sakė: „Hitachi“ reaktorius Lietuvai yra per brangus. Kol neturėsime dvigubos jungties su Lenkija, net elektros energijos eksportas neįmanomas.

Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai pasiūlė naują saugios branduolinių atliekų utilizacijos metodą. Šiuolaikinis pasaulis beveik neatsiejamas nuo branduolinės energetikos. Tačiau branduolinių atliekų utilizacijos problema tampa vis aktualesnė. Šefildo universiteto inžinieriai pasiūlė gana neįprastą tokių atliekų mažinimo būdą. Jie siūlo branduolines atliekas perlydyti į stiklą.

Šiandien Kauno technologijos universitete (KTU) startavo intensyvių mokymų kursas, skirtas branduolinės energetikos pramonės specialistų gebėjimams tobulinti. Tai pirmasis tokio pobūdžio mokymų kursas Europoje, sakoma KTU pranešime. Pranešama, kad mokymai vyks spalio 14–18 dienomis, juos ves lektoriai iš „Hitachi“ kompanijos ir Tokijo technologijų instituto. Šis mokymų kursas rengiamas KTU, tačiau jis nėra skirtas tik šio universiteto studentams ar dėstytojams.

Šių metų spalio 14-18 dienomis Kauno technologijos universitete (KTU) bus rengiamas intensyvus mokymų kursas, kurio tikslas – žmogiškųjų išteklių plėtra branduoliniame sektoriuje Lietuvoje, sakoma universiteto pranešime. Kursai organizuojami drauge su „Hitachi“ ir Tokijo Technologijos institutu. Apmokymus ves lektoriai iš abiejų organizacijų. Nors kursai rengiami KTU, tačiau jie nėra skirti tik šios mokymo įstaigos studentams ar dėstytojams.

Į Balsas.lt redakcijos rankas pateko „ROSATOM“ ryšių departamento direktoriaus Sergejaus Novikovo laiškas, skirtas Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Andriui Krivui. Santūriame laiške švelniai išreiškiamas pasipiktinimas Lietuvos pozicija Kaliningrado srityje planuojamos statyti atominės elektrinės (Baltijos AE) atžvilgiu ir lietuvių nenoru konstruktyviai bendradarbiauti.

  Japonijos branduolinės energetikos priežiūros institucija trečiadienį pripažino, kad radioaktyvaus vandens nuotėkis avarijos ištiktoje Fukušimos atominėje jėgainėje yra didesnis 3-ojo lygio „rimtas incidentas“.   Šis įvertinimas pagal tarptautinę skalę, kurioje menkiausi incidentai laikomi nulinio, o didžiausi – septintojo lygio, buvo paskelbtas po to, kai bendrovė „Tokyo Electric Power Co.

Suomijos konsorciumas „Fennovoima“ ir Rusijos branduolinių reaktorių gamintojo „Rosatom“ padalinys „Rosatom Overseas“ pasirašė projekto plėtojimo susitarimą derėtis dėl atominių reaktorių tiekimo šiai Suomijos kompanijai. Politinės kliūtys įveiktos? Tiesioginės „Fennovoima“ derybos su „Rosatom Overseas“ prasidėjo 2013 m. balandį.

Japonijos branduolinės energetikos priežiūros institucija perspėjo, kad iš avarijos ištiktos Fukušimos atominės jėgainės į jūrą tikriausiai toliau patenka radioaktyvių teršalų, ką jau seniai įtaria ekspertai. Šios institucijos pareigūnai trečiadienį nurodė tą jėgainę valdančiai bendrovei „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) išsiaiškinti, iš kur teka užterštas vanduo. Fukušimos elektrinę 2011 metų kovą nuniokojo smarkaus žemės drebėjimo sukeltas cunamis.

Penktadienį vilniečiai miesto centre galėjo gerokai nustebti, išvydę ne ką kita, o zombius. Černobylio avarijos 27 metinėms paminėti skirtos akcijos metu Vilniaus V. Kudirkos aikštėje grupė žmonių vaidino radiacijos paveiktus žmones, virtusiais zombiais. Kraupus reginys vilniečiams turėjo priminti apie branduolinės energetikos pavojus.  Vilniaus centre penktadienį buvo galima išvysti kiek neįprastą reginį.

 Praėjusių metų pabaigoje Geopolitinių studijų centras surengė tarptautinę konferenciją „Branduolinės energijos trikampis – regioniniai ir globalūs branduolinės energijos iššūkiai“. Jos dėmesio centre buvo Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos atominių elektrinių (AE) projektai, jų ekonominis pagrįstumas ir geopolitinė reikšmė. Renginyje buvo išsakytos kelios vertingos mintys.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Rusų invazija“. Ketverius metus valdžiusios koalicijos branduolį sudariusi ir rinkimus pralaimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su Rusija kovojo nesėkmingai.

Pramonininkų ir naujosios valdžios atstovų susitikime aptartuose energetikos politikos prioritetuose – bendra Baltijos valstybių strategija, kuri užtikrintų saugumą ir efektyvumą, garantuotų konkurencingas kainas ir leistų nebūti priklausomiems nuo vieno energijos tiekėjo. Visagino atominė elektrinė yra per brangus ir per daug rizikingas projektas Lietuvai, teigia naujoji valdžia. „Derybose su Latvija,Estija,Suomija, padarius tokias išvadas, Latvija net lengviau atsiduso“, - sakė Dr.

Artėjant rinkimams, o drauge ir referendumui dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų, daug žmonių tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvuose pokalbiuose vieni kitų klausia: „Tai už ką balsuosi “? Itin daug neaiškumų kelia referendumas – ką pasirinkti? Todėl šįkart savaitiniame „Naujienų žemėlapyje“ LRT Radijas suteikia galimybę išgirsti dar dviejų Lietuvoje apsilankiusių, tačiau su Lietuvos projektu tiesiogiai nesusijusių, užsienio ekspertų nuomonės.

Lietuvos piliečiai netrukus eis prie balsadėžių kaip einama į kazino, ar arklių lenktynes. Kas jau apsisprendė, kad dar ne, kas balsuos, kas ignoruos, o rinkimų dieną tėvynė primins lošimų namus. Juk patys išsirinksite Dėmesys bus sutelktas į prizus, kuriuos anksčiau ar vėliau gaus 141 politinės loterijos dalyvis. Gaus rinkėjų valia – ne kaip nors kitaip. Politikoje pergalė priklauso ne vien nuo pretendentų tikrų ar menamų pasiekimų, bet ir nuo rinkėjų ūpo.

Vos tik cunamio banga 2011 metų gegužę nuplovė Japonijos pakrantę ir pažeidė Fukušimos reaktorius, netruko pasigirsti balsų, teigiančių, kad pusę amžiaus trukęs atomo pažabojimo eksperimentas baigėsi, rašo „Foreign Policy“. Atominės elektrinės pagamina 15 proc. viso pasaulio sunaudojamos elektros energijos ir neišmeta į aplinką nė gramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Rusija planuoja sunaikinti tūkstančius branduolinių galvučių, o juose esantį plutonį perkelti į naujai statomas branduolines jėgaines. Kaip rašo „Der Spiegel“, po metų naujasis reaktorius jau turėtų veikti, tačiau politikų noras viską padaryti kuo greičiau bei jautrios aušinimo sistemos projektą daro rizikingą. Plutonį iš buvusių branduolinių jėgainių ruošiamasi „įdarbinti“ naujo tipo Belojarsko greitųjų neutronų reaktoriuje.

Energetika – bene svarbiausia tema XXI amžiaus pasaulyje. Nuo to, kaip ir kurios energetikos sritys bus vystomos, priklauso žmonijos likimas. Mes privalome įvertinti visas alternatyvas ir įvairių energijos šaltinių efektą mūsų planetai, jos biosferai bei atmosferai. Žmonės pernelyg stipriai keičia aplinką, todėl pasaulyje, kur viskas tampriai susiję (ypač energetikoje), klaidos arba trumparegiškas požiūris – per didelė prabanga.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, dauguma estų ir toliau mano, kad branduolinė energetika yra labiausiai gamtai kenkiantis energijos šaltinis. Estijos gyventojai nepasisako ir už naftingųjų skalūnų energiją. Aplinkos apsaugos ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad labiausiai estai vertina aplinkai nekenksmingus energijos šaltinius. Kainos, poveikio aplinkai ir saugumo atžvilgiu palankiausiai estai vertina vėjo energiją.

Fukušimos atominės elektrinės operatorė „Tokyo Electric Power“ (TEPCO) perėjo Japonijos valstybės kontrolėn. Šalies vyriausybė perėmė energetikos kompanijos kontrolę mainais į trilijono jenų paramą (12,8 mlrd. dolerių). Lėšas skyrė valstybinis paramos fondas, iš kurio išmokamos kompensacijos, susijusios su Japonijoje įvykusia katastrofa. Šis fondas – pagrindinis TEPCO akcininkas.

„Lietuvai gali būti įšaldytas elektrinės uždarymo lėšų skyrimas iš Europos Sąjungos. Esame čia ne tam, kad kaltintume Lietuvą, o tam, kad išvengtume tokio scenarijaus ir rastume sprendimą“, – spaudos konferencijoje sakė Europos Parlamento Biudžeto ir kontrolės komiteto delegacijos, besidominčios skandalais apaugusiu Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, vadovas Michaelis Theureris. Pasak jo, sprendimai turėtų būti rasti iki liepos 17 dienos.

Penktadienį Tokijyje dešimtys tūkstančių žmonių surengė protesto demonstraciją prieš tai, kad vėl būtų paleisti du reaktoriai Ohio atominėje elektrinėje. Tai buvo didžiausia iki šiol manifestacija prieš branduolinę energetiką Japonijoje. Premjeras Yoshihiko Noda nusprendė, kad Japonijos vakarinėje dalyje esančios Ohio jėgainės 3-iasis ir 4-asis reaktoriai, kurie po tyrimo buvo pripažinti saugiais, vėl bus paleisti.

Būsimos Visagino atominės elektrinės projekto vykdymas turės būti preciziškas, o vadovybė – „klasiška“, sako rizikos valdymo statybų ir inžinerijos sektoriaus ekspertas iš Amerikos. Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG ekspertas iš San Fransisko Geno Armstrongas teigia, kad geriausia, ką Lietuva kaip šalis dabar gali padaryti, – pasimokyti iš šiuo metu pasaulyje sėkmingai plėtojamų kitų atominės energetikos projektų. „Ar galite tai padaryti? Galite.

Energetikos ministras sako nepasitikintis Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbus atliekančia bendrove „NUKEM Technologies“. Ši pasigenda Lietuvos partnerių pagalbos sprendžiant objekte kylančias problemas. Ignalinos AE uždarymo projektai vėluoja dvejus ir net daugiau metų.

Seimas antradienį, ilgai diskutavęs, po svarstymo pritarė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektui. (Papildyta 13:54  val.) Balsavo 122 Seimo nariai. Už balsavo 72, prieš 18, susilaikė 32 parlamentarai. Kalbėdamas po įstatymo projekto svarstymo Seimo narys Julius Veselka sakė, kad tai esąs „šansas Lietuvai išlikti branduolinės energetikos valstybe“, o naujoji elektrinė ateityje atneš Lietuvai daug naudos.

Oficialusis Minskas skelbia atominės statybos startą. Esą jau kasama pamatų duobė, tačiau aiškėja, kad darbai vykdomi be galutinės sutarties tarp užsakovo ir rangovo, o „Rosatomo“ siūlomi reaktoriai dar nelicencijuoti Baltarusijoje. Baltarusijos valdžia veža žurnalistus, kad jie it antstoliai fiksuotų, jog Astravo atominės statytojai jau antrą savaitę rausia pamatų duobę ir pasiekė penkių metrų gylį. Sukiojasi 17 ekskavatorių, sunkiasvoriai verčia žemes į pelkę.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Politinė prostitucija“. Jei rinkote į Seimą konkrečios partijos atstovą ir manėte, kad būtent ši jėga geriausiai apgins nacionalinį interesą, esate naivuolis. Iš vienos partijos į kitą linkę bėgioti ne tik pavieniai politikai. Valkatavimą iš vienos partijos į kitą didžioji dalis visuomenės vertina kaip rinkėjų apgaudinėjimą ar politinę prostituciją.

Kai kurie panaudoto branduolinio kuro elementai išlieka pavojingi tūkstančius metų. Dalelių greitintuvais varomi reaktoriai galėtų sunaikinti radioaktyvias atliekas – ir tuo pačiu gauti energiją. Ar tai reiškia, kad pagaliau išmušė torio valanda? Lokomotyvui ir ilgam baltų cilindrų traukiniui sustojus, maža vyro figūrėlė ant vieno cilindro pergalingai iškelia rankas. Jis sustabdė garsųjį CASTOR traukinį.

Japonija turi atnaujinti dviejų branduolinių reaktorių veiklą tam, kad būtų apsaugota šalies ekonomika ir žmonių pragyvenimo šaltiniai, per televiziją sakė ministras pirmininkas Yoshihiko Noda, skelbia BBC. Jau buvo imtasi priemonių, kurios užtikrintų dviejų reaktorių Vakarų Japonijoje esančioje Ohi atominėje elektrinėje saugumą, sakė premjeras. Po avarijos Fukušimos elektrinėje praėjusių metų kovą Japonijos valdžia nusprendė laikinai atsisakyti atominės energetikos.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu (TSPMI) trečiadienį rengia apskritojo stalo diskusiją „Branduolinė sauga ir saugumas: Lietuva ir pasaulis“. Renginio tikslas – skatinti diskusiją branduolinės energetikos klausimais tarp akademikų, už šią sritį atsakingų politikos formuotojų, žiniasklaidos ir visuomenės atstovų.

Seime kelią skinasi referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Rimtos ir atviros diskusijos visuomenėje šia tema taip ir nebuvo, o abejojantieji laikomi valstybės priešais. Seimui po pateikimo pritarus referendumo dėl branduolinės jėgainės statybos idėjai, vieni įžvelgia galimą demokratijos triumfą, o kiti raunasi plaukus dėl statybų sužlugdymo ir priešų užmačių. Argumentai už Reikia apsispręsti dėl saugumo ir rizikos.

Antradienį Seimo socialdemokratų frakcijoje lankęsis Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip ir nepateikė konkrečių atsakymų dėl Visagino atominės elektrinės statybų. Aišku viena – jog iki šiol kaimynai latviai ir estai nėra patvirtinę, ar tikrai dalyvaus statant Visagino atominę elektrinę.

Strasbūre pirmadienį Europos Parlamento plenarinė sesija prasidėjo EP pirmininko Martino Schulzo raginimais kiekvieną „pasitarti su savo sąžine“ ir apsispręsti dėl požiūrio į branduolinės energetikos ateitį. Prisiminęs prieš metus įvykusią Fukušimos tragediją, EP pirmininkas teigė, kad jos buvo galima išvengti. Jis primygtinai paragino kuo geriau užtikrinti branduolinę saugą ir leisti veikti tik toms atominėms elektrinėms, kurios išlaikė patvarumo testus.

Kovo 11-ąją minint trečią dešimtmetį gyvuojančios valstybės pradžią, norisi apžvelgti visą statinį – nuo pamatų iki stogo. Nauji seni pamatai 1990 metų kovą tautos atstovai buvo tvirti lyg monolitas – už nepriklausomybės atkūrimą rankas pakėlė 124 Atkuriamojo Seimo deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Ant tokio monolitinio pamato norėta sukurti modernią nacionalinę valstybę, grįstą laisvės, lygybės ir brolybės principais. Tokia ir sukurta.

Ar „Gazprom“ sieja dujų sektoriaus nuosavybės atskyrimą su dujų kaina? Ar Vyriausybė keičia savo poziciją ir, iki tol neplanavusi, dabar siūlo „Gazprom“ įsigyti dujotiekius valdysiančios įmonės akcijų? Kokius reikalavimus kelia kitas „Lietuvos dujų“ akcininkas „E.ON“? Tai – klausimai LTV laidos „Savaitė“ svečiui, Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.

TATENA ekspertai ragina Lietuvą parengti integruotą ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo strategiją. Ekspertų misiją iniciavo Lietuvos Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Misijai vadovavęs dr.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas sieks, kad branduolinės energetikos specialistų rengimas būtų įvardytas prioritetine šaka ir jam būtų skirtas ne tik išskirtinis valstybės dėmesys, bet ir deramas finansavimas. Apie tai buvo kalbama šio parlamentaro iniciatyva surengtoje diskusijoje.