biudžetas

Kitų metų biudžetas bus perteklinis, o jo išlaidos, palyginti su šiais metais augs, tikina finansų ministras Vilius Šapoka. Tačiau jis nedetalizuoja jokių su biudžetu susijusių skaičių ir teigia, kad 2018 metų biudžeto projektas oficialiai bus pristatytas trečiadienį. „Pristatėme visiems ministrams ir premjerui biudžeto projektą, aptarėme gan detaliai visas sritis, manome, kad projektas yra gan optimalus.

Šią savaitę Vyriausybė pradeda svarstyti kitų metų biudžetą - pirmadienį dokumentas bus pristatytas ministrams, o trečiadienį turėtų būti svarstomas Vyriausybės posėdyje. Tai, kad biudžeto projektą ministrai aptars jau pirmadienį, BNS patvirtino premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

  2018 metų biudžeto projektą Vyriausybė svarstys kitą savaitę, sako premjeras Saulius Skvernelis.   „Tikėtina, kad pirminis oficialus Vyriausybės aptarimas bus sekantį trečiadienį (spalio 11 dieną - BNS) - po savaitės“, - antradienį žurnalistams teigė ministras pirmininkas. Finansų ministras Vilius Šapoka neseniai sakė, jog kitų metų biudžetas bus perteklinis, bet nepranešė, kiek pajamų planuojama surinkti daugiau nei išleisti.

Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.

 Kitų metų biudžeto projektą Seime, be valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdemokratų, gali palaikyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRI) bei „tvarkiečių“ frakcijų nariai, mano Seimo pirmininkas. „Manau, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų frakcija taip pat dažnai paremia ir yra mums artimų pažiūrų, „Tvarkos ir teisingumo“ atskiri frakcijos nariai taip pat jie dažnai prisidėdavo paremiant“, - trečiadienį interviu Žinių radijui teigė Viktoras Pranckietis.

 Jungtinių Valstijų Senatas priėmė nacionalinio saugumo biudžeto projektą, pagal kurį numatoma suteikti Ukrainai 500 mln. dolerių (apie 418 mln. eurų) pagalbą saugumo ir gynybos srityse, anksti antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. P.Porošenkos „Facebook“ žinutėje taip pat sakoma, kad JAV Senato priimtą nacionalinio saugumo poreikių finansavimo 2018-aisiais fiskaliniais metais įstatymo projektas numato, kad Ukraina gali būti aprūpinama letaline gynybine ginkluote.

Seimui grąžinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinį tarifą šilumai, galiosiantį nuo spalio iki metų pabaigos, šalies biudžetas negaus 11 mln. eurų pajamų, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Dėl sprendimo nuo spalio 1 dienos - trims mėnesiams - negautume 11 mln. eurų pajamų“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjeras. S.Skvernelis sako, kad tuo atveju, jeigu Seimas nesutiktų nuo 2018 metų sausio PVM tarifą šildymui padidinti nuo 9 proc. iki 15 proc.

Vyriausybė tęsi pažadą grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį Vyriausybei pristatys tai numatančias įstatymo pataisas. „Šiandien Vyriausybei pateiksiu pasiūlymą grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir karštam vandeniui“, - BNS sakė V.Šapoka. Ministro teigimu, lengvata galiotų nuo spalio 1-osios iki gruodžio pabaigos ir tik centriniam šildymui.

Finansavimas gynybai ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tikslindamas praėjusią savaitę išsakytą poziciją. „Po 2018 metų turime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius bei galimybes. (...) Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – BNS pirmadienį sakė parlamento vadovas.

„Vaiko pinigai“, didesni atlyginimai mokytojams, didesnės pensijos, socialinės atskirties mažinimas, kylanti minimali alga, išlaidos gynybai – šie ir kiti pasiūlymai pilasi iš Seimo narių lūpų, paklausus, kam kitąmet vertėtų skirti daugiausiai valstybės pinigų. Pasiūlymų daug, o valstybės biudžetas – ne guminis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad kitų metų biudžetas turi būti socialiai orientuotas bei užtikrinti šalies saugumą. Anot jos, tai yra vienas rudens politinio sezono prioritetų.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Seimo valstiečiai ketvirtadienį su finansų, socialinių reikalų ir darbo, švietimo ir mokslo ministrais aptars planuojamą 2018 metų biudžetą ir socialinių reikalų bei švietimo finansavimą. „Susitikime aptarsime mokestinės sistemos siūlomus pakeitimus, vadinamąjį „pokyčių krepšelį“, investicijų skirstymą savivaldybėms, biudžeto formavimą bei bendrą ekonominę šalies raidą ir tendencijas“, - BNS sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Paklaustas, ar palaiko Ramūno Karbauskio iškeltą idėją peržiūrėti Fiskalinės drausmės įstatymą ar ekonomistų raginimą pasiūlymo neįgyvendinti, ministras pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Saulius Skvernelis teigė palaikantis įstatymą. Premjero teigimu, galėtume pagyventi smagiai ir trumpai, tačiau ateitų laikas, kai reiktų už tai mokėti.

NATO reikalavimą bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti krašto apsaugai Lietuva pasieks jau kitąmet. Tačiau vis dar neatsakytas klausimas – kokią sumą nuo BVP gynybai atrieksime 2019-2020 m. Premjeras Saulius Skvernelis palaiko siūlymą krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP, tačiau Seimo nariai vis dar aršiai ginčijasi.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo pradėti diskusiją dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pataisų. Savo „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis teigia, kad mūsų prioritetas turėtų būti ne rezervo kaupimas, o Lietuvos žmonių gerovė. Tačiau ekonomistai teigia, kad už šį pasiūlymą mokėti atsieis ateities kartoms. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje R. Karbauskis rašo neabejojantis, kad Lietuvai būtinas Fiskalinės drausmės įstatymas, tačiau jame esą per daug mechanikos.

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia imtis radikalių žingsnių mokesčių sistemoje, nes tai būtų pernelyg nepopuliarus sprendimas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad nei nekilnojamo turto, nei automobilio mokesčių valdančiųjų planuose kol kas nėra.

Dėl Vyriausybės planuojamų mokestinių pakeitimų valdžios sektoriaus biudžeto pajamos 2018 metais sumažėtų 83 mln. eurų. Pokyčių įtaka negautos pajamoms būtų dar didesnė, tačiau ją tikimasi sumažinti 130 mln. eurų - pajamomis, gautomis geriau administruojant mokesčius, rodo Finansų ministerijos BNS pateikti duomenys. Numatomos mokėti išmokos už vaikus valstybei kitąmet kainuotų 195 mln.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai trečiadienį Seime aptars artėjančios rudens sesijos klausimus, rengiamą kitų metų biudžeto projektą. Posėdis rengiamas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva, jame dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Anot pranešimo, daug dėmesio susilauks jau baigiamo formuoti valstybės biudžeto projektas, bus aptartas viešojo administravimo planavimas ir mokesčių reforma.

Siekdamos įgyvendinti savo tikslus ir programas ministerijos turi veikti efektyviai ir turimas lėšas panaudoti prioritetinėms sritims, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Kalbėdamas apie tai, kad kultūros ministrė nesiruošia leisti apkarpyti ministerijos biudžeto dėl „pokyčių krepšelio“, V. Šapoka pabrėžė, kad veikdamos efektyviai, ministerijos gali įgyvendinti keliamus tikslus be papildomo finansavimo.

 Politikams susitarus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimo, gyventojai ja tikriausiai galės naudosis jau šį rudenį, sako finansų ministras Vilius Šapoka. V.Šapoka interviu BNS prognozavo, kad dėl lengvatos grąžinimo neteks koreguoti šių metų biudžeto, tačiau pripažino, kad norint nustatyti naują 15 proc. tarifą, gali tekti atsisakyti vieno iš dviejų dabartinių (5 ir 9 proc.) lengvatinių PVM tarifų.

Finansų ir socialinės apsaugos ministrams susiginčijus dėl valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondo kaupimo, ministrų kabinetas galutinį sprendimą dėl šio fondo suformavimo turėtų priimti kitą savaitę. „Tai bus pirmas žingsnis, kada bus ruošiamasi iš anksto galimoms finansinėms rizikoms. Šiandien dar galutinio sprendimo nepriėmėm, bet kitą trečiadienį, matyt, bus priimtas galutinis sprendimas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Kovą stipriai išaugus alkoholinių gėrimų akcizams, jų per keturis mėnesius į biudžetą surinkta pastebimai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai lėmė vasarį suaktyvėjusi didmeninė prekyba alkoholiu, tačiau tuo metu kovą ir balandį akcizų pajamos buvo pastebimai mažesnės nei tais pačiais 2016-ųjų mėnesiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius surinkta 110,569 mln. eurų alkoholio akcizų - 45,9 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (75,785 mln.

Vokietijos verslas ir ekspertai neigiamai vertina Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ir sunku rasti žmonių, kurie manytų, jog „Brexit“ bus naudingas Vokietijos ekonomikai ir patiems vokiečiams, rašo „Deutsche Welle“. Net lobistai Frankfurte, kuris gali tapti nauja Europos finansų sostine, pakeisiančia Londoną, tikisi investicijų bangos ir naujų darbo vietų kūrimo jų mieste, tačiau mano, kad apskritai „Brexit“ poveikis jų šaliai bus neigiamas.

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc.

Paaiškėjus, kad valdžios sektoriaus biudžetas 2016 metais, išankstiniais duomenimis, buvo perteklinis, ekonomistas Gitanas Nausėdo perspėja neatsipalaiduoti ir siekti, kad subalansuotas ar perteklinis biudžetas būtų kelerius metus iš eilės. Jo teigimu, tai pirmas kartas per 26 metus, kai šio sektoriaus pajamos viršijo išlaidas. „Norite 50 proc.

Lietuvoje turėtų būti 121 Seimo narys, sako parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Galvočiau, kad koks 121 būtų pakankamas skaičius“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Ministrų kabinetui trečiadienį planuoja diskutuoti dėl siūlymo mažinti parlamentarų skaičių nuo 141 iki 101 bei iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą. Pasak V.Pranckiečio, Seimo nariai yra numatę ir alternatyvų šiems pasiūlymams.

Apie galimą biudžeto lėšų švaistymą pranešusioms Vaikų išlaikymo fondo administracijos darbuotojoms gresia nemalonumai. Jų vadovė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl galimo šių darbuotojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl asmens duomenų atskleidimo. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vidaus audito ir fondo administracijos darbuotojai tarėsi, kaip laišką ministrui „pritempti“ iki teisės akto pažeidimo.

Visas NATO nares vienija susitarimas skirti 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai. Lietuva ilgą laiką nesilaikiusi šio rodiklio, pagaliau pradėjo didinti skiriamą sumą. Tačiau ekonomistas pastebėjo, kad jei pažvelgtume į išlaidas pagal biudžetus, Lietuva – antra po JAV. „BVP ant duonos neužsitepsi, kaip ir nenusipirksi haubicų, nes perkama ne iš BVP, o iš biudžeto”, – socialiniame tinkle rašo „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui nuo birželio nebeliks. Jis pripažįsta, kad šiluma kai kuriuose miestuose gali brangti, o finansų ministras primena, kad socialiai remtiniems žmonėms bus mokamos kompensacijos. „Pasibaigia lengvatos galiojimo terminas, o toliau biudžete nė euro nėra. Tai yra atsakymas.

  Sprendimai dėl mokesčių lengvatų likimo bus priimti dar šiemet ir įsigalios nuo 2018-ųjų, sako premjeras. Pasak Sauliaus Skvernelio, lengvatas panaikinti ketinama, priimant kitų metų biudžetą.

Šildymo sezonas, o kartu ir šimtą eurų siekiančios sąskaitos artėja prie pabaigos. Tačiau valdančiųjų kalbos nieko gera nežada. Prisižadėję įvesti socialiai teisingus mokesčius, valdantieji net ir Vyriausybės veiksmų plane apie tai dabar rašo labai aptakiai. Vienintelis pokytis, kuris kilus visuomenės pasipiktinimui buvo atidėtas, gali įvykti dar šių metų liepą – tai PVM šildymui naikinimas.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Daugiau lėšų skirti neformaliojo švietimo krepšeliui būtų galima tik peržiūrėjus biudžetą, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Buvo prašoma daugiau lėšų skirti neformaliojo ugdymo krepšeliui, bet tvirtinant biudžetą tų lėšų nebuvo rasta. Ar galima grįžti prie šio klausimo, ar bus biudžeto peržiūra – vėlgi ir jūsų pačių svarbi iniciatyva. Mes manome, kad krepšelis neformaliam švietimui tikrai yra pasiteisinusi priemonė ir ją reikėtų tęsti.

Gyventojai, norintys kelti jau įgytos specialybės kvalifikaciją arba mokytis toliau, gali tikėtis mokestinių lengvatų - susigrąžintų dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir taip kompensuotų dalį investicijų į išsilavinimą. Tokia galimybė atsiras jeigu Seimas pritars konservatorės Gintarės Skaistės parengtai pataisai, kuria GPM lengvatą siūloma taikyti ir tada, kai įgyjamas ne tik pirmasis aukštasis išsilavinimas.

Klausantis diskusijos apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems, gali susidaryti įspūdis, kad jie – pagrindinė Lietuvos biudžeto problema. Suprask, valstybėje pinigų trūksta ne dėl to, kad valdžios nemoka tvarkytis su finansais, ir ne dėl to, kad daliai žmonių iš pašalpų gyventi lengviau nei dirbti. Pasirodo, kalčiausi – žmonės, patys sau susikuriantys darbo vietą, ir smulkieji verslininkai.

Lietuvos 2017 metų biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, tačiau to pavyktų išvengti, jei šaliai būtų pritaikyta išimtis - naujasis socialinis modelis būtų pripažintas struktūrine reforma, teigia Europos Komisija (EK). EK antradienį pateikė nuomonę dėl patobulinto Lietuvos 2017 metų biudžeto. Joje teigiama, kad šalis šiemet gali labai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo (1 proc.

Antradienį Seimas baigė priimti biudžetininkų atlyginimų skaičiavimo tvarką reguliuosiantį įstatymą. Tai pirmas toks įstatymas, nes iki šiol jiems mokėta, remiantis Vyriausybės nutarimu. Įstatymas palies apie 180 tūkst. žmonių - socialinius, kultūros darbuotojus, mokytojus, jų padėjėjus, trenerius, psichologus, savivaldybių darbuotojus, kurie nėra valstybės tarnautojai, kitus.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Turkijos žiniasklaida sudarė didžiausią biudžetą turinčių Eurolygos klubų penketuką, kurio viršūnėje išliko Maskvos CSKA ekipa. Titulą ginanti ir šiuo metu pirmaujanti ekipa pranoksta savo visus oponentus ne tik aikštelėje, bet ir piniginės storiu, kadangi disponuoja 35 milijonų eurų biudžetu. Madrido „Real“, kurios garbę gina Jonas Mačiulis, turi 27 mln. eurų, o Stambulo „Fenerbahce“ – 23 mln. Ketvirtoje vietoje atsidūrė buksuojanti Barselonos „Barcelona Lassa“ (21 mln.

Praeitą savaitę Seime patvirtintas ir Prezidentės pasirašytas biudžetas socialinėms reikmėms skiria daugiau, nei pusę milijardo eurų. Šiomis lėšomis bus keliamos algos policininkams, mokytojams, keliamos pensijos. Tačiau policijos ir mokytojų darbuotojų atstovai nevienodai džiaugiasi naujosios Vyriausybės planais ir būsimomis algomis.

Rusijos ambasadorius Vilniuje Aleksandras Udalcovas apgailestauja, kad naujosios Lietuvos Vyriausybės programoje ir Lietuvos politikų pareiškimuose „nepavyko aptikti aiškiai išreikšto siekio pagerinti santykius tarp mūsų valstybių“. Interviu naujienų agentūrai „Interfax“ komentuodamas programą jis sakė, kad sprendžiant pagal šio dokumento formuluotes dėl Rusijos, naujoji Lietuvos Vyriausybė rengiasi pakviesti Maskvą atsisakyti „jėgos naudojimo, karinės agresijos“, „gerbti tarptautinės teisės nor...

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą 2017 metų valstybės biudžeto įstatymą. D.Grybauskaitės teigimu, kitų metų biudžete yra atspindėti pagrindiniai šalies prioritetai – socialinis ir gynybinis saugumas bei pastangos išlaikyti finansinį stabilumą, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius. Prisiminkime kai kurias praeinančių metų naujienų antraštes.

Valdančiosios daugumos siūlymas trumpinti šio Seimo darbą ir rinkimus organizuoti pavasarį yra logiškas, sako Lietuvos Respublikos Prezidetė Dalia Grybauskaitė.  Praėjusią savaitę patvirtintas 2017 metų Valstybės biudžetas kėlė daug klausimų ir nesutarimų. Tik lapkričio viduryje į pirmą posėdį susirinkę naujieji seimo nariai ir gruodžio viduryje priesiekęs ministrų kabinetas neturėjo laiko atidžiai peržiūrėti buvusis valdančiosios daugumos sudaryto biudžeto projekto.

Seimas vakar priėmė dar vieną deficitinį valstybės biudžetą, kuriame bus daugiau, nei 8 milijardai eurų. O išlaidos pajamas viršys apie 0,5 mlrd. eurų. Ką naujosios valdžios iniciatyva ateinantys metai privers gyventi taupiau ir kokios didžiausios biudžeto ydos ir pliusai, klausiame specialistų.

Nors šiandien pagaliau buvo priimtas 2017 metų Valstybės biudžetas ir nuspręsta iš kur bus imamos lėšos PVM lengvatos šildymui pratęsimui, kyla naujas klausimas. Rinkimų laimėtojos valstiečių – žaliųjų frakcijos pirmininko Ramūno Karbauskio siūlymui biudžeto skylę dengti Kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšomis buvo pritarta tik iš antro karto, dėl to, kad socialdemokratai koalicijos partneriams nepadėjo.

Visą dieną svarstę, parlamentarai ketvirtadienį pagaliau priėmė 2017 metų valstybės biudžetą, kurio išlaidos pajamas viršys apie 0,5 mlrd. eurų. Už balsavo 77 Seimo nariai, prieš - 27, o susilaikė 14. Seimas apsvarstė daugiau negu pusšimtį pasiūlymų dėl papildomų lėšų skyrimo, bet nė vieno netenkino, nes jiems nepritarė Vyriausybė. Valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - 0,1 punkto mažiau nei ankstesnės Vyriausybės parengtame pirmajame projekte.

Seimas ketvirtadienį priėmė perteklinį 2017 metų „Sodros“ biudžetą. Tai pirmasis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas po dešimties metų pertraukos. Už balsavo 80 Seimo narių, prieš - 3, o susilaikė 23. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, nuo sausio didės apie 20 eurų iki 287,57 eurų, tam biudžete numatyta 167,4 mln. eurų. Nuo sausio bazinė pensija turėtų padidėti 8 eurais iki 120 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos - 31 euru iki 476 eurų.