bitkoinas

Jeigu jūs esate laimingasis (ar nelaimingasis) bitkoinų savininkas, ir nerimaujate dėl išpūstos jų kainos – kuris viršijo 17 tūkst. dolerių praėjusią savaitę – tuomet sulėtėjęs šios kriptovaliutos transakcijos laikas turėtų jus gerokai išgąsdinti, rašoma „Business Insider“. Bitkoino vertė šokinėja aukštyn ir žemyn šimtais ar net tūkstančiais dolerių kiekvieną dieną. Niekas nežino kokia jo vertė bus po valandos, išskyrus tai, kad ji tikrai bus kardinaliai kitokia.

Viena Japonijos bendrovė nusprendė pradėti dalį atlyginimų mokėti bitkoinais, siekdama, kad ši virtualioji valiuta taptų suprantamesnė, penktadienį pranešė įmonės atstovė. Įmonė „GMO Internet“, valdanti įvairius su internetu susijusius verslus, tarp jų finansų, interneto reklamos ir interneto infrastruktūros srityse, nuo kitų metų vasario savo darbuotojams Japonijoje išmokės „Bitcoin“ valiuta iki 100 tūkst. jenų (maždaug 751 eur) per mėnesį.

Bitkoinas, bitkoinas, bitkoinas. Net jeigu bandote atsiriboti nuo pasaulio ir gyvenate uoloje, vargu ar nebuvote girdėję apie bitkoiną - virtualią valiutą, kurios vertė per pastaruosius šešis mėnesius išaugo ne kelis, bet keliasdešimt kartų. Bitkoino vertė kyla kiekvieną dieną. Neseniai vieno bitkoino vertė siekė 10 000 eurų, vėliau pakilo iki 12 500 eurų, o dabar siekia net 14 398 eurus. Jeigu suapvalintume - tai 15 000 eurų.

Pietų Korėja šalies finansų įstaigoms trečiadienį uždraudė prekiauti virtualiomis valiutomis, tokiomis kaip bitkoinas, kurio kursas pastaruoju metu rekordiškai kilo, be kita ko, dėl mažmeninių spekuliantų, kurių nemaža dalis yra korėjiečiai. Pietų Korėjoje prekyba bitkoinais yra ypač aktyvi – šaliai tenka maždaug 20 proc. visų pasaulyje su šia kriptovaliuta sudaromų sandorių. Apytikriais vertinimais, bitkoinų turi maždaug 1 mln. Pietų Korėjos gyventojų, kurių daugelis yra smulkūs investuotojai.

Vadinamąsias šokiruojančias prognozes jau daugiau kaip dešimtmetį rengiantis Danijos investicinis bankas „Saxo Bank“ 2018 metams prognozuoja, be kita ko, kintamumo rinkose padidėjimą, naują politinę krizę Europos Sąjungoje (ES) ir staigų bitkoino kurso kritimą.

Bitkoino kursas penktadienį buvo smukęs net 15 proc. žemiau 14 500 JAV dolerių ribos, nes po rekordinio augimo investuotojai ėmė fiksuoti pelną. Bitkoinas trumpam buvo pabrangęs iki naujo rekordinio lygio – 17 tūkst. JAV dolerių, tačiau vėliau atpigo iki 14 480 JAV dolerių, rodo „Bloomberg“ duomenys. Tačiau vėliau bitkoino kursas atsigavo ir padidėjo iki 16 100 JAV dolerių. Spartus bitkoino kurso augimas ir didelis svyravimas kelia nerimą ekspertams.

Bitkoino kursas trečiadienio ryte Europos laiku pirmą kartą per šios kriptovaliutos devynerių metų istoriją perkopė 10 tūkst. JAV dolerių ribą. Pirmąją svarbią ribą – 1 tūkst. JAV dolerių – 2009 metais sukurtas bitkoinas pasiekė 2013 metų lapkričio 28 dieną. Tam kriptovaliutai prireikė 1,23 tūkst. dienų. Praėjus 1,269 tūkst. dienų, 2017 metų gegužės 20 dieną bitkoino kursas pasiekė 2 tūkst. JAV dolerių kartelę.

Bitkoino kursas antradienį pasiekė naujas aukštumas ir priartėjo prie 10 tūkst. JAV dolerių ribos. Toks spartus šios virtualios valiutos brangimas kelia nerimą dėl galimo besiformuojančio „burbulo“: šiemet bitkoino kursas šoktelėjo 10 kartų. Antradienį bitkoino kursas viršijo 9895 JAV dolerių ribą. Vien tik per praėjusias dvi savaites bitkoinas pabrango maždaug 45 proc. Palyginimui, šių metų sausio viduryje bitkoinas kainavo tik 752 JAV dolerius.

Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais.

Įvertinus užsitęsusį pajamų iš reklamos internete mažėjimą, kai kurie tinklapiai imasi naujų sąskaitų padengimo priemonių, įskaitant ir vartotojų kompiuterių bei telefonų energiją kriptovaliutos „kasybai“, praneša „The Guardian“. Geriausiu atveju tai sulėtins vartotojų įrenginius, o blogiausiu tai gali tuštinti greitai nusodinti akumuliatorių ar netgi ženkliai padidinti sąskaitą už elektrą.

Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės gali ateityje pakeisti tradicinius atsiskaitymo būdus ir jei taip, tai ar pagrįstas valiutos brangimas, kuris vien per paskutinius 6 mėnesius sudarė net 4 kartus, kai Bitcoin kaina pakilo nuo 1000 iki dabar apie 4000 JAV dolerių svyruojančios kainos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas leido dviems mėnesiams suimti devyniolikmetį vilnietį J. J., šių metų gegužę internetu užsakiusį ir paštu iš užsienio parsisiuntusį kvaišalų. Jaunuolis narkotikų griebėsi vos paleistas iš Lukiškių kalėjimo, kur pateko suimtas 2016 m. lapkritį, kai iš įvairių užsienio valstybių kontrabandos būdu parsisiuntė bent 8 pašto siuntas su labai dideliu kiekiu įvairių rūšių kvaišalų.

Jungtinės Karalystės parlamentas šeštadienį po kibernetinės atakos blokavo išorinį priėjimą prie elektroninio pašto dėžučių. Parlamento vadovai deputatams išsiuntinėtame elektroniniame laiške, kurio tekstą paskelbė laikraštis „The Daily Telegraph“, ataką pavadino „ilgalaike ir ryžtinga“. „Anksčiau šį rytą aptikome neįprastą veiklą ir bandymo įvykdyti kibernetinę ataką prieš mūsų kompiuterių tinklą įrodymų“, – sakoma laiške.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad, bendradarbiaudama su kitomis valstybinėmis institucijomis bei užsienio šalių mokesčių administratoriais, nustatė tris Lietuvos gyventojus, kurie prekiaudami virtualia valiuta – bitkoinais (angl. - Bitcoin), nuslėpė 380 tūkst. € įplaukų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių. „Trys gyventojai, kurie užsėmė bitkoinų prekyba 2013 – 2015 metais gavo 380 tūkst. € pajamų, nuo kurių, nesumokėti 32 tūkst.

26 metų panevėžietis bus teisiamas dėl kontrabandos, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Narkotikai buvo įsigyti už virtualią valiutą – bitkoinus. Kovo 20 dieną Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste pareigūnai, patikrinę siuntą, rado neteisėtai gabenamas narkotines medžiagas. Analogiška situacija pasikartojo ir balandžio 12 dieną. Abiejų siuntinių nurodyti adresai vedė tiesiai į kaltinamojo gyvenamąją vietą Panevėžyje.

 Po ilgus metus trukusių spėlionių pagaliau atskleista tikrojo virtualios valiutos – bitkoinų – kūrėjo tapatybė. Australų verslininkas Craigas Wrightas prisipažino, kad tai yra jo išradimas. Kaip skelbia BBC, australas pateikė ir techninių įrodymų, kad būtent jis yra tikrasis bitkoinų kūrėjas. Tai patvirtino ir „aukšto rango“ bitkoinų bendruomenės nariai ir jos pagrindinė techninė komanda. Savo tapatybę C. Wrightas atskleidė trims žiniasklaidos organizacijoms – BBC, „The Economist“ ir GQ.

Penktadienį vykusioje tarptautinėje bitkoinų konferencijoje rinkosi verslininkai, politikai, bankininkai, investuotojai ir startuoliai besidomintys ne tik tendencijomis pasaulyje, bet ir Lietuvos galimybėmis tapti kripto–finansų centru. Anot ekspertų, šiuo metu tapti lydere, Lietuvai yra vienas palankiausių metų. Tai ne tik keltų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) bet ir pragyvenimo lygį.

 Pasinaudojant virtualia valiuta bitkoinais, gali būti finansuojamas terorizmas, sako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius. Taip Kęstutis Jucevičius komentavo tarptautinę teisėsaugos operaciją, per kurią sulaikyta 10 asmenų, įskaitant vieną lietuvį. Įtariama, kad jie siekė „išplauti“ apie 20 mln. eurų, gautų iš prekybos narkotikais ir ginklais.

  Spintoje seifas, o vokuose krūvos pinigų. Tai vieno Kauno ekonomikos magistrantūros studento pinigėliai, rasti per pareigūnų kratą. Pinigai gauti nelegaliai. Gudrus kaunietis buvo tikras vienos Nyderlandų nusikalstamos grupuotės buhalteris. Grynino nusikaltėliams virtualią valiutą – bitkoinus. Juos grupuotė gaudavo už prekybą narkotikais ir ginklais. Tarptautiniam nusikaltėliui kauniečiui už „juodąją" buhalteriją atitekdavo net 15 proc. grobio.

Vėlų ketvirtadienio vakarą policija sulaukė melagingo pranešimo apie sprogmenis Vilniaus klubuose „Exit“ ir „Pantera“. Po vidurnakčio taip pat melagingai pranešta apie sprogmenį klube „Mojo Lounge“ bei šalia šio klubo užminuotą automobilį. Policijos departamentas teigia, kad pirmas pranešimas per portalą www.epolicija.lt gautas ketvirtadienį 22 val. 57 min., antrasis - penktadienį 0 val. 29 min. Nė vienu atveju pranešimai nepasitvirtino.

2015 metai sėkmę atnešė visiems, kurie buvo investavę į virtualiuosius pinigus – bitkoinus. Šių vertė augo net daugiau negu dvigubai, o 2016 metų prognozėmis teigiama, kad valiuta taps dar populiaresnė. Bitmarket.lt duomenimis, 2015 metų pradžioje bitkoinų kaina siekė 180 eurų už bitkoiną, o štai šį gruodį vertė išaugusi iki beveik 385 eurų už bitkoiną. Taigi, bet kas įsigijęs metų pradžioje bitkoinų, dabar būtų galėjęs pasidovanoti šventinę dovaną ir pelningai užsidirbti. Businessinsider.

Turbūt nedaug kas žino, kad pasaulyje egzistuoja per 500 virtualių valiutų. Viena iš jų – bitkoinai – gerokai įleidusi šaknis. Ji vis populiarėja ir Lietuvoje. Bitkoinus priimančios įmonės sako, kad žmonės jais atsiskaito nuolat, tai esą labai patogu ir pigu. „Vilniaus mieste esame atlikę netgi apklausą, tai 55 proc. vilniečių žino arba girdėję yra apie bitkoiną, o iš viso šimto procentų 7,5 proc. žino, kas yra bitkoinas, gerai. Ta prasme, kaip gerai nusimanančiais.

 Kas antras sostinės gyventojas žino elektroninę valiutą „Bitcoin“ ir beveik kas dešimtas teigia gerai su ja susipažinęs. Organizuotas tyrimas taip pat atskleidė, kad mobiliosiomis piniginėmis atsiskaitytų 43 proc. respondentų, jei būtų daugiau atsiskaitymo vietų. Šią savaitę Vilniaus gyventojams ir svečiams tokią galimybę teikti pradėjo septynios įmonės.

Vis dažniau daugelio šalių, taip pat ir Baltijos, vartotojai tampa vadinamųjų šifruotojų aukomis – užkrėstuose kompiuteriuose svarbūs failai šifruojami tam tikromis programomis, o vėliau reikalaujama išpirkos už iššifravimą. Per 2014 m. vien „Kaspersky Lab“ vartotojai susidūrė su daugiau nei 7 milijonais panašių bandymų. Bendrovės specialistai parengė šifruotojų plėtros istorijos apžvalgą ir rekomendacijas, kaip neatsidurti tarp aukų, pranešė „Kaspersky Lab“ atstovai.

Vida Kaluza, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Bitkom“ užsakymu atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Vokietijoje devyni iš dešimties 14–19 metų amžiaus mokinių nešasi mobilųjį telefoną į mokyklą. Dažniausiai mobiliaisiais jaunuoliai klausosi muzikos (87 proc.) ar bendrauja internetu su draugais (70 proc.), tačiau naudoja ir su pamokomis susijusiai veiklai. Pavyzdžiui, net trys ketvirtadaliai jaunuolių mobiliaisiais fotografuoja tai, kas užrašyta lentoje, ir net 56 proc.

Bendrovės ESET ekspertai iš Kanados išanalizavo gerai žinomą išpirkos reikalaujantį virusą „TorrentLocker“, kuris pradėjo plisti dar 2014 metų pradžioje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad naujausia jo versija per kelis pastaruosius mėnesius užkrėtė mažiausiai 40 tūkstančių sistemų – daugiausia veikiančių Europoje. „TorrentLocker“ virusų šeima užšifruoja vartotojo dokumentus, nuotraukas ar kitus duomenis, esančius įrenginyje, o už informacijos atrakinimą reikalauja išpirkos.

Padedami 16 Europos Sąjungos (ES) valstybių pareigūnų, tarp jų - ir Lietuvos Generalinės prokuratūros prokurorų bei kriminalinės policijos tyrėjų, Jungtinių Valstijų (JAV) pareigūnai išaiškino tarptautinį nelegalios prekybos internetu tinklą.

Ispanijos vyriausybė neseniai įvedė naujas taisykles, pagal kurias bitkoinai bus vertinami kaip elektroninė mokėjimų sistema. Vyriausybės nutarimas buvo priimtas po to, kai į Ispanijos finansų ministeriją ir parlamentą kreipėsi bitkoinų versle dalyvaujanti bendrovė „Coinffeine“ su prašymu aiškiai apibrėžti šios skaitmeninės valiutos teisinį statusą, pranešė Bitmarket.lt. Įgyvendinant šį vyriausybės nutarimą planuojama priimti papildomus poįstatyminius aktus, pritaikytus bitkoinų verslams.

Bitkoinai gali stipriai pakeisti tarptautinių mokėjimų sistemą, teigiama neseniai paskelbtame Bostono Federalinio rezervų banko pranešime. Banko pranešime sakoma, kad nebūtina, jog bitkoinai visiškai pakeistų įprastines valiutas ar dabartines mokėjimo sistemas. Tačiau tai yra naujas, inovatyvus ir patogus atsiskaitymų būdas, kuris skatina žmones keisti kasdieninius savo įpročius mokėjimo srityje.

Elektroninio mokėjimo paslaugas teikianti bendrovė „PayPal“, priklausanti elektroninės prekybos milžinei „eBay“, integruoja bitkoinus į savo atsiskaitymų sistemą. Greitai ji suteiks skaitmeninių produktų pardavėjams galimybę priimti mokėjimus virtualiąja valiuta.

JAV atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad 18 proc. amerikiečių norėtų įsigyti bitkoinų, o tarp jaunimo šis rodiklis – daugiau nei dvigubai didesnis. Tyrimas rodo, kad tvirtai apsisprendę įsigyti šios valiutos yra 6 proc., greičiausiai to norėtų – 12 proc., o dar 17 proc. nėra apsisprendę. Net 43 proc. 18-24 metų amžiaus jaunimas teigia, kad yra tvirtai apsisprendę arba greičiausiai norėtų įsigyti bitkoinų. Kita vertus tik 8 proc.

 JAV atlikto tyrimo duomenimis, bitkoinai laikomi didelę grąžą galinčia atnešti investicija. Tikimasi, kad jau dabar didelio investuotojų dėmesio sulaukianti virtualioji valiuta artimiausiu metu investuotojų portfeliuose gali užimti dar daugiau vietos, pastebi bitkoinų keityklos Bitmarket.lt analitikai. Mažesni mokesčiai už pervedimus ir didėjantis bitkoinų sistemos efektyvumas lemia vis didesnį jų populiarumą.

JAV atlikto tyrimo duomenimis, bitkoinai laikomi didelę grąžą galinčia atnešti investicija. Tikimasi, kad jau dabar didelio investuotojų dėmesio sulaukianti virtualioji valiuta artimiausiu metu investuotojų portfeliuose gali užimti dar daugiau vietos, pastebi bitkoinų keityklos Bitmarket.lt analitikai. Pasak jų, mažesni mokesčiai už pervedimus ir didėjantis bitkoinų sistemos efektyvumas lemia vis didesnį jų populiarumą.

Apie dešimt įmonių Kanadoje savo darbuotojams atlyginimus moka bitkoinais. Toks žingsnis gali lemti bitkoinų vertės augimą, mano virtualios bitkoinų keityklos Bitmarket.lt analitikai. Galimybę atsiskaityti su savo darbuotojais virtualiąja valiuta praeitų metų pabaigoje suteikė Kanados bendrovė „Wagepoint“. Ši kompanija įmonėms teikia mokesčių ir atlyginimo apskaitos bei mokėjimo paslaugas.

Apie dešimt įmonių Kanadoje savo darbuotojams atlyginimus išmoka bitkoinais. Toks žingsnis gali lemti bitkoinų vertės augimą, mano virtualios bitkoinų keityklos Bitmarket.lt analitikai. Galimybę atsiskaityti su savo darbuotojais virtualiąja valiuta praeitų metų pabaigoje suteikė Kanados bendrovė „Wagepoint“. Ši kompanija įmonėms teikia mokesčių ir atlyginimo apskaitos bei mokėjimo paslaugas.

Skaitmeninė valiuta, atrodo, turėtų būti neatsiejama nuo interneto, tačiau bitkoinus jau galima naudoti net ir neturint prieigos prie jo, pastebi virtualios bitkoinų keityklos Bitmarket.lt analitikai. Atsiskaityti bitkoinais galima naudojantis skaitmeninės TV paslaugomis, siunčiant SMS ir netgi laidiniu telefonu.

Nuo šių metų pradžios Kanados ir Australijos gyventojai bitkoinais gali apmokėti sąskaitas už internetą, telefoną, paskolas ir kitokius patogumus. Tokią galimybę neseniai gavo ir Filipinų gyventojai, pranešė Bitmarket.lt . Mokesčius moka praktiškai kiekvienas žmogus, todėl galimybė apmokėti sąskaitas bitkoinais suteikia didžiulį potencialą šios virtualios valiutos populiarėjimui. Kanadoje naudojantis programa „Bylls“ bitkoinais galima atsiskaityti su 6 000 skirtingų organizacijų.

JAV pradėtas skaitmeninės valiutos bitkoinų teisinis reguliavimas. Europos Sąjunga (ES) laikosi požiūrio, kad bandomuoju triušiu geriau tegul pabūna JAV, todėl Briuselis kol kas tik stebi padėtį.

Pasaulyje pradedamas skaitmeninio turto, įskaitant ir virtualiąsias valiutas, teisinis reguliavimas. JAV Delavero valstijoje priimtas pirmasis pasaulyje tokio pobūdžio įstatymas. Juo vadovaujantis šeimos nariai įgis teisę naudotis skaitmeniniu pavidalu sukauptu savo artimųjų turtu po jų mirties ar neįgalumo atveju. Įstatymas reglamentuoja visą skaitmeninį asmens turtą: nuo anketų socialiniuose tinkluose ir ten sukauptos informacijos iki virtualiųjų valiutų atsargų.

 Netrukus turėtume sulaukti esminio lūžio, kuris lems, kad bitkoinai ateityje taps pagrindine pasaulio valiuta, skelbia įtakingas verslo leidinys „Forbes“. Jau dabar šios valiutos naudotojų gretos sparčiai auga ir jau greitai bus pasiektas lūžio momentas, kai didesnė žmonių dalis nebegalės be jos išsiversti. „Forbes“ šią teoriją pagrindžia išskirdamas šešis bitkoinų evoliucijos etapus. 1. Skaitmeninis. Vos atsiradę bitkoinai buvo visiškai skaitmeninė valiuta.

Atostogų planavimas internete žengia į naują lygį – nuo šiol skaitmeninis pasaulis ne tik padės suplanuoti maršrutą, įsigyti viešbučius, lėktuvo bilietus, bet ir leis šias paslaugas apmokėti virtualia valiuta. Internetinis skrydžių paieškos ir užsakymo portalas „Greitai.lt“ tapo pirmuoju turizmo rinkos žaidėju Lietuvoje, už kurio paslaugas bus galima atsiskaityti virtualia valiuta – bitkoinais. Savo klientams suteikti galimybę atsiskaityti bitkoinais „Greitai.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ tapo pirmosiomis oro linijomis pasaulyje, kurių klientai skrydžių bilietus galės įsigyti bitkoinų valiuta. Virtualiais pinigais bus galima padengti skrydžio bilietus į Europos, NVS šalių, Rusijos ar Viduriniųjų Rytų miestus, pranešė „airBaltic“ atstovai. „airBaltic“ patenka į inovatyviausių pasaulyje oro linijų dešimtuką.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ tapo pirmosiomis oro linijomis pasaulyje, kurių klientai skrydžių bilietus galės įsigyti bitkoinų valiuta. Virtualiais pinigais bus galima padengti skrydžio bilietus į Europos, NVS šalių, Rusijos ar Viduriniųjų Rytų miestus. „airBaltic“ patenka į inovatyviausių pasaulyje oro linijų dešimtuką.

Bendrovė „Google“ į savo paieškos sistemą įdiegė automatinę virtualios valiutos – bitkoino – kurso nustatymo funkciją. Maždaug prieš mėnesį į „Google“ paslaugą „Google Finance“ buvo integruota „Coinbase“ biržos aplikacijų programavimo sąsaja (API), kad būtų galima paleisti bitkoino vertės pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu skaičiavimo įrankį.

Kenkėjiškų programų plėtra siekiant apgavystės būdu gauti kriptovaliutos „Bitcoin“ tapo vienu iš finansinių atakų skaičiaus augimo veiksniu, atskleidė bendrovės „Kaspersky Lab“ atliktas tyrimas, siekiantis įvertinti finansinių kibernetinių grėsmių plėtros tempus. Per metus atakų, siekiančių užvaldyti „Bitcoin“, skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto ir sudarė 8,3 milijono incidentų, teigia bendrovės atstovai.

Edgaras Savickas, LRT.lt Ką pagalvotumėte, jei kitą atlyginimą gautumėte bitkoinais – decentralizuota, virtualia valiuta? Lietuviškų šaknų turintis elektroninių pinigų tyrinėtojas ir kriptoekonomistas Jonas Matonis apie tai nebesusimąsto, nes net neturi pasirinkimo – jau kurį laiką atlyginimą jis gauna tik bitkoinais.

Lietuvių kilmės Jeilio universiteto profesiorius ir Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris šiandien „New York Times“ paskelbtu straipsniu „Stabilios elektroninės valiutos paieškose“ dar kartą įrodo, jog yra vienas stipriausių mūsų laikų ekonomikos mąstytojų, rašo portalas businessinsider.com.

Klaipėdoje dirbantis advokatas Gediminas Žlioba – pirmasis šios profesijos atstovas Lietuvoje, kuris atlygį už paslaugas priima ne tik litais, bet ir virtualia valiuta bitkoinais. „Manau, kad aš, kaip paslaugos teikėjas, savo klientams turiu suteikti kuo daugiau pasirinkimo būdų kaip atsiskaityti už paslaugas. Bitkoinai yra sparčiai populiarėjantis ir inovatyvus atsiskaitymo būdas, todėl svarbu suteikti tokią galimybę savo klientams“, - sako G. Žlioba.

Virtualios „Bitcoin“ valiutos vertė didžiausioje bitkoinų internetinėje biržoje „Mt.Gox“ per pastarąsias 2 savaites sumažėjo 9 kartus: nuo 829 JAV dol. iki 91,5 JAV dol. šios dienos rytą. Vėliau bitkoino kursas ėmė šiek tiek didėti. Toks smarkus kurso kritimas paskatino kalbas apie galimą „Bitcoin“ sistemos krachą, tačiau kiti apžvalgininkai mano, jog dabar šios virtualios valiutos kursas jau yra realistiškas. „Mt.