birutė vėsaitė

Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys TV3 televizijos laidoje „Savaitės komentarai“ pareiškė, kad Birutės Vėsaitės atliekamų valstybinių agentūrų vadovų atleidimų priežastis gali būti pinigų siekis. Pagrindinės minimos institucijos ir asmenys - „Versli Lietuva“ ir Paulius Lukauskas bei „Investuok Lietuvoje“ ir Milda Dargužaitė. D. Kreivys mano, jog siekiama institucijų vadovais paskirti žmones, leidžiančius kontroliuoti lėšas, kuriomis disponuoja minėtosios valstybinės agentūros.

Verslo paramos agentūros „Versli Lietuva“ vadovui Pauliui Lukauskui pasitraukus iš einamų pareigų Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė prabilo apie galbūt nusikalstamą buvusio vadovo veiklą, rašo „Lietuvos rytas“. „Matėme lėšų plovimo tendencijas. Žmonėms, turintiems psichikos negalią buvo surengtas seminaras „Elektroninio verslo įrankiai". Kai kurie iš tų žmonių negali net pasirašyti. Manome, kad įmonės „Versli Lietuva“ veikla verta ir tolesnio tyrimo“, – sakė B. Vėsaitė.

Verslo atstovai dirbę su valstybės agentūromis VšĮ „Versli Lietuva” ir „Investuok Lietuvoje” piktinasi Ūkio ministerijos (ŪM) sprendimu keisti jų vadovybę ir įvardija nerimą keliančius ženklus dėl naujosios vyriausybės formuojamos verslo aplinkos ir verslumo skatinimo politikos. Investicijos – nebėra prioritetas „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė susitikime su žiniasklaida svarstė, jog pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad galbūt keičiasi politika verslo atžvilgiu.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako tikinti, kad ūkio ministrė Birutė Vėsaitė atsižvelgs į jai išsakomą kritiką ir galės tęsti darbą. „Mus visus įvairiai vertina įvairūs atstovai", - šeštadienį žurnalistams sakė prezidentė, paklausta apie socialdemokratės ministrės atžvilgiu girdimą kritiką.

  VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas iš užimamų pareigų traukiasi šalių sutarimu. Ūkio ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad jis penktadalį darbo laiko skirdavo asmeniniams reikalams. P. Lukauskas teigia, kad gavo pasiūlymą arba likti direktoriaus pavaduotoju, arba trauktis iš pareigų.

 VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas iš einamų pareigų traukiasi šalių sutarimu. Ūkio ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad jis penktadalį darbo laiko skirdavo asmeniniams reikalams.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė „Laisvosios bangos“ laidoje „Visraktis“ gegužės 8 d. gynė Vyriausybės poziciją dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo. Ūkio ministerija yra gavusi Vyriausybės pritarimą VPĮ pataisoms, kurios numato, kad mažos vertės pirkimus valstybės ir savivaldybių įstaigos galėtų vykdyti supaprastintai. Ketinama pakeisti įstatyme nustatytas mažos vertės pirkimų ribas: prekėms ir paslaugoms ribos turi būti pakeltos nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. Lt, darbams – nuo 500 tūkst.

Siekiant nustatyti aktyviausius socialinės erdvės dalyvius, trečius metus iš eilės pristatomas UAB „Komunikacija ir konsultantai“ sudarytas socialinės žiniasklaidos indeksas. Šiemet savo srityje lyderiaujančias pozicijas užėmė telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, Vilniaus meras Artūras Zuokas, bankas „Swedbank“, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ ir LCC tarptautinis universitetas. Svarbiausias kriterijus, skaičiuojant indeksą – aktyvumas socialinėje erdvėje.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė pasirašė spendimą, kuriuo išrinkta nauja AB Giraitės ginkluotės gamyklos valdyba, ją sudaro 3 nariai. Naujais AB Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos nariais tapo ūkio viceministras Marius Busilas, krašto apsaugos viceministras Ramūnas Usonis ir Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Eksporto skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Sakalauskienė.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, antradienį Vyriausybės posėdyje pristačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas tvirtina, kad jas priėmus sutrumpės laikas, reikalingas visoms procedūroms atlikti, tačiau pripažįsta, kad pačios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vaidmuo sumažės. ,,Vienas iš esminių dalykų – didinamos mažų verčių pirkimų ribos prekėms ir paslaugoms; prekems ir paslaugoms iki 200 tūkst. litų ir darbams – iki 1 mln. litų“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė B. Vėsaitė.

Balandžio 24 d. ūkio ministrės Birutės Vėsaitės vizito Kinijoje metu pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas tarp Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir Kinijos kompanijos „CAMCE Engineering Co“ (CAMCE). Šį memorandumą pasirašė Kauno LEZ ir CAMCE vadovybė. Tikimasi, jog Kauno LEZ bendradarbiavimas su CAMCE pritrauks į Lietuvą Kinijos įmonių. CAMCE yra Kinijos „SINOMACH“ korporacijos, esančios „Global 500“ didžiausių pasaulio verslo kompanijų sąraše, dukterinė įmonė.

Pirmąją balandžio savaitę konservatorių ir socialdemokratų partijose netrūko įvykių – šešėlinis premjeras A. Kubilius pagaliau paskelbė šešėlinius ministrus, o B. Vėsaitė savo pareiškimu atakavo socialdemokratų lyderį Algirdą Butkevičių, informuoja Lrytas.lt. Demokratiją praktikuojančios šalys galimas vyriausybės paprastai skelbia dar prieš rinkimus, kad rinkėjai žinotų, kas valdys šalį, jei partija laimės rinkimus.

Šiuo metu vykstančiuose LOGIN interneto apdovanojimuose dėl metų interneto žmogaus titulo, kartu su kitais kandidatais, varžosi dvi politikos atstovės – buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė bei dabartinė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Šiais metais LOGIN interneto apdovanojimuose internautai itin aktyvūs: 46 skirtingose kategorijose nominuota daugiau nei 350 kandidatų. Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė interneto erdvėje aktyviai reikštis pradėjo praėjusių metų gruodį.

Jau balandžio 1-ąją LNK pakvies į humoristinius politikos apdovanojimus „Auksiniai kiaušiniai“, kuriuos pristato penki rimti televizijos vyrai – Vytautas Šerėnas, Edmundas Jakilaitis, Laurynas Šeškus, Haroldas Mackevičius ir Gintaras Ruplėnas. Jau netrukus bus ištiestas raudonas kilimas, kuriuo bus pakviesti eiti tie, kurie mus juokino visus metus – politikai, verslininkai, dainininkai, muzikantai, visuomenės veikėjai. „Auksiniai kiaušiniai“ per Šv.

 „Jei nepavyksta įsidarbinti verslo įmonėje, reikia bandyti įsidarbinti visuomeninėje organizacijoje, nes tai irgi yra darbo patirtis“, – kalbėdama apie darbo gauti negalintį jaunimą sakė Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Portalo 15min.lt tiesioginėje konferencijoje ministrė aptarė ir kitus ūkio bei politikos klausimus.

Tradicinė pramonė, pagrįsta senkančių išteklių naudojimu, yra išsisėmusi, ateitis – žalioji energetika, energiją tausojančios technologijos. Tokią poziciją ūkio ministrė Birutė Vėsaitė išsakė Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Jos teigimu, perspektyviai pramonei ir technologijoms palankios sąlygos bus užtikrintos ir Viešųjų pirkimų įstatyme. Pasak ministrės, žalioji energetika – tai sritis, kurioje pradedamieji verslai mato savo ateitį.

Per 6 metų mikrokreditų teikimo laikotarpį smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms suteikta kreditų už daugiau kaip 62 mln. litų. Mikrokreditų pasinaudojo beveik 900 įmonių. Ūkio ministerija, verslo atstovai ir priemonės administratorius teigia, kad rezultatai pranoko lūkesčius. „Mikrokreditai suteikė galimybę skatinti verslumą savivaldybėse. Ten buvo didelis nedarbo lygis, steigėsi mažai naujų įmonių, trūko lėšų veiklai plėtoti.

Lietuvoje – naujas detektyvas. Jis susijęs su naująja Visagino atominės elektrinės valdyba. Atšaukta ar neatšaukta ankstesnioji, paskirta ar nepaskirta nauja, atsakyti ne lengviau negu prognozuoti, ar kada nors žmogus apsigyvens Marse.

Patvirtinus ministrų sąrašą, darbą pradės XVI-oji Vyriausybė. Ši deklaruoja sieksianti palankesnių sąlygų verslui, gerinti investicinį klimatą, kursianti svarbią energetikos, Lietuvos konkurencingumo tarptautinėje arenoje strategiją. Savaitraštis „Ekonomika.

Socialdemokratų partijos prezidiumas nusprendė, kuriuos kandidatus siūlys vadovauti septynioms ministerijoms. Ši partija su koalicijos partneriais suderėjo, kad jiems atiteks Finansų , Ūkio, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Užsienio reikalų, Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos.

Ekonomines problemas spręsti daugiau investuodamos gali valstybės, kurios skolinasi už labai mažas palūkanų normas, o Lietuva tokios galimybės neturi ir todėl jos investavimo galimybės yra tik tokios, kokias leidžia iš Europos Sąjungos (ES) gaunama parama, antradienį Seime pristatydama 2013 m. biudžeto projektą sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Vis garsiau viešojoje erdvėje imama kalbėti apie tai, kad Lietuvos jaunimui nerūpi šalies ateitis, nes diduma jaunuolių nesidomi politika. Ilgą laiką ir aš uždavinėjau sau tą patį klausimą: kodėl mano bendraamžiams politika yra tokia neįdomi? Vis dėlto, pažiūrėjęs penkių populiariausių partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos socialdemokratų – debatus per „Lietuvos ryto“ televiziją, manau, radau at...

Didžiausiame Baltijos šalyse konferencijų ir parodų centre „LITEXPO“ vyksta Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) konferencija. Beveik tūkstantis delegatų iš visos Lietuvos atvyko į II konferenciją šiemet. Konferencija prasidėjo V. Kudirkos „Tautišką giesme“. Delegatus ir svečius sveikino Europos socialistų partijos pirmininkas.

Nors dvylikai Lietuvos atstovų Europos Parlamente (EP) iki kadencijos pabaigos dar liko dveji metai, net penki mūsų europarlamentarai dalyvaus Seimo rinkimuose. Tačiau atsisakyti EP nario mandato jie ryžtųsi tik tuo atveju, jei savame krašte patektų į valdančiųjų laivą, rašo „Lietuvos žinios“. Į Seimą veržiasi tik opozicinėms partijoms atstovaujantys europarlamentarai. Daugelis jų prisipažįsta, kad EP į Seimą išmainytų, jei jų partijoms po rinkimų būtų patikėta formuoti Vyriausybę.

Šiandien svarbu, kad Lietuvos žmonės galėtų ne tik išreikšti savo nuomonę dėl naujos atominės elektrinės statybos, bet kad piliečiai galėtų pasirinkti turėdami pakankamai informacijos ir kvalifikuotos profesionalų analizės apie šį projektą bei jo pasekmes mūsų valstybės ateičiai.

Suprasti, kad esi priklausomas nuo azartinių lošimų, – tik mažas žingsnelis problemos sprendimo link. Deja, toli gražu dar ne lemiamas. Tuo įsitikino prašymą neįleisti į kazino Lošimų priežiūros tarnybai prieš trejus metus parašęs vilnietis, kuris išskirtiniame interviu portalui Balsas.lt pripažino, kad vien šiais metais jau spėjo pralošti apie 100 tūkst. litų. Vienintelis kazino? 34-erių Mantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui Balsas.

Seimas pritarė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įrengimui Lietuvoje. Už tai numatantį europinį Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą  balsavo 108, prieš buvo 1, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatyme liko nuostata, kad per terminalą turės būti perkama 25 proc. Lietuvai reikalingo gamtinio dujų kiekio. Iš terminalo turės būti perkama ne mažiau 25 proc.

„Jeigu atsitiktų taip, kad projektas pasirodytų ekonomiškai negyvybingas, ar kas nors iš partnerių atsisakytų dalyvauti, koks yra Lietuvos indėlis į Visagino atominę elektrinę nuo koncesijos pasirašymo iki 2015 metų? Ir kas kompensuos, ar iš viso bus kompensuojama už tą ne vieną šimtą milijonų litų, jeigu elektrinė nebus statoma?“ – klausė Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė Lietuvos pramonininkų konfederacijos iniciatyva vykusioje diskusijoje „Visagino AE – energetinė nepriklausomybės sti...

„Gavome pasiūlymą pasirašyti politinių partijų susitarimą „Dėl strateginių energetikos projektų įgyvendinimo“, – pareiškė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius, pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje informuodamas visuomenę apie susitikimą su ministru pirmininku A. Kubiliumi. Tačiau jo teigimu, socialdemokratai kol kas neskuba pasirašyti siūlomo susitarimo, nes nesulaukė atsakymų į ne tik jiems vieniems kylančius klausimus.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) poveikio aplinkai vertinimas dar neatliktas, kratomasi strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, o „Klaipėdos nafta“ (SGD projekto organizatorius), kurios dabartine veikla teršiant uostamiestį specifiniais kvapais yra nepatenkinti klaipėdiečiai, jau perka dujų tanklaivį – talpyklą, nors iki šiol nėra pakankamai paskaičiuota, koks bus suskystintų dujų poreikis.

Antradienį Seimo socialdemokratų frakcijoje lankęsis Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip ir nepateikė konkrečių atsakymų dėl Visagino atominės elektrinės statybų. Aišku viena – jog iki šiol kaimynai latviai ir estai nėra patvirtinę, ar tikrai dalyvaus statant Visagino atominę elektrinę.

Viename Vilniaus „Vaga“ knygynų vyko pirmasis švietėjiškos kampanijos „Raudona suknelė“, skirtos moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, renginys. Į prasmingą vakarą atvykusios žinomos moterys – aktorė ir dainininkė Larisa Kalpokaitė, politikė Birutė Vėsaitė, valdininkė Nijolė Statkutė, verslininkė Danutė Elzbergienė skatino moteris atidžiau domėtis savo sveikata ir nenumoti ranka į širdies siunčiamus signalus.

Opozicijos lyderis, Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sako esąs nustebintas, kad iki šiol nėra įregistruoti planuojami priimti pavasario Seimo sesijoje pagrindiniai įstatymo projektai energetikos srityje. „Dar neteko pamatyti įregistruotų projektų energetikos klausimais, nors apie tai seniai jau kalbama. Vyriausybė vynioja aplink pirštą ne tik kolegas politikus, bet ir visą visuomenę.

Kovo 8-oji – tai diena, kai galime drąsiai daugiau dėmesio skirti dailiosios lyties atstovėms. Šiandien Balsas.lt nusprendė pakalbinti moteris, kurios asocijuojasi ne su namų ruošos darbais, trapumu ar silpnumu, o išdidžiai ir garbingai atstovauja tautai parlamente.

Energetikos sektoriuje vyrauja visiškas teisinis nihilizmas. Ignalinos atominės elektrinės antrasis blokas uždarytas, nepasirūpinus šiam uždarymui skirtomis Europos Sąjungos (ES) lėšomis, nebuvo priimtas specialus įstatymas, nors pirmajam blokui toks įstatymas buvo priimtas. Ar tai nesudarys labai rimtų problemų ES finansavimui gauti? 2012 m. baigia galioti 2007 m. socialdemokratų vyriausybės priimta Energetikos strategija. Naujoji energetikos strategija nepatvirtinta.

Šilumos kaina yra vienas svarbiausių klausimų gyventojams, nes kiekvienais metais didėjančios dujų kainos vis labiau tuština gyventojų pinigines, mažina tautiečių perkamąją galią. Daugiau negu 70 proc. šilumos kainos sudaro kuro kaina, todėl alternatyvus dujų tiekimas per suskystintų dujų terminalą tampa vis aktualesnis.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sako, jog visas sąlygas tam, kad dujų kainos išliktų tokios pat didelės, sudarė dabartinė valdančioji dauguma, mat dar praeitų metų viduryje Darbo partija siūlė būdą ženkliai sumažinti dujų kainas, tačiau valdantieji pasiūlymą užblokavo, saugodami dujų tarpininkus. „Pavasario Seimo sesijos pabaigoje mes užregistravome Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įvedančias daugiau tvarkos dujų tiekimo rinkoje.

Besibaigiant metams yra įprasta reziumuoti kas, kiek ir kaip buvo nuveikta. Remiantis statistikos duomenimis, pateiktais Seimo tinklalapyje, Balsas.lt įvertino tautos išrinktųjų aktyvumą Seime. Aktyvumą apibrėžia keli parametrai: Seimo narių veikla įstatymų leidybos procese, dalyvavimas balsavimuose ir posėdžių lankomumas.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė sako, kad, siekdami uždaryti laisvai mąstantį žmogų į prietarų, stereotipų, sustabarėjusių tradicijų erdvę, konservatyviai mąstantys politikai užsimojo versti laisvus piliečius konstitucine prievarta kurti šeimas.

Parlamentarė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė įregistravo kitų metų biudžeto pataisą, kuria siūloma skirti lėšų biomasės katilų įrengimo savivaldybėse programai. Šiandien Lietuvos  daugiabučių gyventojams nėra didesnio galvos skausmo už augančias šildymo kainas. Pasak B.Vėsaitės, vienas iš problemos sprendimo būdų yra perėjimas prie vietinio biokuro, atsisakant ženkliai pabrangusių rusiškų dujų.

Spaudos konferencijoje Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė kritikavo Energetikos ministerijos planus padidinti elektros kainą 1 centu. Pasak politikės, nėra aišku, kokiems tikslams tai yra daroma. B. Vėsaitės neįtikino ministro paaiškinimas, neva šios lėšos bus skiriamos elektros tiekimo saugumui palaikyti  ir rezervui užtikrinti, kadangi  praėjusių metų patirtis rodo, jog tokios lėšos nėra reikalingos. „Tikrai nesuprantama, kodėl reikia kelti elektros kainą dar vienu centu.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas dar gali būti įtrauktas į šiuo metu svarstomą 2012 metų valstybės biudžetą. Tam reikia Trišalės tarybos sutarimo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Antradienį Seime pristatant kitų metų valstybės biudžetą Seimo narė Birutė Vėsaitė pasiteiravo I. Šimonytės dėl galimybės kitiems metams didinti minimalią mėnesinę algą. Seimo narės teigimu, pagal prognozes kitąmet infliacija sieks 4,5 proc., ir tai palies mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios neleistų bendrovėms, valdančioms ir prižiūrinčioms miesto šilumos ūkį, kartu būti ir daugiabučių namų administratorėmis, yra palankios didelėms savivaldybėms. Tuo metu mažos savivaldybės šio įstatymo pakeitimo naudos nepajustų.Taip teigia Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos ir Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Pasaulis po krizės atsibudo tarsi po smarkios audros ir suprato, kad taip, kaip gyveno iki šiol, toliau gyventi negali. Mūsų planetos išsivysčiusios šalys pasiekė tam tikrą ekonominio prisotinimo laipsnį, išsisėmė, todėl grįžti prie įprastinės veiklos nei galima, nei verta. Šiandien pasauliui desperatiškai reikia naujos ekonominės paradigmos, naujo stimulo, matymo ir mąstymo. Dabartinė ekonomika gamtinius resursus naudoja 50 proc. greičiau nei jie atsistato.

Ekonominio augimo vaisiai nėra tolygiai paskirstomi tarp dirbančiųjų, o pastaroji krizė dar labiau pagilino prarają tarp turtuolių ir vargšų. Juk nenormalu, kai pusę pasaulio turto valdo daugiau negu 1000 žmonių, o likusiems 7 milijardams lieka pasidalinti kitą pusę. Net nepadoru, kad pasaulyje vienas individas uždirba milijoną kartų daugiau nei kitas jo tėvynainis. Lietuvoje šis skirtumas kur kas kuklesnis – tik 224 kartai, tačiau ir tai yra nenormalu.

„Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pareiškus,  kad kvies Lietuvą dėl dujų bylinėtis Stokholmo arbitraže, Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atšovė, jog derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, bet tarp derybų grupių. Taip, Premjere, derybos turi vykti, tačiau jūs su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku gerokai pavėlavote“, – sako Seimo narė Birutė Vėsaitė. Parlamentarė įsitikinusi, kad derybos turėjo prasidėti dar prieš metus.

Vakar baigėsi krizė. Gerąją naujieną paskelbė Premjeras ir Prezidentė – kur dėsies, reikia tikėti, nors savo kailiu Lietuvos gyventojai to nepajuto. Darbo biržos giriasi mažesniu įregistruotų bedarbių skaičiumi, nors šis demonstruoja ne tikrąją padėtį, bet sugebėjimą dirbtinai mažinti nedarbo rodiklius. Galima sutikti, kad eksportas auga, tačiau paanalizavę eksporto struktūrą džiaugsimės mažiau. Didžiausią eksporto dalį sudarė rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių (40,7 proc.

Kovo 8-ąją daugelyje pasaulio šalių minima tarptautinė moterų solidarumo diena. Į politiką patraukusios Lietuvos moterys skirtingai vertina šią datą ir patį lyčių lygybės klausimo aktualumą. „Balsas.lt“ pateikia kelių politikių ir politologės poziciją pačios Kovo 8-osios ir moterų padėties visuomenėje klausimu. Seimo narė, Liberalų Sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė: (Gedimino Savickio/ELTA nuotr.) Man asmeniškai Kovo 8-oji nereiškia visiškai nieko ir nieko apie ją nemanau.

Ketvirtadienį Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lietuva neprašys Europos Sąjungos (ES) paramos suskystintų dujų terminalo statybai, tačiau pamiršo paminėti, kiek tai kainuos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Seimo narė Birutė Vėsaitė teigia, jog gyventojai turėtų žinoti skaičius ir formą, kuria bus surinktos lėšos dujų terminalui statyti. Anot parlamentarės, greičiausiai lietuviai tai pajus per padidėjusią dujų ar elektros energijos kainą.