benediktas juodka

Blokuodama opozicijos inicijuotą neeilinę sesiją valdančioji koalicija bando nukreipti dėmesį nuo valdžią krečiančių problemų, trečiadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tai labai panašu į manipuliaciją demokratiniais instrumentais, bandant nukreipti dėmesį nuo valdančiąją daugumą krečiančių problemų“, – LRT radijui sakė prezidentė. Valdančiųjų balsais trečiadienį buvo atmesta opozicijos pasiūlyta neeilinės sesijos darbų programa.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius tikisi, kad antru balsavimu Laisvės premija pirmajam valstybės vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui bus paskirta. Premjeras yra vienas šio Seime registruoto nutarimo projekto iniciatorių. „Mes turime įvertinti tą laikotarpį, 1989-1991 metus, aš vertinu, kad tuo metu V.Landsbergis tikrai Lietuvai yra nusipelnęs, tiek atkuriant mūsų valstybingumą, tiek įtvirtinant nepriklausomybę, jis prie to yra smarkiai prisidėjęs.

Lietuva į Malį ketina siųsti iki 40 karių, siekdama palengvinti naštą Prancūzijos pajėgoms, kad jos galėtų sutelkti dėmėsį kovai su „Islamo valstybės“ grupuote. „Rytoj siūlysime ir, matyt, patvirtinsime (mandatą) iki 40“, - BNS ketvirtadienį sakė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite. Lietuvos kariai Vakarų Afrikoje esančioje šalyje dalyvautų Jungtinių Tautų misijoje.

Kruvinuoju penktadieniu vadinamas teroro išpuolis Paryžiuje pasiglemžė mažiausiai 129 žmonės, o dar 352 buvo sužeisti. Paaiškėjus, kad tarp išpuolį įvykdžiusių teroristų buvo du prie kelias savaites į Prancūziją atvykę pabėgėliai, Latvija ir Lenkija atsisakė priimti papildomas migrantų kvotas. tv3.lt domėjosi, kaip keisis Europos sąjungos ir Lietuvos politika pabėgėlių klausimu.

Informacinių technologijų įmonės rado būdą, kaip spręsti jaunimo nedarbo problemą. Verslininkai teigia, kad būtų galima įdarbinti daugiau aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų, jeigu būtų atrištos rankos kovai su jaunimo nedarbu skirtas ES lėšas panaudoti šių specialistų perkvalifikavimui. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai susitikime su Socialdemokratų frakcija Seime teigė, kad specialistus būtų galima paruošti ir įdarbinti informacinių technologijų srityje per pusę metų.

Ukrainos ir pabėgėlių krizės bei ekstremalaus islamo terorizmo, klimato kaitos, kibernetinio saugumo ir kitų iššūkių kontekste Europos Sąjunga (ES) siekia labiau strateginės bendros užsienio ir saugumo politikos, taip pat – Europos kaimynystės politikos.

 Azerbaidžano valstybinė naujienų agentūra AZERTADŽ įsigudrino pranešti apie Lietuvos parlamento neva priimtą kreipimasį, kurio nebuvo. Pastaraisiais metais Lietuvos politikų žodžius šios šalies propagandos mašina iškraipo reguliariai ir naudoja savo informaciniams tikslams. Seimas nieko neskelbė Kas yra propagandiniai karai dabar jau žino turbūt visi, kas domisi. Daugeliui ši sąvoka asocijuojasi su Rusija, na dar su Ukraina ir NATO.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Benediktas Juodka nuogąstauja, kad švelnėja Europos Sąjungos (ES) tonas Rusijos atžvilgiu, nors, jo nuomone, tam pagrindo nėra. Po uždaro komiteto susitikimo su užsienio reikalų ministru, parlamentaras pabrėžė, kad paliaubos Ukrainoje neveikia, o Rusija nevykdo pažadų atitraukti savo karius. Nei komiteto vadovas, nei ministras Linas Linkevičius sakė nematantys prielaidų švelninti ES sankcijas Maskvai.

 Lietuvos Seime atsirado siūlymas Europos Sąjungai (ES) sukurti karinės pagalbos Ukrainai fondą, į kurį ES šalys savanoriškai pervestų 1-3 proc. iš ES struktūrinių fondų gaunamos paramos, penktadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt „Siūlome sudaryti specialų finansinį fondą, į kurį visos ES šalys sudėtų po 1, 2 ar 3 procentus nuo sau ES iš struktūrinių fondų skirtų pinigų“, - portalui sakė Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka.

 „O ką jie veikia tame Seime?“ – dažnai galime išgirsti tokį klausimą. „Leidžia įstatymus“, – gali atsakyti protingesnis. Turime 141-ą Seimo narį, nejaugi kiekvienas iš jų ima ir leidžia įstatymus. Jie teikia, jie siūlo, jie ginčijasi. Balsas.lt siūlo susipažinti su Seimo nariais, kurie per šią kadenciją nuo 2012 metų lapkričio mėnesio pateikė mažiausiai siūlymų.

Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, Lietuvoje prabilta apie spartesnį krašto apsaugos finansavimo didinimą. Dalis politikų siūlo jau šiemet skirti daugiau pinigų šalies gynybos reikmėms, rašo dienraštis „Verslo žinios“. „Esame įsipareigoję NATO siekti, kad finansavimas gynybai padidėtų iki 2 proc., bet kol kas turime tik apie 0,8 proc. Tad to įsipareigojimo reikėtų laikytis“, – dienraščiui sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.

 Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka sako, kad Lietuva nori geresnių santykių su Rusija, bet vardan jų neatsisakys kelti sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimo. Trečiadienį paskelbtame interviu dienraščiui "Lietuvos žinios" parlamentaras teigė, kad dvišaliai santykiai turi būti lygiaverčiai ir pagrįsti abipuse pagarba. "Lietuva gali būti tas tiltas, kuris padėtų pagerinti Rusijos santykius su ES.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininką, ilgametį Vilniaus Universiteto rektorių, Profesorių Benediktą Juodką 70 metų jubiliejaus proga. „Esate žmogus, kuris nepripažįsta tobulybės ribų ir visada žengia pirmyn. Vedamas žinių troškimo ir darbštumo, Jūs padėjote šiuolaikinei biochemijai žengti pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Dalijotės Lietuvos mokslo pasiekimais su užsienio universitetais ir tyrimų centrais.

Nors dėl Seimo rinkimų teisėtumo į Konstitucinį Teismą kreipiasi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas, šiandien naujojo Seimo nariams įteikiami tautos atstovų pažymėjimai. Prieš Seimo narių pažymėjimų įteikimą Seimo konferencijų salėje tvyrojo pakankamai linksma atmosfera. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau gaus išsvajotąją vietą Seime, kiti – laidė pokštus apie tai, kad visa tai humoras ir kam reikėjo atvykti atsiimti neįsigaliosiančio pažymėjimo.

Prezidentė įsijautė į agitatorės vaidmenį. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vis labiau įsitraukia į Seimo rinkimų kampaniją. Vakar prezidentė surengė atsisveikinimą su darbą baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe ir pažėrė jai liaupsių. Opozicinės partijos kritiškai įvertino prezidentės žingsnį likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų pakviesti kadenciją baigiančios Vyriausybės narius. Manoma, kad tai – šalies vadovės atsidėkojimas dešiniesiems už jų paramą per prezidento rinkimus.

Vilniaus universiteto biblioteka ir Užsienio reikalų ministerija penktadienį paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanclerio ir Abiejų Tautų Respublikos užsienio reikalų ministro Jokimo Liutauro Chreptavičiaus 200-ąsias mirties metines. Renginio metu atidaryta J. L.Chreptavičiaus rankraščių ir jam priklausiusių spaudinių paroda, skirta prisiminti jo asmenybę, veiklą ir nuopelnus Lietuvos valstybei, švietimui ir kultūrai.

Šiandien Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, matematikas Jonas Kubilius, miręs spalio 30-ąją. J. Kubilius buvo jauniausias ir ilgiausiai (1958–1991 m.) Vilniaus universitetui vadovavęs rektorius. Kai buvo paskirtas į šias pareigas, jam buvo 37 metai. Rugsėjo viduryje Šv. Jonų bažnyčioje buvo minimas profesoriaus J. Kubiliaus 90 metų jubiliejus. „Jis vaikščiojo su lazdele, protas – visiškai aiškus. Buvo didžiulė šventė, bažnyčia pilna žmonių.

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) „Konkurencinga ateities Lietuva: investicijos į asmenybes, žinias ir inovacijas“ pasirašyta sutartis tarp didžiausios pasaulyje bendrovės, siūlančios produktus ir paslaugas mokslui, „Thermo Fisher Scientific“ ir Vilniaus universiteto dėl mobilios biologjos mokslų laboratorijos Lietuvos mokykloms.

Neteisėtai buvusiam premjerui Gediminui Kirkilui išduotą diplomą patvirtinęs Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka asmeninės atsakomybės neprisiima, rašo "Balsas.lt savaitė". Rektorius tikino, kad taip pasielgė vykdydamas tarp Tarptautinės verslo mokyklos (VU TVM) ir Vilniaus universiteto (VU) pasirašytą sutartį. „Taip, yra toks faktas, tačiau ne VU jį priėmė. Istoriškai mes esame TVM steigėjai. Kas priėmė, tas ir turi vertinti šį faktą.

Vilniaus universitetas – vienintelė Lietuvos ir Baltijos šalių aukštoji mokykla, antrus metus iš eilės išlaikiusi savo pozicijas „Times Higher Education – QS“ geriausiųjų pasaulio universitetų reitinge. „Vilniaus universitetas net ir sunkmečio bei aukštojo mokslo reformos sąlygomis sugebėjo išlaikyti savo pozicijas tarp 600 geriausiųjų pasaulio universitetų“, – didžiavosi ir džiaugėsi VU rektorius akademikas Benediktas Juodka.

Gediminas Kirkilas apsirūpino vadybos ir verslo administravimo magistro diplomu teturėdamas vidurinio mokslo baigimo pažymėjimą. Sovietinės aukštosios partinės mokyklos smegenų plovimą Vilniaus universitetas (VU), pažeisdamas įstatymus, palaikė bakalauro studijomis. Dėstytojai ir kurso draugai studento G.Kirkilo nėra net akyse matę, o VU rektorius Benediktas Juodka apsimeta nieko nežinąs, nors pats pasirašė tuomet jau krašto apsaugos ministro pareigas ėjusio G.Kirkilo nelegalų diplomą.

Spalio 1 d., Kražių miestelio M. K. Sarbievijaus kultūros centre vyks Vilniaus Universiteto Rektorato ir Senato komisijos išvažiuojamasis posėdis. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras yra įsikūręs Vilniaus universiteto XVII a. pradžioje įkurtos jėzuitų Kražių kolegijos neseniai atrestauruotame pastate. Pagrindinis šio renginio tikslas – pristatyti ir aptarti universiteto ir šio centro tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka neigia daug aistrų sukėlusią informaciją apie tariamai planuojamą Kauno humanitarinio fakulteto uždarymą, tačiau ne visi juo tiki. Komentuodamas žiniasklaidos informaciją apie tai, kad, įgyvendinant projektą su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, steigiant Mokymosi visą gyvenimą centrą, bus uždarytas Kauno humanitarinis fakultetas (KHF), VU rektorius B. Juodka prisiekinėjo norįs fakultetą tik plėsti.

Vos pasibaigus trečiadienį vykusiai Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentų akcijai, miesto meras Andrius Kupčinskas priėmė fakulteto atstovus ir iš karto prisipažino pro kabineto langą stebėjęs jaunimo eiseną, girdėjęs įvairių gandų apie galimą fakulteto uždarymą, bet nieko tikro nežinąs, dėl ko kilęs sąmyšis.

Rugsėjo 1 d. (antradienį) Vilniaus universitetas iškilmingai sutiks naujus studijų metus. Pirmaisiais studijų reformos metais į VU priimti 4499 bakalauro ir vientisųjų studijų studentai. Valstybės finansuojamų studijų sutartis pasirašė 3080 pakviestųjų, o mokamų studijų sutartis – 1419. Po pagrindinio ir papildomo priėmimo bakalauro ir vientisųjų studijų programose laisvų vietų nebėra.

Tęsdamas tradiciją Vilniaus universitetas su aštuoniomis šalies kolegijomis pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartis. VU rektorius akad. Benediktas Juodka bendradarbiavimo sutartis pasirašė su skirtinguose šalies regionuose veikiančių ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą teikiančių Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos ir Žemaitijos kolegijų direktoriais.

Vilniaus universitetas (VU) buvo paskelbęs, kad jo atstovai antradienį vykusiame akademinės bendruomenės mitinge nedalyvaus, tačiau VU rektorius išplatino mitinguoti raginantį organizatorių laišką, o kai kur nevyko paskaitos. Akademinė bendruomenė aukštojo mokslo reformos klausimu nėra vieninga.

Garsios pavardės ir kultūros sostinės vėliava iš valstybės tarnautojų padeda nesunkiai gauti tiek pinigų, kiek pats užsiprašai – biudžeto lėšos dalijamos vadovaujantis „proto ribų“ kriterijumi. Po nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) iškaba praėjusiais metais prisiglaudę keli istorikai ir neaiški viešoji įstaiga turėtų gauti beveik 600 tūkst.

Vakar Kauno technologijos universitete (KTU) vykusi konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė“ tapo savotiška diskusija, ar Lietuvos mokslas pajėgus išugdyti Nobelio premijos laureatą. Šią diskusiją paskatino konferencijoje dalyvavusio premjero Andriaus Kubiliaus pasakymas, kad Nobelio premijos laureatui išugdyti dar reikia laiko.

Valdžia atsisako įrašyti Mokslų akademiją į Mokslo ir studijų įstatymą kaip vieną svarbiausių šalies mokslo institucijų, atliekančių ekspertinį vaidmenį. 56 proc. sumažintas šios institucijos biudžetas.

Valdžia atsisako įrašyti Mokslų akademiją į Mokslo ir studijų įstatymą kaip vieną svarbiausių šalies mokslo institucijų, atliekančių ekspertinį vaidmenį. 56 proc. sumažintas šios institucijos biudžetas.

Šiandien Kaune vyksta devyniolikos aukštųjų mokyklų mugė. Čia moksleiviai kviečiami susipažinti su galimybėmis studijuoti. Tačiau atsakymų į labiausiai rūpimus klausimus jaunuoliai negaus, nes jų nežino net patys rektoriai. Rektoriai ateinančio rudens laukia apimti tokios nuotaikos, tarsi būdami akli tamsiame kambaryje gaudytų juodą katiną, kurio ten nėra. Jų nuomone, Vyriausybei reikia skubiai įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kitaip rugsėjį pirmakursių gretos gali būti retos kaip niekada.

Universitetai neskuba džiaugtis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūloma aukštojo mokslo reforma ir nesižavi pažadais, neva naujoji mokesčių už studijas sistema skatins lygiavertę aukštųjų mokyklų konkurenciją.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Baltojoje salėje įvyks parodos Mokslininkui, pedagogui, visuomenės veikėjui Juozui Bulavui – 100 atidarymas. Visi, kam įdomi šio žmogaus veikla, kviečiami ateiti sausio 12 d. (pirmadienį) 15 val. į Baltąją salę. Paroda veiks iki vasario 28 dienos. Po parodos atidarymo renginys bus tęsiamas VU Senato salėje, kur VU rektorius prof. habil. dr. Benediktas Juodka tars įžanginį žodį.

Vilniaus universiteto vadovai kreipėsi į šalies vadovus ragindami skubiai spręsti esminius šalies mokslo ir studijų klausimus. Kreipimesi, kurį pasirašė rektorius akad. Benediktas Juodka ir Senato pirmininkas prof.

VU rektorius B. Juodka neigia kalbas apie Istorijos ir Filologijos fakultetų sujungimą ir sako, kad tiriama tik „humanitarinių mokslų situacija“. Vilniaus universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka neigia kalbas, kad planuojama sujungti Istorijos ir Filologijos fakultetus, ir sako, kad dabar sudaryta darbo grupė, kurios uždavinys yra tik išsiaiškinti „humanitarinių mokslų situaciją“ universitete.

Vilniaus universiteto (VU) Senato komisija nusprendė, kad studijų įmokas iki spalio 24 dienos pagal praėjusio semestro rezultatus turės sumokėti bent vieną akademinę skolą turintys studentai. Dėl pažangių studentų studijų įmokų galutinį sprendimą Senato komisija žada priimti tik paaiškėjus Seimo sprendimui dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų, numatančių nemokamą mokslą akademinių skolų neturintiems studentams. Šias įstatymo pataisas Seimas žada svarstyti spalio 20 dieną.

Vyriausybei tik iš kitų metų biudžeto žadant padengti trūkumą, kuris aukštosiose mokyklose atsiranda dėl šį rudenį nerenkamų studijų įmokų, didžiausias šalyje Vilniaus universitetas (VU) žada laikytis rugsėjį duoto pažado - atnaujinti įmokų rinkimą nuo spalio vidurio. "Jeigu mes šiais metais pinigų negausime, tai mes remdamiesi savo taisyklėmis iki spalio 17 dienos palauksime ir po to iš antro ir vyresnių kursų studentų, kurių pavasario sesijos rezultatai žinomi, imsime pinigus.

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje reorganizuoja savo biblioteką. Per 17 metų biblioteka sukaupė apie 3500 vnt. knygų, leidinių bei garso ir vaizdo įrašų. Didžiąją fondų dalį nuspręsta padovanoti Vilniaus Universiteto bibliotekai. Šiaurės ministrų tarybos biure lieka Šiaurės šalių filmoteka – filmų DVD formate kolekcija. Oficiali fondų perdavimo ceremonija vyks š.m. spalio 3 d. Vilniaus Universitete.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, jog šiuo metu sudaryta vyriausybinė darbo grupė skaičiuoja tikslią pinigų sumą, kurios reikės padengti universitetų patiriamiems nuostoliams dėl nerenkamų studijų įmokų už rudens sesiją. Anksčiau G.Kirkilas yra žadėjęs, kad pinigai studijų įmokoms padengti bus rasti iki rugsėjo 15 dienos. Jų Vyriausybės vadovas yra žadėjęs ieškoti tarp į biudžetą grąžinamų nepanaudotų lėšų.

Finansų ministerija teigia, jog dėl už rudens semestrą nerenkamų studijų įmokų universitetams susidariusio lėšų trūkumo padengti biudžeto lėšomis - neįmanoma. Finansų ministerijos atstovai, be to, pažymi, jog šią problemą su universitetų vadovais turi spręsti ne kas kitas, o švietimo ir mokslo ministras. Tai ketvirtadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdyje sakė finansų viceministras Valentinas Miltienis.

Finansų ministerija teigia, jog dėl už rudens semestrą nerenkamų studijų įmokų universitetams susidariusio lėšų trūkumo padengti biudžeto lėšomis - neįmanoma. Finansų ministerijos atstovai, be to, pažymi, jog šią problemą su universitetų vadovais turi spręsti ne kas kitas, o švietimo ir mokslo ministras. Tai ketvirtadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdyje sakė finansų viceministras Valentinas Miltienis.

Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį svarstys studentų mokėjimo už studijas aukštosiose mokyklose klausimą. Švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius su studentais rugpjūčio gale pasirašė ketinimų protokolą, kuriame pasižadama siekti, kad už studijas rudenį visų kursų studentai mokėtų ne avansu, o tik sužinoję to semestro, už kurį moka, studijų rezultatus. Aukštosios mokyklos dėl to iš studentų iki semestro galo negaus apie 30 mln. litų.

Vilniuje antradienį surengtoje diskusijoje apie aukštojo mokslo reformą akademinė bendruomenė ir politikai nerado sutarimo, tačiau įdėjų ir kritikos vieni kitiems oponentai nestokojo. Bene daugiausiai diskusijų sukėlė gerai besimokančio studento sąvoka - pagal šiuo metu galiojančią Aukštojo mokslo redakciją, kurią vasarą patvirtino Seimas, gerai besimokančiais laikomi tie, kurių vidurkis - 8 ir daugiau balų.

Jei Vyriausybė neperves pinigų deficitui, atsirandančiam dėl nesumokėtų studijų įmokų, padengti, Vilniaus universitetas (VU) mokestį už mokslą rinks jau spalį. Tai antradienį pareiškė VU rektorius Benediktas Juodka. Jo teigimu, VU ketinimai nuo spalio 17 dienos pradėti rinkliavą už mokslą iš studentų pagal praėjusio semestro rezultatus įgyvendins šiuo metu galiojantį Aukštojo mokslo įstatymą, kuris numato, kad už mokslą nemoka tik gerai nesimokantys - tai yra tie, kurių vidurkis 8 balai.

Labiausiai Lietuvos mokslą ir verslą pasaulyje garsinančios organizacijos bei asmenys, dirbantys medicinos ir gamtos mokslų srityse, sulaukė įvertinimo - jiems trečiadienį įteikti mokslo ir verslo partnerystės apdovanojimai „Gyvybės medis“. Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos pirmą kartą surengtame konkurse po du lygiaverčius laureatus paskelbta keturiose kategorijose, pranešė renginio organizatoriai.

Lietuvos įstatymai - labai humaniški. Jie neleidžia žmogui per dieną dirbti ilgiau nei 8 valandas. Taip siekiama Lietuvos gyventojus apsaugoti nuo pervargimo. Kita priežastis - per ilgai triūsiančio asmens darbas būna nekokybiškas. Tačiau kartais į įstatymus spjaunama. Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi keli Vilniaus universiteto (VU) studentai, įtardami, kad yra išnaudojamas jų dėstytojas A.Vaišnys. Studentai pastebėjo, kad docentas yra išvargęs, jo paskaitos pasidarė visiškai nuobodžios.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ir Vilniaus universiteto atstovai antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendros veiklos studijų ir mokslo srityje. Tai jau antra tokio pobūdžio sutartis per ilgalaikį šių įstaigų bendradarbiavimą, užsimezgusį 2006 m. birželio mėnesį.

Vilniaus universiteto (VU) Senato posėdyje ketvirtadienį iš dviejų kandidatų buvo išrinktas 84-asis Universiteto rektorius. 39 balsų persvara rinkimus laimėjo akademikas Benediktas Juodka. Iš 67 balsavusių VU Senato narių už akad. B. Juodką balsavo 53, likusieji 14 – už Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto vadovą profesorių Artūrą Žukauską. VU rektoriaus pareigas 64-erių B. Juodka eis antrą kadenciją iš eilės.