bendrovės

Verslo organizacijos tam tikra prasme yra panašios į knygas. Knygos turi skirtingus puslapius, kurie kartu paėmus sudaro puikią knygą. Taip ir jūsų bendrovė turi skirtingus departamentus bei skyrius, kurie tik veikdami išvien sukuria puikią organizaciją ir bendro tikslo jausmą. Skirtingi departamentai susikoncentruoja ties tam tikromis verslo varomosiomis jėgomis – iš viso pastarųjų yra penkios: grynieji (angl. cash), pelnas (angl. profits), turtas (angl. assets), plėtra (angl.

„Verslo žinių“ sudarytame 1000 didžiausių Lietuvos bendrovių sąraše įvyko tam tikri persistumdymai, tačiau jie nė iš tolo neprimena ankstesniais metais vykusių pokyčių. Didžiausia bendrove ir toliau išlieka lenkų valdoma „Orlen Lietuva“, kurios metinė apyvarta 2011 metais siekė daugiau nei 20 mlrd. litų. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė „Vilniaus prekyba“ ir „Maximos“ grupė. Šių bendrovių metinės apyvartos atitinkamai siekė 8,9 mlrd. litų ir 7,8 mlrd. litų.

Kartą išgirdau vieną verslininką sakant, jog „strategija yra rezultatai“. Taip jis norėjo pasakyti, kad strateginis planas nėra svarbus tol, kol jis neduoda apčiuopiamų rezultatų. Didžioji dauguma pasaulio verslininkų galvoja panašiai. Juk strategija susijusi su analize, vykdymas – su darbų atlikimu (angl. getting things done), o būtent vykdymas ir sukuria visą vertę. Žvelgiant iš šios prizmės, strategija yra pompastiškas, akivaizdus ir visiškai nereikšmingas teiginys, pvz.

Vilniaus akcijų biržos indeksas augo daugiausiai iš Baltijos šalių – 0,8 proc. Talino biržos indeksas pakilo 0,17 proc., o Rygos indeksas smuko 0,22 procento, teigiama „Finastos“ komentare. Vilniuje brango net šešiolika akcijų. Sostinėje akcijų buvo perleista už 453 tūkst. eurų, o pagrindinio akcijų biržos indekso reikšmė padidėjo 0,8 proc. Didžiausiais teigiamais akcijų kainos pokyčiais išsiskyrė „Snaigės“, Ūkio banko ir „Agrowill Group“ akcijos.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis tikina, kad kai kurių politikų nuogąstavimams, esą bendrovės virtusios latifundiniais (latifundija – didelė privati žemės valda) ūkiais, nėra jokio pagrindo. Žemės ūkio įmonės ir bendrovės, kurių daugeliui šiemet sukanka 20 metų, dirba tik per 13 proc. žemės, tačiau pagamina daugiau nei trečdalį prekinės žemės ūkio produkcijos.

Mes galvojame apie „Google“ ir „Facebook“ kompanijas kaip apie tikras interneto gorilas. Jos išliks amžinai. Tačiau jei technologijų pasaulis ir toliau vystysis tokiu tempu, yra pagrindo tikėti, kad šios dvi kompanijos išnyks per artimiausius 5-8 metus. Ne, jos ne bankrutuos, tačiau išnyks panašiai kaip „MySpace“. Šį požiūrį taip pat pagrindžia tam tikra akademinė teorija bei pastarųjų metų įvykiai.

60 mokinių bendrovių iš visos Lietuvos šį ketvirtadienį Vilniuje pakvies į paskutinę ir didžiausią šiais mokslo metais mokinių mokomųjų bendrovių mugę, kurioje siūlys savo idėjas bei pristatys originalios produkcijos. „Moksleiviams tai – unikali galimybė parodyti savo produkciją ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir platesniam ratui žmonių.

Kai paprasčiausias muilo gabalėlis gali atnešti milžinišką pelną, tuo pačiu sumažinti vaikų mirtingumą bei pagerinti suaugusiųjų sveikatą, nebėra gėdinga dirbti milžiniškai beveidei korporacijai, kuri jį pardavinėja. Tad gaukite magistro laipsnį ir išgelbėkite pasaulį, ragina „Foreign Policy“. Kai Pasaulio banko Jaunųjų profesionalų programa į nuolatinę poziciją organizacijoje paprastai pritraukia apie 10 tūkst.

Nuteistasis ir devyni bendrininkų kaltinami apgaule ištuštino 60 JAV bendrovių sąskaitas ir pasisavino beveik du milijonus litų. Vilniaus apygardos teismas antradienį skyrė bausmę beisbolo klubo „Juodasis vikingas“ prezidentui Henrikui Kučinskui. Kadangi teisiamasis bendradarbiavo su teisėsaugininkais jam skirta vos vienerių metų realios laisvės atėmimo bausmė. Be to, H. Kučinskas ir bendrai privalės atlyginti beveik 1,5 milijono litų turtinės žalos.

Ekonominiam sunkmečiui pareikalavus efektyvesnio požiūrio į bendrovėse vykstančius procesus, naujų iššūkių sulaukė ir pirkimus įmonėse organizuojantys padaliniai. Pasak specialistų, tai buvo viena iš priežasčių keisti požiūrį į privačių organizacijų pirkimus. Pirkimų srities naujoves ir gerąsias praktikas pirkimų specialistai aptarė praėjusią savaitę vykusioje „Pirkimų vadovų konferencijoje“. Renginyje dalyvavo Lietuvos gamybos, prekybos ir paslaugų bendrovių atstovai.

Šimtmečius veikiančios bendrovės neatsilaiko prieš jaunesnius konkurentus ir daro tą pačią klaidą. Kokią? Pastaruoju metu stebime keistą tendenciją: nuo daugiau nei šimtą metų gyvuojančių bendrovių nusisuka sėkmė. Nusisuka taip toli, kad kai kurioms tenka eiti bankroto keliu, o kitos bando kapanotis iš duobės prisitaikydamos prie naujų rinkos realijų.

Tęsiant kryptingą Vyriausybės politiką pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojų, priimtas sprendimas dėl VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovybės pokyčių. Pareigas iki šiol ėjęs generalinis direktorius Mantas Nocius palieka postą šalių susitarimu. „VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atlieka didžiulį darbą, pritraukdama užsienio investuotojus į Lietuvą.

Derybos tarp Vokietijos energetikos kompanijos RWE ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ dėl bendros elektrinių statybos Europoje nutrūko, nes šalims nepavyko susitarti dėl sąlygų, praneša „Deutsche Welle“. Abi korporacijos planavo akmens anglimis ir dujomis kūrenamų elektrinių statybą, abi šalys 2011 m. liepos 14 d. Romoje pasirašė strateginės partnerystės memorandumą. Palankios galimybės atsivėrė po to, kad Vokietija atsisakė atominės energetikos.

Per pastaruosius 9 mėnesius kompanija „Google“ įsigijo 57 kompanijas. Taip siekiama vartotojams suteikti naujų paslaugų, o taip pat pagerinti reklamos galimybes. Brangiausiu sandėriu buvo bendrovės „Motorola Mobility“ įsigijimas, kuris „Google“ atsiėjo 12,5 milijardo dolerių. Antra brangiausiai įsigyta kompanija tapo „ITA Software“, kuri užsiima programinės įrangos kūrimu duomenų apie įvairių skrydžių kompanijų reisus ir bilietus rinkimą.

Mechanizmas – po nesėkmių „Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kad šiauliškei statybos bendrovei „Meba“ ėmė strigti reikalai dėl statybos ir rekonstrukcijos darbų kokybės. Įsimetė grybas į „Mebos“ rekonstruotos Joniškio raudonosios sinagogos lubas. Lūžo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių vėjinio malūno sparnai. Iki šiol bendrovei nepavyksta jų pritaisyti, todėl milijonus kainavęs objektas stovi be sparnų. Besparnis po „Mebos“ rekonstrukcijos liko ir Pakruojo dvaro malūnas.

Dėl turizmo ir aviacijos bendrovių nesutarimų Bulgarijos kurortų Burgaso ir Varnos oro uostuose savo skrydžių į namus negali sulaukti Baltijos šalių, Rusijos ir Suomijos turistai, pranešė AFP. Penktadienį buvo atšaukti trys aviacijos kompanijos „Bulgaria Air“ reisai į Rusiją, šeštadienio vakarą atšauktas reisas į Suomiją, o sekmadienio rytą – į Latviją. Šeštadienio vakarą iš Burgamo oro uosto negalėjo išskristi 650, o iš Varnos – 350 turistų.

Kinija pripažino, jog valstybinių ginklų bendrovių atstovai liepos mėnesį buvo susitikę su Libijos lyderio atstovais, kai vyko kovos tarp jo pajėgų ir sukilėlių, praneša BBC. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė sakė žiniasklaidai, kad susitikimai vyko Pekine nežinant vyriausybei. Ji teigė, jog nebuvo pasirašyta jokių susitarimų ir neparduota ginklų. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vasario mėnesį uždraudė ginklų tiekimą Libijai.

Ženevos oro transporto agentūra (ATRA) paskelbė pačių saugiausių skrydžių bendrovių sąrašą. Į reitingą pateko 10 vežėjų, be to kompanijos nėra rikiuojamos pagal eilę – tiesiog jos pačios saugiausios. Trys Europos skrydžių bendrovės pripažintos pačiomis saugiausiomis pasaulio vežėjomis. Tai prancūzų ir olandų kompanija „Air France-KLM“ , britų „British Airways“ ir vokiečių „Lufthansa“. Šešios iš dešimties vežėjų – amerikietiškos.

Dar nesimato pabaigos keletą metų besitęsiančios, miesto savivaldybės užsakymu atliekamos „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų sporto dalies patalpų su baseinu rekonstrukcijos, bet darbai šiame objekte nevyksta. Pagrindinis rangovas – UAB „Sienojus“ nesutaria su partnere – „Kamestos“ bendrove. Savivaldybei skyrus terminą, per kurį derėjo išsiaiškinti visus „kas ir kaip“, viltingų žinių iš „Girstučio“ vis dar nėra.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Dešimt Lietuvos verslo bendrovių pateko į prestižinių Europos verslo apdovanojimų „European Business Awards“ antrąjį etapą. Dėl aukščiausių įvertinimų senajame žemyne toliau kovos UAB „Synergium“, UAB „Norvelita“, ERP, koncernas SBA, AB „Volfas Engelman“ , AB TEO LT, UAB „NEO Group“, UAB „Rimi Lietuva“, AB LESTO ir AB „Kauno Baltija“. Konkurso finale, kuris bus surengtas lapkričio mėnesį Barselonoje, apdovanojimus gaus 10 pažangiausių Europos verslo atstovų už inovacijas, plėtrą, tvarumą ir ki...

Pietų Korėjos elektronikos bendrovė „Samsung Electronics“ pateikė skundą Jungtinių Valstijų Tarptautinės prekybos komisijai ir siekia uždrausti pagrindinių korporacijos „Apple“ gaminių pardavimus JAV, informuoja BBC. „Samsung“ nori uždrausti „iPhone“, „iPad“ ir „iPod“ importą ir pardavimą JAV. Dvi bendrovės kaltina viena kitą produktų dizaino ir technologijų kopijavimu.

Prasidėjusį šalies ekonomikos kilimą iš duobės patvirtina ne tik nefinansinių įmonių gamybos, bet ir pelno rodikliai. 2010 metais pastarieji smarkiai pagerėjo, uždirbtas ikimokestinis pelnas (toliau – pelnas) viršijo 5 mlrd. litų, kai 2009 metais buvo patirta beveik 2 mlrd. litų nuostolių, o pirmąjį šių metų ketvirtį pelno rodiklis sudarė beveik 2 mlrd. litų ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 2,8 karto. Pelningumas 2010 metais ūgtelėjo iki 3,3 proc.

Už interneto vardų sistemos priežiūrą atsakinga organizacija ICANN (The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) priėmė sprendimą leisti  registruoti aukščiausiojo lygmens interneto domenus, sutampančius su įmonių užregistruotas prekės ženklais, pranešė AFP. Tai reiškia, kad bendrovės už tam tikrą mokestį galės įsigyti nuosavas interneto vardų zonas, pavyzdžiui, .microsoft ar .google. Iki šiol jos „glaudėsi" kituose aukščiausiojo lygmens domenuose, pavyzdžiui, .com ar .net.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai  atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame atskleistas mechanizmas, kaip kelios sostinės bendrovės, tariamai remdamos gimnastikos klubą, išsisukdavo nuo pelno mokesčio. Pirminiais tyrimo duomenimis, penkios Vilniuje registruotos bendrovės nesumokėjo daugiau nei 180 tūkstančių litų pelno mokesčio ir pasisavino 1,3 milijono litų.

Darbuotojų nuomos bendrovėse daugėja žmonių, kurie moka mokesčius Lietuvoje, tačiau dirba Vakaruose –  įmonės ten parduoda įvairias paslaugas, o darbus atlieka mūsų tautiečiai, rašo „Verslo žinios“. „Įdarbiname žmones Vokietijoje, Suomijoje, Olandijoje, tačiau šie darbuotojai nėra emigrantai. Jie pasirašo sutartis su lietuvių įmonėmis, moka mokesčius mūsų valstybei ir reguliariai grįžta namo“, - sako Povilas Variakojis, personalo atrankos ir nuomos bendrovė „Headex“ regiono vadovas.

Bankrutavusios įmonės sparčiai tuština Garantinį fondą – po metų jis gali pritrūkti lėšų bankrutavusių bendrovių darbuotojams kompensuoti negautą uždarbį, rašo „Verslo žinios“. Kad to neatsitiktų, kitąmet veikiančių subjektų įmokos į šį katilą greičiausiai bus padidintos nuo 0,1 iki 0,2 proc. darbo užmokesčio fondo. Nors Rimantas Žylius, ūkio viceministras, dar neteigia, jog įmokos tikrai didės, bet neoficialiai kalbėdami valdininkai buvo įsitikinę, kad tokio sprendimo išvengti nepavyks.

Lietuvos žemės gelmėse slūgso milijardiniai turtai, kurių mūsų valdžia dar nesugeba tinkamai įkainoti ir taip papildyti valstybės biudžetą. Vien detaliai ir parengtinai išžvalgyto, dabar išsiurbiamo, bet niekada neatsinaujinsiančio žemės gelmių turto – lietuviškos naftos vertė siekia 2,5 milijardo litų, tačiau kiek naudos iš tų milijardų patiria Lietuvos piliečiai? Mokslininkų apskaičiavimu, Lietuva sausumoje turi 60 milijonų tonų lietuviškos naftos. Dar 20 milijonų tonų – Baltijos jūroje.