bendrasis vidaus produktas

Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 proc. Paskelbtasis BVP pokytis šiek tiek nudžiugino, bet nenustebino. Šį kartą prognozuojančiųjų šalies ekonomikos plėtrą bendruomenė buvo kaip reta vieninga – absoliuti dauguma pranašavo BVP per metus sumažėsiant nuo 4 iki 6 proc. (SEB banko prognozė buvo minus 4,5 proc.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola vasario mėnesio pabaigoje buvo 31 mlrd. 465,3 mln. litų, arba 33,5 proc. prognozuojamo 2010 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) (93 mlrd. 819  mln. litų).Vasarį centrinės valdžios užsienio skola padidėjo Lietuvai tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinus 2 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją. Visa centrinės valdžios vidaus skola mėnesiui baigiantis sudarė 7 mlrd. 333,7 mln. litų (23,3 proc.

Ekonomikai atgyjant, valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis stabilizuosis 2012 metais, teigia SEB banko analitikai. 2010 metų pradžioje Lietuvos ekonomikos situacija išlieka labai prieštaringa, teigia analitikai. Nors praėjusių metų antroje pusėje Lietuva statistiškai pasitraukė iš recesijos zonos, tai jokiu būdu nereiškia, kad šalies BVP kiekvieną ketvirtį augs vis sparčiau, veikiau atvirkščiai – pirmoje šių metų pusėje tikėtinas šio rodiklio pablogėjimas.

Rusijos Ekonomikos ministerijos atstovas Andrejus Klepachas teigia, kad šiemet Rusijos ekonomika gali paaugti nuo 4 proc. iki 4,5 proc., tai yra daugiau nei oficiali augimo prognozė, kurioje numatomas 3-3,5 proc. augimas. A. Klepacho teigimu, oficiali bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė yra tik preliminarūs skaičiai, tikslesni skaičiavimai turėtų siekti nuo 4 proc. iki 4,5 proc. Jei praėjusių metų trečio ir ketvirto ketvirčio augimo tempai tęsis ir toliau, tada įmanomas ir 6 proc.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola 2009 metų pabaigoje sudarė 29,3 proc. BVP (27 mlrd. 104,9 mln. litų). Konsoliduotą valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 25 mlrd. 660,9 mln. litų, vietinės valdžios skola – 1 mlrd. 354 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 90 mln. litų. Valdžios sektoriaus skola vidaus finansiniam sektoriui sudarė 6 mlrd. 641,1 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 322,2 mln.

Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį Švedijos ekonomika netikėtai grįžo į recesiją, tai lėmė šalies valiutos nuosmukį ir diskusijas apie tai, kaip greitai bus padidintos palūkanų normos. Per ketvirtį Švedijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 0,6 proc. Ekonomistai prognozavo 0,3 proc. augimą. Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad trečiojo metų ketvirčio Švedijos BVP sumenko 0,1 proc. Pirminiai duomenys rodė 0,2 augimą.

Išaugus paslaugų pramonei, Didžiosios Britanijos ekonomika iš nuosmukio pakilo spartesniu tempu nei rodė ankstesni duomenys. Per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 0,3 proc. Anksčiau buvo pranešama apie 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto augimą. Ekonomistai prognozavo, kad patikslintais duomenimis Didžiosios Britanijos ekonomikos augimas bus 0,2 proc.

Statistikos departamentas, remdamasis gruodžio mėnesio informacija, naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2009 metų ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Metinis susitraukimas – 15 proc. Patikslintais duomenimis, ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 23 mlrd. 801,4 mln.

Antradienį tarptautinės SEB grupės analitikų Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, jog po krizės įveikimo programų pasaulio ekonomika stiprėja. Išsivysčiusių šalių ūkio plėtra bus pažeidžiama ir santykinai lėta, tačiau darbo rinkos situacija stabilizuosis. Anot analitikų, didžiausią rūpestį kelia daugelio šalių valstybės finansų būklė ir būsimi globalios kredito rinkos pokyčiai.

Pagrindiniai svarbiausių pasaulio rinkų rodikliai ir augančios didžiųjų korporacijų pajamos rodo beprasidedantį ekonomikos kilimo ciklą, konstatuoja investicinius sprendimus teikiančios gyvybės draudimo bendrovės „Sampo Life“ analitikai. Rezultatai viršijo lūkesčius 2009 metų ketvirtą ketvirtį 80 proc. didžiųjų pasaulio korporacijų pelningumo rezultatai buvo didesni nei tikėtasi, teigia analitikai.

Finansų ministerijos duomenimis, 2009 metų pabaigoje centrinės valdžios skola sudarė 25 mlrd. 660,9 mln. litų, arba 27,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (92 mlrd. 450  mln. litų). Centrinės valdžios vidaus skola 2009 metų pabaigoje sudarė 6 mlrd. 717 mln. litų (26,2 proc. visos centrinės valdžios skolos). Vidaus finansų sektoriui centrinė valdžia buvo skolinga 5 mlrd. 296,6 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 322,2  mln.

Ketvirtadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržos indeksas pratęsė savaitės tendenciją ir toliau augo. Akcijų apyvarta viršijo 5,213 mln. litų, sudaryta 1590 sandorių. Pasibaigus prekybai indeksas buvo padidėjęs 1,41 proc. Šiandien Vilniaus biržoje 22 bendrovių akcijos pabrango, 5 – atpigo. Dvylikos bendrovių akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. litų. Šiandien paskelbta, kad Lietuvos ekonomika IV ketv. smuko 13 proc. metiniu tempu. Lyginant su III ketvirčiu, Lietuvos BVP padidėjo 0.1 proc.

Lenkijos ekonomika, vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuriai pavyko išvengti nuosmukio, per praėjusius metus paaugo daugiau nei tikėjosi ekonomistai. Praėjusiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) Lenkijoje pakilo 1,7 proc. 2008 metais Lenkijos BVP augimas siekė 5 proc. „Bloomberg“ apklausti ekonomistai tikėjosi 1,6 proc. augimo. Per metus privatus vartojimas Lenkijoje išaugo 2,3 proc., o vidaus paklausa sumažėjo 0,9 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (BVP) 2009 metais siekė 92 mlrd. 450,2 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 15 proc. (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį). 2009 metais nežymus bendrosios pridėtinės vertės augimas fiksuotas tik žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (1,6 proc.

Prancūzija beveik padvigubino šių metų ekonomikos augimo prognozę. Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde teigė, kad pasaulinės ekonomikos atsigavimas padės šalies bendrajam vidaus (BVP) produktui per šiuos metus pakilti 1,4 proc. Anksčiau buvo prognozuojama, kad šiemet Prancūzijos BVP augs 0,75 proc. Antra pagal dydį euro zonos ekonomika per antrą ir trečią praėjusių metų ketvirtį paaugo 0,3 proc.

„Independent Strategy“ strategas Davidas Roche teigė, kad euras taps mėgstamiausia pasaulio rezervine valiuta, kadangi Europa turi geresnę augimo strategiją nei JAV. Pasak D. Roche, Europa turi daug stipresnį fiskalinį balansą ir daug geresnį skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį euro zonoje. Praėjusiais metais Vokietija patyrė didžiausią ekonomikos nuosmukį pokario istorijoje, tačiau, pasak stratego, tai atveria daugiau galimybių privatiems investuotojams.

Praėjusiais metais Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko rekordiniais 5,0 proc. BVP stipriausiai nukentėjo nuo sumažėjusio eksporto ir investicijų. 5 proc. BVP kritimas buvo didžiausias Vokietijos pokario istorijoje. Ekonomistai prognozavo 4,8 proc. BVP mažėjimą. 2009 m. Vokietijos eksportas smuko 14,7 proc., importas 8,9 proc.

Jungtinės Karalystės bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį metų ketvirtį smuko mažiau nei buvo skelbiama anksčiau. Patikslinti duomenys rodo, kad per trečią metų ketvirtį, lyginant su antruoju, šalies BVP smuko 0,2 proc. Mažesniam BVP nuosmukiui įtakos turėjo suaktyvėjusios statybos ir stabilesnės investicijos. Anksčiau buvo skelbiamas 0,3 proc. smukimas.