bedarbiai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „bedarbiai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „bedarbiai“.
Darbo rinkos specialistai negaili kritikos jaunimui: darbas jiems – ne vertybė
Lietuvoje darbuotojų ieškantys darbdaviai ir darbo rinkos specialistai suka galvas ir nelabai supranta, kas vyksta su darbo ieškančiais bedarbiais. Siūlai darbą – neina. Jei sutinka dirbti – prašo didžiulių algų.
Kodėl taip yra ir kas vyksta Lietuvos darbo rinkoje, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Geras darbuotojas – deficitinė prekė
Kavinių tinklo savininkas Vytautas Kratulis, sako, kad darbuotojų reikia ieškoti kaip su žiburiu.
Užimtumo tarnybos vadovė paaiškina: kurie žmonės niekad neįsidarbins, o kurie tiesiog protingai skaičiuoja
Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
„Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.
Bedarbių yra pilna, o norinčių dirbti – ne: ekonomistas pasisakė už pašalpų naikinimą
Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.
Oficialus nedarbas rugsėjį mažėjo iki 11,3 proc.
Oficialus nedarbas spalio pradžioje Lietuvoje siekė 11,3 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Spalio 1 dieną šalyje buvo 195,2 tūkst. registruotų bedarbių, skelbia Užimtumo tarnyba.
Pasak tarnybos, nuo šių metų vasario pradžios, kai registruotas nedarbas buvo pasiekęs piką (16,4 proc.) jis mažėja ir spalio 1 dieną buvo 5,1 proc. mažesnis. Per šį laiką labiausiai mažėjo jaunimo, ypač 16-24 metų amžiaus, ir moterų nedarbas.
Rugsėjį į tarnybą kreipėsi 25,2 tūkst. naujų bedarbių – 3,7 proc.
Rekordinis laisvų darbo vietų skaičius: verslai priversti užsidaryti, nes neprisivilioja darbuotojų
Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.
Bedarbiai tarpsta, o Kėdainių miesto tvarkyti nėra kam
Absurdiški Vyriausybės sprendimai dėl bedarbių armijai mokamų išmokų augina bedarbių gretas, o atlikti net paprasčiausių gatvių šlavėjų darbų nebėra kam. Bedarbiams nebereikia atidirbinėti už gaunamas pašalpas, tad tiek Kėdainiuose, tiek ir šio rajono seniūnijose trūksta elementariausius viešųjų erdvių tvarkymo darbus atliekančių žmonių.
Nenumatytas ryšys: baimė skiepytis turi įtakos bedarbių skaičiui
Pandemijai traukiantis vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai iš visų amžiaus grupių, tačiau tai nebūtinai susiję su laisvų darbo vietų ar kvalifikacijos trūkumu. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, vyresni žmonės dažnai bijo užsikrėsti, bet taip pat bijo ir skiepytis – apie 70 proc. darbo ieškančių vyresnio amžiaus asmenų neturi net pirmojo skiepo.
Šių metų birželio pradžioje bendras registruoto nedarbo lygis Lietuvoje siekė 13,8 proc.
Navickienė užsibrėžė išryškinti tikruosius bedarbių skaičius: atsijos šešėliautojus ir išmokų ieškotojus
Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą.
Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.
Visiškai teisėta: ką reikia daryti, kad net nedirbdami gautumėte iki 900 eurų per mėnesį
Praradę darbą gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot jos, dažniausiai per pusmetį darbą jie randa. Tačiau kol pajamų neturi, žmonės gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti beveik 900 eurų. „Sodra“ papasakojo, kam ir kada ji priklauso.
Užimtumo tarnyba informavo, kad gegužės 1 d. darbo ieškojo 246,3 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.
„Šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei 6 mėn.
Siūlymą iki 72-ejų tęsti darbingą amžių Kukuraitis vadina neadekvačiu: tai yra visuomenės erzinimas
Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.
REKLAMA
REKLAMA
Pašalpos per pandemiją paprašiusi kaunietė sulaukė akibrokšto: pasiūlė eiti šluoti gatvių
Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo.
Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.
Darbuotojų atstovai nerimauja: pasibaigus karantinui darbdaviai gali pasinaudoti situacija
Daugybė gyventojų šiuo metu Lietuvoje neturi darbo. Prognozuojama, kad pasibaigus karantinui ir nutraukus su juo susijusią paramą įmonėms, nemažai įmonių bankrutuos ir bedarbių dar padaugės. Profesinių sąjungų atstovai baiminasi, kad pasibaigus karantinui labiausiai gali nukentėti darbuotojai.
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su profesinių sąjungų atstovais.
Aurelijus Veryga. Ar Navickienės pirmasis pasisakymas – nesusipratimas? Baikit, nemanau
Ar socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pasakymas apie tai, kad valstybė neturėtų mokėti sveikatos draudimo bedarbiams yra nesusipratimas? Manau, kad tikrai ne. Ir tik audringa reakcija privertė ministrę nedelsiant pakeisti nuomonę ir bandyti aiškinti, kad buvo ne taip suprasta. Bet, manau, kad tai laikinas atsitraukimas.
Gąsdinanti statistika: bedarbių skaičius toks didelis, kad galime pasiekti 2010-ųjų nuosmukį
Koronaviruso pandemija ir toliau didina darbo nebeturinčių žmonių gretas. Registruotų bedarbių šalyje jau beveik tiek pat, kiek ir per didžiąją ekonomikos krizę. Užimtumo tarnyba sako, kad labiausiai nukentėjo jaunimas. Jų gretose bedarbių skaičius išaugo dvigubai. Taip pat moterys. Pirmą kartą per penkerius metus darbo neturi daugiau moterų nei vyrų. Tuo metu ekonomistų prognozės nieko gero nežada. Toks nedarbo augimas – dar ne pabaiga.
„Sodra“ paaiškino, kodėl dalis bedarbių negavo išmokos
Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.
„Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Tyrėjai: koronaviruso suvaldymo priemonės nedarbo lygį Lietuvoje pakėlė į neregėtas aukštumas
Dar pirmajam karantinui prasidėjus, didelė dalis žmonių ėmė jaudintis, kad liks be pajamų šaltinio. Buvo uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, suvaržomos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės ir kiti verslai. Tyrėjai sako, kad gyventojų baimės išsipildė – pandemija ir jos suvaldymo priemonės šalies nedarbo lygį pakėlė į ilgai nematytas aukštumas.
Koronaviruso pandemijai prasidėjus, imta spėlioti, ar virusas neturės neigiamos įtakos gyventojų nedarbo lygiui šalyje.
Panevėžio klebonas skelbia karą elgetaujantiems: vietoj pinigų siūlo sriubos
Gerais darbais ir ūkiškumu pagarsėjęs Panevėžio klebonas paskelbė karą prie bažnyčios elgetaujantiems varguoliams. Vietoj to, pasiūlė jiems karštos sriubos ir maisto davinį. Bet ne visoms elgetoms tai patinka. Pasirodo didžioji dalis su ištiesta ranka ant laiptų klūpi toli gražu ne dėl tuščio pilvo, jiems reikia pinigų velnio lašams pirkti.
„Sodra“ pasakė, ar dėl išaugusių išlaidų bus atidedamos išmokos
Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir ateityje.
„Sodros“ biudžetas yra tvarus, sukauptų lėšų pakanka pensijoms, ligos, nedarbo ir kitoms išmokoms mokėti.
Lietuvos kurortuose pasipylė atleidimai: žmonės bijo dėl ateities, darbą rasti sunku
Šalyje auga nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis dabar yra didesnis 7 procentais, lyginant tą patį laikotarpį pernai. Ir skaičiai augs. Birštone ir Druskininkuose veikiančios „Eglės“ sanatorijos paskelbė atleidžiančios pusketvirto šimto darbuotojų. Sugriežtinus karantino sąlygas sanatorijos, SPA neteko gausybės klientų ir skaičiuoja milžiniškus nuostolius.
Birštono pašonėje stovintis SPA su viešbučiu jau daugiau kaip savaitę stovi tuščias.
Darbdaviai ilgisi užsieniečių: vietiniai bedarbiai dirbti nenori
Nors ukrainiečių ir baltarusų įdarbinimas Lietuvoje šiek tiek mažėjo, situacija darbo rinkoje vis tiek išlieka paradoksali – oficialus nedarbas siekia beveik 15 proc., bet darbdaviai darbuotojų neranda. Štai ūkininkai sako, kad kaime pilna nekvalifikuotos darbo jėgos, bet dalis vietinių dėl gaunamų pašalpų dirbti nesiveržia, todėl mielai daržų ravėti ar bulvių kasti įdarbintų užsieniečius.
Verslininkai baiminasi, kad antrosios bangos jau neatlaikys: laukia atleidimai
Šalyje įsigaliojus griežtesniam karantinui vėl priversti užsidaryti SPA, masažo salonai, sanatorijų veikla irgi bus apribota iki lapkričio pabaigos. Verslininkai baiminasi, kad kai kurios įstaigos antros karantino bangos gali ir neatlaikyti. Ir net neabejojama, kad į užimtumo tarnybas pasipils bedarbiai.
Živilė į Druskininkus, pasimėgauti SPA paslaugomis, suskubo iki karantino.
„Iki Naujų metų, ko gero. Dabar gi nieko nebus galima, masažų. Nors ir labai gaila“, – sako poilsiautoja Živilė.
Užimtumo tarnyba: Lietuvoje daugėja ilgalaikių bedarbių
Darbo rinkai susvyravus, pirmiausia iš jos iškrenta silpniausieji. Šią taisyklę patvirtina Lietuvoje fiksuojamas ilgalaikio nedarbo augimas. Per metus jis padidėjo 89,1 proc. Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. jų registruota daugiau nei 53,7 tūkst. Net 18,8 tūkst. neturi jokios profesijos. Per metus ilgalaikių gretoms didėjant beveik dvigubai padaugėjo ir neturinčių profesinės kvalifikacijos asmenų skaičius.
Paradoksai statybų sektoriuje: darbo vietų daugiau negu norinčių dirbti
Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.
Nedarbas Lietuvoje rugpjūtį buvo vienas didesnių ES
Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.
Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3 punkto, o per mėnesį – 0,6 punkto ir rugpjūtį buvo 9,6 procento. Didesnis nedarbas fiksuotas Italijoje (9,7 proc.) ir Ispanijoje (16,2 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.
Latvijoje nedarbas siekė 8,8 proc. – 2,6 punkto daugiau nei prieš metus, bet 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį.
Rugpjūtį – rekordinis laisvų darbo vietų skaičius
Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba.
Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.
200 eurų už darbo paiešką: tūkstančiai pasinaudojo situacija
Daliai gyventojų netekus pajamų dėl koronaviruso, buvo įvestos darbo paieškos išmokos. Kai kurie darbdaviai teigia, kad dėl to kai kurie darbuotojai net nenori dirbti. Tačiau su tuo sutinka ne visi.
Trečiadienį apie tai buvo diskutuojama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Pristatydama su darbo paieškos išmokomis susijusias problemas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pripažino, kad nedarbo lygis padidėjo nuo 9,5 proc. iki 14 proc.
Naujausi duomenys: kam karantinas kirto per atlyginimą, o kam nevaldomai didėjo?
Dėl pandemijos sparčiausiai krenta viešbučių, restoranų darbuotojų atlyginimai. Tokią išvadą šiandien skelbia statistikos departamentas, kuris nuolat stebi kaip COVID-19 sukeltas karantinas paveikė skirtingų verslo šakų algas. Tačiau yra ir didelė žmonių grupė, kam algos didėja. Kaip keičiasi Lietuvos gyventojų atlyginimai, ar artimiausiu metu galima tikėtis algos padidėjimo?
„Karantinas pajamas pakeitė, ypatingai tas karantino periodas, nes žmonės išsigando.
Neregėti Lietuvos paradoksai: padaugėjo bedarbių ir darbdaviai neranda dirbančių
Lietuvos darbo rinkoje – neregėti paradoksai. Nors nedarbo lygis rekordinis, bet kartu darbdaviai neranda norinčių dirbti. Aiškėja, kad dešimtys tūkstančių tariamų bedarbių tokiais tik skelbiasi, kad ištisą pusmetį kas mėnesį gautų po 200 € išmokas esą darbo paieškai. Aiškėjant galimam dešimčių milijonų eurų švaistymui, ministras Kukuraitis jau grasina tikrinti apsimetėlius bedarbius ir išmokų nebemokėti.
Vilniaus viešajame transporte trūksta vairuotojų.
Žinia darbo pasiūlymo atsisakiusiems bedarbiams: galite likti be išmokų
Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvoje nedarbo lygis didesnis nei pernai
Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., arba 2,4 procentinio punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys.
Per ketvirtį (balandį–birželį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje padidėjo 1,4 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 procento.
Bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį buvo 125,9 tūkst.
Nedarbas Lietuvoje toliau didėja: darbo neturi jau per 222 tūkst. gyventojų
Darbo neturinčių asmenų Lietuvoje ir toliau daugėja. Užimtumo tarnyba pastebi ir naują tendenciją: tarp neužimtų asmenų moterų skaičius viršijo vyrų skaičių.
Tarnyba praneša, kad šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) šalies darbingo amžiaus moterų – tai 0,2 proc. punkto daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų registruota 110,7 tūkst. Kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų.
Nedarbas Lietuvoje pasiekė seniai matytas aukštumas: paklausūs – vos kelių profesijų atstovai
Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.
Gera žinia bedarbiams: netrukus galės gauti išmoką
Kiekvienam Užimtumo tarnyboje registruotam bedarbiui nuo šiol priklauso laikina darbo paieškos išmoka. Ji siekia 42 arba 200 eurų: mažesnė – tiems, kurie gauna įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, didesnė – negaunantiems nedarbo išmokos.
Skaičiuojama, kad didesnę išmoką gaus apie du trečdaliai darbo neturinčių Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių, o mažesnę – apie trečdalis, nes šie žmonės gauna dar ir socialinio draudimo išmoką, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Netekote darbo? Štai ką turite padaryti!
Darbo netekimas visuomet sukelia ir moralinį, ir materialinį diskomfortą. Pasak specialistų, pernelyg išgyventi tikrai nereikėtų – svarbiausia, žinoti, kur kreiptis pagalbos.
Tad, ką reikia daryti, jei netekote darbo? Kokios išmokos Jums priklauso ir į kur tiksliai kreiptis: atsakymai į Jums svarbius klausimus – šiame reportaže.
Netekote darbo? Ar žinote, kas jums priklauso?
Karantino laikotarpiu dalis gyventojų neteko darbo, kiti baiminasi, kad taip nenutiktų. Kiekviena situacija sudėtinga, bet svarbiausia žinoti, kur kreiptis pagalbos.
Specialistai prognozuoja, kokie darbuotojai artimiausiu metu bus paklausiausi
Nors karantinas Lietuvoje vis labiau švelninamas, tai tikrai nereiškia, kad darbo rinka šalyje atsigauna. Šiuo metu Lietuvoje bedarbių yra daugiau nei 190 tūkstančių ir baiminamasi, kad pasibaigus karantinui jų toliau daugės. Per karantino mėnesius bedarbių šalyje padaugėjo beveik 37 tūkstančiais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis ėmė daugėti darbo pasiūlymų. Tad specialistai jau ima prognozuoti, kokie darbuotojai artimiausiu metu bus paklausiausi.
Iki 200 eurų darbo paieškos išmoką galėtų gauti apie 120 tūkst. žmonių
Seimo patvirtintą iki 200 eurų darbo paieškos išmoką galėtų gauti apie 60 proc. visų oficialių bedarbių – skaičiuojama, kad jų gali būti apie 120 tūkst.
Anot Užimtumo tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, išmoka skirta tiems, kurie nedalyvauja jokiose kitose užimtumo priemonėse ir yra registruoti bedarbiai. Kada jie tapo bedarbiais, anot jos, nėra svarbu.
„Manyčiau, kad atkris apie 40 proc. žmonių, bet visi kiti pretenduos gauti išmoką“, – BNS sakė I. Balnanosienė.
Ne visiems Lietuvos verslams sekasi: kai kurie pasiruošę algas kirpti 20 proc.
Karantinas jau visu smarkumu smogia darbo rinkai. Per karantiną darbo neteko jau beveik 40 tūkst žmonių. Jei tik gali, be darbo likę gyventojai griebia valstybės išmokas. Kol vieni mėgina išgyventi iš prastovų minimumo, kiti griebia iki 800 eurų dydžio bedarbių išmokas. Dar kiti gi susiveikia ir ligos išmokas, kurios siekia iki 1,5 tūkst. eurų į rankas.
Darbo rinka atsigauna: gegužę įdarbinimų skaičius viršija atleidimų skaičių
Pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus.
„Įprasta, kad pirmosiomis mėnesio dienomis yra daug daugiau įdarbinimų nei atleidimų. Tačiau gegužės 5 d. jau stebime keturių dienų seriją, kai įdarbinimai viršija atleidimus.
Štai ir viskas: Seimas priėmė įstatymus dėl naujų ir didesnių išmokų
Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimti įstatymų projektai, kuriuos įgyvendinus, šimtams tūkstančių šalies gyventojų būtų skirtos didesnės ar mažesnės išmokos dėl šiuo metu susidariusios padėties. Naujas išmokas gaus ir darbuotojai, ir studentai, dirbantys savarankiškai, taip pat pensininkai.
JAV bedarbių skaičius pasiekė 22 mln.
Jungtinėse Valstijose pastarąjį mėnesį bedarbių skaičius pasiekė 22 mln. dėl koronaviruso pandemijos, šaliai laukiant, kada prezidentas Donaldas Trumpas paskelbs planus, kaip vėl atverti didžiausią pasaulio ekonomiką.
Vyriausybės duomenys rodo didėjančią ekonominę žalą, patiriamą uždarius verslą ir įgyvendinant priemones, skirtas riboti COVID-19 plitimą.
Praėjusią savaitę dėl nedarbo pašalpų kreipėsi dar 5,2 mln. žmonių, rodo Darbo departamento savaitinė ataskaita.
Bedarbių Lietuvoje daugėja, darbo pasiūlymų – mažėja
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 23 d. buvo registruota 163,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 9,5 proc. šalies darbingo mažiaus gyventojų. Darbo neturinčių asmenų skaičius padidėjo 1704, o registruotas nedarbas 0,1 proc. punkto, palyginti su kovo 1 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šalies klientų aptarnavimo skyriuose kovo 1–20 d. užregistruota 16,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kovo 16–20 d. – 5,9 tūkst. Per tris kovo savaites įregistruota 7,1 proc. (1,0 tūkst.
Užsimojo įdarbinti vyresnius nei 45 metų: darbdaviams už tai siūlo išmokas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo į darbo rinką pritraukti vyresnius nei 45 metų amžiaus žmones. O darbdaviams, įdarbinusiems tokius darbuotojus, būtų mokamos piniginės išmokos. Darbuotojų profsąjungos piktinasi, kad darbdaviai piktnaudžiauja iš valstybės gaunama parama ir darbuotoją laiko tik tą laikotarpį, kol mokami pinigai. Darbdavių atstovai pripažįsta, kad kol kas verslininkai linkę įdarbinti jaunus žmones.
Nedirbančiųjų skaičius Lietuvoje: paaiškėjo, kur bedarbių yra daugiausiai
Daugiausiai bedarbių sausio mėnesį buvo Ignalinoje, mažiausia – Klaipėdos rajone, skelbia Užimtumo tarnyba.
Ignalinoje vasario 1 dieną bedarbiais registruota 16,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Taip pat didelis nedarbas buvo Zarasų (15,1 proc.) ir Kalvarijos (14,4 proc.) savivaldybėse.
„Šiose savivaldybėse darbo jėgos paklausa 2-3 kartus žemesnė už pasiūlą. Vietos ūkyje kelis kartus didesnę dalį nei vidutiniškai šalyje sudaro žemės ūkis, kuriam būdingas didelis sezoniškumas.
Darbo rinka kaista: artėjame prie lūžio taško
Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.
Vyresniems nei 45 metų žmonėms siūlo beveik 20 tūkst. eurų: reikia išpildyti vieną sąlygą
Jei sulauksite 45 metų ir neturėsite darbo, galėsite pretenduoti į valstybės paramą savo verslui pradėti. Tai numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Užimtumo įstatymo pataisos.
Kaip paaiškino ministerija, pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, šiuo metu savarankiško užimtumo rėmimo priemone – darbo vietos sau steigimu, gali pasinaudoti neįgalieji ir bedarbiai iki 29 metų.
Užkabino įsisenėjusio nedarbo priežastį: bedarbiai bičiuliaujasi su Užimtumo tarnyba
Vieno recepto spręsti bedarbių problemą savivaldybėse nėra – kol vienos tvirtina darbo vietų sukurti negalinčios, kitos imasi analizuoti bedarbių srautus ir griežtinti tvarką vietiniuose Užimtumo tarnybos skyriuose. Pasirodo, iš dalies įsisenėjusią nedarbo problemą lemia ir tai, kad bedarbiai per daug bičiuliaujasi su įstaigos darbuotojais.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.
Pagalbą įsidarbinant vadina fiasko: vienetai lieka dirbti ilgiau nei 3 mėnesius
Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.
Triuškinantis verdiktas Lietuvoje: skurstantiems pašalpos negana, bet dirbti nenori
Tik mažai daliai pašalpos gavėjų užtenka valstybės skiriamos paramos sudurti galą su galu, nustatė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Be to, 6 proc. Užimtumo tarnybos kursus praėję bedarbiai pašalpos gavėjai darbo rinkoje išsilaiko ilgiau nei tris mėnesius.
Estijos parlamentarai: „piliečio atlyginimas“ kol kas neįmanomas
Estijos parlamento socialinių reikalų komitetas, apsvarstęs kolektyvinį kreipimąsi dėl „piliečio atlyginimo“, priėjo išvados, kad kol kas Estijoje tokios galimybės nėra.
„Piliečio atlyginimo“ eksperimentas 2017-2018 metais vyko Suomijoje – 2 tūkst. bedarbių per mėnesį buvo mokama po 560 eurų. Šios bazinės pajamos buvo išsaugojamos ir įsidarbinimo atveju.