bausmės

Kiekvienais metais sudaromi karo prievolininkų sąrašai, pagal kuriuos vėliau paaiškėja, kas tais metais atliks tarnybą. Apie tai, ką daryti atsidūrus sąrašuose, pasakojo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas. Taip pat buvęs savanoris Pavelas pasidalino savo įspūdžiais apie kitų tarnaujančiųjų ir vadų elgesį. Pasak Arūno Balčiūno, pirmas žingsnis yra pasitikrinti, ar esi sąrašuose.

Gavę bausmę už nusižengimą ar nusikaltimą gyventojai neretai gali ją tiesiog pasikeisti. Pavyzdžiui, vietoje 12 tūkst. eurų baudos padirbėti 240 valandų arba atvirkščiai. Vis tik ne viskas taip paprasta. Teisininkų teigimu, įdomu tai, kad, pavyzdžiui, baudą į areštą pakeisti galima, tačiau arešto į baudą – ne.  Jie paminėjo, kad kvalifikacijos nereikalaujančių viešųjų darbų, tokių, kaip ravėjimas ar šlavimas, daugiausia gali skirti 240 arba 480 valandų.

Menka paslaptis, kad vairavimo egzaminuose pasitaiko žmonių, kurie mėgina sukčiauti. Tačiau gudraujantiems už neleistinus susitarimus, kyšius, kameras ar ausines kviečiama policija, skiriamos bausmės, egzaminų rezultatai panaikinami ir juos perlaikyti galima tik po vienerių metų.  „Regitros“ atstovas neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kai egzaminą laiko ne tas asmuo arba su savimi turi draudžiamą įrangą. O pabėgimas nuo policijos gudravimą tik patvirtina.

Graikijos valdžios institucijos po virtinės didelių miškų gaisrų, kurie šiais metais jau padarė daugiau žalos nei per visus 2022-uosius, planuoja sugriežtinti bausmes už padegimus – baudas ketinama padidinti iki 10 kartų.

Seimas penktadienį priėmė Bausmių vykdymo kodekso pataisomis, kuriomis prevencijos tikslais leido laikinai riboti nuteistųjų ryšius su išoriniu pasauliu. Kodekse nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu iki trijų mėnesių gali būti apribota nuteistųjų teisė skambinti, susirašinėti, susitikti, išvykti iš bausmės vietos, gauti daiktus, kontaktuoti su kitais nuteistaisiais.

Rusijos parlamentas trečiadienį sugriežtino įstatymus dėl valstybės išdavimo bei šnipinėjimo ir įvedė ilgas įkalinimo bausmes už raginimus veikti prieš nacionalinį saugumą, be to, numatė baudžiamąją atsakomybę už „slaptą“ bendradarbiavimą su užsieniečiais. „Šie pakeitimai yra adekvatus ir savalaikis atsakas į iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria mūsų šalis“, – sakė įtakingas įstatymų leidėjas Vasilijus Piskariovas žemųjų parlamento rūmų paskelbtame pareiškime.

Kunigas Georgijus Edelšteinas noriai diskutuoja su tais, kurie nepritaria jo pozicijai nepritarti Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje. „Norėčiau, kad vienas ar du mano oponentai sėdėtų čia“, – rodydamas į tuščią fotelį savo svetainėje, pilnoje paauksuotų ikonų, sakė 89 metų vyras. Juodą sutaną vilkintis žilabarzdis dvasininkas yra vienas iš nedaugelio Rusijos stačiatikių kunigų, pasisakiusių prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje.

Baudžiamojo kodekso (BK) griežtumu Lietuva neigiamai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, sako Vyriausybės teikiamas baudžiamojo įstatymo pataisas Seime antradienį pristačiusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Europos Komisija (EK) rengiasi penktadienį raštu informuoti Lenkiją ir Vengriją, kad pradedamas procesas, po kurio abi valstybės galėtų netekti finansavimo dėl jų esą keliamos grėsmės Europos Sąjungos teisinei tvarkai. Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis bloko institucijose, Briuselis reikalaus, kad Varšuva pasiaiškintų dėl savo priemonių, ribojančių teismų nepriklausomumą ir kvestionuojančių ES teisės viršenybę.

Dekriminalizavusi narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms Lietuva pasiųs žinutę narkotikų vartotojams, platintojams bei gamintojams, kad valstybė į šią problemą žvelgia paprasčiau ir laisviau. Tokia politika tik paskatins narkotikų vartojimą, mano generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Teisingumo ministerija pradeda bausmių vykdymo sistemos pertvarką: tikisi daugiau nuteistųjų paleisti lygtinai, sumažinti nusikalstančiųjų pakartotinai skaičių. Ministerija pranešė, kad pirmadienį Vyriausybė per neformalų pasitarimą pritarė teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pateiktai naujos bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcijai.

Iki šiol buvo nepastebėta viena smurto prevencijos sritis. Vis daugiau tyrimų nustato nuoseklų ryšį tarp fizinių bausmių patyrimo iš tėvų – pliaukštelėjimo forma – ir tų vaikų, kurie suaugę įtraukiami į partnerių smurtą.

Auklėdami vaikus tėvai gali jiems padaryti ir nepataisomą žalą. Kaip to išvengti ir ką svarbu žinoti auginant vaikus, portalui tv3.lt pasakoja vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė. Tėvai savo vaikams nori tik gero, tačiau savo auklėjimo metodais gali patys to nežinodami sukelti tam tikrų psichologinių problemų ar sutrikimų. Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė teigia, kad už daugelį vaikų psichologinių problemų yra atsakingi tėvai.

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo du ikiteisminius tyrimus, susijusius su grasinimais homoseksualumo neslepiančiam parlamentarui Tomui Vytautui Raskevičiui. Kaip ketvirtadienį informavo Generalinė prokuratūra, tyrimai atliekami dėl galimo kurstymo prieš homoseksualius asmenis bei dėl bei galimo grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

Kalėjimų departamentas praneša per dešimtmetį siekiantis reformuoti pataisos įstaigas ir skatinti nuteistųjų resocializaciją. Pasak departamento, atliekant reformą planuojama įsteigti bent dvi naujas įkalinimo įstaigas, jose bausmę atliks ne daugiau kaip po 500 asmenų. „Reformos esmė – nuteistųjų resocializacija. Taip vadinamas socialinio mokymosi procesas.

Dėl karantino ir saviizoliacijos pažeidimų savaitgalį nubaustas 21 žmogus, pranešė policija.  Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė, šeštadienį ir sekmadienį žmonės visoje šalyje bausti dėl saviizoliacijos tvarkos nesilaikymo, kaukių nedėvėjimo, būriavimosi ir atstumų nesilaikymo.

Per šalį nusiritus skandalams bei protestams dėl tragiškomis sąlygomis laikomų gyvūnų ir artėjant Seimo rinkimams, dalis parlamentarų pasijuto tikrais keturkojų gelbėtojais. Parlamentarai, rodos, net konkuruoti pradėjo, užversdami Seimą panašiais įstatymo projektais, kuriuose vienas už kitą griežtesnės bausmės baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais. Nevyriausybininkai sako netikintys politikų nuoširdumu, mat anksčiau jie siūlymų dėl gyvūnų apsaugos negirdėdavo arba nesiimdavo realių veiksmų.

Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė sprendimą, kuriuo paliko galioti lygtines ir laisvės apribojimo bausmes butą suniokojusiems penkiems jaunuoliams.  Pasak teismo, išnagrinėjus apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nustatyta, kad jiems paskirtos laisvės apribojimo ir lygtinės laisvės atėmimo bausmės, siekiančios nuo metų iki metų ir devynių mėnesių, buvo pagrįstos ir proporcingos.

Teisingumo ministerija siekia dar labiau dekriminalizuoti smulkias vagystes. Jei iki šiol prekių iki 150 eurų pavogę ilgapirščiai atsipirkdavo bauda, tad dabar siūloma šią sumą kilstelti iki ketvirčio tūkstančio. Prekybininkai išsigandę – vagysčių iš prekybos centrų bei parduotuvių pastaruoju metu tik daugėja, tad sumažinus bausmes už vagystes ilgapirščiai dar labiau siautės ir vogs brangesnius daiktus.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį priėmė teisės aktus, numatančius griežtas bausmes, įskaitant laisvės atėmimą iki penkerių metų už melagingos informacijos apie naująjį koronavirusą skleidimą. Jei asmuo bus pripažintas kaltu dėl netyčinio gyvybės atėmimo ar kitų rimtų padarinių skleidžiant „žinomai melagingą“ informaciją apie pavojų gyvybei keliančias aplinkybes, jam grėstų bauda iki 2 mln. rublių (18 tūkst. eurų) arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Seimas antradienį pritarė griežtinti bausmes karantiną pažeidusiems asmenims. Numatoma, kad baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų. Tačiau Seimas atsisakė griežtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie nepaisė privalomos saviizoliacijos. Už griežtesnes administracines bausmes balsavo 70, prieš – 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Kalėjimų departamentas (KD) rengiasi išleisti iki 16,8 mln. eurų už probuojamų asmenų priežiūrai skirtą paslaugų paketą. Departamentas trečiadienį pranešė, kad viešasis konkursas paskelbtas dėl paslaugų, reikalingų užtikrinti prižiūrimų asmenų (nuteistųjų) buvimo vietą ir judėjimo kontrolę. KD atstovė Simona Banėnienė BNS sakė, kad į šį paslaugų paketą įeina apykojės, programinė įranga, ryšio paslaugos, stacionarūs namų įrenginiai, nuėmimo ir uždėjimo įrankiai.

Teisingumo ministerija užsimojo švelninti atsakomybę už ekonominius, turtinius ir finansinius nusikaltimus. Mažiau pavojingus nusikaltimus, tokius kaip nedidelės vagystės, sukčiavimai ar finansinės machinacijos iki tam tikros sumos, siūloma dekriminalizuoti ir už juos bausti tik baudomis, o ne kalėjimu. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas kategoriškai tvirtina, kad tokios pataisos tik paskatins vagystes, sukčiavimus ar netgi kontrabandą.

Teisingumo ministerija (TM) inicijuoja bausmių vykdymo sistemos pertvarką: vengiantys dirbti nuteistieji netektų lengvatų, o dalyvaujantys socialinėse programose būtų pervedami į lengvesnį režimą. TM argumentuoja, kad taip nuteistieji įkalinimo įstaigose būtų paskatinti užsiimti prasminga veikla, pasirengtų integracijai į visuomenę, mažėtų bausmę atlikusių asmenų pakartotinis nusikalstamumas. Lietuva pagal šį rodiklį tarp Europos šalių yra pirmoje vietoje – 62 proc.

Kazachstane beveik tūkstančiui žmonių buvo skirtas laisvės atėmimas ar kitos bausmės už dalyvavimą protestuose dėl prezidento rinkimų. Kazachstano generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad kaltais buvo pripažinti 957 asmenys, iš jų 670 buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kitiems – piniginės baudos arba įspėjimai.

Sekmadienio futbolo lyga nubaudė Širvintų ir Lentvario klubus už jų gerbėjų rasistinius išsišokimus. Niekada iki šiol su rasizmo problemomis nesusidūrusiai Vilniaus regiono Sekmadienio futbolo lygai (SFL) šią savaitę teko imtis sankcijų prieš rasizmo pasireiškimus. Trečiadienį už rasistines gerbėjų replikas buvo nubaustos net dvi SFL A diviziono komandos. Lygos drausmės komitetas paskelbė nuobaudas "Širvintų-VGTU-Vilkų" ir "Lentvario" klubams.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seimui antradienį pateikė Probacijos įstatymo pakeitimo paketą, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) ir lygtinį paleidimą. Taip pat norima įtvirtinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones. 89 Seimo nariai balsavo už įstatymo pataisas, 0 – prieš, 6 susilaikė. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

 Seimas antradienį prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu sugriežtino bausmes vengiantiems mokesčių. Šalies vadovės inicijuotos Baudžiamojo kodekso pataisos priimtos „už“ balsavus 66 Seimo nariams, vienam buvus „prieš“ ir 20 parlamentarų susilaikius. Asmuo, pateikęs neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir t. t., jei tuo siekta išvengti daugiau kaip 3,8 tūkst. eurų mokesčių, būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Šią savaitę žmonės pamatė senos tradicijos, kurios daugelis nesitikėjo dar išvysti, grįžimą. Ta tradicija – tai vaikų baudimas mokyklose. Kitaip sakant, vaikų mušimas. Jungtinėse Valstijose, Teksase, buvo nubalsuota už muštuko naudojimą vaikų baudimui. Idėja yra tokia, kad tie mokiniai, kurie blogai elgsis, bus mušami muštuku tol, kol jų pažymiai pagerės. Tokios bausmės grįžimas atnešė diskusijas – kai kurie palaiko, o kiti prieštarauja.

Girtus vairuotojus teisiantys teisėjai atvirauja, kad Lietuvoje greitai gali likti tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai, mat girtų lietuvių nuo vairo neatbaido net ir gresiantis kalėjimas. Vien per šį savaitgalį pradėta per 60 bylų dėl vairavimo išgėrus. Liūdna ir kita statistika: prabėgus jau pusei metų nuo to, kuomet vairuotojams, įpūtusiems 1,5 promilės gresia baudžiamoji atsakomybė. Tad žudynės ir nekaltų žmonių luošinimas kelyje tęsiasi.

Įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis uždraudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Kaip BNS informavo Prezidentūroje, pataisas prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pirmadienį, ir jos įsigaliojo antradienį paskelbus Teisės aktų registre. Pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę per neeilinę sesiją, sušauktą po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose. Vaiko nužudymu įtariami jo motina ir patėvis.

Nuo naujųjų metų vairuotojų laukia griežtesnės bausmės už greičio viršijimą ir vairavimą išgėrus. Kai kurios baudos didės dvigubai, o girtiems vairuotojams grės kalėjimas iki vienerių metų. Pareigūnai į saugų vairavimą ragina atkreipti dėmesį ir švenčiu laikotarpiu. Kai kurie greičio matuokliai veiks nulinės tolerancijos rėžimu ir fiksuos net menkiausius pažeidimus. Šalia kelio mėtosi alkoholio butelis. Girti vairuotojai – vienas didžiausių pareigūnų galvos skausmų.

Vaikų teisių gynėjai reikalauja, kad naujasis Seimas kuo greičiau uždraustų fizines bausmes vaikams. Ranką prieš savo vaiką pakėlusius tėvus netgi siūloma sodinti į kalėjimą. Tačiau daugybė žmonių tam nepritaria: vieni sako, kad tuomet išvis su vaikais nebesusitvarkys, kiti gi atkerta, kad be diržo auginant vaikus, Lietuvoje išvis išnyks smurtas.

Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė apeliacinį skundą ir prašo griežčiau nubausti telefoninius sukčius. Kauno apygardos teismo prašoma iš naujo įvertinti 18 sukčių veiksmus.

Lietuvos kelių policija, saugaus eismo ekspertai pažymi, jog užkirsti „karą keliuose“ padėjo visa paketas įvairių specialių priemonių. Vis dėlto, ne paslaptis, jog sugriežtinos bausmės tebėra efektyvus būdas atgrasyti „kelių gaidelius“ nuo siautėjimo keliuose. Kodėl Lietuvos vairuotojus vis dar reikia gąsdinti didelėmis, siekiant juos priversti gerbti įstatymus? Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai žuvusiųjų keliuose skaičius, palyginus su 2014 metais, sumažėjo apie 10 proc.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas siūlo beveik dešimt kartų didinti baudas už žvejybą ant Kuršių marių ledo, kai tai draudžiama. Šiuo metu poledinės žūklės mėgėjai už tai susilaukia nuo įspėjimo iki 58 eurų baudos. L.Jonauskas siūlo, kad ant Kuršių marių ledo nelegaliai žvejojantys žmonės būtų baudžiami 500 eurų bauda. Viceministras inicijuoja tokius pakeitimus po to, kai Kuršių mariose prieš porą savaičių buvo išgelbėti apie 80 žvejų, atsidūrusių ant atskilusio ledo lyčių.

Seimas ketvirtadienį ketina imtis teisės aktų pataisų, kuriomis siūloma didinti baudas vairuotojams, viršijusiems leistiną greitį daugiau negu 30 km/h, asmenims, kurie vairavo išgėrę. Tarp siūlymų – žmonių pražudymo avarijų metu prilyginimas nužudymui.

Trys parlamentarės, siekdamos apsaugoti moteris nuo smurto, siūlo naikinti už vertimąsi prostitucija, tačiau paties „verslo“ legalizuoti Seimo narės teigia nenorinčios. Teisės ekspertai pastebi, jog panaikinus baudas už vertimąsi prostitucija, susidarytų situacija, kuomet už nelegalios „paslaugų“ pirkimą būtų baudžiama, o už vertimąsi jomis atsakomybė išnyksta.

Šiandien jie sėkmingi, garsūs ir turintys minias gerbėjų, tačiau anksčiau, šios pasaulinio lygio žvaigždės, padarė baisius nusikaltimus susijusius su prievarta, seksizmu, rasizmu ar užpuolimais. Galbūt gerbėjai užmiršo apie jų ankstesnius darbelius, tačiau faktai lieka faktais, kurie kalba patys už save. Sunku patikėti, kad šie garsūs žmonės galėjo būti tokie žiaurūs... Markas Wahlbergas šiandien sėkmingas ir gerai pagarsėjęs aktorius.

Pokalbyje su „F1Racing“ „Williams“ komandos techninio departamento vadovas Patas Symondsas papasakojo, kaip „Formulėje-1“ yra sukurta baudų ir bausmių sistema.

Tikriausiai visi žino tą sąžinės griaužatį, kai atrodo norisi skradžiai į žemę prasmegti? Tagi, australų moklininkai rado būdą, kaip savo sąžinę nuraminti... Kvinslendo universiteto mokslininkai pakvietė 62 suvanorius ir padalino juos į dvi grupes. Vienai grupei buvo liepta užsirašyti bent keletą įvykių, kai jie įskaudino kitus žmones, o antra grupė buvo paprašyta užrašyti tiesiog kasdieninius savo darbus.

Vyriausybė Seimui siūlys sugriežtinti atsakomybę už kontrabandą ir neteisėtą akcizinių prekių turėjimą, sako premjeras.   „Siūlome branginti kontrabandinius kaštus - taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtai gabenamas prekes, kurių vertė sieks 150 minimalių gyvenimo lygių, o ne 250, kaip yra dabar“, - antradienį Seime pareiškė Algirdas Butkevičius. Pasak premjero, bus keičiamas ir Baudžiamasis kodeksas, ir Administracinės teisės pažeidimų kodeksas.

 Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam įstatymų pakeitimui, kurių tikslas – nustatyti aiškias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nuoseklias sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą. Įstatymų pakeitimus turės priimti LR Seimas.

Remiantis BEKO-LKL čempionato rungtynių, kuriose susitiko Klaipėdos „Neptūnas“ ir Kauno „Žalgiris“, teisėjų raportu, Kauno „Žalgirio“ komandos direktorius Paulius Motiejūnas pažeidė BEKO-LKL 2014–2015 metų čempionato nuostatų 19.3. straipsnį – pasibaigus rungtynėms viešai įžeidinėjo vieną rungtynių teisėją. Už šio straipsnio pažeidimą pagal BEKO-LKL čempionato nuostatų straipsnį 30.8. (vieši įžeidinėjimai rungtynių teisėjo atžvilgiu) VšĮ „Kauno Žalgirio rėmėjas“ skiriama 300 eurų piniginė bauda.

Vidaus reikalų ministerija siūlo numatyti baudžiamąją atsakomybę už nesąžiningą įtaką sporto rezultatams. Pagal ministerijos parengtas pataisas, tas, kas sąmoningai paveiktų profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą siekdamas pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip savo ar kitų naudai gautų materialinės naudos, būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba areštu.

Žinių radijas Pareigūnams tiriant dvidešimtmetės studentės Justinos Šikšniūtės žmogžudystės bylą, parlamentaras socialdemokratas Albinas Mitrulevičius „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ teigė manantis, kad tikslinga griežtinti bausmes už pačius sunkiausius nusikaltimus: „Vienintelė priemonė, norint sustabdyti tokius ypatingai žiaurius nusikaltimus - didinti bausmes. Už tokius nusikaltimus turėtų būti skiriamos 30 ar 40 metų bausmės, kaip yra kitose valstybėse.

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis būtų tikslinamos tam tikros bausmių skyrimo taisyklės ir įvedamos alternatyvios bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas, siekiant subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką ir sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių Lietuvoje. „Teisės teoretikai ir praktikai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra subalansuota.

Panevėžio miesto apylinkės teismas rugsėjo 15 dieną paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį dviem vyrams ir dviem nepilnametėms, kurie naktį miesto centre apiplėšė panevėžietį ir po to apvogė jo butą. Nusikaltimo iniciatorius nubaustas 3 metų, jam talkinusi septyniolikmetė – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kitiems dviem bendrininkams – jaunam vyrui ir šešiolikmetei moksleivei – teks pasėdėti areštinėje.

Beržinė košė tampa vis labiau neteiktina vaikų auklėjimo priemone. Ir nors daugybė atsakingų tėvų jau suvokia, kad tai – tikrai vienas blogiausių pasirinkimų siekiant vaikui sutramdyti, kartkartėmis net ir jiems pasitaiko pliaukštelėti įsismarkavusiam išdykėliui per sėdynę. Labiau ne auklėjimo sumetimais, o tiesiog išliejant apmaudą, kad toks pyplys drįsta neklausyti, nepaiso draudimo, tyčia krečia šunybes.