batka

Karo Ukrainoje kontekste dažniausiai girdime linksniuojant Rusijos pavadinimą ir Vladimiro Putino pavardę. Visgi, šalia jo ypač per pastaruosius porą metų išryškėja ir dar viena Putino „marionetė“ – Baltarusijoje neteisėtai prezidentu išrinktas Aliaksandras Lukašenka.  Nors 2015-aisiais Baltarusija ir vedė derybas, kuriomis siekė pabaigti konfliktą rytų Europoje, dabar ši šalis padeda Rusijai pulti ukrainiečius. Šitaip Lukašenka tarsi be kovos atidavė savo šalies suverenitetą Rusijai.

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija yra atvira konstruktyviam dialogui su NATO, tačiau taip pat „norėtų remtis broliškos Rusijos galia“. Batka daugelį metų meistriškai laviruoja tarp Rusijos ir Vakarų, naudodamasis savo interesais, tačiau iki šio momento NATO buvo jo aiškiai įvardytas priešas. Ukrainos ir Rusijos santykių krizė leido jam įgyti naują statusą, kuriam sustiprinti ir yra būtini tokie pareiškimai (gazeta.

Baltarusijoje žmonės gyvena gerai. Minskas švarus, o baltarusiai myli savo batką. Taip pasakytų tūlas lietuvis, nesivargindamas žvilgtelti į reikalą iš esmės. O kas gi vyksta iš tikrųjų? Jau dvylikti metai, kaip be žinios dingę Viktoras Gončiaras ir Jurijus Zacharenka-žmonės galėję tapti puikia alternatyva stagnatoriui A. Lukašenkai. Deja, klausimai apie jų ir kitų aktyvių visuomenės ir politikos veikėjų dingimą pokalbiuose su jaunimu iš Baltarusijos palydimi nejaukios tylos.

Baigėsi istorinis kaimyninės Baltarusijos „batkos“ vizitas Lietuvoje. Lietuvoje, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Lietuvoje, kuri deklaruoja savo demokratines vertybes, skleidžia laisvės idėją Ukrainoje, Gruzijoje, pagaliau toje pačioje Baltarusijoje. Ir staiga aukščiausiu lygiu priima A. Lukašenką, viešai vadinamu paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Ir ne tik. „Batka“ kaltinamas dėl dešimčių savo kritikų dingimo be žinios, dėl politinių žudynių, dėl opozicinių jėgų persekiojimo.