bankrotai

Pirmą šių metų ketvirtį inicijuota net penktadaliu mažiau bankrotų nei prieš metus, tačiau bankrotų administratoriams darbo nesumažėjo, nes tik dabar pajudėjo ekonomikos krizės aukų bylos, rašo „Kauno diena". Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį pradėtos 332 bankroto procedūros, net 19,6 proc. mažiau nei tuo pat metu 2010 m., kai buvo pradėta 413 bylų.

Dauguma žmonių svajoja gyventi nuosavuose namuose, tačiau ne visi gali sau tai leisti. Kad žmogus norėtų pirkti būstą, pardavėjas turi jam pasiūlyti tai, ko jis negalės atsisakyti. Tokia filosofija vadovaujasi nekilnojamojo turto bendrovės. Smulkmenos kuria pasitikėjimą Iki prasidedant krizei būstus pirko visi, kas galėjo. Bankai noriai dalijo paskolas, statybų bendrovės be atvangos statė namus, o nekilnojamojo turto pardavėjai vos spėjo suktis registruodami sandorius.

Pirmąjį šių metų ketvirtį toliau mažėjo bankrutuojančių statybos ir pramonės įmonių. Tačiau statybininkų asociacija džiūgauti neskuba. Esą bankrotų mažėja, nes itin daug įmonių jau bankrutavo per pastaruosius porą metų, o bankroto administratoriai prognozuoja, kad į prieškrizinį lygį bankrotų skaičius grįš labai pamažu, praneša LTV „Panorama“. Po bankrotų cunamio pernai ir užpernai, verslo nemokumo banga slūgsta.

Prieš kelerius metus Lietuvoje veikusios dešimtys stručių fermų dabar arba išvis bankrutavusios, arba persiorientavusios į kitas veiklas. Sėkmingai gyvuojantys stručių augintojai sako, kad juos tiek per krizę, tiek iki jos gelbėjo paukščių eksportas į Rytų Europos šalis, praneša LTV „Šiandien“. Velykos pirkėjams puiki proga ir šiuos paukščius, ir jų kiaušinius apžiūrėti. Per šventes margučiais prekiavęs ūkininkas paklausa nesiskundžia.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, kovo mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai išaugo 40 mln. litų ir siekia 4,1 mlrd. litų. Pastarąjį mėnesį, lyginant su vasariu, įmonių pradelstos skolos padidėjo 1 proc. Kovą verslas padengė 81 mln. litų pradelstų įsiskolinimų arba 1,5 karto daugiau nei vasario mėnesį. Vidutiniškai per pastarąjį pusmetį verslas kiekvieną mėnesį padengdavo po 120 mln. litų skolų.

Vyriausybėje vakar svarstytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, kuris bus siūlomas tvirtinti Seimui, tačiau tokios redakcijos įstatymui, galinčiam palengvinti komerciniams bankams prasiskolinusių žmonių gyvenimus, nepritaria Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kodėl? Juk kitose valstybėse toks įstatymas seniai taikomas.

Nuo skandalų besiginantis, prezidentės pasitikėjimą praradęs ūkio ministras Dainius Kreivys skundžiasi teismams. UAB „Diena Media News“ jis apskundė už tai, kad pastaroji informavo, jog „D. Kreivys savo parašu skyrė motinos įmonei milijonus“. Šį teiginį jis vadina šmeižikišku ir žeminančiu jo garbę bei orumą. „Balsas.

„Sodra“ viešai paskelbė 35 817 įmonių-skolininkių, kurios nesumokėjo 433 mln. litų mokesčių, baudų ir delspinigių.  Nuo paskelbimo praėjus savaitei 4 365 skolingos įmonės „Sodrai“ jau pervedė beveik 5 mln. litų.Tuo tarpu antstoliai per visus 2010 m. sugrąžino tik 2,7 mln. litų, o bankroto administratoriai – 13,8 mln. litų. „Creditreform Lietuva“, vertinanti įmonių mokumą, išanalizavo, kaip per savaitę po „Sodros“  skolininkų duomenų  paskelbimo pasikeitė skolų „Sodra“ būklė.

Dėl to, jog nepajėgė išmokėti skolų, praėjusiais metais Britanijoje 135,089 tūkst. šalies gyventojų buvo pripažinti nemokiais. „London Evening Standard“ skelbia, jog tai yra pats didžiausias fizinių asmenų bankrotų skaičius nuo pat 1987 metų, kai imta vesti tokia statistika. Ekspertai prognozuoja, jog šiemet nemokiais bus pripažinta dar daugiau žmonių.

Savaitraštis ekonomika.lt sausio pradžioje paskelbė turtingiausių Lietuvos verslininkų šimtuką. 29-oje vietoje, su 170-mt milijonų litų vertės valdomu turtu, atsidūrė Ūkio ministras D. Kreivys. Vyriausioji leidinio redaktorė Eugenija Grižibauskienė tvirtino, kad turtingiausiųjų sąrašas sudarytas, remiantis Registrų centro duomenimis ir ekspertų vertinimais.

Per pastaruosius dvejus krizės metus katastrofiškai padaugėjo įmonių bankrotų. Tyčiniai bankrotai tarp jų sudaro tik nedidelę dalį. Tačiau jų skaičiaus augimas buvo įspūdingas. Tyčinių bankrotų skaičius, palyginus praėjusių metų ir 2007–ųjų duomenis, buvo išaugęs net 400 proc. Naktinės reformos įkaitai Labiausiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo įmonių bankrotų skaičius padidėjo 2009–aisiais.

Praėjusią savaitę Seimas pritarė daugiau kaip 70 procentų sumažintam Garantinio fondo 2011 metų biudžetui. Tai reiškia, kad 9 000 darbuotojų, kurių įmonės patyrė bankrotą, 2011 metais negaus jiems priklausančių išmokų už neišmokėtus atlyginimus, atostogas ir kt. Tikėtina, kad šios išmokos juos pasieks tik 2012 metais.

Piktybiškai vilkinamos bankrotų procedūros, didelis teismų užimtumas, negriežta įmonių vadovų atsakomybė už netinkamai vykdytą įmonių veiklą – tokias sunkmečiu suvešėjusias bankroto procedūrų piktžoles periodiškai skelbiamoje apžvalgoje pateikia ekspertas Darius Puidokas. Daugiausiai bankrutavo prekybos ir statybos įmonės „Tyrimai rodo, kad dažniausia verslo subjektų nemokumo priežastimis tampa klaidingas rinkos vertinimas arba netinkamas verslo administravimas“, – sako D. Puidokas.

  Kovoti su tyčiniais bankrotais griežtinant Baudžiamąjį kodeksą ir nustatant aiškią asmeninę administracijos bei valdybos narių atsakomybę numatyta 14 priemonių plane, kurį trečiadienį pasitarime pasitvirtino Vyriausybė.

Bankrotų ir fenikso atvejų būtų mažiau, jeigu įmonės galėtų lengviau pasinaudoti antru šansu – restruktūrizacija. Tačiau beveik prieš metus parengtos įstatymo pataisos dar įstrigusios Seime. Interesus suderinti sunku Ekonomikos krizė į skirtingas barikadų puses sustatė iki tol prastais santykiais negalėjusius skųstis bankininkus ir verslininkus. Nors nuo krizės pradžios praėjo metai, kol kas abi šalis tenkinančių susitarimų pasiekta ne tiek daug.