bankas

Paskutinį 2021 m. sausio savaitgalį dalis „Luminor“ banko klientų, turinčių mokėjimo korteles, gavo Smart-ID arba mobiliojo parašo pranešimus, siūlančius patvirtinti mokėjimo operacijas, nors tokių neinicijavo. Bankas informuoja, jog tai buvo sukčiavimo ataka, nukreipta prieš mokėjimo kortelių turėtojus.

Prasidėjus 2021-iesiems metams Lietuvos bankai pristatė savo planus, kokius pokyčius žada savo klientams.  Koronaviruso pandemijai pakoregavus iš esmės visus gyvenimo įpročius, prisitaikyti teko ir bankams – klientų aptarnavimą jie šiuo metu organizuoja dažniau nuotoliniu būdu.  Štai „Šiaulių bankas“ skelbia, kad jau nuo sausio 1-osios pradėjo veikti nuotolinis klientų identifikavimas.

Pasibaigus valstybės pagalbai Lietuvoje šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, europiniu mastu jau vyksta diskusijos, kaip spręsti blogų paskolų problemą, o išeitis galėtų būti speciali bendrovė.  Jo teigimu, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo. „Kas neramina, tai kritęs bankrotų skaičius.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdytojai ketvirtadienį susitinka siekdami įvertinti savo pinigų politiką ir skatinamąsias priemones tuo metu, kai didėjantis COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičius ir griežtesnės ribojamosios priemonės temdo ekonomikos perspektyvas. Manoma, kad pinigų politikos formuotojai nesiims naujų veiksmų po to, kai praėjusį mėnesį padidino pandemijos metu euro zonai skiriamą paramą.

Per koronaviruso krizę Lietuvos gyventojai aktyviai perka nekilnojamąjį turtą, todėl daugėja būsto paskolų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Tuo metu kai kurie parlamentarai nuogąstauja, kad ne visi sugebės grąžinti paskolas.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai gruodį mažiau paskolų išdavė dėl švenčių, o ne dėl koronaviruso krizės, teigia Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.  „Tendencijos (2020 metų gruodį – BNS) neigiamos buvo panašios kaip ir užpernai, sąlygotos švenčių periodo, kai dvi savaites tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų nelabai kas vyksta. Rinkoje, matome, ir naujų būstų paskolų, ir vartojimo paskolų, ir įmonių paskolų srautai krito.

Finansinių paslaugų grupės SEB Baltijos šalių atitikties vadove antradienį paskirta Simona Balčiūnaitė, kuri ir toliau vadovaus SEB banko Atitikties departamentui Lietuvoje, pranešė bankas.  „Pastarieji metai buvo intensyvūs, jautėme didelę atsakomybę ir pareigą atitikti bankui keliamus reikalavimus, tęsėme aktyvų bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Simonos indėlis šioje srityje buvo vertingas ir svarbus“, – pranešime sako SEB banko Lietuvoje prezidentas Raimondas Kvedaras.

JAV technologijų koncernas IBM valdys banko infrastruktūrą ir teiks susijusias debesų kompiuterijos paslaugas bei padės įgyvendinti saugumo ir atitikties reikalavimus, keliamus finansinių paslaugų įmonėms, rašoma „Luminor“ banko pranešime žiniasklaidai.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl koronaviruso pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to daugėja ne tik mokėjimo kortelių, bet ir atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais, rodo apklausa. Lietuvos banko (LB) užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pernai 97 proc. sąskaitą turėjusių respondentų turėjo ir mokėjimo kortelę (2019 metais – 95 proc.), tai sudarė 86 proc. (2019 metais – 84 proc.) visų gyventojų.

Dėl IT sistemų profilaktikos darbų naktį iš penktadienio į šeštadienį laikinai neveiks kai kurios SEB banko paslaugos. Nuo 4 iki 8 val. ryto laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, nebus atliekami mokėjimai kai kuriose el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke, teigiama pranešime.

Lietuvoje per metus sumažėjo bankų skyrių ir bankomatų. Bankų atstovai aiškina, kad tai lemia pasikeitę klientų įpročiai. Kaip praneša portals delfi.lt, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 196 bankų skyriai – 17 mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o bankomatų skaičius per tą patį laikotarpį susitraukė 25-iais iki 1046. Tiesa, šiemet trys didieji bankai Vilniuje atidarė po vieną naują skyrių: SEB – Konstitucijos pr.

Ar galima po artimojo mirties naudotis jo turtu, kurio dar nepaveldėjote? Tai dažnam daug nežinomybės ir chaoso keliantis klausimas, dėl kurio galima susidurti ir su nemenkais nemalonumais. Teisininkai tikina, kad iki paveldėjimo disponavimas mirusiojo artimojo banko sąskaita ar kitu turtu vėliau gali pridaryti rimtų problemų. Specialistai naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokia yra turto paveldėjimo tvarka mirus artimam žmogui.

Per šventes apie 90 proc. bankų klientų galės greitai pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke, tačiau gruodžio 24-27 dienomis ir sausio 1–3 dienomis įprastiniai momentiniai mokėjimai nevyks. Lietuvos bankas (LB) primena, kad pildant pavedimo duomenis ir reikia pažymėti, kad jis būtų atliktas kaip momentinis.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Krikščioniškosios kultūros institutas paskelbė įrašą, kuriame kviečia žmones pasirašyti peticiją prieš „Danske Bank“ reklamą. Reklaminiame banko stende, papiktinusiame tikinčiuosius – šviesos spektro su fantastine būtybe maketas.  Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad reklamoje pavaizduota būtybė vilki krikščionių dievo Jėzaus Kristaus rūbus.

Uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Special Fund II“ pardavė SEB banko būstinę Vilniuje – ją įsigijo Liuksemburgo investicijų valdymo bendrovės „REInvest Asset Management“ valdomas nekilnojamojo turto fondas. Tai yra pirmoji „Dereif Sicav Fis“ fondo investicija Baltijos šalyse, tačiau regione planuojama ir daugiau investicijų. Šalys susitarė, kad šio sandorio finansinė informacija bus konfidenciali, teigiama bendrovių pranešime.

Lietuvoje veikiantys bankai darbuotojams moka algas, kurių vidurkis viršijo 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. O vienas jų išmokėjo ir kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų vidurkį siekiančius atlyginimus. Daugelyje šalies bankų šiemet dirbo mažiau darbuotojų, tačiau yra ir išimčių. Bene didžiausiomis išmokėtomis algomis pasižymi bankas „Luminor“, susikūręs tada, kai 2017 m. rudenį susijungė DNB ir Nordea bankai.

Dėl lapkritį prastėjusios epidemiologinės padėties šalyje ir prasidėjusio karantino ekonomikos aktyvumas sulėtėjo, tačiau gerokai mažiau negu pirmojo karantino metu. Tą pagrindžia ir SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus. „Juodąjį penktadienį“ atsiskaitymų kortele naudojant kortelių skaitytuvus skaičius, palyginus su pernai, ūgtelėjo 1 proc., tačiau atsiskaitymo vertė šoktelėjo aukštyn 15 proc.

Norint užtikrinti sklandų banko sistemų veikimą, šį savaitgalį SEB banke bus atliekami planiniai informacinių sistemų profilaktikos darbai. Lapkričio 21 dieną, naktį iš penktadienio į šeštadienį, dėl atliekamų didesnės apimties darbų iki 40 minučių  – nuo 4.20 iki 5.00 val. nebus galimybės atsiskaityti kortele ir pasiimti grynųjų bankomatuose, neveiks SEB banko mokėjimo kortelių skaitytuvai prekybos vietose. Taip pat dėl atliekamų IT darbų nuo 4.00 iki 8.00 val.

Ketvirtadienį sutrikus lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovės „Paysera“ informacinių sistemų veiklai, popiet įmonė atkūrė visas paslaugas. „Skiriame daug dėmesio ir investuojame į technologiškai pažangius sprendimus, kurie sumažins panašių sutrikimų tikimybę ateityje”, – pranešime sakė „Paysera“ vadovas Vytenis Morkūnas. Pasak jo, momentiniai pervedimai eurais per „Sepa Instant“ sistemą, planuojama, pradės veikti iki 16 val.

„Luminor“ bankas atsisakė stacionaraus elektroninio parašo naudojimo jungiantis prie internetinės bankininkystės. Tokį sprendimą bankas priėmė atsižvelgęs į itin mažą šio prisijungimo būdo populiarumą ir patogumą vartotojams. „Šiuo metu rinkoje yra alternatyvių tokį pat saugumo lygį užtikrinančių priemonių kaip ir stacionarus elektroninis parašas, kurios klientams yra žymiai patogesnės naudoti.

Pareigūnai informuoja, kad spalio 26 d. apie 14 val. gautas pareiškimas, jog spalio 23–26 d. banko darbuotojai susirašinėjimo metu ir skambučiais telefonu iš asmens gavo grasinimus susprogdinti ar kitaip apgadinti banko padalinį, esantį Marijampolėje. Įtariamasis (g. 1979 m.) uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jaunoji karta pasaulį mato visiškai kitokiu kampu – su išmaniaisiais įrenginiais suaugę ir tvarų vartojimą vertinantys jaunuoliai, kitaip žiūri į darbo santykius, šeimą.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime spaudai. Numatoma, jog spalio 17, 18 ir 19 dienomis tarp 0:30 ir 6:00 val.

Vieno didžiausių šalies bankų klientas, ilgą laiką visiškai nesinaudojęs jo išduota mokėjimo kortele ir jokiomis kitomis paslaugomis, netikėtai sulaukė pranešimo, kad yra skolingas. Banko atstovė primena, kad net ir nesinaudojant kortele, klientai moka kasdienių paslaugų mokestį. „Luminor“ banko klientą Roką (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) neseniai nustebino pranešimas, kad jo banko sąskaitoje trūksta 4,3 euro mokesčiams už suteiktas kasdienes banko paslaugas sumokėti.

Itin skurdžiai gyvenančių žmonių pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos, sustiprinusios karinių konfliktų bei klimato kaitos padarinius, padaugės pirmąkart per daugiau nei du dešimtmečius, teigiama Pasaulio banko apžvalgoje. Ši įtakinga tarptautinė finansų institucija prognozuoja, jog itin skurstančiųjų planetoje šiais metais padaugės 88-115 mln., o per šiuos ir ateinančius metus – 150 mln. žmonių. Pasaulio bankas itin skurstantiems priskiria tuos, kurių pajamos per dieną neviršija 1,9 JAV dolerio.

Kad Lietuvoje turėtų atsirasti valstybinis bankas, pritaria ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau akivaizdu, kad politikų vizijos dėl pagrindinės banko funkcijos išsiskiria. Kol šalies vadovas akcentuoja, kad nauja įstaiga turėtų rūpintis verslo kreditavimu, R. Karbauskis tvirtina, kad valstybinis bankas teiks paslaugas ir gyventojams. Šiemet Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką.

Mažindami veiklos išlaidas bankai skatina klientus dažniau naudotis paslaugomis internetu. Kitaip nei paprastas klientų skyrius, interneto bankas gali veikti visą parą be išeiginių. Tačiau pastaruoju metu klientai iš bankų gauna keistus pranešimus, kad šie naktį nedirba. Vilnietę Jolitą, kuri vieną vakarą kiek po 22 val.

Mokėjimo korteles turintys gyventojai reguliariai išsigrynina pinigų iš bankomatų. Ir daugeliui iš jų bent kartą gyvenime dėl vienų ar kitų priežasčių bankomatas kortelę yra „suvalgęs“. Taip bent kuriam laikui likus be pinigų, galima patirti nemažai nepatogumų. O bankai tikrai neskuba padėti. Tuo savo kailiu galėjo įsitikinti vilnietė Rasa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Ji ne tik prarado kortelę, bet ir su bankais negali sutvarkyti reikalų.

Baltijos valstybių ekonomikoms kur kas geriau atlaikius koronaviruso pandemiją nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalys turi susitelkti į tolimesnes investicijas, kad ekonomikos atsparumas nebūtų trumpalaikis, sako banko „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. „Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje.

Į naujienų portalo tv3.lt žurnalistus kreipėsi sunerimusi moteris: jos garbaus amžiaus močiutei „Swedbank" liepė atvykti į būstinę ir užpildyti klausimyną, nes kitaip apribos banko paslaugas. „Swedbank" teisinasi: tokios priemonės reikalingos pačių senolių saugumui užtikrinti. „Mano močiutė, kuriai yra 87-eri, gavo iš „Swedbank" žinutę, kad turi atvykti užpildyti klausimyną, nes kitaip jai apribos paslaugas“, – pasakoja  tv3.lt skaitytoja Živilė.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 127,9 mln. eurų grynojo pelno – 28,6 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, kai jų pelnas siekė 179 mln. eurų. Pelningai veikė dešimt, nuostolingai – šeši bankų sektoriaus dalyviai. Tarp nuostolingų rinkos dalyvių dominavo veiklą pradedantys ar nutraukiantys bankai. Seniai veikiantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas šiemet sumažėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Finansų ministerija įspėja, kad šiuo metu plinta tikrovės neatitinkanti informacija („fake news“), kurioje asmenys gavę SMS žinutę iš adresato, pasivadinusio „FinMinLT“, raginami paspausti el. nuorodą ir susigrąžinti permoką. „Norime informuoti ir pabrėžti, kad Finansų ministerija niekada nesiunčia SMS žinučių ir tuo labiau neprašo gyventojų atlikti jokių finansinių veiksmų.

Gyventojai sulaukė elektroninių laiškų, kuriuos prisidengdami „Swedbank“ vardu atsiuntė sukčiai. Banko atstovas ragina gyventojus būti atidiems – neatidaryti jokių įtartinų nuorodų ir nepateikti savo asmens duomenų. Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – šalies gyventojus pasiekiantys suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa.

Lietuvos bankas įspėja būti atsargiais ir nesusigundyti pasiūlymais atsidaryti sąskaitą ir leisti ja naudotis kitiems asmenims. Susigundžius galima tapti vadinamuoju pinigų mulu – trečiuoju asmeniu, kuriuo pasinaudoja nusikaltėliai, siekdami nuslėpti neteisėtu būdu gautas lėšas. „Pasiūlymas leisti pasinaudoti savo sąskaita ir už tai gauti kažkiek pinigų gali baigtis baudžiamąja atsakomybe ir prarastomis lėšomis.

Prezidentūra ragina nedelsti ir jau artimiausiu metu Vyriausybei  priimti sprendimus dėl smulkųjį ir vidutinį verslą kredituosiančio Nacionalinio plėtros banko (NPB) steigimo. Jis būtų kuriamas sujungiant „Investicijų ir verslo garantijas“ („Invegą“), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, teigia prezidento patarėjas.

SEB bankas naujoje būstinėje Konstitucijos prospekte Vilniuje atidarė didžiausią klientų konsultavimo centrą. Pasak SEB valdybos narės, Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, čia klientai galės išbandyti banko paslaugas internete specialiai jiems skirtais planšetiniais kompiuteriais, taip pat prisijungti prie nuotolinės konsultacijos.

Bankas „Luminor“ informuoja, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus vykdomi „Luminor“ sistemų techniniai darbai. Dėl to „Luminor“ klientams keletą valandų neveiks interneto bankas ir mobilusis bankas. Taip pat nebus galima atsiskaityti kortelėmis perkant internetu elektroninėse prekybos vietose, dalyvaujančiose „Visa“ saugumo programoje (pažymėtos „Visa Secure“ arba „Verified by Visa“ logotipu). Sistemų atnaujinimo darbai vyks 5,5 valandos – nuo rugpjūčio 15 dienos, šeštadienio, 22.30 val.

Vietoje SEB banko skyriaus Vilniaus Europos aikštėje turėtų įsikurti prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvė, skelbia sostinės savivaldybė. Nuo 2004 metų čia veikęs SEB skyrius jau išsikėlė.   „Europos aikštėje spalio pabaigoje bus atidaryta „express“ formato parduotuvė.

„Citadele“ bankas ketina atnaujinti savo IT sistemą ir praneša, kad rugpjūčio 22 dieną kai kurios paslaugos bus neprieinamos, rašoma banko išplatintame pranešime spaudai.  Siekiant sukurti patikimą pagrindą tolesnei skaitmeninių paslaugų plėtrai, bus atnaujinama ir iš esmės tobulinama „Citadele“ banko IT sistema, todėl rugpjūčio 22 dieną banko klientai negalės atlikti mokėjimų interneto banke ir mobiliojoje programėlėje.

Vienas didžiausių komercinių bankų „Luminor“ atnaujina sistemas.  Naktį iš šeštadienio į sekmadienį banko klientai keletą valandų negalės naudotis elektronine ir mobiliąja bankininkyste. Atsiskaitymas kortelėmis veiks, taip pat bus galima naudotis bankomatais, pranešė bankas. Sistemų atnaujinimo darbai vyks apie 3,5 valandos – nuo rugpjūčio 8 dienos 22.30 val. iki rugpjūčio 9 dienos antros valandos.

Vyriausybei ketinant kurti nacionalinį plėtros banką, kaip viena galimybių svarstoma įsigyti ir jau veikiantį banką, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.  „Komisija (ministro įsakymu sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – BNS) turi tęsti darbą ir išnagrinėti įvairius variantus, įskaitant ir galbūt jau egzistuojančio banko pirkimą.

Koronavirusui atslūgus, lietuviams atsiveria vis daugiau šalių. O apsiperkant kortele Lenkijoje ir kitose šalyse, kuriose galioja ne euras, tenka laužyti galvą, kuria valiuta mokėti labiau apsimoka. Eurobiurokratai bankams jau įvedė naują direktyvą, kad pirkėjai aiškiai matytų įkainius ir galėtų sutaupyti. Anglijoje gyvenantis Robertas grįžęs į Vilnių pailsėti nusprendė bankomate išsigryninti eurų. Jo banko kortelė išduota Anglijoje, o sąskaitoje – svarai.

Istorinis įvykis numizmatams ir ne tik – Lietuvos bankas pristatė unikalią, pirmąją pasaulyje, skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN. Naujiena skirta pagerbti 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarus. Esą tokie projektai padės ateityje apsispręsti ar galima pereiti prie virtualių pinigų. Tiesa, atsiskaityti parduotuvėje su skaitmenine moneta už prekes bent jau kol kas nepavyks.

Ketvirtadienio pavakarę dalis vartotojų susidūrė su „Swedbank“ išmaniosios programėlės gedimais. Šiuo metu programėlė jau veikia. Bandant prisijungti prie „Swedbank“ paskyros per mobiliąją aplikaciją, banko klientų telefonų ekranuose buvo atsiradęs  pranešimas „Įvyko klaida“.  Susisiekus su „Swedbank“ bendruoju telefonu, autoatsakiklis nurodo, kad šiuo metu yra sutrikusi išmaniosios programėlės veikla.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Tarptautinio valiutos fondo atstovais tariasi, koks Lietuvoje bus valstybinis bankas. Siekdami valdžios valstiečiai žadėjo sukurti banką gyventojams, kenčiantiems nuo didžiulių bankų įkainių. Tačiau aiškėja, kad prezidentas ir valdantieji banką kurpia pirmiausia verslininkams, o ne gyventojams. Lietuviškos bankininkystės realybė. Nors prieš kurį laiką buvo vieno komercinių bankų aptarnavimo padalinys, dabar jis uždarytas.

Valstybinis plėtros bankas Lietuvoje atsiras, tačiau ne tokiu pavidalu, kaip galėjo įsivaizduoti dalis gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė ir finansų ekspertai sutaria, kad valstybinis bankas turėtų veikti teikdamas kreditus smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ne privatiems bankų klientams.   Prezidentūroje ketvirtadienį politikai, verslo bei užsienio institucijų atstovai ir vadovai diskutuos apie idėją Lietuvoje steigti nacionalinį plėtros banką.

Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką. Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos steigiant valstybinį banką. Vis dėlto opozicija atkreipia dėmesį, kad naujos institucijos kūrimas neturės įtakos tam, ko tikisi piliečiai, – mažesnėms būsto palūkanoms ar paslaugų įkainių mažėjimui. Grupė valdančiųjų Seimo narių banką siūlo steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu.