bankas

Savaitgalį ir pirmadienį „Swedbank“ atliekant planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, galimi paslaugų trikdžiai.   „Balandžio 15-17 dienomis „Swedbank“ atliks informacinių technologijų patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai“, – penktadienį pranešė bankas.  „Swedbank“ nurodo, kad darbai bus vykdomi naktį, todėl 2-6 val. gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla, banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Vienas iš trijų gyventojų nėra įsitikinęs, ar atskirtų netikrą sukčių suklastotą interneto banko puslapį. Savo žiniomis atpažinti sukčiavimą visiškai pasitiki 17 proc. gyventojų, pusė apklaustųjų mano, kad veikiausiai atskirtų netikrą interneto banką, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Banko ekspertai pranešime spaudai dalijasi patarimais, kokie požymiai rodo, kad patekote į sukčių sukurtą interneto banko kopiją.

„Swedbank“ siunčia žinią gyventojams, kad klientai gali susidurti su tam tikrais techniniais nesklandumais. Kaip skelbia banko atstovai, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (balandžio 6 d.) planuojama vykdyti IT sistemų atnaujinimą. „Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val.

Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 10,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė 811 mln. eurų – 55,9 proc. (291 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais.

Rusijos bankas MTS, kuriam taikomos JAV sankcijos, turės nutraukti veiklą Abu Dabyje, penktadienį pranešė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) centrinis bankas. „MTS Bank“, praėjusiais metais įgijęs licenciją veikti šalyje, atsidūrė tarp daugiau nei 200 subjektų ir asmenų, kuriems praėjusį mėnesį paskelbtos sankcijos, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Bankų skyrių mažesniuose miestuose mažėja. Gyventojai pyksta, kad iki artimiausio banko skyriaus tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų. Todėl bankai ieško sprendimo būdų. Pavyzdžiui, kviečia gyventojus konsultuotis telefonu arba į miestus siunčia autobusiukus, kuriuose galima susitikti su banko specialistu. Šia banko paslauga kviečiami pasinaudoti Biržų miesto gyventojai.

Aptirpus gyventojų pasitikėjimui komerciniais bankais, šias įstaigas vienijanti asociacija sako, kad šioje situacijoje įtakos gali turėti einamosios aktualijos ir tendencijos.  Gyventojų apklausa, kurios duomenys paskelbti šeštadienį, parodė, kad kovą šiek tiek daugiau gyventojų bankais buvo linkę nepasitikėti negu pasitikėti.

Lietuvos bankas gyventojus ramino – krizės šalyje nebus. Prognozuojama, kad šiais metais iš lėto augs ekonomika, infliacija trauksis ir dešimtadaliu didės atlyginimai. Tiesa, pasak ekonomistų, didėjant atlyginimams įkandin brangsta ir paslaugos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kirpimo, automobilių remonto ir kitos paslaugos jau nuo šių metų pradžios brango 11 procentų. Automobilių servisas Šiauliuose veikia bemaž trisdešimt metų.

Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai. Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad nėra pagrindo nerimauti dėl „Deutsche Bank“ būklės, trinkai sunerimus dėl skolintojo akcijų vertės nuosmukio. „Deutsche Bank“ modernizavo ir organizavo savo veiklą. Tai labai pelningas bankas. Nėra jokios priežasties nerimauti“, – po ES lyderių viršūnių susitikimo sakė kancleris.

Ketvirtadienio vakarą sutriko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės veikla. Šiuo metu trikdžiai pastebimi tiek mobilisios programėlės, tiek interneto puslapyje. Abi platformos nėra pasiekiamos. Informaciją dėl sutrikimų naujienų portalui 15min.lt patvirtino banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Antro pagal dydį Šveicarijoje ir viso pasaulio bankų sistemai svarbaus banko „Credit Suisse“ perėmimas yra veiksmingas žingsnis siekiant išvengti neigiamo poveikio globaliai finansų sistemai ir panikai finansų rinkose nuraminti, sako BNS kalbinti ekonomistai.  Savaitgalį pranešta, kad „Credit Suisse“, kurio akcijų vertė praėjusią savaitę reikšmingai smuko, perima didžiausias Šveicarijos bankas UBS.

Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Paolo Gentiloni pirmadienį pareiškė, jog Silicio slėnio banko (angl. „Silicon Valley Bank“, SVB) žlugimas Jungtinėse Valstijose nekelia rimtos grėsmės Europai, investuotojams nerimaujant, kad žlugimo poveikis gali paplisti po visą finansų sektorių.

„Luminor“ bankas perspėja klientus, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo bandymų apgaulės būdu išvilioti klientų lėšas. Gaunama informacija apie pasikartojančius „fišingo“ (angl. phishing) atvejus, kai gyventojams siunčiamos SMS žinutės su nuorodomis, kur prašoma suvesti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) atšaukė Latvijos centrinio banko prižiūrimo „Baltic International Bank“ licenciją. Pasak Latvijos centrinio banko pranešimo, sprendimas pagal Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK), kuri nuo šių metų tapo Latvijos centrinio banko padaliniu, siūlymą buvo priimtas kovo 10-ąją, įsigaliojo kovo 11 dieną.

Vokietijos finansų priežiūros institucija pirmadienį pareiškė, kad JAV banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas nekelia jokios finansinės grėsmės Vokietijai, skunėdama nuraminti rinkas dėl užkrato baimės.

Žlugusio JAV banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) padalinys Jungtinėje Karalystėje buvo parduotas skolintojui HSBC už nominalią 1 svaro (1,2 JAV dolerio) kainą pagal gelbėjimo sandorį, pirmadienį paskelbė vyriausybė ir HSBC. Sandoris, kurio įgyvendinimą prižiūri Anglijos bankas ir šalies Iždas, sudarytas penktadienį įvykusiam SVB žlugimui sukėlus paniką Didžiojoje Britanijoje dėl banko klientų iš technologijų ir gyvybės mokslų sektorių saugumo.

SEB bankas paskolino 14 mln. eurų grupės „Kamida Group“ nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Kamida NT“, šalia Kauno vakarinio aplinkkelio statančiai logistikos centrą „Westhub“ ir sandėliavimo centrą „Westhub25“. Projektai finansuojami dviem ilgalaikėmis paskolomis: jau pastatytam „Westhub“ skolinama 10 mln. eurų, o „Westhub25“ statybų baigimui – 4 mln. eurų, pranešė bankas.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pernai Baltijos šalyse uždirbo 50,8 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 13,3 mln. eurų. 2021 metais bankas buvo uždirbęs 55 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 10,3 mln. eurų. Banko pajamos pernai siekė 168,2 mln. eurų (12 proc. daugiau nei 2021 metais), o ketvirtąjį ketvirtį – 46,4 mln. eurų (10 proc. daugiau).  Metinis banko nuosavo kapitalo grąžos (ROE) rodiklis buvo 12,4 proc.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

Rusijos centrinis bankas penktadienį nusprendė nekeisti 7,5 proc. dydžio bazinių palūkanų normos, tačiau aiškiai įspėjo apie galimą jų didinimą ateityje, skelbia Rusijos žiniasklaida. Tai buvo trečioji pertrauka po šešių iš eilės bazinių palūkanų mažinimo ciklo, prasidėto pernai vasarį nuo rekordinio 20 proc. jų lygio.

Nuo pirmadienio patyręs nesklandumų, bankas „Luminor“ antradienį popiet pranešė, kad paslaugų sutrikimai pašalinti. „Patvirtiname, kad nesklandumai pašalinti ir visos banko paslaugos veikia įprastai. Visi klientų atlikti mokėjimai apdorojami ir gavėjų sąskaitas pasieks šiandien, sausio 31 dieną“, – BNS sakė „Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Pirmadienį „Luminor“ bankas susidūrė su techniais nesklandumais, todėl klientai įspėjami, kad dalis paslaugų gali neveikti. Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja teigė, kad šiuo metu nėra galimybės įvykdyti tam tikrų bankinių operacijų, o banko atsiųstame pranešime sakoma, kad šiuo metu fiksuojami kritiniai sutrikimai. „Apgailestaujame, tačiau dėl šuo metu [fiksuojamų] kritinių [sutrikimų] Jūsų pasirinktame banke, mokėjimo operacijos šiuo banku laikinai sustabdytos.

Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas per 2022 metus uždirbo 172,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 49 proc. daugiau negu per 2021 metus, o SEB banko grupė – 170,5 mln. eurų pelno arba 50 proc. daugiau negu pernai. Banko grupės pajamos per 2022 metus siekė 310,9 mln. eurų ir buvo 42,5 proc. didesnės, ketvirtadienį pranešė SEB.

PVM lengvatą maistui ir degalams anksčiau laikinai įvedusi Lenkija nesustoja – dabar jau žada dosnią paramą jauniems būsto pirkėjams. Lenkija svarsto dešimčiai metų fiksuoti būsto palūkanų normą, o ji siektų vos 2 procentus. Tai reikštų, kad iš biudžeto valstybė ketina kompensuoti didžiąją dalį pastaruoju metu žvėriškai išaugusių būsto paskolų palūkanų. Sekti lenkų pavyzdžiu Lietuvos valdžia eilinį kartą neketina.

Bankas „Swedbank“ blogina šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes – manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc., o kitąmet augs iki 1,8 procento. Papildysime.

Kartas nuo karto viešojoje erdvėje pasirodo pranešimai apie bankomatų vagystes ar bandymus juos apiplėšti. Vis tik bankai nurodo, kad tokie atvejai Lietuvoje – itin reti, palyginus su kitomis šalimis. Keletą kartų per metus vagys mėgina bankomatuose įmontuoti mechanines pinigų gaudykles, į bankomatus kėsinamasi dar rečiau, o daugiausia nuostolių patiriama, kai įmonių lėšos būna pervedamos į sukčių sąskaitas.

Neapsikentę Lietuvos bankų įkainiais, pigesnių paslaugų verslininkai jau ieško užsienyje. O vartotojų gynėjai prognozuoja, kad populiarėjant momentiniams mokėjimams telefonais, greitai ir kortelių skaitytuvų, ir pačių kortelių nebereikės. Verslininkai skundžiasi bankų įkainiais už kortelių aptarnavimą. Bankininkai atkerta, kad nemokamai aptarnauti negali, o kainas nustato konkurencija.

Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje. Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.

Lietuvos bankas (LB) ragina kredito davėjus lanksčiai reaguoti į galimas klientų problemas grąžinti kreditus, atsižvelgus į tai, kad, pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, didėjant „Euribor“, išaugus pragyvenimo išlaidoms, vis daugiau būsto paskolų turėtojų ir vartojimo kredito gavėjų ateityje gali susidurti su finansiniais sunkumais grąžinant paskolas.

Danija užfiksavo pirmuosius metus be bankų apiplėšimų, nes pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo grynųjų grynųjų pinigų naudojimas, pranešė šalies finansų sektoriaus darbuotojų profsąjunga. Danijos visuomenė naudoja vis mažiau grynųjų, todėl bankai yra priversti  sumažinti grynųjų pinigų paslaugų teikimą, sakoma profsąjungos pirmadienį išplatintame pranešime. Visa ta lemia, jog plėšikams lieka vis mažiau galimybių. „Tai nestebina.

Vieno didžiausių Šiaurės regiono finansų grupių „OP Financial Group“ valdomo banko „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadove pradeda dirbti Leda Iržikevičienė.  Į šias pareigas L. Iržikevičienė paskirta pernai gruodžio mėnesį, ji pakeitė banko Baltijos šalių bankininkystės vadovą Matiasą Huhtalą, kuris toliau lieka šiose pareigose.

Didžiausią bankų rinkos dalį pagal jų valdomą turtą šių metų rugsėjo pabaigoje užėmė „Swedbank“, tarp užsienio bankų filialų – „Luminor“, skelbia Lietuvos bankas.  „Swedbank“ su 16,2 mlrd. eurų turtu turėjo 30,7 proc. rinkos, SEB – 22,7 proc. (12 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18 proc. (9,5 mlrd. eurų), Šiaulių bankas – 7,5 proc. (3,9 mlrd. eurų), likę 8 bankai užėmė 2,5 proc. rinkos, o jų bendras turtas sudarė 1,3 mlrd. eurų.

Teismas paliko galioti Šiaulių bankui skirtą 440 tūkst. eurų baudą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo spalio sprendimą, perpus sumažinusį Lietuvos banko 2019 metais bankui skirtą 880 tūkst. eurų baudą. „Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama abiem ginčo šalim pateikus apeliacinius skundus.

„Luminor“ bankas investicijų bendrovės „Žabolis ir partneriai“ valdomai įmonei „NPP investicija“ skolina 15 mln. eurų leidyklos „Šviesa“ ir skaitmeninio mokomojo turinio verslui įsigyti. Šiuo sandoriu „NPP investicija“ už neskelbiamą sumą iš knygų leidybos ir prekybos įmonių grupės „Alma littera“ įsigyja 100 proc. vadovėlių ir mokomosios literatūros leidyklos „Šviesa“, įmonių „Edukacinio turinio sprendimai“ ir „Mokomasis turinys“ bei 70 proc. „Ateities pamokos“ akcijų.

Gruodžio 24–26 dienomis nebus atliekami įprastiniai tarpbankiniai pavedimai, tačiau be apribojimų vyks momentiniai pavedimai, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tuo metu pavedimai tarp sąskaitų banko ar elektroninių pinigų įstaigos viduje, atsiskaitymai kortelėmis prekybos vietose ir internetu, mokėjimai už elektroninės prekybos sandorius, pinigų išsigryninimas bankomatuose, internetinės bankininkystės ir kitos paslaugos per šventes vyks įprastai.

Sukčiai nusitaikė į „Citadele“ banko klientus. Google paieškoje veikia netikra nuoroda, nukreipianti klientus į fiktyvią netikrinterneto banko svetainę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taip bandoma pavogti jų asmens bei prisijungimo prie interneto banko duomenis. „Citadele“ atstovai teigia, kad ėmėsi reikiamų priemonių kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją.

Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paseks JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir pasirinks mažesnį palūkanų normų kėlimą, mano analitikai, esant požymių, kad įkaitusi infliacija pagaliau mažėja. ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.

Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį liko stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausia bankų apklausa.

Mažmeninį verslą su investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupe „Invalda INVL“ jungiančio Šiaulių banko vadovas sako matantis galimybę plėsti banko verslą bei tapti trečiu mažmeniniu banku Lietuvoje. „Siekiamybė yra po susijungimo tapti trečiu Lietuvos vartotojų pasirinkimu mažmeninėje bankininkystėje“, – trečiadienį internetiniame seminare investuotojams sakė banko administracijos vadovas Vytautas Sinius. Anot jo, iki šiol bankas apie 80 proc.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė Vyriausybės siūlymams, kaip stiprinti indėlių draudimo sistemą.  Už balsavo 111 Seimo nariai, o vienas susilaikė. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams, Finansinio tvarumo, Kredito unijų, Centrinių kredito unijų, Bankų ir Valstybės skolos įstatymų pataisomis ketinama mažinti finansinę naštą indėlių draudimo sistemai.

„Swedbank“ skelbia apie galimų trikdžius jungiantis prie interneto banko. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Tomas (vardas pakeistas – red. past.) teigia, kad internetinis banko puslapis neveikia jau kelias valandas. „2 val. neveikia swedbank.lt. Gyvenimas kažkiek paralyžiavosi“, – rašė skaitytojas. Tuo metu „Swedbank“ banko atstovai įspėja klientus, kad šiuo metu gyventojai iš tiesų gali susidurti su laikinais trikdžiais.

Padalinius Lietuvoje ir Estijos turintis vienas didžiausių Latvijos bankų „Citadale“ su Europos investicijų banko (EIB) grupe pasirašė sutartį , pagal kurią Baltijos valstybių įmonėms bus suteikta naujų paskolų už ne mažiau kaip 460 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybė Lazdynų baseino statybas finansavusiam ir faktoringo sutartį su viena statybų rangovių sudariusiam SEB bankui privalo grąžinti visą skolą su delspinigiais – 621 tūkst. eurų, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 24 dieną panaikino šiemet sausį priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuris savivaldybės skolą bankui sumažino 245,4 tūkst. eurų, ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai sausį priimtą nutarimą.

Jei svajojate įsigyti nuosavą būstą, į kiaulę taupyklę reikės įdėti dar daugiau savo atlyginimų nei prieš kelerius metus. Naujausi Lietuvos banko duomenys skelbia, kad vis mažiau gyventojų gali įpirkti butą ar namą. Apsišarvuoti kantrybe reikės ir tiems, kurie nekilnojamąjį turtą nori parduoti – mažėja paklausa, tad savo pirkėjo gali tekti laukti ne kelis mėnesius, bet netgi metus.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė sumažinęs pagrindinę palūkanų normą. Bazinė palūkanų norma sumažinta jau ketvirtą mėnesį iš eilės, nepaisant didelės infliacijos.  Atsižvelgdamas į prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pageidavimus, bankas pranešė sumažinęs bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 9 procentų.