bankai

Lietuvoje stebimas naujas reiškinys – bankinė emigracija. Vis daugiau Lietuvos gyventojų, neapsikentę augančiais komercinių bankų įkainiais, ėmė savo pinigines operacijas tvarkyti užsienyje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ siužete. Neseniai Lenkijoje banko sąskaitą atsidaręs vilnietis verslininkas Sigitas Andriūnas tvirtina, kad ryžosi bėgti nuo Lietuvoje veikiančių komercinių bankų po to, kai bankas vos nesužlugdė jo verslo.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

Didžiausi Lietuvoje SEB, „Swedbank” ir „Luminor“ bankai pernai išdalijo daugiau  būsto paskolų, tačiau pasirašė mažiau sutarčių nei 2021-aisiais, rodo BNS Plius surinkti duomenys. Daugiausia būsto paskolų 2022 metais išdavė „Swedbank” – 787 mln. eurų. Po to sekė SEB su daugiau nei 550 mln. eurų, trečias liko „Luminor“ – 500 mln. eurų.

Ukrainos komerciniai bankiai per praėjusius metus uždirbo 24,716 mlrd. grivinų grynojo pelno – 68 proc. mažiau nei 2021-aisiais, praneše šalies centrinis bankas. Reguliuotojas pažymi, jog pelno kritimą nulėmė smarkiai išaugę atidėjimai galimiems nuostoliams dėl kreditavo padengti. Pajamos augo 30,5 proc. iki 357,488 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 proc. iki 332,673 mlrd. grivinų. Šių metų pradžioje Ukrainoje veikė 67 komerciniai bankai, iš jų 46 pernai dirbo pelningai, o 21 – nuostolingai.

Euro zonos bankai turi pakankamai kapitalo rezervų, kad atlaikytų sukrėtimus, ir jiems yra naudingos kylančios palūkanų normos, tačiau „išliekantys valdymo trūkumai“ turi būti pašalinti, trečiadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ECB ketina tik šiek tiek padidinti kapitalo, kurį bankai turi turėti, reikalavimą – vidutiniškai iki 15 proc. pagal kylančias rizikas įvertinto turto, palyginti su 14,7 procento pernai.

Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas, sako prezidento patarėja.  „Skatinimas socialiai atsakingo finansų sektoriaus, viso sektoriaus dalyvių elgesio, orientuoto į didesnį balansą, yra tikrai sveikintinas“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Finansų ministrė sako, jog Lietuvos komerciniai bankai šiemet galėtų gauti apie 1 mlrd. eurų pelno, kai įprastai jis būna apie 300-400 mln. eurų, todėl, pasak Gintarės Skaistės, bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvesti solidarumo įnašą, o papildomos valstybės pajamos galėtų būti skiriamos krašto apsaugai.

Augant būsto paskolų palūkanoms jas kompensuoti gyventojams, negalintiems susimokėti didesnių įmokų, būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Anot  Mindaugo Lingės, bankai privalo įvertinti tokias rizikas. Anot jo, nepakankamai įvertinta rizika būtų pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai negalėtų grąžinti būsto paskolų.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Gyventojai pastebi, kad būsto kainos nesitraukia, užtat bankų siūlomos paskolų sumos ima mažėti. Todėl nusižiūrėtas būstas tampa nebeįperkamas. Bankai tikina, kad taip nutikti gali dėl kylančių palūkanų. Dėl tos pačios priežasties auga įmokos už paskolas jau anksčiau jas paėmusiems gyventojams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Meda (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) pasakojo esanti įsitikinusi, kad bankai dabar griežtina paskolų išdavimą.

Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose metinis augimo tempas 2022 metais sulėtėjo iki vos 1 proc., nors ankstesniais metais siekdavo iki 20 proc., penktadienį pranešė šalies finansų priežiūros institucija. Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose suma 2022 metų pabaigoje sudarė 28,1 mlrd. eurų ir buvo 177 mln. eurų didesnė negu metais anksčiau. 2022 metais padidėjo atotrūkis tarp mažesnių ir didesnių privačių asmenų indėlių.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

Bankai per devynis mėnesius pernai uždirbo daugiau negu užpernai per visus metus, jų pelnas išsipūtė 40-čia procentų. Pelnai dar didės, nes už paskolas žmonės bankams jau moka papildomus šimtus eurų. Tačiau už terminuotus indėlius jie savo klientams temoka centus. Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas.

Gyventojai skundžiasi, kad patekti į banką – taip pat sudėtinga, kaip ir pas gydytoją. Mažesniuose miesteliuose banko padaliniai užsidaro, o jeigu jie ir yra, tenka registruotis į susitikimą su banko darbuotoju iš anksto ir laukti. Bankų atstovai tikina, kad paslaugomis naudotis galima ir internetu, o gyventojai tai ir daro.

Šiemet Lietuvių kišenes labiausiai tuštino brangęs maistas, o kitąmet viena skaudžiausių temų taps ženkliai išbrangusios paskolų palūkanos. Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas, paskolas pasiėmusiems lietuviams atsiras galvos skausmas, kaip susimokėti bankui kas mėnesį papildomus kelis šimtus eurų. Brangstančios paskolos didžiulį nerimą kelia ir verslams. Na, o laimėtojais šioje situacijoje ekspertai regi bankus, kuriems skolininkai ir turės susimokėti didesnes įmokas.

Visi Lietuvoje veikiantys bankai per tris šių metų ketvirčius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu pernai tuo pat laiku, o be „Revolut“ grupės reorganizavimo įtakos – 323,6 mln. eurų, arba 29,2 proc. daugiau. Šį rezultatą iš esmės lėmė didėjusios grynųjų palūkanų pajamos, pranešė Lietuvos bankas (LB). Pelningai šiemet dirbo 15 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys rinkos dalyviai.

Latvijos komercinių bankų analitikai skirtingai vertina šalies ekonomikos raidos 2023-aisiais perspektyvas – vieni prognozuoja 1,5 proc. nuosmukį, o kiti – nedidelį augimą. SEB banko atstovas Dainis Gašpuitis pareiškė, jog didelio neapibrėžtumo sąlygomis rodiklius lems tai, kiek ekonominis aktyvumas smuks ateinančių metų pradžioje ir atsigaus antrąjį pusmetį. Jo žodžiais, naujų geopolitinių sukrėtimų, infliacijos ir energijos tiekimo stygiaus reikšmingos rizikos kitąmet išliks.

Ukrainos komerciniai bankai per 11 šių metų mėnesių uždirbo 19,429 mlrd. grivinų grynojo pelno – 70,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, skelbia „Ukrinform“, remdamasi šalies centrinio banku. Vien per praėjusį mėnesį pelno uždirbta 2,3 karto daugiau nei pernai lapkritį – 8,451 mlrd. grivinų. Pajamos sausį-lapkritį augo 32 proc. iki 322 mlrd. grivinų, išlaidos – 1,7 karto iki 302,6 mlrd. grivinų.

Lietuviško kapitalo fintech bendrovė „Paysera“ dėl sekmadienį laikinai blokavo maždaug tūkstantį „Paysera Visa“ banko kortelių Lietuvoje, kai jomis bandė pasinaudoti sukčiai ir nuo jų nuskaitė nedideles sumas pinigų. Kaip sekmadienį pranešė „Paysera“, kortelės blokuotos po to, kai jų leidėja bendrovė „Finansinės paslaugos Contis“ išjungė kortelės CVV kodo tikrinimą, o tuo pasinaudoję sukčiai spėliojo kortelių duomenų kombinacijas, nuo jų nuskaitė mažos vertės sumas.

Siekdamas pažaboti į kelių dešimtmečių aukštumas pakilusią infliaciją, Anglijos bankas ketvirtadienį padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto iki 3,5 proc. – aukščiausio per 14 metų lygio. Bazinę palūkanų normą Anglijos bankas padidino devintą kartą iš eilės.

Latvijoje veikiantys bankai per devynis šių metų mėnesius uždirbo 216,878 mln. eurų pelno – 2,4 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai, parodė šalies finansų sektoriaus priežiūros institucijos – Finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK) – paskelbti duomenys. Bankų palūkanų pajamos sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su metais anksčiau, padidėjo 2,7 proc. iki 409,313 mln. eurų, o palūkanų išlaidos sumažėjo 26,4 proc. iki 37,832 mln. eurų. Pajamos iš komisinių smuko 2,2 proc.

Imant būsto paskolą galima rinktis kintamas arba fiksuotas palūkanas, tačiau pastarąsias renkasi vos 4 proc. Lietuvos gyventojų. Vadinasi, didžiajai daugumai lietuvių palūkanų dydis yra nepastovus ir sudaro tik dar daugiau neplanuotų išlaidų. Bankai Lietuvoje tikina, kad tam įtakos jokios nedaro – klientams visada yra pasiūlomi ir apytiksliai apskaičiuojami abu variantai. Taigi žmonės patys pasirenka tas palūkanas, kurių dydis pastoviai kinta.

Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Mokėjimo įstatymo pataisas, pagal kurias finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti specialius asmens duomenis, Seimas antradienį pataisas atšaukė. Šalies vadovas siūlė Seimui laikyti įstatymą nepriimtu. Parlamentarai pritarė G. Nausėdos siūlymui: už tai balsavo 70 Seimo narių, dar 19 norėjo, kad pataisos būtų svarstomos iš naujo.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas euro zonoje bankams moka didžiausias palūkanas. Tai lemia ne Europos Centrinio Banko neseniai didintos palūkanų normos, bet marža, kurią nustato patys Lietuvos bankai. Ekspertai sako, kad mūsų šalyje bankų godumo nėra kaip suvaldyti. Esą maržos mažėtų, jei piliečiai mažiau skolintųsi arba didėtų bankų konkurencija.

Seimas neseniai priėmė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kurie bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams būtų suteikę teisę tvarkyti itin jautrius specialiųjų kategorijų asmens duomenis, bet atsižvelgęs į viešumoje išsakytą susirūpinimą prezidentas Gitanas Nausėda pataisas vetavo.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas Mokėjimo įstatymo pataisas, pagal kurias finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti specialius asmens duomenis, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.

Rengiantis 2023 metų Lietuvos konsultacijoms pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) steigimo sutarties IV straipsnį lapkričio mėn. 15-21 dienomis Lietuvoje vyks tarpinis TVF ekspertų vizitas, vadovaujamas Borchos Grasijos, praneša Lietuvos bankas.

Seimas neseniai priėmė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kurie bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams suteikė teisę tvarkyti specialiųjų kategorijų asmens duomenis. Tai apima duomenis apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius, biometrinius, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

Seimas neseniai priėmė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kurie bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams suteikė teisę tvarkyti specialiųjų kategorijų asmens duomenis. Tai apima duomenis apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius, biometrinius, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Socialiniuose tinkluose dėl to iškart kilo pasipiktinimas.

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojant ribojimams atsiskaityti grynaisiais virš 5 tūkst. eurų, šalies komerciniai bankai teigia tam besiruošiantys.  Pasak Lietuvos bankų asociacijos, siekiant, kad pokyčiai vyktų sklandžiai, kai kuriais atvejais klientams galės būti padidinti grynųjų pinigų įnešimo limitai, laikinai gali būti padidintas darbuotojų skaičius, dažniau inkasuojami bankomatai.

Europos Komisija trečiadienį pareiškė norinti, kad bankai gyventojams ir įmonėms siūlytų momentinius atsiskaitymus eurais ir atsisakytų dabartinės praktikos, kai pinigai gali būti užlaikomi kelias dienas. EK tvirtina, kad taip siekiama iš esmės sutrumpinti bankų atliekamų mokėjimų laiką iki kelių sekundžių ir padaryti pervedimus prieinamesnius tuo metu, kai Europos namų ūkius slegia augančios pragyvenimo išlaidos bei sparčiai didėjančios energijos kainos.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai  skundžiasi, jog bankai nepagrįstai riboja atsiskaitymus su kai kuriomis užsienio įmonėmis, kurioms nėra taikomos Vakarų sankcijos. Seimo nariai sako laukiantys Lietuvos banko išvados, problemą ketina aptarti ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.   Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus teigimu, ypač stinga Lietuvos įmonių atsiskaitymai su partneriais iš kai kurių trečiųjų šalių.

Lietuvoje fiksuojama vis daugiau sukčiavimo atvejų, kai žmonių pinigai išviliojami, sąskaitos ištuštinamos telefonu ar kompiuteriu. Kitos šalys, susiduriančios su panašiomis problemomis, jau planuoja įvesti kompensacijas nukentėjusiems gyventojams. Tačiau kodėl to nedaroma Lietuvoje? Pastaruoju metu ir Jungtinėje Karalystėje (JK) sukčiavimo atvejų, kai iš gyventojų išviliojami pinigai, padaugėjo beveik 40 proc., o nuostolių suma skaičiuojama šimtais milijonų svarų sterlingų.

Gyventojai skundžiasi, kad šalies regionuose toliau mažėja bankų skyrių. Žmonės piktinasi, kad bankai rūpinasi tik savo gerove, o klientų poreikius pamiršta. Štai Biržuose jau užsidarė SEB ir netrukus duris užvers „Swedbank“ banko skyrius. Jie siūlo gyventojams naudotis banko paslaugomis internetu. Tačiau pensininkai atkerta, kad nemoka ar neturi galimybės naudotis internetu, todėl dabar keliasdešimt kilometrų turės vykti iki kito artimiausio banko.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

JK ministrė pirmininkė Liz Truss po kelias dienas trukusios tylos ketvirtadienį ėmėsi ginti savo mokesčių mažinimo politiką, sukėlusią suirutė rinkose ir privertusią Anglijos banką imtis skubios intervencijos.  „Turėjome imtis skubių veiksmų, kad mūsų ekonomika augtų, Didžioji Britanija judėtų į priekį ir susidorotų su infliacija“, – teigė ji radijo stočiai „BBC Radio Leeds“ duotame interviu.

Paskutiniai trys Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo korteles aptarnavę Turkijos bankai – valstybiniai „Ziraat Bankasi“, „VakifBank“ ir „Halkbank“ – šių operacijų atsisakė, atitinkamus sprendimus priėmę antradienį, skelbia agentūra „Bloomberg“. Vašingtono stiprus spaudimas Turkijos bankams ir įmonėms paisyti Rusijai paskelbtų Vakarų sankcijų, įspėjant, jog Turkijos verslas dėl to pats rizikuoja sulaukti antrinių sankcijų, sulaukė turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano reakcijos, kuris praėju...

Į Vilnių atvyksta pasaulio centrinių bankų, tarptautinių finansinių institucijų atstovai, politikos formuotojai, akademinės bendruomenės nariai, praneša Lietuvos Bankas. Jau ketvirtadienį, rugsėjo 29 dieną, jie dalyvaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Centrinės bankininkystės ateitis“ (angl.

Brazilijos centrinis bankas trečiadienį pristabdė savo agresyvią palūkanų normų didinimo ciklą, palikdamas bazinę palūkanų normą nepakitusią po 12-os iš eilės kėlimų, nors JAV ir kitos didžiosios ekonomikos laikosi pinigų politikos griežtinimo kurso.  Banko pinigų politikos formavimo komitetas, atsižvelgdamas į infliacijos prognozei kylančias rizikas, 13,75 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą „Selic“ (tai aukščiausias lygis nuo 2017 metų sausio) paliko nepakeistą.

Anglijos bankas ketvirtadienį vėl padidino bazinę palūkanų normą, kovodamas su sparčiai augančia infliacija, kartu perspėdamas, jog JK ekonomika jau susidūrė su nuosmukiu. Anglijos bankas prisijungė prie kitų savo kolegų Europoje ir JAV, šią savaitę priėmusių sprendimus toliau griežtinti savo pinigų politiką rekordinės infliacijos fone. Didžiosios Britanijos centrinio banko posėdis tyrėjo įvykti praėjusią savaitę, bet buvo nukeltas dėl karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) mirties.

Lietuvoje veikiantys bankai skaičiuoja iš klientų uždirbantys šimtus milijonų eurų. Jų pajamos ėmė dar labiau augti, kai Centrinis Europos Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Bankai vis daugiau uždirba iš suteiktų paskolų, tačiau kelti palūkanų už indėlius neskuba. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad infliacijai viršijus 20 proc., o bankų paskolų palūkanoms pasiekus dešimtmečio aukštumas, patys bankai už laikomus indėlius nemoka net menkiausių palūkanų.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 1,8 karto ir siekė 375 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas. Dešimties didžiausių įstaigų pajamos sudarė 80 proc. viso sektoriaus pajamų, o daugiau kaip pusę jų – 58 proc. – gavo viena e. pinigų įstaiga.  Centrinio banko apžvalgoje nurodoma, kad pagal apyvartą 58 proc. rinkos užėmė „Revolut Payments“, po 6 proc.

Pasaulinės ekonomikos nuosmukio grėsmė didėja, centriniams bankams sutelkus dėmesį į sparčiai augančios infliacijos mažinimą, ketvirtadienį perspėjo Pasaulio bankas, ragindamas vyriausybes padėti didinti pasiūlą, kad būtų sušvelninti augančių kainų keliami suvaržymai. Infliacija visame pasaulyje auga sparčiausiai per pastaruosius dešimtmečius dėl pasiūlos apribojimų esant didelei paklausai, šalims atsivėrus po COVID-19 pandemijos.

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu yra įšaldyta apie 80 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. „Galima sakyti, kad 80 mln. eurų yra ta suma, kuri užsifiksavo mūsų finansų sektoriuje. Per pastaruosius mėnesius ji iš esmės nesikeitė“, – sakė tarnybos vadovė Santa Purgailė.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai griežtino skolinimo standartus, truputį prasčiau vertino įmonių ir namų ūkių finansinę būklę ir jos perspektyvas, rodo naujausia apklausa. Lietuvos banko (LB) atliktos apklausos duomenimis, reikšmingo kredito paklausos susitraukimo ar paskolų teikimo standartų griežtinimo artimiausiu metu nenumatoma. „Bankai prognozuoja šiek tiek mažėsiančią paskolų paklausą, nors skolinimo standartai iš esmės keistis neturėtų.

JK internetinis bankas „Revolut“ patiria spaudimą gerinti vidaus kontrolę, kai reguliuotojos nurodė apskaitos įmonės BDO atlikto audito trūkumus, pirmadienį pranešė verslo leidinys „The Financial Times“ (FT). FT, remdamasi šaltiniais, pareiškė, kad „Revolut“ yra ta neįvardyta „finansinių paslaugų teikėja“, kurios BDO atlikto audito rezultatai buvo sukritikuoti neseniai paskelbtoje Finansinės atskaitomybės tarybos (FRC) ataskaitoje.

Lietuvos komercinių bankų pelnai auga, per pusmetį susižėrę daugiau nei pernai apie 180-imt milijonų eurų paslaugų įkainių bankai nemažino, o priešingai, juos toliau didina. Nuo rugsėjo dalis bankų brangina atsiskaitymo kortelių paštu siuntimą, paslaugų planų mėnesinius mokesčius, kodų generatorių išdavimą, bankų pajamos auga ir dėl palūkanų normų didėjimo.

Bankuose laikomų terminuotų indėlių palūkanos anksčiau ar vėliau ims didėti, tačiau staigaus jų pokyčio nebus, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus.  „Anksčiau ar vėliau tai įvyks.