bandelės

Pagarba duonai ir jos produktams. Pagarba valgytojui. Ir pagarba kepėjui. Tokia simboline pagarbos grandine vadovaujasi seniausia Klaipėdos kepykla „Javinė“. Tiesa, duonos bendrovė nebekepa. Ir bandelių nebekepa. Rinkos permainos privertė „Javinę“ specializuotis ir į krosnis šauti ilgiau galiojančius skanėstus. „Praėjusį dešimtmetį Lietuvoje karaliavo smulkusis verslas, bet apie 2000-uosius išsiplėtus prekybos tinklams turėjome keistis.

„Visi esame duonos gamybos bičiuliai“, – šypsojosi UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Klemencas Agentas ir tvirtino, kad duonos ir pyrago gaminių rinkoje konkurencijos nėra. Anot jo, kiekviena įmonė šioje srityje turi atskirą filosofiją ir kryptį. „Mantinga“ – ne išimtis. Jau dešimt metų lietuviai iš prekybos centrų į namus nešasi dar garuojančią duoną, bandeles, ragauja aukščiausios kokybės pagal užsienio šalių tradicijas pagamintus duonos ir pyrago gaminius.

Smulkieji duonos kepėjai savo produkcijos paklausa nesiskundžia. Jie sako turintys ištikimų pirkėjų, kurie ieško norimo gaminio, o šį dažniausiai rekomenduoja jau paragavusieji. Tiesa, klientus vilioję kelerius ar net keliolika metų, atsipalaiduoti mažieji duonkepiai negali, nes rezultatus lemia ne vien jau turimas įdirbis, praneša LTV „Panorama“. Mažuose miesteliuose kepyklas nesunkiai galima rasti pagal šviežios duonos kvapą.

Ne vienas alytiškis yra pastebėjęs, kad UAB „Ratupė“ kepiniai yra ypatingesni, jų nesupainiosi su kitų gamintojų. Geniuose (Alytaus rajonas) įsikūrusios kepyklėlės vadovė Janina Remeikienė, rodos, rimtai sako, kad sausainėlius gardina ir geromis, ramiomis mintimis. Dar rimčiau priduria: „Dirbki sąžiningai ir turėsi rezultatą.“ Su verslininke kalbėjomės švara tviskančiose, neseniai statybininkų rankas mačiusiose bendrovės patalpose.

Kelis kartus pavadinimus keitusi duonos ir konditerijos gaminius kepanti bendrovė, kurios produkcija išpopuliarėjo su prekiniu Jungtinio duonos centro (JDC) ženklu, vis lipa ant to paties grėblio – skanėstus kepa nesilaikydama higienos reikalavimų. Šią savaitę Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba buvo sustabdžiusi dabar „Prekija“ pavadintos bendrovės, kuri įkurta Klaipėdos gatvėje 79A, kepyklos ir konditerijos cecho veiklą.

Gardumynas ne tik vaikams! Jums reikės: Cukraus pudra užbarstymui 4 šaukštai cukraus 0.3 šaukštelio kepimo miltelių 2 kiaušiniai 7 šaukštai miltų Riebalų virimui 300 gr varškės Paruošimas: Varškę reikia gerai ištrinti su cukrumi. Sudėti kiaušinius, geria išmaišyti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, persijojant sudėti į varškę ir išminkyti. Tešla turi būti nelabai lipni, kad būtų galima kočioti. Iškočiojus išspausti su formelem kokias nors gėlytes.

Juk Kalėdos kvepia cinamonu! Jums reikės: 100 gr cinamono arba varškės 180 gr cukraus Kiaušinis 300 gr miltų 300 ml pieno 7 gr sausų mielių 150 gr sviesto Paruošimas: Tešla: į pašildytą pieną berti mieles ir cukrų 100 g, pamaišyti ir palikti apie 15 minučių. Tada suberti miltus, druską ir išminkyti tešlą. Ant viršaus užpilti išlydytą sviestą 100 g. Palikti 50 minučių, kad tešla pakiltų. Įdaras: Kol tešla kyla, galim pasiruošti įdarą.

Sudėtinės dalys: Pienas, šiltas, 0.4 stiklinės Mielės, sausos, 7 gramai Cukrus, 4 šaukštai Vanilinis cukrus, 1 šaukštelis Druska, truputį Kvietiniai miltai, 1.5 stiklinės Kiaušiniai, tryniai, 3 vienetai Sviestas, 50 gramų Gaminimas: Piene ištirpinti mieles, sudėti 1 stiklinę miltų, gerai išplakti ir pastatyti šiltoj vietoj, kad pasikeltų. Po to sudėti trynius, išplaktus su cukrum, druska ir vaniliniu cukrum, išlydytą sviestą ir likusius miltus.

Sudėtinės dalys: Mielės, 100 gramų Sviestas, 150 gramų Pienas, 2 stiklinės Kardamonas, smulkintas, pagal skonį Cukrus, rudasis, 1 stiklinė Kiaušiniai, 2 vienetai Kvietiniai miltai, 4 stiklinės Druska, pagal skonį Gaminimas: Įdarui: 150 g sviesto 1 stiklinė rudojo cukraus 4 a.š. cinamono 1 vanilės ankšties 1 kiaušinio Pirma, paruošiame tešlą: mieles ištriname su keliais šaukštais cukraus, kol pasidarys skystimas. Pašildyti pieną, kurį supilti į mieles.

Nors, anot kai kurių ekonomistų, Lietuva pasiekė krizės „dugną“ ir padėtis ėmė gerėti, statistiniam lietuviui kojų pirštais jo pasiekti dar nepavyko. Prarasto darbo, galimybių ir buvusio gyvenimo sugrąžinti nepavykus, nuotaiką bandoma taisyti kitais būdais. Tik krizei įžengus į Lietuvą, žmonės puolė stresą malšinti pirkdami gėles, sėklas, sodinukus, mat rūpinimasis kažkuo trapesniu nuima įtampą, žmogus jaučiasi atsakingas ir galintis pasirūpinti ne tik savimi. Bet, šiemet tendencijos pakito.

Bankų analitikai paskelbė apie naują sunkmečio įprotį — esą šiemet lietuviai ėmė desperatiškai šlamšti bandeles ir pyragus. Prekyba jais esą padidėjo net trečdaliu! Išvada — žmogus taip siekia suteikti bent šiokį tokį malonumą. Iš tiesų, bent Šiauliuose per pastaruosius metus atsidarė ne viena skanumynų kepyklėlė— kavinukė. „Šiaulių kraštas“ išsirengė ieškoti nusiminusių bandelių valgytojų ir krizės sąlygomis klestinčių bandelių pardavėjų. Ir paaiškėjo, kad mūsų bandeles kažkas sušlamštė.

Biržų valdžiai iš Vytauto gatvės išgujus šviežiais kepiniais, gėlėmis, daržovėmis, vaisiais ir maisto produktais prekiavusių biržiečių kioskus, jų vietoje įsikūrė kito rajono verslininkai. Nelygios verslo sąlygos Prie prekybos centro „Cento" išdygusi automobilio priekaba su užrašu „Kebabai" biržiečiams sužadino ne tik gražius prisiminimus.