baltpool

Per pusantrų metų biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo beveik 42 proc. ir grįžo į lygį, buvusį iki importo iš trečiųjų šalių draudimo, teigia Lietuvos biokuro birža „Baltpool“. Dėl to šilumos kainos vartotojams šį šildymo sezoną, palyginti su ankstesniu, sumažėjo 18 proc., antradienį pranešė birža. Pasak „Baltpool“ prekybos vadovo Vaidoto Jonučio, prasidėjus šiam šildymo sezonui biokuro pardavėjams sukauptos atsargos tapo nuostolingos, biokuras dabar parduodamas žemiau savikainos.

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad po rekordiškai brangaus praėjusio šildymo sezono, artėjantį 2023/2024 metų sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau. Šių metų spalio mėn. formuojasi 7,5 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina – ji yra apie 15 proc. mažesnė, lyginant su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina, siekusia 8,68 ct/kWh.

Dėl šilto rudens ir didelės biokuro pasiūlos Lietuvoje mažėjant jo kainai, maždaug dešimtadaliu gali mažėti ir centralizuoto šildymo kaina. Teigiama, kad tai pasiekti padėjo Vyriausybės nurodymas urėdijoms tiekti žaliavą kurui. Pasak rinkos dalyvių, biokuro poreikiui augant stabilią jo pasiūlą ir toliau galėtų užtikrinti valstybė. Energetikos viceministrė sako, jog Valstybinė miškų urėdija dalyje Lietuvos jau yra pasiruošusi gaminti biokurą, o kitąmet jo gamybą tikimasi išplėsti.

Artėjant naujam šildymo sezonui dėl neapibrėžtos situacijos pasaulio dujų ir biokuro rinkose prognozuoti būsimas šildymo kainas sudėtinga, tačiau gyventojai už šilumą mokės ne mažiau nei praėjusią žiemą, sako BNS kalbinti pašnekovai. Kai kurie jų neabejoja, kad šildymas brangs maždaug trečdaliu.    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas sako, kad kainos būsimą šildymo sezoną išliks bent jau panašios kaip praėjusį.

Mokesčio už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) lengvata pasinaudojusiam verslui valstybė išmokėjo 13,1 mln. eurų, iš jų 5,9 mln. eurų atiteko naftos koncernui „Orlen Lietuva“, rašo naujienų portalas 15min.lt.  Daugiau nei po milijoną gavo įmonės „Akmenės cementas“ (1,2 mln. eurų) ir Panevėžio grūdų perdirbimo bendrovė „Roquette Amilina“ (1,4 mln.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino medienos sektorius Lietuvoje susidūrė su didžiuliais iššūkiais. Valstybinių miškų urėdija jau kovo mėnesį gavo pirmuosius signalus, kad žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkėjai svarsto nepirkti medienos, o balandį jau beveik pusė pirkėjų pranešė stabdantys medienos pirkimus. Pirmąjį metų ketvirtį medieną iš Valstybinių miškų urėdijos įsigijo 287 įmonės, per pastarąsias kelias savaites perkančiųjų liko 145, praneša urėdija.

Šilumininkai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus vienas pigiausių nuo pat 2012 metų. Tai lėmė rekordiškai žemos biokuro kainos. Tačiau specialistai įspėja, kad neįprastai mažos biokuro kainos žalingos verslui, todėl pigia šiluma džiaugsimės neilgai. „Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu.

Lietuvoje tęsiasi medienos krizė, o miškuose ir sandėliuose tebeguli didžiuliai kiekiai medienos. Vyriausybė nusprendė valstybinių miškų medieną parduoti daug pigiau nei pernai. Tačiau aplinkos ministrui Seime teko aiškintis, ar taip jis netarnauja stambiesiems pramonininkams ir kartu neskurdina valstybės biudžeto. Lietuvos valstybinių miškų urėdijos paruošta mediena niekaip nesulaukia pirkėjų. Didžiuliai kiekiai prikirstų medžių ir medienos stūkso miškuose ir sandėliuose.

Šildymo sezonas 2019 metais nemažai daliai lietuvių bus dar nemalonesnis. Prognozuojama, kad šilumos kainos 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai gali ūgtelėti ir 15 proc. Tiesa, drastiškai brangstančią šilumą ne visų miestų gyventojai pajaus vienodai. Kauniečių ir klaipėdiečių piniginių šildymas smarkiau nei šįmet nepatuštins.

Didžiosioms šalies savivaldybėms netrukus ketinant apsispręsti dėl šildymo sezono pradžios, verslas ir institucijos įspėja, kad šildymo kainos turėtų šoktelti, mat šiemet ženkliai brango ir dar brangs vienas svarbiausių šildymo kurų – biokuras. Seimo Energetikos komisija antradienį posėdyje aptarė padėtį biokuro rinkoje ir šilumos kainas 2018–2019 metų šildymo sezonui.

Seimo Energetikos komisija trečiadienį analizuos padėtį biokuro rinkoje ir svarstys, kaip sumažinti šilumos kainas šį šildymo sezoną. Kainų komisijos vadovė Seimo komisijai pateiks informaciją apie prognozuojamas šilumos kainas, energijos išteklių biržos „Baltpool“ atstovai informuos apie biokuro kainas biržoje, o Valstybinių miškų urėdijos vadovybė aiškinsis, kaip sekasi dalyvauti biokuro rinkoje.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nuo kitų metų malkoms bus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. „Vyriausybė, teikdama kitų metų biudžetą, yra sutarusi su frakcijomis, kurios sudaro koaliciją, kad bus siūlomas ir mes tam pritariame įvesti 9 proc. PVM lengvatinį tarifą malkoms – ne visam iškastiniam kietajam kurui, bet būtent malkoms“, – antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.

Šilumos tiekėjams pastaruoju metu perspėjant, kad dėl augančios biokuro kainos gyventojams brangs šiluma, biokuro tiekėjai tikina, kad šilumos kaina dėl šio kuro brangimo augs palyginti nedaug. Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas. Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių.

Bene pagrindinė išaugusių medienos kainų priežastis yra Latvija, kuri dėl durpynų gaisrų turi mažiau savo medienos, todėl jos atvyksta įsigyti Lietuvoje, o vėliau per uostus išplukdo į Skandinavijos šalis, „Lietuvos žinioms“ sako gamtinių išteklių biržos „Baltpool“ biokuro prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Seimo „tvarkiečiai“ antrą kartą per pastaruosius metus siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Socialdemokratai siūlo tokį patį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti gyventojams, besišildantiems ne tik malkomis, medienos pjuvenomis, bet ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis.

Nuo kitų metų didžiosioms pramonės įmonėms mažės mokestinė našta – joms bus taikomas diferencijuotas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Energetikos ministerijos teigimu, tai leis sukurti geresnes verslo sąlygas ir per 15 metų pritraukti daugiau nei 700 mln. eurų investicijų. „Pagaliau Lietuva įstos į palankias sąlygas energijai imliai pramonei turinčių šalių klubą.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ketvirtadienį išvyksta į Kijevą, kur su Ukrainos pareigūnais aptars dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, galimą bendradarbiavimą uždarant atomines elektrines. „Vizito metu bus aptarti svarbiausi dvišalio bendradarbiavimo energetikoje klausimai, kurie įrašyti praeitų metų gruodį pasirašytame bendradarbiavimo memorandume.

Šilumos energijos supirkimas bus perkeliamas į elektroninę erdvę, jo administravimą perduodant biokuro biržai „Baltpool“. Teigiama, jog prekyba taps skaidri, sumažės šilumos kaina vartotojams. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 86, prieš – vienintelis „tvarkietis“ Juozas Imbrasas, o susilaikė 15 parlamentarų.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Lietuvos didmiesčiams baigiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad išaugus šildymui naudojamai biokuro daliai, gyventojai šiemet mokėjo mažiau. „Šitas šildymo sezonas, palyginti su praėjusiu, buvo labai panašus pagal lauko oro temperatūrą - labai šaltas sausis įtakojo, kad vidutinė 6 mėnesių lauko temperatūra buvo 0,4 proc. mažesnė nei 2014-2015 metų šildymo sezono.

2015-ieji Lietuvos energetikoje buvo intensyvūs bei gausūs įvykių ir permainų. Energetikos ministerija pristato svarbiausių įvykių dešimtuką, kurių įtaką energetikos sektoriui bei vartotojams yra didžiausia. „Šiais metais energetika buvo karšta tema ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.

Centrinio šilumos tiekimo įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Nors biokuro kainos šiais metais žemesnės, vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus teigimu, iš visų 28 „Baltpool“ biržoje registruotų centrinio šildymo tiejėjų įmonių tik 9 yra sudariusios sutartis, pagal kurias tiekiamas biokuras patenkintų nuo 50 iki 100 proc.

Centrinio šilumos tiekimo (CŠT) įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Į šią problemą dėmesį atkreipė energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.

Šilumos tiekėjai sklaido viešojoje erdvėje vis garsiau girdimą mitą, esą gamtinių dujų kaina krenta, o biokuro auga. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šilumos tiekimo įmonės už importines dujas sumoka net keturis kartus didesnę kainą nei už biokurą. „Esame sugluminti viešojoje erdvėje sklandančios dezinformacijos, esą biokuro kaina pasiekė neregėtas aukštumas, o dujas pirkti apsimoka.

Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (CŠTĮ) šiuo metu per biokuro biržą įsigijo tik 27 proc. šildymo sezonui teoriškai reikalingo biokuro kiekio. Pasak specialistų, toks šilumą tiekiančių įmonių elgesys staiga atšalus gali išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Nors praėjusį antradienį, rugsėjo 8 d., įvyko pagal apyvartą rekordinis biokuro biržos aukcionas, kurio metu sudaryta sutarčių už 1,7 mln.

Biokuro kainoms krentant į, ekspertų žodžiais, sunkiai suvokiamas žemumas, vilniečiams kovo mėnesį, palyginus su vasariu, net 6,6 proc. pabrango šiluma, kaip skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) kovo mėnesio šilumos kainų Lietuvoje statistikoje. Komisijos pirmininkė Inga Žilienė „Žinių radijui“ sakė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios didėjo šilumos kaina – tai didesnė šilumos tiekėjo įsigytų dujų ir biokuro kaina.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino „Baltpool“ parengtą Energijos išteklių biržos reglamento papildymą specialiąja dalimi dėl prekybos gamtinėmis dujomis. Patvirtintas teisės aktas leis efektyviau vykdyti prekybą gamtinėmis dujomis energijos išteklių biržoje. „Iki šiol Lietuvos gamtinių dujų biržose buvo sudaromi tik trumpalaikiai vienos dienos sandoriai.

Antradienio, rugsėjo 2 d., „Baltpool“ biokuro biržos aukcione sudaryta 13 sandorių už 1,6 mln. litų, kurių metu parduota 2,7 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne) biokuro. „Pastaruoju metu susidarė stabili biokuro aukcionų dalyvių masė, kuri teikia pirmenybę būtent šiam biokuro įsigijimo ir pardavimo būdui. Nuo liepos pabaigos vos vieno aukciono metu sandorių suma buvo mažesnė nei milijonas litų.

Antradienio, rugpjūčio 12 d., „Baltpool“ biokuro biržoje įvyko iki šiol didžiausias aukcionas – biokuro parduota už 2,8 mln. litų. Anksčiau vieno aukciono metu daugiausiai sudaryta sandorių vasarį, šildymo sezono metu, už 2,27 mln. litų. „Stebime didelį pirkėjų aktyvumo padidėjimą - jau antrą aukcioną iš eilės biokuro biržoje paklausa yra didesnė nei 3 mln. litų. Pirkėjai pasiruošę mokėti ketvirtadaliu brangiau nei vasaros sezonu.

Šią savaitę prekyba „Baltpool“ biokuro biržoje pasižymėjo dideliu trumpalaikių sandorių aktyvumu. Nors Utenos apskrityje įvyko sandoris už mažiausią biokuro kainą iki šiol užfiksuotą biržoje, likusioje Lietuvos dalyje biokuro kainos stabilizavosi.

Tris paskutines savaites biokuro biržoje stebimas biokuro kainų mažėjimas. Nuo vasario vidurio, kai kaina buvo pasiekusi aukščiausią tašką (vidutinė svertinė biokuro kaina tuomet siekė 760,03 Lt/tne), biokuras atpigo beveik 15 proc. ir vakar prekybos sesijos metu kainavo vidutiniškai 647,73 Lt/tne. Biokuro kainos biržoje mažėja nepaisant miškų urėdijose pabrangusios malkinės medienos, kuri naudojama biokuro ruošimui. Biokuro kainų mažėjimą lėmė neįprastai šiltas žiemos sezonas.

Biokuro birža „Baltpool“ didina savo įstatinį kapitalą 160 tūkst. litų. Nuo šiol jis siekia 634 tūkst. litų. Sprendimą lėmė išaugusios prekybos biržoje apimtys – didesnis įstatinis kapitalas padidins bendrovės finansinį patikimumą ir biržos dalyvių pasitikėjimą. Kapitalas buvo padidintas bendrovės akcininkų lėšomis. Pakeitimas „Registrų centre“ buvo įregistruotas ketvirtadienį, gruodžio 19 dieną.

Praėjusią naktį vėjo greičiui pasiekus net 29 m/s Lietuvoje ne tik lūžo medžiai, bet ir buvo ypač sparčiai gaminama elektra. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, praėjusią naktį, pučiant stipriam vėjui, elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse nuolat augo, o 7 val. 24 min. pasiekė net 206 megavatus, t.y. apie 3,5 karto daugiau nei įprasta.

Vilnius, 2013 m. liepos 3 d. Vakar LR Seimui patvirtinus Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisas, dalį biokuro šilumos tiekėjai turės pirkti per biokuro biržą „Baltpool”. Nauja tvarka sukurs daugiau konkurencijos ir skaidrumo biokuro prekybos rinkoje. Nuo 2014 m. šilumos gamintojai bus įpareigoti bent 10 proc. suvartojamo biokuro pirkti per biržą. Nuo 2015 m. ši kvota sieks 30 proc., o nuo 2016 m. – 50 proc. sunaudojamo biokuro.

Algirdas Juozaponis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius Birželio 3 d. Latvijoje, paskutinėje iš Baltijos šalių, pradės veikti Šiaurės šalių elektros birža „Nord Pool Spot“ (NPS). Koks bus šio įvykio poveikis Lietuvos elektros rinkai bei elektros kainoms šalies viduje? Pirmiausia, Latvijos NPS kainų zonos atidarymas paskatins kainų suvienodėjimą tarp trijų Baltijos šalių. Tiesa, bent kol kas reikšmingos įtakos kainai Lietuvos zonoje tai neturės.

Šiandien įvykus pirmajam aukcionui, biokuro biržoje registruotas pirmasis sandoris. Bendra biržoje pateiktų pasiūlymų vertė siekė 150 000 litų. Įvykusio sandorio dydis – 12 tonų naftos ekvivalento (tne). Sandorio kaina - 690 litų už toną naftos ekvivalento.

Spalio pradžioje pradeda veikti biokuro birža „BaltPool“. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikisi, jog ji padės užtikrinti konkurencingumą šilumos ūkyje. „Jeigu sąlygos susiklostys palankiai ir jau ketvirtadienį gausime licenciją, tikimės startuoti spalio 1 d.“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „BaltPool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė. Jos teigimu, sukurta centralizuota prekybos aikštelė bus viena, skaidri bei pagrįsta dalyvių lygiateisiškumu ir viešumu.

Liberalizuojama elektros energijos rinka juridiniams asmenims sudaro galimybę tikėtis finansinės naudos iš elektros energijos kainų svyravimų biržoje, tačiau net 71 proc. verslo įmonių ir 73 proc. viešojo sektoriaus įstaigų už nepriklausomo tiekėjo tiekiamą elektros energiją norėtų mokėti pagal fiksuotą elektros energijos tarifą. Tai paaiškėjo bendrovei „Energijos tiekimas“ š. m. liepos–rugpjūčio mėn. atlikus tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 500 juridinių asmenų.

Nesiliaujančios diskusijos apie šokinėjančias elektros kainas tik dar labiau sustiprėja artėjam šaltajam metų laikui. Taigi, nuo ko priklauso tokie elektros kainų šuoliai ir ko galime tikėtis laukdami ateinančios žiemos? Priklausomybė nuo importo Birželio mėnesį Lietuvai prisijungus prie šiaurės elektros biržos „Nord Pool Spot“,  daugelis tikėjosi sumažėjusių elektros kainų. Deja, realybė pateikė priešingą scenarijų, nei tikėjomės.

„Baltpool“ elektros biržoje elektros energija pigo trečią mėnesį iš eilės, praneša nepriklausomas elektros pardavėjas „Enefit“. Lietuvoje gegužę fiksuotas 1,4 proc. vidutinės elektros kainos mažėjimas iki 13,78 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Tai žemiausia vidutinė kaina šalyje nuo praėjusių metų gruodžio, kuomet buvo užfiksuota mažiausia vidutinė kaina per 2 metus. „Kaip ir praėjusiais mėnesiais, gegužę kainas labiausiai mažino šilti orai ir aukšta hidroenergijos pasiūla.

Nuo kovo 1-osios Lietuvos energijos išteklių biržoje „BaltPool“, be elektros, jau galima pirkti ir parduoti gamtines dujas. Kol kas rinkos dalyviai, turėdami tik vieną dujų šaltinį iš koncerno „Gazprom“, prekiaus veikiau oru, tačiau veikla lietuviškojoje biržoje pamažu domina didžiausius Europos energetikos milžinus. Gali būti, kad šiemet „BaltPool“ pradės organizuoti prekybą ir biokuru.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija elektros rinkos operatoriui „Baltpool“ suteikė gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, leidžiančią organizuoti gamtinių dujų biržą. Planuojama, kad birža pradės veikti jau šį gruodį. Pasak „Baltpool“ generalinės direktorės Linos Skrabutėnaitės, dujų biržos sukūrimas bus alternatyva prekybai dvišalių sutarčių pagrindu. „Tai yra svarbus žingsnis kuriant konkurencingą ir ekonomiškai pagrįstą dujų rinką Lietuvoje,“ - sako L. Skrabutėnaitė.

Kitų metų pradžioje elektros rinkos operatorius „Baltpool“ Lietuvoje ketina įdiegti prekybos aikštelę, kuria naudojantis bus galima sudaryti ateities elektros sandorius. „Iki šiol elektros energijos sandorius galima buvo sudaryti tik diena prieš. Tikimės, kad kitąmet galėsime pasiūlyti ir ilgalaikių sandorių prekybos aikštelę“, – šiandieną vykusioje spaudos konferencijoje sakė „Baltptoool“ generalinė direktorė Lina Skrabutėnaitė.

Nuo 2013-ųjų visi ne buitiniai vartotojai privalės elektros energiją pirkti iš nepriklausomų tiekėjų, ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė elektros rinkos operatoriaus „Baltpool“ direktoriaus pavaduotojas plėtrai Tadas Adomėnas. Jis taip pat pateikė skaičius, kad kitąmet rinktis nepriklausomą elektros tiekėją galės tie vartotojai, kurių leistinoji naudoti galia yra lygi arba didesnė nei 100 kW. 2012 metais tą padaryti privalės ir suvartojantieji 30 kW ir daugiau.

Metus veikiantis elektros biržos operatorius „Baltpool“ 2011-aisiais ketina plėtoti ir antrinę dujų biržą. „Antrinėje dujų rinkoje, kol nėra alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, dalyvaus esami rinkos dalyviai, kurie dujų biržoje galės įsigyti papildomus ar parduoti anksčiau pagal dvišales sutartis su tiekėju įsigytus, bet nesuvartotus dujų kiekius,“ – sakė Lina Skrabutėnaitė, „Baltpool“ generalinė direktorė.