baltijos šalys

Šiuo metu derinami nauji Baltijos šalių NATO gynybos planai pilnai atitinka Lietuvos lūkesčius, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Gynybos planai dar nėra patvirtinti, dabar mes juos peržiūrime. Ir jei kas nors mums krinta į akis ir mes norėtume juos patobulinti, dar yra laikas pateikti kai kurias pastabas. Bet šiaip – gynybos planai pilnai atitinka lūkesčius“, – žurnalistams pirmadienį sakė generolas leitenantas.

Karas Ukrainoje nesibaigs tol, kol Rusija, kaip valstybė, nepasikeis arba nesuskils į mažas valstybes. Tai interviu Estijos televizijai pareiškė Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Martinas Heremas. Paklaustas, ar Rusijos karinė galia yra didesnė, nei mes norėtume tikėti, M. Heremas sakė: „Vienas dalykas – kiek resursų Vladivostokui yra įvairiuose sandėliuose, miestuose ir kaimuose. Kitas dalykas yra standartas, ką kažkas laiko praradimu ir priima kaip praradimą.

Kinija nepakeitė savo pozicijos dėl Krymo statuso ir „gerbia visų valstybių suverenitetą“, interviu Kremliaus propagandinei naujienų agentūrai TASS paskelbė oficiali Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Nin, po savo šalies ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimo dėl subyrėjusios SSRS valstybių.

Atsižvelgdama į Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimus, esą buvusios sovietinės respublikos nebūtinai yra suverenios, Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė kinų ambasados Rygoje reikalų patikėtinį pasiaiškinti, savo „Twitter“ paskyroje šeštadienį parašė užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Jis nurodė, kad šis žingsnis koordinuotas su Lietuva ir Estija.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Baltijos šalys iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija pasitrauks bei su Vakarų Europos elektros tinklais sinchronizuosis kartu.  Taip jis kalbėjo šeštadienį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ atliekant šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą.

Rusijos Dūmai antradienį vienbalsiai priėmus pareiškimą, kuriuo smerkiama Lietuvos ir kitų Baltijos šalių, kaip teigiama, diskriminacinė politika rusakalbių atžvilgiu, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tokie vertinamai neatitinka realybės ir primena pačioje Rusijoje vykdomą susidorojimą su kitąminčiais.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO valstybių atstovams pristatyti nauji Baltijos šalių gynybos planai yra reikšmingas žingsnis į priekį. „Pristatytų gynybos planų analizė tebevyksta, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Turbūt lengviausia pasakyti, kad tai yra reikšmingas žingsnis į priekį, pripažįstant naujas grėsmes, išryškėjusias grėsmes regionui ir numatant aiškų atsaką į tas grėsmes.

NATO parengė Baltijos šalių gynybos planus, jie neseniai buvo pristatyti visų Aljanso valstybių atstovams, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“. Planus patvirtinti tikimasi iki NATO viršūnių susitikimo, jis liepos mėnesį vyks Vilniuje. „Šie planai pirmą sykį bus tokie detalūs. Tai bus operacinio lygmens planai. Taigi bus galima kalbėti apie konkrečiai priskirtas pajėgas, kurios vykdys sumanymus ir užduotis mūsų regione, ko anksčiau nėra buvę.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per pirmąjį metų ketvirtį sulaukusi 769,2 tūkst. keleivių – 77,4 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Skrydžių padaugėjo 28,2 proc. iki 8,69 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, keleivių skaičius augo 80 proc. iki 289,6 tūkst., skrydžių – 3 proc. iki 3,1 tūkstančio.

Nuo balandžio 12-osios Estijos sostinėje naudojantis „Wolt“ programėle 24 valandas per parą bus galima užsisakyti paruoštų patiekalų, maisto produktų ir kitų mažmeninės prekybos prekių. Be Talino, visą parą veikiančia platforma bus galima naudotis ir Rygoje bei Vilniuje. „Wolt Baltic“ vadovės Liis Ristal žodžiais, toks paslaugos išplėtimas visiškai logiškas, juolab kad vartojimas visą parą yra bendra tendencija, kuri kasmet tik stiprėja.

Kovo pabaigoje Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Russia 24“ transliavo interviu su Putinu. Ten jis pirmą kartą išsamiai kalbėjo apie tai, kaip planuoja reaguoti į Vakarų šalis, tiekiančias Ukrainai ginkluotę. Ryškiausia interviu dalis buvo Putino pareiškimas, kad Kremlius nusprendė dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. Jis sakė, kad 10 Baltarusijos oro pajėgų lėktuvų jau buvo atnaujinti, kad galėtų gabenti branduolinius ginklus.

Realizuojamos pramonės produkcijos kainas praėjusį mėnesį mažino visų trijų Baltijos valstybių gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas nukrito 1,5 proc., Latvijos – 0,7 proc., Estijos – 0,2 procento.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras neslepia, kad Baltijos šalys dabar kaip niekada stipriai jaučia Rusijos Federacijos keliamą grėsmę. Tačiau jis tiki NATO vienybe bei pasirengimu ir yra įsitikinęs, kad Aljansas dar niekada nebuvo toks stiprus, koks yra dabar. Paklaustas, ko per metus nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, išmoko Estija, H. Pevkuras pažymėjo, kad per šį laiką išryškėjo, jog Rusijos kariuomenėje niekas nepasikeitė jau 100 metų.

Degalai Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę atpigo Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje pabrango dyzelinas, o benzino kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas išliko Estijoje, brangiausias dyzelinas tapo Latvijoje.

Elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje valdanti „Ignitis“ grupės įmonė „Ignitis On“ ruošiasi plėtrai Baltijos šalyse – įmonė ketina savo tinklą sparčiai diegti ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje bei Estijoje. Tam bendrovėje „Ignitis“ įkurtas naujas elektrinio mobilumo departamentas, o jo vadovu tapo Eimantas Balta, pastaruosius  metus dirbęs tarptautinėje technologijų įmonėje „Bolt“, kur buvo atsakingas už dalijimosi paslaugų plėtrą Baltijos šalyse.

Vokietijos ir Didžiosios Britanijos karinės oro pajėgos, šiuo metu saugančios NATO oro erdvę Baltijos šalyse, perėmė rusų naikintuvą netoli Estijos teritorijos, skelbiama „Sky News“. Skelbiama, kad rusų lėktuvas, skridęs netoli NATO šalies oro erdvės, buvo perimtas pirmą sykį bendros dviejų šalių pilotų misijos metu – patruliuoti išskrido britų ir vokiečių „Typhoon“ naikintuvai.

Turėjome anksčiau ir atidžiau klausytis Baltijos šalių, įspėjusių apie Rusijos keliamą grėsmę, sako Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola. Taip ji kalbėjo Strasbūre antradienį viešint prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris kreipėsi į EP narius. „Turėjome atidžiau klausytis savo baltiškųjų draugų, bet padėjome veikti nuo pat vasario 24-osios. Norėčiau, kad mes tai būtume padarę ankščiau, pagaliau supratę, kad negalime pasitikėti V. Putinu.

Karas Ukrainoje sumažino Rusijos karinę galią, bet jos nesunaikino, o prabėgus keliems metams jie vėl gali atsistatyti, teigia Lietuvos Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Savo ryžtą erzinti Vakarus, Rusija, nepaisydama nuostolių Ukrainoje, šią vasarą demonstruos ir prie Baltijos šalių sienų, mat paankstino pratybų „Zapad 2025“ laiką ir jas surengs porą metų anksčiau.

Degalų kainos Lietuvoje ir Estijoje per pastarąją savaitę nepakito, tuo tarpu Latvijoje pabrango tiek benzinas, tiek ir dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausi – Estijoje. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje kovo 3-ąją – 1,549 euro, 98 markės benzino – 1,648 euro, dyzelino – 1,619 euro.

Lietuva garsiai ir nepailstamai kalba apie tai, kad Rusija yra grėsmė, tą darome jau labai seniai. Frazė, kad „rusai puola“ buvo tapusi folkloro dalimi, kol netapo realybe. Visgi kalbėdami apie pavojų iš rytų ir aršų rusų imperializmą mes patys nuo pat neprikausomybės pradžios dėjome gana kuklias pastangas, kad pasiruoštume galimam rusų puolimui. Tuo pačiu metu pykome, kad Vakarai neklauso perspėjimų dėl grėsmių iš Rusijos pusės.

Baltijos valstybėse mažiausias užimtumas ir didžiausias nedarbas paskutinį praėjusių metų ketvirtį išliko Latvijoje, skelbia šios šalies nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi regiono darbo rinkos tyrimų duomenimis. Lietuva pagal abu šiuos rodiklius nusileidžia Estijai. Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, 2022-ųjų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo 65,3 proc., Latvijoje – 64,0 proc., Estijoje – 69,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pirmoji Baltijos šalyse išmėgins virtualią kintamo pralaidumo technologiją (angl. Dynamic Line Rating, DLR). Ją įdiegs Norvegijos bendrovė „Heimdall Power“ – su ja vasario viduryje pasirašyta sutartis. Tikimasi, kad inovatyvi sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros tomis pačiomis linijomis.

Klaipėdos uostas pagal sausio krovos rezultatus pirmavo tarp Baltijos šalių uostų, o rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kaip ir anksčiau, išliko ketvirtas, antradienį pranešė uosto direkcija. Per pirmąjį šių metų mėnesį Klaipėdoje perkrauta 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc. mažiau nei 2022 metų sausį. Rygos uoste krovinių srautas  per metus mažėjo 5 proc. iki 1,78 mln. tonų, Ventspilyje krovinių daugėjo 40 proc. iki 1,58 mln. tonų, Liepojos uoste – 5 proc. iki 581 tūkst. tonų.

Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ gali bandyti testuoti Vakarų gynybos mechanizmus, įsiveržiant į Baltijos šalis, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Atsakant į jūsų klausimą – taip, jos gali testuoti [Vakarų] reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje“, – interviu „Delfi“ sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę mažėjo, degalai išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio vasario 6–13 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,5 euro arba dviem euro centais mažiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo trimis centais – iki 1,64 euro. Benzino kaina mažesnė už dyzelino yra nuo rugpjūčio pabaigos, nurodo LEA.

Europos Komisijos pirmadienį paskelbtomis atnaujintomis prognozėmis, Latvijos ir Estijos ekonomikos šiais metais augs 0,1 proc., Lietuvos – 0,3 procento. Prognozuojama, jog kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 2,5 proc., Latvijos – 2,7 proc., Estijos – 2,8 procento. EK naujausiais skaičiavimais, vidutinė suderinta metų infliacija Lietuvoje 2023-aisiais sieks 8,7 proc., Latvijoje – 7,9 proc., Estijoje – 6,2 proc., o 2024 metais – atitinkamai 2,1 proc., 1,5 proc.

Lietuvos atstovai penktadienį vyksiančiame Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos parlamentarų susitikime pristatys ir apsvarstys sprendimą boikotuoti Vienoje vyksiančią Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiemos sesiją, jeigu joje dalyvaus Rusijos atstovai.

Europos Sąjungos (ES) valstybių įšaldyti apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko rezervai turi būti panaudoti Ukrainos atstatymui – tai padaryti ragina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos premjerais.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba savo metinėje ataskaitoje aptarė karą Ukrainoje ir jo iniciatoriaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino Baltijos šalims keliamą grėsmę. Estijos žvalgyba nerimauja, kad dėl invazijos padidėjo karinio konflikto Baltijos šalyse rizika, nes tikimasi, kad tolesnė mobilizacija ir planuojamos plataus masto Rusijos karinės pratybos dar šiais metais padidins įtampą rytiniame NATO flange.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo trimis centais, tačiau degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio 23–30 dienomis benzino litras Lietuvoje pabrango nuo 1,49 iki 1,52 euro, o dyzelinio kuro kaina didėjo nuo 1,66 iki 1,69 euro. Vidutinė degalų kaina Lietuvoje didėja trečią savaitę iš eilės ir per šį laikotarpį brango 5 centais, tačiau vistiek išlieka mažiausia Baltijos šalyse, nurodo LEA.

Artimiausi Rusijos pradėto karo mėnesiai bus sunkūs, todėl turime spartinti karinę paramą Ukrainai sako penktadienį Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline dalyvaujanti Ingrida Šimonytė. Kartu su kitais dviem Baltijos šalių premjerais, ji aptarė paramos Ukrainai klausimus, būsimą NATO susitikimą Vilniuje ir tai, kaip sustabdyti į Olimpiadą besiveržiančius Rusijos ir Baltarusijos sportininkus.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ praėjusiais metais uždirbo 124,7 mln. eurų grynojo pelno – 66,9 proc. daugiau nei 2021 metais. Rezultatus daugiausia lėmė grynųjų pajamų iš palūkanų pagerėjimas dėl padidėjusio „Euribor“ ir efektyvumo didinimo, ketvirtadienį pranešė bankas. „Žvelgdamas į praėjusius metus, (...) „Luminor“ Baltijos šalyse padėjo beveik 9 tūkst. namų ūkių įsigyti būstą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rygoje, kur vyko trijų Baltijos šalių ir Lenkijos diplomatijos vadovų susitikimas, pareiškė, kad būtent čia ir dabar vyksta naujos Europos saugumo architektūros gimimas. Nes, anot ministro, jei ne čia, tai kur? Panašias mintis anksčiau yra išsakę ir užsienio politikos ekspertai, raginę Baltijos šalis ir Lenkiją vienytis ir kalbėti vienu balsu.

Baltijos šalys, Lenkija pasisako prieš rusų ir baltarusių atletų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse ir su neutralia vėliava. Tą antradienį Rygoje pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. „Visi sutinkame, kad kol Rusija, remiama Baltarusijos, tęsia neišprovokuotą tiesioginę agresiją prieš Ukrainą, toks žingsnis neturėtų būti remiamas, jis yra nepriimtinas“, – žurnalistams Rygoje sakė Latvijos diplomatijos vadovas.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija „provokuoja tolesnę konfrontaciją“ su Rusija. Taip Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pakomentavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos raginimą „peržengti raudonąsias linijas“ dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai.

Baltijos šalių, Lenkijos užsienio reikalų ministrai antradienį Rygoje sutarė toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą, glaudžiau bendradarbiauti, siekiant sustiprinti „kolektyvinį atgrasymą ir atsparumą“. Tai numatyta Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos diplomatijų vadovų pasirašytoje deklaracijoje. „Būdami ES ir NATO narėmis, pripažįstame, kad galime dar labiau sustiprinti bendradarbiavimą abipusės naudos labui“, – rašoma dokumente.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas skundėsi aršia Lenkijos ir Baltijos šalių lyderių pozicija Rusijos klausimu ir aiškino, kad „jos provokuoja konfrontacijos su Rusija augimą, nesusimąstydamos apie pasekmes“. D. Peskovas pažymėjo, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra „gana agresyviai nusiteikusios“. „Gana gaila, kad šiomis sąlygomis, sakykim taip, didžiųjų Europos šalių vadovai, kurie yra visų procesų Europoje variklis, deja, nevykdo balansuojančio ir atstovaujančio vaidmens (tiems) ku...

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankysis Rygoje, kur su Estijos, Latvijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais aptars NATO darbotvarkę, įskaitant pasirengimą viršūnių susitikimui Vilniuje. Per susitikimą G. Landsbergis, Urmas Reinsalu, Edgaras Rinkevičius ir Zbigniewas Rau taip pat kalbės, kaip stiprinti Lenkijos ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą dėl regiono saugumo, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Pasaulyje esant milžiniškam sistemų, kovojančių su dronais, poreikiui, Lietuva galėtų imtis šio verslo ir eiti į tarptautinę rinką, juolab, kad šalyje jau yra jų gamybos užuomazgų, sako Europos dronų asociacijos viceprezidentas.  Vidmantas Kairys, be kita ko, ragina Lietuvą pagalvoti ir apie bepiločių orlaivių testavimo poligonų ir žinių klasterių steigimą.

Baltijos šalių pasitraukimas iš posovietinės BRELL sistemos ir elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi būti įgyvendintas kuo greičiau, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė penktadienį Taline susitikęs su už energetiką atsakingais Latvijos ir Estijos ministrais. „Lietuva skiria visus išteklius ir deda visas pastangas, kad būtų įgyvendintas sinchronizavimo spartinimo planas.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę pakilo visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausi – Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę padidėjo nuo 1,509 euro iki 1,559 euro, Rygoje – nuo 1,654 iki 1,674 euro, Taline – nuo 1,759 iki 1,789 euro.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Taline dalyvaus trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą bei potencialias bendradarbiavimo galimybes šalims įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus, pranešė Energetikos ministerija.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog gegužę norima surengti Baltijos šalių premjerų ir pramonininkų atstovų susitikimą.  Ketvirtadienį susitikęs su premjere Ingrida Šimonyte V. Janulevičius teigė išgirdęs jos pritarimą, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bent kartą per metus susitiktų su verslo atstovais.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius su premjere Ingrida Šimonyte ketvirtadienį tikisi aptarti Baltijos šalių valdžios ir verslo bei asocijuotų struktūrų bendradarbiavimą.  „ Anksčiau būdavo labai, sakyčiau, pozityvus (bendradarbiavimas – BNS), kai Baltijos šalių premjerai susitikdavo, būdavo ir didžiausių verslo struktūrų susitikimai tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos“, – BNS teigė V. Janulevičius.

Rusijos gyventojai santykius su Lietuva, Latvija ir Estija laiko įtemptais, mano, kad Baltijos šalys yra priešiškos ir kelia grėsmę Rusijai, rodo Estijos Užsienio reikalų ministerijos užsakymu Maskvos sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centras“ atlikta apklausa. Paklausti apie Rusijos santykius su vakarinėmis kaimynėmis, respondentai teigiamai atsiliepė apie Baltarusiją, kuri surinko 1–2 balus skalėje nuo 1 iki 16, kur 1 reiškia geriausią, o 16 – blogiausią įvertinimą.

Europos Parlamente (EP) trečiadienį bus atidengta memorialinė lenta pažymėti prieš 40 metų priimtai rezoliucijai dėl paramos Baltijos valstybėms. Renginyje dalyvaus EP pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), vicepirmininkas Robertas Zilė iš Latvijos, Estijos europarlamentaras Riho Terras, Lietuvoje išrinktas EP narys Andrius Kubilius ir kiti, trečiadienį pranešė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lenkija ir Baltijos šalys pirmadienį išreiškė nepasitenkinimą Čekijos kandidato į prezidentus Andrejaus Babišo pareiškimu, kad, jei bus išrinktas, jis nesiųs karių padėti šioms šalims pagal NATO kolektyvinės gynybos nuostatą. Milijardierius, buvęs premjeras A. Babišas kandidatuoja į prezidento postą ir penktadienį bei šeštadienį antrajame rinkimų ture susikaus su buvusiu NATO generolu Petru Pavelu.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Labiausiai šis kainų indeksas išaugo Latvijoje, o kukliausiai – Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2021-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 20,7 proc., Latvijos – 28,8 proc., Estijos – 16,6 procento.

Klaipėdos uostas pagal krovą pirmauja Baltijos valstybėse septintus metus iš eilės. Anot Klaipėdos uosto direkcijos pranešimo, krova praėjusiais metais buvo 21 proc. kuklesnė nei 2021-aisiais – apytikriai 36 mln. tonų. Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai visuose šalies uostuose perkrauta 48,1 mln. tonų krovinių – 15,2 proc. daugiau nei užpernai. Vien tik Rygos uoste krova išaugo 9,4 proc. iki 23,5 mln. tonų, Ventspilio – 33,1 proc. iki 14,7 mln. tonų, Liepojos – 7,8 proc.