baltijos šalys

Baltijos regiono ekonomikų atsigavimas vis akivaizdesnis ir šiemet šios tendencijos dar labiau sustiprės. Antrojo 2010-ųjų metų pusmečio rezultatai parodė, kad ekonomikų atsigavimas pernai buvo spartesnis nei tikėtasi. Pagrindinės priežastys – įspūdingi eksporto rezultatai ir teigiamas atsargų pokytis. Vis tik vidutinio laikotarpio prognozių Baltijos šalims „Danske Bank“ analitikai iš esmės nepakeitė: 2011-2012 metais Lietuvos BVP turėtų didėti po 3,6 proc., Estijos – po 3,9 proc.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas mano, kad Švedijos kapitalas Baltijos šalims padėjo atsigauti po krizės. Carlo Bildto manymu, Latvija atsidūrė sudėtingesnėje padėtyje ne dėl Švedijos kapitalo, o dėl „Parex“ banko. „Jie turėjo vieną didelį banką ir iki šiol bando įveikti dėl jo kilusias problemas“, – pridūrė ministras. C. Bildtas taip pat pabrėžė manąs, kad Baltijos regiono šalys stulbinamai gerai susitvarkė su krize ir už tai nusipelno pagyrų.

Per pastaruosius kelis mėnesius žymiai sustiprėjus daugelio šalių rinkoms, didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių bankas „Nordea“ tikslina 2011 m. ekonomikos prognozę. Išsivysčiusių šalių ekonomika augs sparčiau nei buvo tikėtasi, tačiau Baltijos šalių augimas bus kur kas nuosaikesnis. „Baigiantis 2010 metams, ekonomikos situacija pasaulyje buvo žymiai geresnė, nei prognozuota.

„Apple" prekės ženklas per 2010 metus sustiprino savo pozicijas Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. „Apple" produkcija Baltijos šalyse prekiaujančios bendrovės „AVAD Baltic" vadovo Tomo Palšio teigimu, praėję metai šiame regione „Apple" buvo rekordiniai, teigiama bendrovės pranešime. Trijose Baltijos valstybėse buvo pasiekta 54,69 milijono litų apyvarta - šie rodikliai viršijo prognozes. Iš viso per 2010-uosius buvo parduota per 11 tūkst. „Mac" kompiuterių.

Jolanta Bivainytė paskirta bendrovės „Akropolis Group“  direktore ir valdybos pirmininke. J.Bivainytė laikinai eina ir bendrovės „VP Grupė“ direktorės pareigas. Bendrovė „Akropolis Group“  yra pirmaujantis prekybos centrų vystytojas Lietuvoje ir viena didžiausių šios srities įmonių Baltijos šalyse.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos finansų ministrai Ingrida Šimonytė, Andris Vilkas ir Jurgenas Ligis metiniame susitikime vieningai pritarė pozicijai, jog ekonomikos atsigavimas Baltijos šalyse vyksta sparčiau nei prognozuota, bei pripažino, kad tolesnis ūkio augimas labiausiai priklausys nuo pasaulio bei Europos Sąjungos ekonominės raidos.

Užpernai aukščiausiojo lygio vadovai Lietuvoje uždirbo 11 proc. daugiau nei bendras visų Baltijos šalių vadovų vidurkis. Pernai vadovai Lietuvoje vis dar uždirbo daugiausiai, tačiau jų atlyginimų pranašumas sumažėjo iki 5,9 proc. Latvijos vadovų atlyginimo lygis panašus kaip ir 2009 metais, 10,9 proc. mažesnis nei bendras šalių vidurkis, o Estijos situacija pasikeitė - vadovų atlyginimo lygis perkopė bendrą kaimyninių šalių vidurkį ir yra 1,3 proc. didesnis nei pernai.

Latvijoje žiebiasi dar vienas skandalas. Maždaug po dvejų ketverių metų ši valstybė nebegalės atsikratyti iš kitų Europos šalių atvykusių ir į šalies kaimynės darbo rinką ir apskritai kultūrą nenorinčių integruotis svetimšalių. Ne paslaptis, kad tai dažniausiai išeiviai iš musulmoniškųjų kraštų ar jų palikuoniai. Tai, kas gretimoje valstybėje įvardijama kaip ateitis, pas mus, Lietuvoje, jau seniausiai įteisinta.

Tyrimo, skirto nustatyti automobilių priežiūros įpročius skirtingose šalyse, duomenimis, Baltijos šalių vairuotojai savo automobiliais rūpinasi išties neblogai, tačiau jei vyrai vis dar dažnai atlieka profilaktinius patikrinimus patys, tai moterys dažniausiai pasitiki profesionalais. Tyrimą atliko „Chevrolet“ atstovai.

Slaptųjų tarnybų įtraukimas į politiką gąsdina žmones. Šnipai pokomunistinėse Rytų Europos valstybėse daro neproporcingai didelės įtakos valdymui, rašoma įtakingo britų savaitraščio ,,The Economist“ tinklaraštyje, skirtame Rytų Europos aktualijoms. Slaptųjų tarnybų įtaką Baltijos valstybėse parodė 2004 metais vykęs Lietuvos prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas, kuomet buvo įtariama, kad prezidentas bendradarbiavo su Rusijos saugumo tarnybomis.

Mūsų šalyje veikiantis vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank" nuo šiol į būsto paskolų palūkanų normų formulę įtraukė naują – Lietuvos rizikos – rodiklį. Bankininkai sako, kad daliai būsimų švedų banko klientų jis bus kaip išsigelbėjimo šiaudas. Anot ekonomikos ekspertų, formulės pakeitimas pirmiausia reikalingas turtingam bankui, kad tas dar labiau pasipinigautų.

Baltijos šalys turėtų siekti dar glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje, o Lietuva galėtų telkti visų Baltijos šalių pastangas plėtojant bendrus oro pajėgų, specialiųjų operacijų pajėgų ir energetinio saugumo projektus, siūlė Lietuvos krašto apsaugos ministrė susitikime su Estijos ir Latvijos kolegomis.

Kiekvienas – nuo individo iki valstybės – norėtų, kad jį gintų, globotų, juo rūpintųsi. Kilus tikrai ar menamai grėsmei, toks poreikis tik padidėja. Jį ypač išsiugdžiusios mažos tautos, jautrios kiekvienai neteisybei, agresijai ar net griežtesnei politiko frazei. Gal todėl, kad jos greičiau gali išnykti, asimiliuotis, susilieti su didesnėmis. Savisaugos dėsnis, toks dažnas gamtos pasaulyje, galioja ir tarpvalstybiniuose santykiuose.

Lapkričio pabaigoje 1000 litrų 95 benzino mažmeninėje prekyboje Lietuvoje kainavo 1180,1eurą (įskaitant mokesčius) ir tai yra auksčiausias rodiklis Baltijos šalyse. Latvijoje 1000 litrų benzino kainavo 1103,44 eurus. Tai yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Estijoje toks pats kiekis benzino kainavo 1122,8 еurus, remdamasi Europos Komisijos duomenimis praneša LETA.

Žiniasklaidos laisvė Baltijos valstybėse, o ypač Latvijoje, taip nykiai neatrodė daug metų. Gyvybinga ir kokybiška post-sovietinio periodo žiniasklaida po truputį silpsta dėl struktūrinių pokyčių pramonėje, ekonominiame cikle ir baimės, kurią sukelia galingų išorinių jėgų manipuliavimas . Štai, pavyzdžiui, latvišką dienraštį „Telegraf“, vieną iš geriausių rusų kalbos naujienų šaltinių Latvijoje. Ankščiau jis buvo vietinio verslininko nuosavybe, o dabar kam priklauso – neaišku.

Generalinis NATO sekretorius Andersas Fogh Rasmussenas pareiškė, kad nesiruošia komentuoti informacijos apie tai, kad NATO sukūrė karo planą tuo atveju, jei Rusija įsiveržtų į Baltijos šalis ir Lenkiją, praneša ITAR-TASS. F. Rasmussenas tik pasakė, kad NATO ruošiasi kurti realią strateginę partnerystę su Rusijos Federacija. Apie Baltijos šalių gynybos nuo galimos Rusijos agresijos planą tapo žinoma po „WikiLeaks“ slaptų dokumentų publikacijų.

JAV Atstovų Rūmai antradienį pritarė rezoliucijai, kurią teikė Džonas Šimkus, sveikinančiai „Baltijos šalis Lietuvą, Latviją ir Estiją 20-ųjų nepriklausomybės atkūrimo metinių proga“, informuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Rezoliucijos tekste teigiama, kad JAV Atstovų Rūmai sveikina Lietuvą, Latviją ir Estiją 20-ųjų nepriklausomybės metinių proga – prieš 20 metų minėtosios trys valstybės nustojo teisiškai priklausyti Sovietų Sąjungai.

Rusija paskelbė, kad primygtinai siūlys NATO peržiūrėti naujai atskleistą planą ginti Baltijos šalis nuo karinių atakų. Jos tvirtinimu, aljansui nedovanotina Rusiją traktuoti kaip tariamą agresorių, praneša „The Wall Steet Journal“. Dmitrijus Rogozinas, Rusijos atstovas NATO, Rusijos naujienų agentūroms pranešė, kad per 2002 metais įkurtos NATO-Rusijos Tarybos susitikimą Briuselyje jis iškels šią problemą.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai Vakaruose pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos parengė slaptus karinius dokumentus, kuriuose nurodoma, kaip ketinama apginti labiausiai pažeidžiamas Rytų Europos valstybes nuo galimų grėsmių iš Rusijos, teigiama „WikiLeaks“ paviešintuose slaptuose dokumentuose. „The Guardian“ skelbia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir NATO šių metų pradžioje parengė Baltijos šalių gynybos nuo Rusijos planą.

Susimąstyti verčiančioje prognozėje Europos politinės analizės centro analitikas Edwardas Lucasas  iki 2020 metų skelbia akivaizdų Rusijos nuosmukį. Tuo tarpu Centrinė Europa, jo teigimu, sulauks pakilimo, o trys Baltijos šalys pralenks lėtas ir skolose įklimpusias Pietų Europos ekonomikas. Kaip atrodys Centrinė Europa 2020 metais? NATO bus silpnesnė. Karas Afganistane buvo didžiausias sąjungininkų išbandymas.

Viena didžiausių Šiaurės Europos informacinių technologijų bendrovių „Tieto“ stiprina savo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir sieks tapti pirmaujančia IT paslaugų bendrove visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje kompanija koncentruosis į aukštą pridėtinę vertę kuriančias paslaugas, skirtas vietos klientams, teigiama bendrovės pranešime. Pasak bendrovės atstovų, šiuo metu „Tieto“ biuruose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba daugiau nei 950 žmonių.

Šį penktadienį, gruodžio 3 d. 21.05 val. Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) žiūrovai išvys Baltijos šalių rinktinės triumfą viename seniausių ir populiariausių PBK projektų „Linksmųjų ir išradingųjų klubas“ (LIK). Lapkričio 20 d. Maskvoje vykusiame tarptautinio LIK žaidimo filmavime pirmąją vietą iškovojo Baltijos šalių rinktinė LIK „Sodružestvo“, nurungusi 10 varžovų iš kitų valstybių. Antroji vieta atiteko Azerbaidžiano, o trečioji – Ukrainos komandai.

Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ nustatė Europos Sąjungos nusikalstamumo lygį. Pirmajame trejetuke atsidūrė Lietuva, Estija ir Latvija. „Eurostat“ suskaičiavo registruotų žmogžudysčių skaičių Europos Sąjungoje. Pasirodo, kad daugiausia jų – Lietuvoje: 100 tūkstančių gyventojų tenka 8,76 tokių nusikaltimų. Kiek geresnė situacija yra Estijoje ir Latvijoje. Ten „žudikiškas“ lygis siekia 6,6 ir 6,2, rašo dv.ee. Skaičiai dar įspūdingesi, kai juos lygina su europiniais rodikliais.

SEB ir „Swedbank“ atstovai nesutinka su Švedijos finansų ministru, kuris vakar pareiškė, kad Švediją ištiks Airijos likimas, jei bankai ir toliau taip aktyviai dalins kreditus. „Tai būtina sustabdyti! Bankinis sektorius 3,5 karto didesnis nei šalies BVP. Airijoje jis yra 5 kartus didesnis, Islandijoje - 7 kartus. Mes judame ta pačia kryptimi“, - pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos dviračių sporto federacijų atstovai pirmadienį Vilniuje pristatė kitais metais vyksiančių daugiadienių dviračių varžybų „Baltic chain tour“ projektą. „Tai puiki idėja“, – tikino vienas geriausių Lietuvos dviratininkų Ignatas Konovalovas.

Lietuvą, siekiančią ištrūkti iš posovietinės erdvės ir integruotis į Vakarų energetines sistemas, palaiko tiek Europos Komisija, tiek JAV administracija. Tokie aiškūs signalai šią savaitę pasiekė Vilnių, praneša Energetikos ministerija. Trečiadienį Europos Komisija paskelbė, kad svarbiausi Lietuvos energetikos projektai yra tarp ES prioritetų.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

„Swdbank“ prezidentas Michaelis Wolfas teigia, kad Baltijos šalių augimo tendencijos tapo pagrindine bankų akcijų vertės augimo priežastimi. Praėjusį ketvirtį „Swedbank“ pelnas Baltijos šalyse pasiekė 531 mln. Švedijos kronų, ir tai buvo pirmasis pelnas nuo 2008 metų. Ši žinia turėjo didelę įtaką banko akcijų vertei – nuo praėjusių metų kovo 1 dienos „Swedbank“ akcijų vertė išaugo 360 proc. , rašo švedų ekonominis leidinys „Dagens Industri“. Tuo tarpu SEB banko akcijų vertė pakilo 180 proc.

„Financial Times“ teigia, kad Baltijos valstybių ekonomikos vėl ima augti po gilaus nuosmukio, o tai teikia vilties kitoms krizės ištiktoms šalims. Estijos ekonomika išsiplėtė daugiau negu tikėtasi 4,7 proc. trečiame ketvirtyje, remiantis oficialia informacija, paskelbta ketvirtadienį, pažymint, kad tai buvo sparčiausias metinis augimas beveik trejus metus, praneša „Financial Times“. Latvija antradienį pranešė, kas jos ekonomika išaugo 2,7 proc.

Lapkričio 9–10 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Osle (Norvegija) dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime, kuriame bus aptariamos Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje stiprinimo iniciatyvos, dalijamasi nuomonėmis Afganistano, artėjančio NATO šalių ir vyriausybių vadovų susitikimo Lisabonoje klausimais.

Apginamumo planai numato, ką Aljansas darytų, užpuolus Baltijos šalis, ir yra slapti, juo labiau, kad Rusiją gali suerzinti jos laikymas grėsme. Jų karinis įsigaliojimas užtruko, ir ekspertai teigia, kad nors planai Baltijos šalis turėtų užtikrinti dėl Aljanso paramos, joms dar teks daryti namų darbus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. NATO apginamumo planus turėjo tik Norvegija, Lenkija, Turkija ir Graikija.

Po kelių sunkių metų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje pasibaigė krizė ir prasidėjo ekonomikos augimas. „Nordea Markets“ vyresniojo analitiko Andrio Strazds nuomone, tai, kad Estija jau netrukus taps euro zonos nare, rodo, kad Baltijos šalims prasidėjo nauja era. „Nordea Markets“ trijų ketvirčių makroekonominės apžvalgos „Economic Outlook“ duomenimis, eksportas buvo svarbiausias regiono ekonomikos atsigavimo elementas. Tuo tarpu šalių vidaus ekonomikų plėtra gerokai skiriasi.

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių bei Jungtinės Karalystės premjerai ateinančių metų sausio 19–20 dienomis susitiks Londone ir aptars inovatyvaus bendradarbiavimo perspektyvas. Be ministrų pirmininkų, susitikime dalyvaus verslo atstovai bei politikos lyderiai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos bei Estijos. Forumo dalyviai diskutuos, kaip ekonominio sunkmečio metu Šiaurės Europoje skatinti gerovę bei lygybę.

Laikas nustoti be saiko taupyti. Tokį raginimą „Lietuvos rytas" išgirdo iš ekonomisto Anderso Aslundo. Jis tikina, kad Lietuvai blogiausia – jau praeityje. „Niekas nepamirštama greičiau nei sėkmė", – Petersono ekonomikos institute Vašingtone pareiškė A.Aslundas, pristatydamas naująją ekonomikos studiją „Paskutiniai bus pirmi". Taip drąsiai knygą apie sunkmetį Rytų Europoje pavadino A.Aslundas. Šis ekonomikos ekspertas iš Švedijos, dirbantis JAV, visada garsėjo savo ginčytinais pareiškimais.

Švedijos kreditoriui „Swedbank“ didžiausio banko Baltijos šalyse titulas buvo tarsi paguodos prizas, rašo „Financial Times“. Prasidėjus finansinei krizei smarkiai išaugo kompanijos įsiskolinimai, o jos akcijų vertė sumažėjo per pusę, iš dalies dėl kompanijos buvimo šiame regione. Tačiau ketvirtadienį pristatyti kompanijos ketvirčio rezultatai yra neblogas ženklas, rodantis, jog Baltijos šalys gali būti ne tik našta.

Lenkų investuotojai nusivylė Baltijos šalimis, todėl ketina gręžtis į Rusijos rinką. Apie tai viešai prabilo lenkų ambasadorius Lietuvoje Jerzy Marekas Nowakowskis. Ambasadorius neneigė, kad už gerą kainą lenkų “PKN Orlen" parduotų jiems priklausantį naftos kompleksą “Orlen Lietuva", rašo rosbalt.ru. “Jei tik rusų koncernas “Gazprom" arba koks nors kitas investuotojas pasiūlytų gerą kainą, mes pasiruošę parduoti Mažeikių naftos įmonę.

Didžiausia antivirusinių programų gamintoja Europoje „Kaspersky Lab" pranešė Rygoje atidariusi oficialią atstovybę. Tarp pagrindinių jos uždavinių – stiprinti ir populiarinti prekinį ženklą Baltijos šalyse bei koordinuoti ir palaikyti „Kaspersky Lab" partnerių regione veiklą, sakoma pranešime.

Pirmą kartą išrinktos produktyviausios bendrovės Baltijos šalyse. Tarptautinė tyrimų bendrovė ,,Profiles International“ skelbia, kad pagal bendrą produktyviausių įmonių skaičių Lietuva ir Latvija turi po 11 sričių lyderių, Estijoje veikia 7 savo srityse produktyviausiomis pripažintos bendrovės.

Iš trijų Baltijos šalių, kurios dažnai pasaulyje vertinamos kaip vienas regionas, optimistiškiausiai į ateitį žiūri estai. Lietuviai išlieka mažiausiai prasiskolinę, o latviai, nors ir susiduria su mažėjančių pajamų problema, jau drąsiau leidžia pinigus. SEB banko ekspertų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje teigiama, kad estai tikisi per artimiausius 12 mėnesių sulaukti gerų naujienų darbo rinkoje ir pamatyti aiškų pagerėjimą šalies ekonomikoje.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bendrame pareiškime penktadienį pažymėjo, kad visose trijose Baltijos valstybėse fiksuoti ekonomikos ir finansų stabilizavimo ženklai. Taip pat pabrėžta tolesnė struktūrinių reformų bei griežta biudžeto konsolidavimo ir taupymo priemonių tęstinumo svarba.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton svarsto galimybę apsilankyti Baltijos šalyse. Tai per ketvirtadienį vykusį susitikimą su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais Niujorke patvirtino JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas. Archyvo nuotrauka Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton svarsto galimybę apsilankyti Baltijos šalyse.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį vienos dienos darbo vizito vyksta į Rygą, kur dalyvaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikime ir pasisakys Latvijos sostinėje vykstančioje kasmetėje saugumo konferencijoje.

Penktadienį ir šį savaitgalį vyriausybės vadovas Andrius Kubilius paaukojo pramogoms Estijoje. Pas kaimynus premjeras išsiruošė su žmona Rasa. Premjero kortežas vakar per Latviją nurūko į Estijos ministrų kabineto vadovo Andruso Ansipo gimtąjį miestą Tartu. Čia planuojamas A. Kubiliaus, A. Ansipo ir Latvijos Vyriausybės vadovo Valdžio Dombrovskio darbo susitikimas. Tiesa, viešnagės programoje rašoma, kad penktadienį apsistojęs prabangiame Tartu viešbutyje „St.

Atsigaunant Baltijos šalims, vėl auga Švedijos bankai Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus.

Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus. 52 narių „Bloomberg“ Europos bankų grupė ir Finansinių paslaugų indeksas rodo 132 procentų „Swedbank“ augimą.

Pirmadienį Strasbūre pradėdamas Europos Parlamento plenarinę sesiją, jo pirmininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek) priminė, jog prieš 70 metų Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos Raudonosios armijos ir neteisėtai prijungtos prie Tarybų Sąjungos. Parlamento vadovas pridūrė, jog EP buvo pirmoji tarptautinė organizacija, 1983 m. pasmerkusi Baltijos šalių okupaciją ir pabrėžusi, jog dauguma Europos šalių bei JAV jos niekada nepripažino.

Taline penktadienį vykusiame tradiciniame Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis supažindino kolegas su Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) 2011 metais prioritetais ir aptarė Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai rezultatus.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių bankų grupės „Nordea" analitikai, apžvelgę pirmąjį šių metų pusmetį, teigia, kad Baltijos šalims reikėtų susikoncentruoti į gyvenimą po recesijos. Jie nepakeitė ekonomikos prognozių ir Lietuvai vis dar tikisi 0,5 proc. BVP augimo šiais ir 3 proc. - ateinančiais metais. „Nordea Markets" teigimu, dabar Baltijos šalims atėjo metas žvelgti globaliau ir dairytis, kas vyksta aplinkinėse rinkose, bei koncentruotis į eksportą.

Praėjusį ketvirtadienį, kitą  dieną po Vilniuje įvykusio Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvyriausybinės dvišalio bendradarbiavimo komisijos posėdžio, buvo žengtas dar vienas žingsnis - Tallinne įvyko trijų Baltijos valstybių parlamentų ryšių su Azerbaidžanu grupių ir Azerbaidžano Milimedžlio (parlamento) atstovų darbinis susitikimas. Šis renginys buvo skirtas Europos Sąjungos valstybių ir Azerbaidžano parlamentų bendradarbiavimo vystymui.