baltijos jūra

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų vidinių jūrų pasaulyje. Prie šios taršos gana stipriai prisideda ne tik pramonė, bet ir mes visi, mat nemaža dalis teršalų atkeliauja tiesiai iš namų ūkių. Todėl norėdami atkreipti dėmesį į pajūrio taršos problemą, liepos 9–12 d. ir liepos 16–18 d. ledai „BALTIJA“ inicijuoja nedidelę švarinimo akciją Palangos Birutės parko paplūdimyje, kurios metu kvies poilsiautojus surinkti prie jūros ir kopose rastas šiukšles.

Nors pajūryje dirbantys gelbėtojai įspėja, kad Baltijos jūra labai pavojinga ir joje maudytis tikrai nėra saugu, kai kurie žmonės, kankinami Lietuvoje vyraujančių karščių, į šiuos įspėjus numoja ranka. Laimė, kad yra tokių žmonių kaip Vytautas Eidukevičius, kuris pamatęs skęstančią moterį iškart puolė į pagalbą. Įspėjo mergaitės V. Eidukevičius pasakoja, kad leido laiką netoli kranto, kai dvi mergaitės jam pasakė, jog viena senyvo amžiaus moteris nuėjo maudytis ir jau ilgą laiką nesugrįžta.

Vasara – tai puikus metas praleisti daugiau laiko gamtoje. Tačiau reikėtų išlikti budriems, kadangi padidėja tikimybė užsikrėsti kai kuriomis infekcinėmis ligomis. ULAC specialistės Joana Korabliovienė ir Aušra Bartulienė papasakos apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti vasaros metu.

Įsibėgėjant vasaros sezonui nemaža dalis tautiečių traukią prie jūros, tačiau šios vasaros pradžia jau paženklinta nelaimingais atsitikimais ir mirtimis Baltijos jūroje. BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame aiškina, kaip reikia elgtis, jei jūros bangos pradeda traukti gilyn. Plaukikas–gelbėtojas parodė, ką daryti, kai patenkate į jūroje esančią duobę. „Šiandien bangavimas, tačiau žmonės atrodo, kad nedidelis.

Kraupi nelaimė Smiltynėje, kurios metu nuskendo moteris, gelbėdama savo vaikus, privertė sunerimti gelbėtojus. Kur ir kaip plaukioti saugu ir galima? Į klausimus tv3.lt portalui atsakė profesionalus banglentininkas Andrej Ispodnikov. 20 metų patirtį turintis banglentininkas savo „Facebook“ paskyroje neseniai skelbė vaizdo įrašą, kaip išplaukti iš jūros, jei srovė jus neša tiesiai į atvirus vandenis.

Į pajūrį vykstame atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbų, pasikaitinti saulėje ir, žinoma, pasimaudyti Baltijos jūroje. Tačiau, kol mes ilsimės, gelbėtojai dirba išsijuosę. Jiems tai ne pramogų vieta, o pavojinga zona, kurios grėsmių dažnai neįvertiname.

Įsibėgėjus vasaros sezonui ir prasidėjus karštiems orams daugelis Lietuvos gyventojų patraukia Baltijos jūros link. Tačiau mėgaudamiesi atostogomis turėtume nepamiršti, kad taip, kaip saugomės nuo svilinančios vasaros saulės, reikia saugotis ir pavojų, tykančių vandenyje.

Šeštadienį Palangoje – tikras poilsiautojų antplūdis. Kaitinant saulei paplūdimyje sunku rasti vietos prigulti, o kavinėse tiek daug žmonių, kad laisvas vos vienas kitas staliukas. Palangoje verda gyvenimas – pirmąjį vasaros savaitgalį poilsiautojai suplūdo į pajūrį. Žmonių pilna visur – ir paplūdimyje, ir kavinėse, ir gatvėse, vos yra vietos prasilenkti.

Retas galėtų ginčytis, kad kone geriausios lauktuvės iš pajūrio yra žuvis. Dažnam jos nusipirkti ir paragauti atvykus prie jūros tampa neatsiejama kelionės dalimi. Tačiau Palangos žuvies pardavėjai pripažįsta – iš Baltijos jūros pagautos žuvies pajūryje įsigyti gali ir nepavykti. Didžioji dalis žuvies čia atkeliauja iš tokių tolimų šalių kaip Čilė ar Argentina. O už vieną žuvį poilsiautojai nepagaili ir 40 eurų. Nuėjus į Basanavičiaus gatvę Palangoje raibsta akys.

Šylant oras prie jūros plūsta ne tik poilsiautojai. Baltijos bangas bei smėlį pamėgo ir bebrai. Atėję prie vandens šie graužikai lyg niekur nieko nusiprausia ir patraukia savais keliais. Tokius neįprastus vaizdus fiksuojančius klaipėdiečius medžiotojai įspėja – norintys geresnio kadro ar nuotraukos gali likti ir be pirštų. Besiprausiantį bebrą išvydo pajūriu išėjusi pasivaikščioti klaipėdietė Deivyda. Mergina iš pradžių nesuprato koks tai gyvūnas ir ką jis ten daro: „Buvo toks rūkas.

Žvejai prie Palangos iš jūros ištraukė retą viešnią prie mūsų krantų – keturūsę vėgėlę. Kaip gilius ir tamsius tropinius vandenis mėgstanti žuvis atsidūrė Baltijoje – mokslininkams vis dar paslaptis. Tiesa, jie labai dėkingi žvejams, kurie vėgėlę atidavė tyrimams, o ne išrūkė kaip iš pradžių buvo sumanę. Klaipėdos universiteto mokslininkas iš šaldiklio atneša ypač retą žuvį mūsų krantams. Jo rankose – keturūsė vėgėlė.

Baltijos bangos į paplūdimį išmetė pirmą šiais metais gyvą, tačiau stipriai sužeistą ruonių mažylį. Iš Šventosios į Klaipėdą jį atsigabeno gyvūnų gelbėtojai, o iš jų prieglaudos jauniklis į Jūrų muziejų keliavo TV3 komandos mašina.  Šventosios paplūdimyje akimis mirksi gyvas ruonio mažylis. Jį čia aptiko grynu oru išėjusi pasivaikščioti porelė. Ruonio kailyje raudonuoja kraujo žymės. Dar daugiau sužeidimų aptinka jį parsivežę gyvūnų globėjai.

Per gruodį įvykusį incidentą Būtingės terminale, kai į Baltijos jūrą išsiliejo naftos, aplinkai padaryta beveik 152 tūkst. eurų žala, tačiau ši suma dar gali būti tikslinama. Tai penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), atlikęs „Orlen Lietuvos“ valdomo Būtingės terminalo patikrinimą. Anot departamento, į Baltijos jūrą išsiliejo 2,8 tonos naftos. „Visa medžiaga perduota Klaipėdos prokuratūrai, tyrimas dar neužbaigtas.

Seimo nariai nori suteikti žmonėms galimybę kremuotų artimųjų pelenus barstyti jūroje arba upėse. Dabar tai draudžiama, tačiau dalis gyventojų aukščiau įstatymo raidės kelia artimųjų paskutinį norą ir pelenus išbarsto tam neskirtoje vietoje. Tokiam siūlymam netrūksta prieštaraujančių tarp Seimo narių ar katalikų bažnyčioje. Pagal dabar galiojančius įstatymus, žmonių pelenus su urna būtina palaidoti kapo duobėje ar specialiame kolumbariume.

Nuo pat Rusnės miestelio iki Jurbarko Nemuno pakrantėje laimę bando meškeriotojai. Vyrai ir moterys iš visos Lietuvos čia paromis laukia, kol ant jų meškerių užkibs delikatesu vadinama žuvis vėgėlė. Atšalus orui vėgėlės Nemunu keliauja neršti, tad dabar pats jų kibimo metas. Tiesa, šią atsargią žuvį ištraukti pavyksta ne kiekvienam. Naktis, liepsnoja laužas, o virš jo pamauti ant šakelės čirška lašiniai. Tačiau du vyrai ne iškylauti atvyko.

Lietuvai ketinant Baltijos jūroje statyti vėjo jėgaines, Vyriausybė trečiadienį atvėrė kelią Klaipėdos uoste kurtis jų gamybos, surinkimo bei sandėliavimo įmonėms. Kartu bus sudarytos sąlygos plėstis laivų statybos ir remonto įmonėms – jų plėtrą dabar stabdo pasenusios krantinės, kurių uostas negali atnaujinti dėl per mažo investicijų pelningumo.

Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas griežtės – kitąmet bus leidžiama 70 proc. mažesnė rytinių menkių priegauda, daugiau nei trečdaliu mažės strimelių žvejybos kvota, tačiau šprotų ir lašišų kvota kiek didės.  Tai pirmadienį vakare sutarta Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

Trečiadienio vakarą virš Baltijos jūros ties Palanga susiformavo viesulas. Retą gamtos reiškinį užfiksavo netoli jo buvę gyventojai. Vandens viesulas, kaip rašoma orų entuziastus vienijančioje „Facebook“ grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ susiformavo netoli Palangos. Liudininkai pasakoja, kad netrukus už didžiojo viesulo susiformavo dar vienas, tik mažesnis. „Kaip spaliui tikrai įspūdinga jau nekalbant apie kelintą dieną besitęsiančias perkūnijas“, – rašoma grupėje.

Baltijos jūra jau seniai laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, o mokslininkai jau fiksuoja net pasikeitusį žuvų elgesį vandenyje. Lietuva, kartu su dar 7 Baltijos jūros regiono valstybėmis, įsipareigojo mažinti jūros teršimą, o nauji reikalavimai dėl to slėgs verslininkus, žvejus ir net ūkininkus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuvai tai gali kainuoti šimtus milijonų eurų, o visoms Baltijos jūros šalims – milijardus.

Aštuoni Baltijos regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pirmadienį pasižadėjo didinti pastangas siekiant mažinti taršą Baltijos jūroje. Keli pagrindiniai tikslai – jūros išteklių eikvojimo mažinimas, tvarios žvejybos skatinimas ir plastiko direktyvos įgyvendinimas. Pirmadienį vyko Europos Komisijos (EK) nario Virginijaus Sinkevičiaus inicijuota konferencija „Mūsų Baltija“ (angl.

Po pusmetį trukusio slaugymo į Baltijos bangas Lietuvos jūrų muziejus išleidžia rekordinį skaičių ruoniukų. Jie čia pateko į krantą išmesti bangų. Tik gimęs toks žinduolis sveria apie 14 kilogramų, o vienas išgelbėtųjų svėrė vos dešimt. Nors į laisvę išleidžiami ruoniai atrodo žaviai, mokslininkai per daug nesidžiaugia – nusilpusių žinduolių kasmet vis daugiau. Lietuvos jūrų muziejuje išleistuvės. Vienas su kitu atsisveikina čia gerą pusmetį praleidę mažieji ruoniukai.

Šiais metais Baltijos pajūryje atostogaujantys lietuviai pastebėjo, kad pakrantėje dažnai galima sutikti plaukiojančias medūzas. Internete greitai pradėjo sklisti gąsdinimai ir įvairios nuomonės, ką daryti jas sutikus. Profesionalus egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas, dar geriau žinomas Džiunglių Žmogumi, Gerardas Paškevičius paaiškino, ar šios medūzos gali pakenkti poilsiautojų sveikatai.

Švedija Baltijos jūroje susekė Rusijos povandeninį laivą, neįprastą mūsų vandenims. Didžiulis „Antei“ klasės povandeninis laivas yra pritaikytas vandenynams ir, ekspertų teigimu, tokio dydžio jūrose, kaip Baltijos, paprastai nėra naudojami. Tokio tipo povandeniniam laivui patyrus avariją grėstų milžiniška ekologinė katastrofa.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai praneša, kad liepos 29 d. apie 12.58 val. gautas pranešimas, kad Juodkrantėje, Baltijos jūroje skęsta žmogus. Medikai konstatavo iš vandens ištraukto, 1956 m. gimusio Vokietijos piliečio mirtį. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Energetikos ministerija skelbia,kad jūroje ketinama įsikinkyti vėją ir įrengti dešimtis vėjo jėgainių. O vėjo energetikų asociacija atšauna, kad tokį parką Lietuva galėjo pasistatyti jau seniausiai ir kur kas anksčiau apsirūpinti elektra. Tiesa, Baltijos jūroje paukščių populiacijas tyrinėjantys mokslininkai tvirtina, kad vėjo elektrinės gali pridaryti ir žalos – migruojantys žus nuo jėgainių sparnų, o vandens paukščiai praras savo buveines.

Smiltynės paplūdimius nusėjo negyvi masyvūs vabzdžiai. Net septynių kilometrų ruože gulintys vabalai vieniems poilsiautojams kelia šleikštulį, o kiti tai vadina natūraliu gamtos procesu. Tai patvirtina ir gamtininkai. Ieškodami poros, grambuoliais vadinami vabzdžiai ima skraidžioti, pajūrio vėjai juos nuneša į Baltiją, kur šie žūva, o bangos juos parneša atgal į pliažus. Gamtininko Gedimino Gražulevičiaus rankose yra sauja negyvų vabzdžių.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Liepos 1 dieną NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino Rusijos karinį kuro papildymo orlaivį IL-78, skridusį iš Karaliaučiaus srities į Rusijos žemyninę dalį.

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Klaipėdoje apsilankę už aplinkosaugą atsakingi politikai žada, jog situacija pasikeis. Esą susivienys net aštuonių šalių, kurių krantus skalauja Baltija, atstovai ir jūrą ims švarinti. Griežtų patikrinimų neišvengs ir ūkininkai. Vis dėlto, į tokius planus skeptiškai žiūri ne tik visuomenė, bet ir mokslininkai.

Audringas vėjas ir perkūnija – su tokiomis sąlygomis Baltijos jūroje pastarosiomis dienomis susiduria prestižinės Rygos įlankos regatos dalyviai, tarp kurių yra ir mūsų atstovai – „Extreme Itella TV3“ komanda. Kviečiame iš arčiau pasižiūrėti kokiomis sąlygomis Latvijos ir Estijos jūriniuose vandenyse tenka kovoti buriuotojams. Tuo metu, kai didžioji Lietuvos dalis leipsta karščiuose, Rygos įlankos regatos dalyvius vėsina kardinaliai kitokios oro sąlygos.

Retas svečias Klaipėdoje: draugišku vizitu čia vieši Vokietijos karinio laivyno povandeninis laivas. Tiesa, uostamiesčio gyventojams ir svečiams juo pasigrožėti neteks – laivas prišvartuotas uždaroje teritorijoje, o koronavirusu užsikrėsti bijantys vokiečiai žmonių arti neprileis.  Pro Klaipėdos uosto vartus didingai įplaukia Vokietijos karinis povandeninis laivas. Išsirikiavusi įgula sveikina uostamiestį. Tačiau lyja, ant molo žmonių nėra tad svečių niekas nemato.

Baltijos jūroje ties Smiltyne žmonėms uždraudė maudytis, nes pustrečio karto padidėjęs paplūdimio vandens užterštumas. Smiltynėje jau iškeltos raudonos vėliavos ir perspėja gyventojus nebristi į jūrą, nes vanduo neatitinka higienos normų. „Klaipėdos paplūdimių” direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki teigia, jog jį nustebino, kad tyrimai buvo identiški prie Naujosios ir prie Senosios perkėlų.

Penktadienio rytą „Klaipėdos paplūdimiai“ paskelbė žinią, kad nuo šiol draudžiama maudytis Baltijos jūroje ties Smiltyne. Paaiškėjo, kad paplūdimių vanduo neatitinka higienos normų. „Informuojame, kad Smiltynės paplūdimių vanduo neatitinka higienos normų reikalavimų. Smiltynės paplūdimiuose maudytis DRAUDŽIAMA“, – rašoma „Facebook“ paskyroje. Taip pat užsiminta ir apie kitas maudymosi vietas. Melnragės-Girulių paplūdimiuose jokie draudimai nepaskelbti.

Baltijos jūroje pirmadienį pasklidę teršalai yra nepavojingi, baudos dėl to nebus, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Baudos nebus, nes nebuvo pažeidimo, o teršalai nepavojingos kategorijos ir patys visiškai išsiskaido“, – BNS sakė jo atstovė spaudai Jurgita Jasiūnienė. Departamento teigimu, Latvijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį patikrino tanklaivį „ION M“ – patikrinti talpų apžiūros protokolai po laivo iškrovimo bei laivo skystųjų krovinių registracijos žurnalo išrašai.

Aplinkos apsaugos departamentas pirmadienį pranešė atliekantis patikrinimą dėl Baltijos jūroje užfiksuotos taršos. Aplinkosaugininkai teigia, kad apie taršą pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos. Anot departamento, apie 56 kilometrai nuo kranto iš Latvijos vandenų į Lietuvos vandenis įplaukęs tanklaivis „ION M“ paliko paskui save teršalų dėmę, kurios trečdalis – Lietuvos vandenyse. Užfiksuotų teršalų dėmės dydis siekė apie penkis kvadratinius kilometrus.

NATO „Baltops 2020" pratybos Baltijos jūroje, pradėtos sekmadienį, jau lydi Rusijos politikų komentarai ir skundai. Rusijos Dūmos atstovų teigimu, tai yra „antirusiški manevrai“, kurie sulauks „atitinkamo atsako“. Ekspertai pažymėjo, kad yra svarbu rengti pratybas net ir šiuo, koronaviruso pandemijos, metu, kad „Baltijos jūra nebūtų laikoma kieno nors vidiniu kiemu“.  Mokymuose, kurie vyks iki birželio 16-osios, dalyvauja apie 3 tūkst.

Rusija pradėjo savo naujojo strateginio atominio povandeninio laivo „Kniaz Vladimir“, apginkluoto tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis, bandymus Baltojoje jūroje, šeštadienį pranešė Šiaurės laivynas. „Naujasis strateginės paskirties raketinis povandeninis kreiseris „Kniaz Vladimir“, vykdantis kontrolines užduotis prieš įtraukiant į Šiaurės laivyno kovinę sudėtį, Baltojoje jūroje pradėjo povandeninius bandymus“, – sakoma laivyno spaudos tarnybos pranešime.

Šylant klimatui mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos pasaulyje nebeliks nė pusės smėlėtų krantų – juos pasiglemš vanduo. Ne išimtis ir Baltijos jūra. Lietuvos pliažai po truputį nyksta, tad specialistai griebiasi visų įmanomų priemonių šį procesą bent pristabdyti. Štai Palangoje paplūdimį smėliu pildo plaukiojanti žemsiurbė. Tiesa, kurorto komunalininkai bijo, kad nespės Palangos pliažo paruošti vasaros sezonui.

Kuršių nerijoje esantis Juodkrantės miestelis skendi tamsiuose debesyse. Uodų trūklių čia devynios galybės. Vietiniai bei poilsiautojai spjaudosi, o gamtininkai aiškina, kad šiuo metu žmonės dalyvauja trūklių vestuvių šokyje. Šis truks tik kelias dienas, o tada visi vabzdžiai žus. Maža to, dėl užplūdusių vabzdžių kalti patys žmonės. Jie, žinoma, nekanda, tačiau lenda į akis. Gerai, kad yra kaukė. Vis tik karantinas davė savo. Savaitgalį šių vabzdžių Kuršių nerijoje buvo dar daugiau.

Jau nuo šiandien, balandžio 28 d., vėl galima lankytis Olando Kepurėje. Panaikinti draudimą nuspręsta Vyriausybei švelninant karantino sąlygas. Nuo šios savaitės žmonės jau gali lankytis bibliotekose, sporto aikštynuose, vaikščioti pažintiniais takais, todėl nuspręsta to nebedrausti ir Olando Kepurėje. Tačiau lankytojams primenama, kad reikalavimas laikytis būtinųjų saugumo priemonių – išlieka, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdos uostas greitai turės naują vadovą, tačiau maištas dėl jo kyla kandidatui dar net nepradėjus eiti pareigų. Susisiekimo ministerijos konkursą laimėjo buvęs ilgametis uosto darbuotojas Algis Latakas – tas pats, kuris kartu su pirmtaku Arvydu Vaitkumi vos prieš metus buvo valstiečių sąrašo kandidatas į Klaipėdos tarybą. Seimo opozicija tvirtina, kad valstiečiai į svarbų ir šiltą postą įsisodino savą žmogų.

Paplūdimyje šalia Palangos žmonės rado bejėgį, tačiau gyvą ruoniuką. Saugojo jį, kol atvyko gyvūnų globėjai, o šie žinduolį nugabeno į Lietuvos jūrų muziejų. Čia ruoniukas prisijungė prie jau devynių šiemet Baltijos bangų išmestų savo likimo brolių ir sesių. Kaip žinduolis buvo gelbėjamas ir kokią kelionę patyrė? Baltijos jūros pakrantėje Palangoje kepurnėjasi mažas ir išsigandęs ruoniukas. Į krantą jį išmetė bangos.

Jau artimiausiu metu viename populiariausių Lietuvos vasaros kurortų vaizdas gali pasikeisti iš esmės. Visuomenės poreikiams planuojama paimti 260 poilsio namelių ir poilsinių. Šį klausimą artimiausiame pasitarime, kuris numatytas trečiadienį, ketina svarstyti Vyriausybė.

Puikus oras Lietuvos pajūryje į Baltiją suginė dešimtis profesionalių gintaro ieškotojų. Tiesa, apie savo laimikį jie nepasakoja – bijo konkurencijos. O štai eiliniai miestiečiai per kelias minutes prirenka saujas smulkaus Baltijos aukso. Kur nukeliauja jūroje sugautas gintaras bei kiek iš to galima uždirbti? Baltijos jūroje iki juosmens į vandenį subridę vyrai ir moterys graibštais gaudo gintarą. Lietuvos pajūryje pučia pietvakarių vėjas, šviečia saulė ir yra šilta.

Baltijos jūra ir Kuršių marios – labai užterštos ir be „Grigeo“ teršalų. Vandenyje, kur žvejojame ir vasaromis maudomės, saugias normas daugybę kartų viršija sunkieji metalai, įvairiausių vaistų likučiai, plastikas ir galybė kitų chemikalų. Aplinkos ministerija tik skėsčioja rankomis – išvalyti visoje Lietuvoje į vandenį leidžiamus teršalus esą yra nebeįmanoma. Baltijos bangos Klaipėdoje tik iš tolo gali atrodyti skaidrios ir tyros.

Didžioji dalis teršalų, kuriuos į Kuršių marias galimai leido medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“, dėl vyraujančių srovių turėjo patekti į Baltijos jūrą, teigia Neringos meras. Pasak Dariaus Jasaičio, mariose galėjo likti ne daugiau kaip penktadalis teršalų. „80 proc. ir daugiau srovės iš Kuršių marių yra į Baltijos jūrą, kuri yra didesnis vandens telkinys, todėl ir teršalai pasiskirstys daugiau.

Lietuvos žvejai grasina supjaustyti savo laivus. Laikinai apribojusi menkių žvejybą Baltijos jūroje, Europos Komisija šį draudimą pratęsė net penkeriems metams. Už tai žvejams nebus kompensuojama nė cento. Menkes gaudyti Europos valdininkai uždraudė dėl sumenkusios jų populiacijos, tačiau mokslininkai įsitikinę – kol žuvies ištekliai atsikurs, praeis daugiau nei dešimtmetis, tad draudimas menkes žvejoti gali būti dar pratęstas. Klaipėdoje ant bangų liūdnai sūpuojasi žvejybiniai laivai.

Paaiškėjo prieš mėnesį iš Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojų į laisvę paleistų ruonių likimas. Trims iš vienuolikos į Baltiją išplaukusiems žinduoliams mokslininkai priklijavo specialius siųstuvus, kurie siunčia duomenis, kur ruoniai plaukioja ir kaip jaučiasi. Pasirodo, žinduoliai pasuko skirtingais keliais. Skirtingai susiklostė ir jų likimas. Šių metų spalio viduryje į Baltiją Klaipėdos jūrų muziejaus darbuotojai paleido 11 išgelbėtų ir išslaugytų ruonių.

Ugniagesiai gelbėtojai sekmadienį sako gavę du pranešimus apie Baltijos jūroje skęstančius, iš valčių išvirtusius, žmones. Visi trys žvejai išsigelbėjo patys, sušalę jie perduoti medikams, praneša LRT.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistai teigia, kad 11 val. 34 min. buvo gautas pranešimas apie Šventojoje apsivertusią motorinę valtį. Iki ugniagesių atvykimo du žvejai krantą pasiekė patys. Sušalę vyrai perduoti medikams.  13 val. 49 min.

Unikalus reiškinys Klaipėdos pliažuose. Baltijos krantas nusėtas šimtais negyvų medūzų. Įprasta, kad jos čia nešamos srovių atkeliauja vasaros pabaigoje, o kodėl medūzas bangos išmetė lapkričio viduryje – mįslė net gamtininkams. Neįprastas reiškinys uostamiestyje. Baltijos jūros pakrantė ties pirmąja Melnrage nusėta šimtais medūzų. Pasivaikščioti išėję klaipėdiečiai stebisi tokiu reiškiniu, nagrinėja pakėlę euro monetos dydžio medūzas ir svarsto, kodėl taip nutiko.