baltijos jūra

Klaipėdoje, Girulių paplūdimyje, antradienio vakarą Baltijos jūroje skendo du neblaivūs žmonės, juos išgelbėjo budėję gelbėtojai. Pranešimas apie nelaimę buvo gautas 20.14 val. „Gelbėtojai dirba iki 21 valandos, maudytis nebuvo galima, buvo iškelta raudona vėliava. Jie pakliuvo į duobę, ten atgalinės srovės, negalėjo grįžti į krantą.

Nuotekos, iš Liepojos valymo įrenginių nutekėjusios į jūrą, nepadarė ilgalaikio poveikio Baltijos jūros ekosistemai, todėl nėra reikalo riboti žvejybą, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos atstovė Aija Jalinska. Griuvus vienai Liepojos valymo įrenginių pirminio valymo sekcijos sienai, į jūrą nutekėjo apie 12 tūkst. kub. m nevalytų nuotekų, sakė atstovė.

Didžiulė ekologinė nelaimė Latvijoje – griuvus Liepojoje esančios nuotekų valyklos sienai, į Baltijos jūrą išsiliejo tūkstančiai kubinių metrų srutų. Latvijos valdžia dėl to uždarė net 100 kilometrų paplūdimių, iki pat Lietuvos sienos. Mažiausiai 12 tūkstančių kubinių metrų arba net 12 milijonų litrų – tiek srutų ir sieringo dumblo per pastarąją parą ties Liepoja ištekėjo į Baltijos jūrą. Prie pat Baltijos jūros įrengtoje nuotekų valykloje dar sekmadienį griuvo pastato siena.

Liepojoje į Baltijos jūrą išsiliejus teršalams, Klaipėdos gelbėtojai rekomenduoja susilaikyti nuo maudynių. „Dėl ekologinės nelaimės Liepojoje, kuomet į jūrą išsiliejo didelis kiekis teršalų, rekomenduojame susilaikyti nuo maudynių Baltijos jūroje! Šiuo metu paimti mėginiai vandens kokybei nustatyti, gavę rezultatus, nedelsiant informuosime“, – rašoma antradienio įraše „Facebook“. Tuo metu Palangos gelbėtojai tokių rekomendacijų nepateikia.

Skelbiama, kad sekmadienį Latvijoje, Liepojos mieste, įvykusi ekologinė nelaimė suvaldyta, tačiau ekspertai vis dar atlieka tyrimus Baltijos jūroje. Jos vanduo užterštas didžiuliu kiekiu nuotekų, o krantas nuklotas dumblu. Gyventojams patariama nesimaudyti, taupiai vartoti vandenį vonioje ir tualete.  Sekmadienio vakarą Latvijoje įvyko ekologinė nelaimė. 70 tūkst.

Liepojoje į Baltijos jūrą ištekėjus daugiau nei 1,2 tūkst. tonų atliekų su sieringu dumblu, antradienį perspėjimu nesimaudyti jūroje pasidalino Klaipėdos gelbėtojai.   „Dėl ekologinės nelaimės Liepojoje, kuomet į jūrą išsiliejo didelis kiekis teršalų, REKOMENDUOJAME susilaikyti nuo maudynių Baltijos jūroje! Šiuo metu paimti mėginiai vandens kokybei nustatyti, gavę rezultatus, nedelsiant informuosime! “, – feisbuke nurodo gelbėtojai.

Liepojoje sekmadienį įvykus avarijai nuotekų valykloje ir į Baltijos jūrą išsiliejus teršalams, pavojaus Lietuvos pajūriui nėra, sako Aplinkos apsaugos agentūros vadovė Milda Račienė.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šeštadienį NATO naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusio Rusijos keleivinio lėktuvo TU-134 ir dviejų naikintuvų SU-27, kurie skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities bei į ją grįžo.

Vos tik atšilus orams daugybė Lietuvių patraukia ne kur kitur, o prie visų pamiltos Baltijos jūros, kur mėgaujasi saulės spinduliais ir atgaivinančiomis bangomis. Tačiau specialistai įspėja – jūroje gal veistis pavojingos bakterijos, kurių sukeliamos infekcijos gali baigtis galūnių amputacija ar net mirtimi.

Antradienį Latvijos Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukė informacijos apie Carnikavos paplūdimyje, Baltijos jūroje, įklimpusį džipą „Dodge Ram“, praneša tvnet.lv. Policijos atstovų teigimu, automobilis, greičiausia, naktį įvažiavo į jūrą, o vairuotojas bei galimai su juo buvę kiti asmenys pasišalino. Apžiūrėjus automobilį, skysčių nuotėkio neužfiksuota. Nenustačius užteršimo fakto, buvo pradėti automobilio ištraukimo darbai.

Ypač karštas savaitgalis pareikalavo net keturių gyvybių. Ežeruose ir tvenkiniuose skirtingose Lietuvos dalyse nuskendo keturi vyrai. Tiesa, be atvangos plušo ir pajūrio gelbėtojai. Vien Palangoje jūroje vos nenuskendo 15 žmonių. Vienas jų – girtos motinos be priežiūros paliktas dešimtmetis.  Klaipėdos gelbėtojai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti skęstančiojo gelbėjimo operacija.

Lietuvą iš naujo atrasti skatinanti TV3 laida „Maisto kelias“ vėl pažėrė gerų emocijų. Šįkart projekto herojai Jurijus Smoriginas, Darius Petkevičius ir Dominykas Kupčinskas lankėsi pajūryje, o ten, kaip visad, nestigo nuotykių.  Nuvykę į Palangą Jurijus, Darius ir Dominykas aplankė miesto centre esantį, subtilia prabanga dvelkiantį keturių žvaigždučių viešbutį „Kerpė“. Viešbučio vykdančioji direktorė Laura Taučiūtė pasakojo, kad ši poilsio vieta jai nėra tik darbas.

Palangos gelbėtojai įsigijo vienintelį tokį droną Baltijos šalyse, kuris gelbės skęstančius žmones. Aparatas toks galingas ir greitas, kad į nelaimės vietą atskirs greičiau nei sraigtasparnis ar atskubės gelbėtojai vandens motociklu. O tai reiškia dvigubai daugiau išgelbėtų gyvybių. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pristato naujausią pirkinį. Tai vienintelis toks Baltijos šalyse dronas, kuris nuo šiol gelbės skęstančius žmones skraidindamas jiems gelbėjimosi ratą.

Tyrėjai, atlikdami tyrimą dėl praėjusiais metais įvykdytų sabotažo aktų prieš „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, rado povandeninių sprogmenų pėdsakų mėginiuose, paimtuose iš jachtos, kuri galėjo būti naudojama šioje operacijoje, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pranešė Europos diplomatai. Jie teigia, kad tyrimo metu dar nenustatyta, kas buvo kaltininkai ir ar prie šio sabotažo prisidėjo kokia nors valstybė. Rugsėjo 26-osios išpuolį tiria Danija, Švedija ir Vokietija.

Pirmojo 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje aukciono laimėtoja, valstybės valdoma „Ignitis grupė“ neketina dalyvauti rudenį planuojamame antrajame tokio parko konkurse. Tai BNS antradienį patvirtino grupės atstovas Paulius Kalmantas.

Pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso komitetas antradienį uždarame posėdyje spręs dėl aukciono laimėtojo.  Kaip anksčiau teigė konkursą organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), potencialus jo laimėtojas bus žinomas liepos 11 dieną, tačiau viešai jis kol kas nebus skelbiamas.

Potencialiam Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojui – „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ – pasiūlius sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokestį, energetikos ministras Dainius Kreivys įvykusį aukcioną laiko sėkmingu.  Ministras akcentuoja, jog rengiant konkursą investuotojus pavyko pritraukti varžytis ne dėl valstybės paramos ir subsidijų, o teikiant naudingiausią finansinį pasiūlymą bei sumokant vystymo įmoką.

Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojas, kuris oficialiai paaiškės tik rugsėjį, į valstybės biudžetą sumokės 20 mln. eurų vystymo mokestį.  Tokį didžiausią pasiūlymą varžantis dėl teisės vystyti projektą iki pirmadienio 14 val. pateikė vienas iš dviejų aukciono dalyvių, skelbiama Registrų centro svetainėje www.evarzytines.lt.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

 Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinį, dalyvauja Lietuvos paskelbtame pirmajame 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse – penktadienį prasideda varžymasis dėl teisės vystyti parką. „Orlen“ dalyvavimą jame BNS patvirtino trys tarpusavyje nesusiję šaltiniai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pasidalino narsia ugniagesio gelbėtojo istorija, kuomet šis laisvu laiku išgelbėjo net dviejų jūroje skendusių žmonių gyvybes. „Saugu – kai šalia ugniagesys gelbėtojas“ , – rašo Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Laisvu nuo tarnybos metu liepos 1 d. Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-osios pamainos vadas Emilijus Aleksandrovas išgelbėjo dviejų Baltijos jūroje skendusių  žmonių gyvybes.

Lietuvos policija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota išskirtinė, Nidoje vykusi gelbėjimo operacija, kurios metu policijos pareigūnai į krantą traukė skęstančius poilsiautojus.  Liepos 1 dieną, apie 15.17 val. buvo gautas pranešimas, kad Nidos šiauriniame paplūdimyje skęsta keli žmonės. Neringos m. PK pareigūnai Ignas Buckiūnas ir Antanas Jurčys tuo metu aiškinosi situaciją dėl kurorte draudžiamoje vietoje pastatyto automobilio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Baltijos jūroje padidintas sąjungininkų laivų buvimas, sako Karinių jūrų pajėgų vadas (KJP) Giedrius Premeneckas.  „Karinės jūrų pajėgos skiria savo pajėgumus tam tikrų nišinių poreikių užpildymui to paties summito metu Vilniuje, o mūsų regione tikrai yra padidintas sąjungininkų laivų buvimas Baltijos jūroje, jie užtikrina, visų pirma, oro erdvės stebėjimą, jūrų situacijos stebėjimą ir sąveikauja“, – BNS antradienį sakė KJP vadas.

Praėjusią savaitę visuomenę pribloškė žinia apie iš kelto Baltijos jūroje iškritusį mažametį, kurį tariamai šoko gelbėti jo mama, kurie vėliau pripažinti žuvusiais. Jau savaitgalį pasiekė dar neramesnė informacija – aptikus naujų įrodymų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Pirminė iškelta hipotezė, kurią skelbė ir visos Lenkijos informavimo priemonės, – nelaimingas atsitikimas. Tačiau tyrimo metu Lenkijos ir Švedijos teisėsauga pakeitė bylos kvalifikavimą į nužudymą ir savižudybę.

Jūros ir kiti vandens telkiniai užteršti ne tik Lietuvoje. Tuo įsitikinusi į Klaipėdą atvykusi tarptautinė mokslininkų grupė. Jie dvejus metus keliauja po Europą ir tiria priekrančių būklę įvairiose šalyse. Mikroplastikas, trąšos bei vaistų likučiai pasklidę po visos Europos vandens telkinius. „Keliaujam nuo pat Prancūzijos. Dabar atvykome čia. Po to tęsime – kilsime viršun į Norvegiją ir tada vėl žemyn į Ispaniją“, – sako mokslininkė Valerie Maier.

Baltijos jūroje šeštadienį skendęs žmogus į ligoninę gabentas kariniu sraigtasparniu, pranešė Lietuvos kariuomenė. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras iš tarnybų iš pradžių gavo informaciją, kad jūroje, šalia Nidos šiaurinio paplūdimio skęsta trys žmonės.   Skęstančiųjų gelbėjimui iš Nemirsetos Paieškos ir gelbėjimo posto buvo aktyvuotas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris atskrido iki Nidos paplūdimio. Tuo metu, apie 15.44 val.

Į Baltijos jūrą iškeliavo dešimt naujajame Jūrų muziejaus reabilitacijos centre išslaugytų ruoniukų. Juos nusilpusius bangos išmetė į krantą, tad biologai mažyliais rūpinosi, o sustiprėjusius paleido. Tai – pirmoji šio centro ruoniukų laida. Biologai pastebi, kad nors jiems patiems darbo padaugėjo, ruoniukams ten labai patiko. Pirmoji Jūrų muziejaus reabilitacijos centro ruoniukų laida ruošiasi išleistuvėms.

Mirtina nelaimė Baltijos jūroje. Iš kelto, plaukiančio iš Gdynios į Švediją iškrito 7-metis vaikas, o pskui jį iš 20 metrų aukščio į jūros bangas iššoko ir jo mama. Gelbėtojams pavyko surasti skęstančius ir sušalusius mamą su vaiku, tačiau jų gyvybės užgeso Švedijos ligoninėje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

NATO pajėgos prisijungė prie Lenkijos ir Švedijos gelbėjimo tarnybų, kai ketvirtadienį popietę iš kelto iškrito 7-metis ir, o vėliau ir jo mama šoko į vandenį. Incidentas įvyko keltui „Stena Spirit“ nutolus nuo Lenkijos Gdynios uosto apie 100 kilometrų: 36-erių motina iššoko į vandenį paskui savo iškritusį 7-erių sūnų. „Du žmonės, vienas suaugęs ir vienas vaikas buvo ištraukti iš vandens, – naujienų portalui PAP patvirtino „Stena“ atstovė Agnieszka Zembrzycka.

Lenkijos policija penktadienį pranešė, kad už borto iš keleivinio kelto Baltijos jūroje iškritęs septynerių metų vaikas ir jo motina, kuri šoko į vandenį bandydama jį gelbėti, yra mirę, jų išgelbėti nepavyko. Abu keleiviai vyko keltu „StenaLine“. Policijos atstovas Mariuszas Ciarka transliuotojui TVN24 sakė, kad išgelbėti dviejų žmonių, kurie abu buvo Lenkijos piliečiai, gyvybių buvo neįmanoma.

Dešimt Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Jie laivu buvo išplukdyti 10 kilometrų atstumu nuo kranto – kur daugiau žuvies ir nėra tinklų, ketvirtadienį pranešė muziejus. „Ruoniukai per tris mėnesius nuo 11–13 kilogramų priaugo iki 40–60 kilogramų, yra sveiki, stiprūs ir jau gali savarankiškai maitintis ir gyventi jūroje“, – nurodo Jūrų muziejus. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre dar liko devyni ruoniukai, pavasarį leisgyviai atgabenti į muziejų.

Pagal jungtinę sutartį veikiančios Lietuvos inžinerinių geologinių ir povandeninių tyrimų bendrovės „Geobaltic“ ir „Garant Diving“ už 1,2 mln. eurų (su PVM) tirs planuojamo statyti 700 megavatų galios (MW) vėjo parko jungties su sausuma dugną. Energetikos ministerija pranešė pasirašiusi sutartį su konkursą laimėjusiomis bendrovėmis.

Artėjant Joninėms lietuviai jau traukia į pajūrį. Pasigirsta tikinimų, kad nakvynės vietos jau iššluotos ir sumaniusieji vykti paskutinę minutę greičiausiai nerastų vietos, kur apsistoti. Kokia išties padėtis pajūryje, atsako Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Ar jau važiuoja žmonės į pajūrį? Jaučiame, kad žmonės važiuoja pas mus, dalis jau išvažiavo, yra ir pasilikusių nuo praėjusio savaitgalio.

Deguonis – gyvybiškai svarbus daugumai organizmų. Vandens gyvybei reikia mažiausiai 6 mg/l vandenyje ištirpusio deguonies. Atviros Baltijos jūros paviršiuje vidutinė koncentracija siekia ir 11 mg/l, tačiau priedugnyje situacija prastesnė – čia fiksuojami tiek hipoksijos (mažiau nei 2 mg/l), tiek anoksijos atvejai (~0 mg/l). Tokios deguonies stokojančios priedugnio zonos vadinamos „mirties zonomis“, „negyvosiomis zonomis“, „bedeguonėmis zonomis“, „dykumomis“. Iš pavadinimo galime suprasti, kad g...

Savaitgalį Baltijos jūroje, netoli Alandų krantų du žvejybiniai laivai pranešė pamatę kuprotąjį banginį, skelbia suomių naujienų portalas Ilta-Sanomat.  Pirmasis pranešimas apie pastebėtą jūros žinduolį gautas šeštadienį į pietus nuo Kėkaro salos, kur banginis suko aplink žvejų valtį. Antrą kartą banginį žvejai užfiksavo sekmadienį.  „Priplaukė taip arti, kad galėjai paliesti ranka“, – teigia žvejai. Teigiama, kad banginis apie valandą suko ratus aplink žvejų valtį.

Nors pastarosiomis dienomis oro temperatūra perkopė 20 laipsnių padalą, tačiau į Pirmąją Melnragę atvykę klaipėdiečiai Baltijos jūros malonumais mėgautis neskuba. To priežastis – jūros pakrantę nuklojęs didžiulis dumblių sluoksnis. Be to, nosį riečia žuvų ir supuvusių kiaušinių smarvė. „Neįmanoma prieiti arčiau jūros – tiesiog pykina nuo kvapų. Jau net nekalbu apie kojų kišimą į jūrą. Vaikai taip pat negali statyti smėlio pilių jūros pakrantėje. Apmaudu.

Klaipėdoje oficialiai prasidėjo vasaros sezonas. Paplūdimiuose jau budi gelbėtojai, o persirengimo būdelės laukia poilsiautojų, išsiilgusių saulės ir vandens. Tiesa, tokių jau gausu ir pirmosiomis vasaros dienomis. Maža to, buvo ir besimaudančių.  Prasidėjus kalendorinei vasarai, prasideda ir vasaros sezonas Klaipėdos paplūdimiuose, kur pro žiūronus poilsiautojus stebės ir prireikus padės 14 kilometrų ruože iki pat rudens budintys 70 gelbėtojų.

Palangoje, Baltijos jūroje, ugniagesiai ir pajūrio gelbėtojai išgelbėjo vyrą. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, penktadienio vakarą, po 17 val., buvo gautas pranešimas, kad Nemirsetos šunų paplūdimyje draugas neišplaukia iš jūros, nuo kranto – apie 20 metrų. Kai atvyko ugniagesiai, du paplūdimio gelbėtojai vyrą jau buvo priplukdę prie kranto. Du ugniagesiai gelbėtojai su hidrokostiumais padėjo vyrui išlipti iš vandens.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirmadienį Aljanso naikintuvai kilo atpažinti ir palydėti Rusijos keleivinį lėktuvą TU-134. Jis skrido iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivį lydėjo du naikintuvai SU-27, skridę iš Kaliningrado srities ir grįžę atgal.

Lietuvos paskelbtam pirmajam 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui sulaukus dviejų dalyvių paraiškų, energetikos ministras Dainius Kreivys tai vadina „absoliučia sėkme“.  „Galvoju, kad sėkmė. Absoliuti sėkmė.

Pirmadienį pasibaigusiame pirmajame 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jie viešai neskelbiami. Tai reiškia, kad pirmasis konkurso etapas įvyko.

Ketvirtadienį baigėsi dvi savaites trukusi tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir jų nukenksminimo operacija „Open Spirit 23“, jos metu sunaikinta 50 jūrinių minų, pranešė Karinės jūrų pajėgos. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų priešmininio karo laivo įgula patikrino daugiau nei 100 povandeninių kontaktų, taip rastos šešios jūrinės minos iš Pirmo ir Antro pasaulinių karų. Taip pat minėtas laivas aptiko daugiau nei 20 minų inkarų.

Į pajūrį nuvykę žmonės stebisi – pageltonavo Baltijos jūros ir Kuršių marių bangos. Nors gali atrodyti, kad vanduo užterštas, dėl tokių vandens spalvos pokyčių kalta visai ne tarša, o ant vandens nusėdusios žiedadulkės. Kuršių nerijos nacionalinis parkas socialiniuose tinkluose pasidalino pageltusio vandens nuotrauka ir paaiškino, kodėl taip įvyksta.

Rusija antradienį pranešė, kad pakėlė naikintuvą Su-27, kad „užkirstų kelią dviejų JAV karinių oro pajėgų strateginių bombonešių, skrendančių virš Baltijos jūros, valstybės sienos pažeidimams“. „Pašalinęs užsienio karinį orlaivį nuo Rusijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas grįžo į savo aviacijos bazę“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Sekmadienį apie 19 val. užfiksuotas įdomus ir retai Lietuvoje pastebimas reiškinys – Fata Morgana, praneša „Orai ir klimatas“. Fata Morgana – itin sudėtingas viršutinis miražas (optinė iliuzija), kurio metu matoma daug iškreiptų ir nuolat besikeičiančių objekto vaizdų. Reiškinio pavadinimas kilęs iš Italijos, kur Mesinos sąsiauryje (tarp žemyninės Italijos ir Sicilijos salos) dažniausiai būdavo pastebimas.

Baltijos jūroje Latvijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vyksta tarptautinė nesprogusios amunicijos paieškos ir jų nukenksminimo operacija „Open Spirit 2023“ („Atvira dvasia 2023“), trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Anot kariuomenės, išminavimo operacijomis siekiama sumažinti riziką jūrinei laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Baltijos jūroje.

Atvykusi prie jūros savaitgalį Virginija Budrikienė nesitikėjo išvysti nieko panašaus – ant jūros kranto ropojo driežas. „Labai jau skubėjo, vos suspėjau pagriebti“, – pasakoja Virginija pasidalinusi driežo nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“. Moters įkelta nuotrauka internete gerokai nustebino „Facebook“ vartotojus – vieni jų teigė, kad pamatę smėlyje tokį driežą bėgtų neatsisukdami, o kiti juokavo, kad besideginant ir pastebėjus štai tokį roplį, tikriausiai, nualptų vietoje.

Rusija pirmadienį pranešė, kad virš Baltijos jūros pakėlė naikintuvą „Su-27“, kad perimtų du orlaivius – Vokietijos ir Prancūzijos, kurie, pasak Maskvos, bandė pažeisti jos oro erdvę. „Nukreipęs užsienio karinius lėktuvus nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas saugiai grįžo į savo oro bazę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu rinkoje nusistovėjusias „neblogas“ elektros ir dujų kainas gali paveikti galimi energetikos infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimai.  „Šiuo metu negaliu pasakyti (kokios nuo liepos galėtų būti visuomeninės elektros ir dujų kainos – BNS), tik tai matome, kas vyksta rinkose. Rinkose kol kas kainos yra neblogos. Be abejo, yra tam tikrų rizikų, ypač susijusių su infrastuktūros Baltijos jūroje saugumu.