baltijos jūra

Visi žino, kad vasaros saulėlydžiai prie jūros yra vienas gražiausių reginių šio sezono metu. O praeitą savaitę užfiksuotas saulėlydis Klaipėdoje, Melnragėje, sužavėjo tūkstančius. Šis reginys buvo užfiksuotas Lietuvos pajūryje tarp 21.30-22.00 valandos. Moteriai pavyko įamžinti žadą atimantį vaizdą.  Gamtos reiškinį parodė visiems Šiais kadrais „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje pasidalijo viena iš grupės narių.

Seimui planuojant leisti antrajame Baltijos jūroje esančio vėjo parko rangos konkurse dalyvauti tik vienam rangovui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl sudėtingų sąlygų investuotojams regione šis pakeitimas yra galimas. Visgi, anot ministrės pirmininkės, svarbiausia sąlyga yra skaidrus rangos konkurso organizavimas.

Nors poilsiautojų prie Baltijos jūros vasarą netrūksta, tačiau nuolat pabrėžiama, kad vanduo – nešvarus. Antraštės skelbia, kad Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų. Negalime pasidžiaugti ir akį traukiančia spalva – vanduo drumzlinai žalias, juo labiau kad ir kiek įkaista oras – Baltija šyla lėtai.

NATO narės kovos su povandeniniais laivais lėktuvas birželio pabaigoje užfiksavo Baltijos jūroje plaukiojantį Rusijos povandeninį laivą. Stebėjimo nuotraukos, kuriose matyti į paviršių išplaukęs rusų povandeninis laivas, buvo padarytos maždaug tuo pačiu metu, kai Rusijos kariuomenė Baltijos jūroje vykdė povandeninių laivų pratybas, per kurias pora povandeninių laivų dalyvavo torpedų dvikovoje, rašo „Business Insider“. NATO jūrų pajėgų vadavietė praėjusią savaitę nuotraukomis pasidalijo X ir ki...

BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“, besirūpinantys Baltijos jūros paplūdimių poilsiautojų saugumu bei paplūdimių prieigų infrastruktūros priežiūra, pasiuntė svarbią žinią gyventojams. Kaip teigė „Klaipėdos paplūdimiai“ atstovai, šiuo metu Baltijos jūroje maudytis yra itin pavojinga. „MAUDYTIS DRAUDŽIAMA!!! Labai didelė trauka į jūrą. Saugokite savo gyvybes!!!“, – perspėjo pajūrio gelbėtojai.

Šiandien Klaipėdoje daugelis galėjo susidurti su gąsdinančiu vaizdu – iš jūros traukiamais žmonėmis. Nors pajūrio lankytojams per kūną galėjo perbėgti šiurpas, tačiau jie raminami – tai buvo gaisrininkų ir gelbėtojų apmokymai. Šokiruojantys vaizdai tebuvo apmokymų akimirkos, kurios buvo užfiksuotos per mokymus. Apmokė gelbėti skęstančius Šiandien savo „Facebook“ puslapyje „Klaipėdos paplūdimiai“ dalijosi kadrais iš naujausių gelbėtojų mokymų.

Savaitgalį Lietuvoje nuskendo 5 žmonės. Vienas iš jų – dvi jūroje skendusias nepilnametes bandęs išgelbėti vyras. Privataus namo kieme, tvenkinyje nuskendo ir dviejų metų mergytė. Tiek ugniagesiai, tiek gelbėtai įniršę – žmonės prie vandens vaikų visiškai neprižiūri, tad žada nuo šiol tokiems tėvams kviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Sekmadienį, kaip manoma, Baltijos jūroje, Smiltynės paplūdimyje, Klaipėdoje, paskendusio vyro kūno gelbėtojams aptikti kol kas nepavyko. „Pirmadienį, 9.40 val., paieška buvo atnaujinta, nuo centrinės gelbėjimo stoties iki Naujosios perkėlos dronu buvo išžvalgytas dviejų kilometrų plotas palei pakrantę, nieko nerasta. Ar šiandien paieškos bus atnaujintos, kol kas nežinoma“, – Eltai antradienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Lietuvos kariuomenė su devyniomis šalimis partnerėmis Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) reagavimo operacijos metu keitėsi informacija bei reagavo, siekiant apsaugoti kritinės svarbos povandeninę infrastruktūrą.  Kaip sekmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), mėnesį trukusi Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamų JEF reagavimo operacija „Nordic Warden“ baigėsi šią savaitę.

Per keturis mėnesius nužygiavus daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų iš ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą grįžta jos nebaigę žygeiviai. Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ vadovas Giedrius Bučas ją žada tęsti vienas. G. Bučo teigimu, bendražygiai pasitraukė dėl kelių priežasčių – finansavimo trūkumo ir tarpusavio nesutarimų, nesugebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos.

Rusija prie Vokietijos krantų pasiuntė žvalgybinį laivą „Vasilijų Tatiščevą“. Laivas buvo pastatytas devintajame dešimtmetyje, o rusų Baltijos laivyne yra tik du tokie laivai, praneša „Bild“. Pranešama, kad laivas, išplaukęs iš Kaliningrado ir plaukęs palei šiaurinę Vokietijos pakrantę, dabar yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse tarp Kylio ir Fėmarno salos.  Jį lydėjo Danijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas ir Vokietijos policijos laivas.

Danija ir Vokietija priartėjo prie ilgiausio pasaulyje povandeninio geležinkelio ir kelių tunelio sujungimo, praneša „Euronews“. Baltijos jūroje statomas povandeninis tunelis sutrumpins keliones tarp šių dviejų šalių nuo 45 minučių kelionės keltu iki vos septynių minučių povandeniniu geležinkeliu. Tunelio atidarymas – 2029 metais Danijos karalius Frederikas X pirmadienį iškilmingai atidarė pirmąją būsimo 18 km ilgio tunelio po Baltijos jūra dalį.

 Lenkija padės sąjungininkams Baltijos jūroje aptikti Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus, nelegaliai gabenančius naftos produktus iš RF. Tai socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje ministras Radosławas Sikorskis paskelbė, kad Lenkija padės identifikuoti „šešėlinio laivyno“ laivus, kurie, gabendami Rusijos produktus, daugiausia naftą, apeina Rusijai taikomas sankcijas.

AB „Smiltynės perkėla“ sezoną pradeda su atnaujintu keltų judėjimo grafiku bei infrastruktūra, tačiau pranešama ir apie brangstančius keltų bilietus. Kaip pažymima „Smiltynės perkėlos“ pranešime žiniasklaidai, nuo birželio 21-osios keičiasi perkėlimo per Kuršių marias paslaugų kainos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje buvo nustatytas didžiausias tarifas – naujos kainos patvirtintos įmonės valdybos.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ ir pasaulinės jūrinių vėjo parkų vystymo kompanijos „Ocean Winds“ vystomas pirmasis 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parkas Baltijos jūroje vadinsis „Curonian Nord“.  Projektas pavadintas prie Baltijos jūros krantų gyvenusios kuršių genties garbei, taip pat siejamas su Kuršių nerijos pusiasaliu, pirmadienį pranešė „Ignitis renewables“. „Projektas „Curonian Nord“ reikšmingai prisidės prie šalie...

Vakar Šventosios pajūryje buvo užfiksuotas ypatingas gamtos reiškinys. Tai – vandens viesulas, kuris susiformavo jūroje, netoli kranto. Jis gyvavo apie 10–15 minučių. Šis reiškinys buvo nufilmuotas ir juo buvo pasidalinta socialiniuose tinkluose.  Įamžino viesulą Šio viesulo vaizdo įrašu buvo pasidalinta socialiniame tinkle „Facebook“, „Orų ir klimato Lietuvoje“ puslapyje. Dėl to puslapio kūrėjai apie vandens viesulą papasakojo šiek tiek plačiau.

Nidoje butus nuomojanti Vida pensija nesiskundžia, esą prie jos kasmet prisiduria apie 15 tūkstančių. Daugiau apie butų ir maisto kainas viename populiariausių Lietuvos kurortų – „TOP 3“ reportaže. Prasidėjus vasarai Neringą užplūdo poilsiautojai. Pasak jų, kainų kurorte bijoti nereikia, reikia tik žinoti, kada atvažiuoti ir ką pirkti.

Baltijos jūroje užfiksuotas žadą atimantis reiškinys – iš žydinčių cianobakterijų susidaręs sūkurys. Šis įspūdingas žalias sūkurys Baltijos jūroje susidarė dar 2018 m., prasidėjus masiniam dumblių žydėjimui.

Palanga jau skelbia naują vasaros sezoną. Gelbėtojai planuoja pirkti dar vieną skęstančius gelbėjantį droną, oro uostas atveria skrydį į Amsterdamą, keičiasi rinkliavos už stovėjimą tvarka, dygsta didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas. Tačiau poilsiautojams svarbiausios maisto, gėrimų ir nakvynės kainos. O jos ir vėl aukštos.

Sekmadienio popietę Ilona (vardas pakeistas) socialiniuose tinkluose pasidalijo neįprasto Baltijos jūros radinio nuotrauka. Moteris buvo susidomėjusi, kas tai per objektas ir teigė, kad tokio mačiusi anksčiau tikrai nebuvo. Tai – įdomios formos ir kelių skirtingų spalvų objektas, pritraukęs dėmesį savo neįprastais įspaudais.  Paaiškino, kas tai Ilona šia nuotrauka pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje.

Artėjant vasaros sezonui daugelis svarsto apie malonias maudynes prie Baltijos jūros. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje jūroje gausu gyvybei pavojingų duobių. Dėl to naudinga žinoti, kaip elgtis pakliuvus į duobę.  Besimaudantiems Baltijos jūroje siunčia svarbų perspėjimą apie tykančias duobes ir paaiškino, kaip elgtis pakliuvus į jas.

Atšilus orams žmonės plūsta į Lietuvos pajūrį ir mėgaujasi Baltijos jūros bangomis. Visgi uostamiesčio gelbėtojams vadovaujantis įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad dėl neapdairaus elgesio ar žinių trūkumo, vis dar tenka gelbėti neatsakingus poilsiautojus, kurie patenka į gyvybei pavojingas situacijas.

Kepinanti saulė lietuvius ima traukti prie jūros pasimėgauti kepinančia saule ir jūros ošimu, tačiau specialistai įspėja – pakankamai įšilus vandens temperatūrai, Baltijos jūroje aptinkamos pavojingos Vibrio bakterijos, o užsikrėtimas vibrioze gali baigtis ne tik galūnių amputacija, bet ir mirtimi.

Rusijos provokacija – šį kartą Kremlius užsimojo perbraižyti jūrų sienas su Lietuva ir Suomija. Rusijos Vyriausybės nutarimo projekte nurodyta vidaus vandenimis pripažinti teritorijas aplink Kaliningradą, o taip pat ir Suomijos įlankoje. Lietuvos politikai atkerta, kad tai eilinė Kremliaus provokacija, kuria bandoma testuoti vakarų reakciją.

Artėjant vasarai, daugelis planuojasi savo atostogas ir tam pasirenka Baltijos pajūrį. Dėl to labai svarbu sužinoti apie grėsmę, nuo kurios neapsaugotas nė vienas besimaudantis jūroje, – duobes vandenyje. Naujienų portalas tv3.lt primena praėjusios vasaros Klaipėdos paplūdimių administracijos siųstą perspėjimą apie duobes jūroje.  Ragina elgtis atsragiai Apie šį pavojų primena „Facebook“ puslapio „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ įrašas apie jūroje esančias duobes.

Rusija neketina peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, šelfo ir valstybinės sienos linijos pločio Baltijos jūroje, teigė Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ tvirtino neįvardintas karinis-diplomatinis šaltinis. „Nebuvo ir nėra ketinimų peržiūrėti teritorinių vandenų, ekonominės zonos, kontinentinio šelfo prie žemyninės pakrantės ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linijos pločio Baltijos jūroje“, – trečiadienį žurnalistams sakė karinis-diplomatinis šaltinis.

Rusija nusprendė vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, rašoma Rusijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame dekrete. Lietuva ir Suomija kol kas nereagavo į Rusijos sprendimą dėl jūros sienos, be to, vienašališkas Rusijos sprendimas nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.

Nuo 2024 m. NATO 20–25 proc. dažniau pasitelkia karinius orlaivius perimti Rusijos orlaivius virš Baltijos jūros, skelbia „Reuters“. Naujienų agentūros pašnekovas iš Aljanso atsisakė pateikti konkrečius skaičius, kiek Rusijos karinių orlaivių skrydžių užfiksuota šalia NATO teritorijos. Tačiau, remiantis Aljanso duomenimis, gautais 2023 m. pabaigoje, NATO naikintuvai į dangų perimti Rusijos karinių orlaivių kilo daugiau nei 300 kartų.

Lenkija pirmadienį į orą pakėlė naikintuvus, kad virš Baltijos jūros perimtų Rusijos karo lėktuvą Il-20. Apie tai skelbia „Evropeiskaja Pravda“, cituodama Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinę vadovybę.

Didelio naftos išsiliejimo Baltijos jūroje rizika išaugo, kai Rusija, siekdama apeiti jos naftos eksportui įvestus apribojimus, pradėjo naudotis šešėliniu tanklaivių laivynu, ketvirtadienį įspėjo Suomijos sienų apsaugos tarnyba. Ekspertai sako, kad „laivynas vaiduoklis“, kurį sudaro nežinia kam priklausantys ar deramo draudimo neturintys laivai, sudaro sąlygas Kremliui tęsti eksportą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir rusiškos naftos kainų „lubų“ pasaulinėje rinkoje.

Rusijai pradėjus naudoti tanklaivių „šešėlinį laivyną“,  kad išvengtų naftos eksporto apribojimų, padidėjo didelio naftos išsiliejimo į Baltijos jūrą pavojus, ketvirtadienį perspėjo Suomijos sienos apsaugos tarnyba. Ekspertai teigia, kad vadinamasis tanklaivių „vaiduoklių“ laivynas, kurio savininkai yra neaiškūs arba neturi tinkamo draudimo, leidžia Kremliui toliau eksportuoti naftą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir naftos kainų apribojimo ją parduodant pasaulinėje rinkoje.

Aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių ministrai sutarė pamažu atsisakyti iškastinio kuro ir toliau plėtoti jūrinio vėjo energiją, labiau saugoti svarbios energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms. Deklaraciją dėl jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūros trečiadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos už energetiką atsakingi ministrai ir deleguoti pareigūnai, pranešė Energetikos ministerija.

Per Baltijos laivyno pratybas Rusijos kariuomenė raketomis pataikė į savo tralerį „Kapitan Lobanov“. Tai pranešė Rusijos televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis įgulos nario giminaičiu, rašo UNIAN. Pasak jo, raketa nukrito ant žvejybinio tralerio denio. Dėl smūgio žuvo trys įgulos nariai, dar keturi buvo sužeisti. Šaltinio teigimu, išgyvenusieji yra ligoninėje, vieno iš sužeistųjų būklė sunki.

Klaipėdoje prie Baltijos jūros aptiktas netikėtas radinys. Kopose buvo galima pamatyti besiilsintį į krantą išplautą ruoniuką.  Pamatykite, kaip atrodo mažasis ruoniukas. Ilsėjosi kopose Klaipėdietis Saulius Balčiūnas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matosi į krantą išplautas ruoniukas. Jis aptiktas kopose, netoli jūros, kuriose gulėjo ir žiūrėjo į vyro fotoobjektyvą.

Lietuvoje birželio pradžioje ketinama surengti dvi savaites truksiančias tarptautines karines pratybas „Baltijos operacija 2024“. Tai numatyta Krašto apsaugos ministerijos parengtame nutarimo projekte.  Pratybų tikslas – suteikti galimybę treniruotis skirtingų šalių karinėms pajėgoms, stiprinti karinio atsako pajėgumą, užtikrinantį laivybos laisvę ir saugumą Baltijos jūroje. Anot dokumento, numatoma, kad birželio 4–21 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 10 tūkst.

Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Reaguodami į šią situaciją, entuziastai pradeda kelionę, kokios dar niekada nebuvo: jau kovo 11 tarptautinė ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ komanda, palaikoma „Ignitis renewables“ ir Tele2, neš žinią, kad susivieniję galime prisidėti prie mūsų jūros išsaugojimo.

Į būsimo jūrinio vėjo elektrinių parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga, atliksianti projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis realiuoju laiku teiks aplinkos stebėsenos duomenis, kurie padės priimti spendimus projektuojant energetikos projektą, o bendrovei – pasiekti savo tikslą iki 2030 m. įdiegti 700 megavatų (MW) jūros vėjo elektrinių pajėgumus.

Vokietijos mokslininkai tikina atradę akmeninę sieną Baltijos jūros dugne, kurią žmonės galėjo sustumti prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Nors tyrėjai sako, kad teks atidengti jūros dugno sluoksnius ir dar gerokai ištyrinėti vietą, gali būti, jog sustumti akmenys buvo kaip spąstai medžiojamiems šiauriniams elniams. Vos keli kilometrai nuo Baltijos jūros pakrantės Vokietijoje, jūros dugne, maždaug 21 metro gylyje, slypi tūkstančių metų senumo istorinis paminklas – akmeninė siena.

Švedijos narystė NATO bus paskutinis Aljanso dėlionės gabalėlis aplink strategiškai svarbios Baltijos jūros pakrantes, tačiau Rusija vis dar kels grėsmę virš ir po vandeniu. Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, kai vėliau pirmadienį Vengrija, atrodo, ratifikuos jos narystę ir bus pašalinta paskutinė kliūtis, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi.

Estijos užsienio žvalgybos tarnyba antradienį paskelbė metinę ataskaitą ir joje pabrėžė, kad Rusija siekia kariniu požiūriu dominuoti Baltijos jūros regione, bei įspėjo, kad prie Estijos sienų rusų sausumos ir oro pajėgų karių per kelerius ateinančius metus gerokai padaugės.

Baltijos jūros dugne rastas neįtikėtinas radinys – akmens amžiaus laikų siena, kuri „gali būti seniausia Europos megastruktūra“. Siena yra beveik kilometro ilgio, jos vieta – prie Vokietijos krantų. Manoma, kad ji anksčiau galėjo stovėti prie ežero. Mokslininkai teigia, kad akmens amžiaus senumo siena, aptikta po vandeniu prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės, gali būti seniausia Europoje žinoma žmonių pastatyta megastruktūra. Baltijos jūroje aptiko 10 tūkst.

Teršalų surinkimas Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu baigtas, aplinkosaugininkai skaičiuos, kokio masto žala padaryta į jūrą išsiliejus naftai.  „Vakar baigėsi teršalų surinkimas. Laivas „Šakiai“ grįžo, surinkti 25 kubiniai metrai emulsinio vandens. Toliau vyksta aplinkosaugininkų darbas“, – penktadienį BNS sakė Karinių jūrų pajėgų atstovas Audrius Vitkauskas.  Aplinkos apsaugos departamento teigimu, bus siekiama nustatyti, koks kiekis naftos išsiliejo į jūrą.

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo pranešimą iš AB „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą, į Baltijos jūrą išsiliejo apie 300 litrų naftos.  AAD specialistai teigia, kad šiandien teršalai pasieks Latvijos teritorinius vandenis. Jie taip pat pabrėžia, kad siekiama nustatyti, koks yra į aplinką patekusių teršalų kiekis, tai pat įvertinti aplinkai padarytą poveikį, suskaičiuoti žalą.

Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, pranešė energetikos grupė „Ignitis“, remdamasis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (ETSO) platformos duomenimis. Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai lėmė aplinkybė, kad šalyje nėra išvystytos iškastinio kuro energetikos. „Šiuo metu jau beveik 70 proc.

Švedijos prokuratūra nutraukė dujotiekio „Nord Stream“ sabotažo Baltijos jūroje tyrimą, trečiadienį pranešė už tyrimą atsakingas prokuroras Matsas Ljungqvistas. M. Ljungqvistas paaiškino, jog buvo nustatyta, kad Švedija neturi jurisdikcijos šioje byloje. M. Ljungqvisto teigimu, išsamaus tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidusių manyti, kad Švedija ar Švedijos piliečiai būtų kaip nors susiję su tarptautiniuose vandenyse įvykdytu išpuoliu.

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos vasario 3 d. gavo pranešimą iš civilio asmens, apie Kuršių nerijoje aptiktą neaiškios paskirties prietaisas su rusiškais užrašais.

Lietuvos buriuotojų sąjungai siekiant, kad Lietuva taptų reikšmingas Baltijos jūros centras, Klaipėdoje penktadienį vyks konferencija „Vartai į jūrą: Lietuvos uostų proveržis“. Joje susiburs įvairių sričių sprendimų priėmėjai, savivaldybių, ministerijų ir kitų institucijų atstovai, susiję su pajūrio uostų infrastruktūros plėtojimu. Renginyje penktadienį dalyvaus eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, Klaipėdos, rajono, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovybė.

Pajūrio ornitologai bei biologai vieną po kito gelbėjo naftos produktais išsitepusius paukščius. Ši žaliava daugumai sparnuočių yra tikras mirties nuosprendis. Tačiau, anot mokslininkų, nafta ir jos produktai, tik dalis jūroje esančios taršos. Ne veltui Baltija patenka į užterščiausių pasaulio jūrų penketuką. TV3 žinios nufilmavo, kaip ornitologai nuplovė naftos produktais išsitepusį laibasnapį narūnėlį. Paukštelis pats mėgino įšokti jiems į laivą Baltijos jūroje.

Rusijos kibernetinės kariuomenės pratybos Kaliningrade įtariamos sutrikdžius GPS ryšį virš Lenkijos ir Suvalkų koridoriaus. Lenkų žiniasklaida skelbia, kad tyrimą dėl įvykių Baltijos jūros regione pradėjo ir Švedijos karinė žvalgyba. Lenkija, kaip ir kitos Baltijos jūros regiono šalys, pastarosiomis savaitėmis susiduria su GPS veiklos šiaurinėje šalies dalyje sutrikimais, skelbiama „Radio Zet“. JAV navigacijos sistema GPS yra plačiai naudojama kariniams ir civiliniams tikslas.